Tarpdalykinės temos
Socialinė ir ekonominė plėtra: Žiedinė ekonomika
Socialinė ir ekonominė plėtraŽiedinė ekonomika
Dalykai
Kalbinis ugdymas
Visuomeninis ugdymas
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Meninis ugdymas
Klasių koncentrai
Socialinė ekonominė plėtra
Socialine ekonomine plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Ji apima visuomeninės gerovės, socialinio teisingumo ir ekonominio klestėjimo aspektus.
Socialinė ekonominė plėtra yra nuolatinis ir nuoseklus procesas, reikalaujantis sutelktų pastangų ir politikos, siekiant suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius reikalavimus šalies vystymosi labui.
Žiedinė ekonomika
Žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Žiedinė ekonomika – tai galimybė spręsti globalias klimato kaitos problemas. Šiuo metu pasaulyje įsitvirtinusi linijinė ekonomika, kurios modelis „imk – gamink – išmesk“. Dėl to auga atliekų krūvos, didėja tarša, neefektyviai naudojami ištekliai.
Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą tausojant mūsų gamtą (aplinkosaugos tikslas). Skirtų sąvokas žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, tvarus vartojimas, rūšiavimas ir pan. Įvardintų sėkmingus žiedinės ekonomikos pavyzdžius ir naudą gamtai bei žmogui. Taip pat analizuotų, kam nenaudinga žiedinė ekonomika.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Užsienio kalba (pirmoji)
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Geografija
[...] Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė.
Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.
Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.
[...] Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė.
Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.
Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.
Ekonomika ir verslumas
C2.3. [...] įgyvendina verslo idėją kurdamas mokomąją mokinių bendrovę darnios (tvarios) plėtros kontekste.
D3.3. Apibūdina, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką.
25.1.11. [...] Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.
C2.3. [...] įgyvendina verslo idėją kurdamas mokomąją mokinių bendrovę darnios (tvarios) plėtros kontekste.
D3.3. Apibūdina, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką.
25.1.11. [...] Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.
Biologija
F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. [...]
F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. [...]
Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. [...]
Aplinkosauga. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama [...] atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. [...]
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. [...] remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. [...]
F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. [...]
F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. [...]
Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai – mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai. [...]
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. [...]
Aplinkosauga. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama [...] atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. [...]
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. [...] remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. [...]
Chemija
Nemetalai ir jų junginiai.
[...] Susipažįstama su Lietuvoje gaminamomis rūgštimis (sieros, azoto), trąšomis (azoto, fosforo) ir silikatais (keramika, stiklu, cementu), jų svarba ir panaudojimu. [...]
Fizika
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu [...] perdirbti antrines žaliavas. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu [...] perdirbti antrines žaliavas. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. Diskutuoja apie [...] antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...]
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. [...].
Gamtos mokslai
F3.3. Paaiškina [...] antrinių žaliavų perdirbimo naudingumą.
Medžiagų naudojimas. [...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).
Inžinerinės technologijos
Analizuojamas inžinerinio produkto gyvavimo ciklas (vartotojas ir jo poreikiai – projektavimas – gamyba – eksploatacija – utilizavimas), įvardinamos jo savybės ir paskirtis, aptariama sąveika su vartotoju ir išorine aplinka, eksploatacija ir perdirbimas, antrinis panaudojimas (sprendimo tvarumas ir žiedinės ekonomikos principai, ciklai) [...].
Inžinerinių sprendimų ekonominis pagrįstumas. Apibūdinama inovacijų ekonomika ir verslas, inovatyvių įmonių (startuoliai) kūrimo ir vystymo principai. Taikoma inžinerinio produkto ar sprendimo ekonominio pagrįstumo analizė (rinka arba tikslinė rinka – sąnaudos – nauda – rizikos), nagrinėjami, palyginami gamybos kaštai, kaina, pajamos [...].
[...] plastikų perdirbimas ir utilizavimas [...].
[...] Analizuojamas gamybos procesų ir planavimo ekonominis pagrįstumas [...].
Susipažįstama su bioproceso inžinerijos principais, analizuojamos pagrindinės pasirinktų biotechnologijų pagalba gautų medžiagų ir produktų savybės, jų pranašumas.
[...] numatomos patentavimo, pritaikymo, priežiūros, supakavimo, informacijos sklaidos, realizacijos, perdirbimo galimybės.
[...] žiedinės ekonomikos sistema ir jos procesai (atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas).
Energetikos inžinerija: energijos rūšys, gamybos, kaupimo ir perdavimo būdų, sistemų nagrinėjimas: elektros energetika, šilumos energetika ir atsinaujinanti energetika [...].
Palyginama energijos gamyba, naudojanti iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, vandens, geoterminio šildymo, biokuro, vandenilio), generatorius ir variklius, aptariami jų veikimo principai, techniniai reikalavimai, sandara, panaudojimas ir perspektyvos [...].
Technologijos
[...] Aptariamas senų elementų, baterijų surinkimas ir perdirbimas.
Analizuojami vienkartiniai įrankiai, indai, tekstilė, higienos palaikymo priemonės, jų alternatyvos, naudojimo, rūšiavimo, perdirbimo galimybės.
[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).
[...] Išskiriami ir apibūdinami maisto produkto būvio ciklo etapai (derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, produkcijos gamybos, platinimo, vartojimo bei išmetimo).
[...] Analizuojama tekstilės gaminių iš natūralių pluoštų sudėties, priežiūros, perdirbimo galimybių ir kt. informacija, nurodyta etiketėse, randama internete, vertinama, kiek ji išsami, suprantama. Palyginamos senesnės ir dabartinės natūralios tekstilės gaminių priežiūros priemonės.
Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.
Nagrinėjamas siūlų asortimentas, savybės ir (ar) charakteristikos. Tikslingas siūlų (įskaitant ir antrinį panaudojimą) pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į naudojamas apdirbimo technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, vartotojo poreikius (kaina, priežiūra, tvarumas).
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Aptariama [...] raida Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, nauda visuomenei, jos pažangai [...] Analizuojamas elektronikos atliekų tvarkymas ir jų perdirbimas.
[...] Pateikiant pavyzdžių nagrinėjamos turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės šakos, jų raida, tvari gamyba, skaidrų verslą skatinantys veiksniai, dabartinė situacija, tendencijos, inovacijos regione, Lietuvoje ir pasaulyje.
[...] Aptariamos pakavimo, realizavimo galimybės įvertinant konditerijos gaminių, kepinių laikymo sąlygas ir terminus.
[...] Tyrinėjama, įvardinama, komentuojama modifikuotų produktų pasiūla, išskiriami tam įtaką darantys veiksniai, galimi pasirinkimai, alternatyvos.
[...] Palyginami tradicinių, inovatyvių medžiagų, marginimo technikų privalumai, trūkumai kainos, pasiekiamumo, tvarumo aspektais.
[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.
[...] Pagrindžiamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas, utilizavimas.
[...] Nagrinėjamos energetikos, elektrotechnikos, elektronikos ir telekomunikacijų (toliau – EEET) pramonės ir paslaugų šakos Lietuvoje, regione ir pasaulyje, jų raidos, taikomų inovacijų, kuriamų produktų ir paslaugų, verslumo idėjų pavyzdžiai („Deeper“ sonaras). Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės.
[...] Nagrinėjami produktų dizaino procesai, kūrybiniai sprendimai, įgyvendinimo galimybės. Palyginami individualios, masinės ir serijinės produkto dizaino gamybos principai, įvertinami tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai. Analizuojamas antrinis gaminių panaudojimas (pavyzdžiui, drabužiai, baldai, pakuotė), paskirties ir funkcijų transformavimas. Kuriamas funkcionalus gaminio prototipas.
[...] Aptariamas senų elementų, baterijų surinkimas ir perdirbimas.
Analizuojami vienkartiniai įrankiai, indai, tekstilė, higienos palaikymo priemonės, jų alternatyvos, naudojimo, rūšiavimo, perdirbimo galimybės.
[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).
[...] Išskiriami ir apibūdinami maisto produkto būvio ciklo etapai (derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, produkcijos gamybos, platinimo, vartojimo bei išmetimo).
[...] Analizuojama tekstilės gaminių iš natūralių pluoštų sudėties, priežiūros, perdirbimo galimybių ir kt. informacija, nurodyta etiketėse, randama internete, vertinama, kiek ji išsami, suprantama. Palyginamos senesnės ir dabartinės natūralios tekstilės gaminių priežiūros priemonės.
Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.
Nagrinėjamas siūlų asortimentas, savybės ir (ar) charakteristikos. Tikslingas siūlų (įskaitant ir antrinį panaudojimą) pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į naudojamas apdirbimo technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, vartotojo poreikius (kaina, priežiūra, tvarumas).
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Aptariama [...] raida Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, nauda visuomenei, jos pažangai [...] Analizuojamas elektronikos atliekų tvarkymas ir jų perdirbimas.
[...] Pateikiant pavyzdžių nagrinėjamos turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės šakos, jų raida, tvari gamyba, skaidrų verslą skatinantys veiksniai, dabartinė situacija, tendencijos, inovacijos regione, Lietuvoje ir pasaulyje.
[...] Aptariamos pakavimo, realizavimo galimybės įvertinant konditerijos gaminių, kepinių laikymo sąlygas ir terminus.
[...] Tyrinėjama, įvardinama, komentuojama modifikuotų produktų pasiūla, išskiriami tam įtaką darantys veiksniai, galimi pasirinkimai, alternatyvos.
[...] Palyginami tradicinių, inovatyvių medžiagų, marginimo technikų privalumai, trūkumai kainos, pasiekiamumo, tvarumo aspektais.
[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.
[...] Pagrindžiamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas, utilizavimas.
[...] Nagrinėjamos energetikos, elektrotechnikos, elektronikos ir telekomunikacijų (toliau – EEET) pramonės ir paslaugų šakos Lietuvoje, regione ir pasaulyje, jų raidos, taikomų inovacijų, kuriamų produktų ir paslaugų, verslumo idėjų pavyzdžiai („Deeper“ sonaras). Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės.
[...] Nagrinėjami produktų dizaino procesai, kūrybiniai sprendimai, įgyvendinimo galimybės. Palyginami individualios, masinės ir serijinės produkto dizaino gamybos principai, įvertinami tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai. Analizuojamas antrinis gaminių panaudojimas (pavyzdžiui, drabužiai, baldai, pakuotė), paskirties ir funkcijų transformavimas. Kuriamas funkcionalus gaminio prototipas.
Medijų menas
D3. Reflektuoja savo ir kitų medijų meno kūrėjų kūrinius, apžvelgia, apibūdina, vertina savo kūrybinius pasiekimus, atskleidžia medijų meno sąsajas su plačiais šiuolaikinės kultūros kontekstais.
Medijų meno demonstravimo kultūra. [...] Tyrinėjama medijų, medijų meno galimybės pasiekti auditorijas, pilietiškas, bendruomeniškas, demokratinis medijų meno pobūdis ir meno lauko slinktys kasdienio gyvenimo link (menas palieka muziejus ir galerijas).
Taikomosios technologijos
Maisto produktai, žaliavos ir priedai. [...] Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologinius procesus, įvardina gaminių saugą, įvertina kokybę, etinius aplinkosaugos, darbo saugos reikalavimus įvairiuose maisto gamybos ir (ar) paslaugų tiekimo etapuose.
Paslaugos tekstilės industrijoje. [...] Analizuoja, įvertina šių paslaugų aktualumą, pasiekiamumo ir poreikio kaitą praeities – dabarties – ateities kontekstuose. Išvardija ir apibūdina šioms paslaugoms įtaką darančius veiksnius, siūlo sprendimus ir (ar) verslo idėjas
Tekstilės rankdarbių rinka. [...] Analizuoja tekstilės rankdarbių rinką, išskiria rankdarbių kūrimo, atnaujinimo, keitimosi, priežiūros, reklamos, realizavimo ir kt. paslaugas.
Dailieji amatai ir verslai. Aptaria amatų verslo idėjas, pristato ir apibūdina organizavimo ypatumus. [...] Išvardija ir apibūdina gaminių ir (ar) produktų patentavimo, pritaikymo ir realizavimo galimybes, reklamą. Įvertina naudą visuomenei ir aplinkai.
Kulinarinis turizmas. [...] Analizuoja maisto turizmui gaminamų produktų, kuriamų paslaugų būdus ir formas. Aptaria kulinarines verslo idėjas, įvertina poveikį visuomenei, aplinkai [...].
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. Numato produkto pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus [...].
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. Numato produkto pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus.
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. Numato patentavimo, pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus [...].
Gaminio ir (ar) produkto dizaino objektai. [...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms.
Gaminių ir (ar) produktų projektavimas. [...] Iš tradicinių ir šiuolaikinių konstrukcijų, estetinių ypatybių turinčių medžiagų projektuoja gaminius ir (ar) produktus, apibūdina ir įvertina patentavimo, pritaikymo, reklamos, realizacijos, perdirbimo galimybes.