hero

Tarpdalykinės temos

Istorinė savimonė: Pasipriešinimo istorija

Parsisiųsti sąrašą:

image Istorinė savimonėPasipriešinimo istorija

Istorinė savimonė 

Istorinė savimonė yra bendra, kolektyvinė, tam tikros žmonių grupės atmintis, kuri daro juos vieno „mes“ nariais. Tai žmogaus vertybinė orientacija, tautos, valstybės egzistencijos pamatas. 
Jai gali priklausyti reprezentacijos tokio įvykio, kurio nė vienas iš to „mes“ asmeniškai nepatyrė ir kurie mokslinės istoriografijos požiūriu gali būti ir mitai. Iškalbingiausi istorinės atminties ir kolektyvinio identiteto dokumentai, palaikantys istorinę savimonę, yra ne tik istorikų rašomos knygos ar straipsniai, bet vietos atminimo ceremonijos (atmintinos datos, minėjimai, šventės), toponiminė politika (kokie vardai suteikiami naujoms, o kartais – ir senoms gatvėms ar miestams), paveldosaugos ir paminklosaugos praktika (kas patenka į globotino ir saugotino paveldo sąrašą, kas ne), paminklo statymo, muziejaus steigimo, jo fondo kaupimo ir eksponavimo praktika, istorinė beletristika, populiarioji istorinė literatūra, kinas ir t. t. 

Pasipriešinimo istorija 

Pagal formas, taktiką ir strategiją pasipriešinimas skirstomas į 1940–1941 laikotarpio rezistenciją, Lietuvos partizaninį karą (1944–1953) ir neginkluotą (idėjinį bei dvasinį) pasipriešinimą (1954–1990).

1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo Lietuvos gyventojų genocidas, Lietuvos gyventojų kalinimas, Lietuvos sovietinimas, rusinimas ir kolonizavimas, Lietuvos gyventojų trėmimai. Gaivališkai kilę pirmieji pasipriešinimo veiksmai buvo nepaklusnumas SSRS okupacijos įstatymams ir nepaklusimas įsakymams. Nuo 1940 07 pradėjo kurtis organizuotos nelegalios rezistencijos branduoliai.

Partizaninis karas (1944-1953 m.) prasideda nuo antrosios sovietų okupacijos 1944 m. ir prasidėjusių naujų represijų, masinių trėmimų. Tai lėmė daugelio Lietuvos rezistentų motyvuotą apsisprendimą rinktis priešinimosi okupantams kelią ir burtis į laisvės kovų sąjūdį. Skiriami antisovietinio partizaninio karo 3 laikotarpiai, bet dėl ribų nėra vienos tyrinėtojų nuomonės: vieni skiria 1944–1945, 1946–1949, 1950–1953 laikotarpius, kiti – 1944–1946 vasaros, 1946 vasaros–1948 ir 1949–1953 pavasario laikotarpius.

Lietuvos pasipriešinimo istorija nesibaigia partizaninio karo nuslopinimu ir laisvės kovotojų sunaikinimu. Nuo 1954 m., pakeitęs formas, pasipriešinimas vyko toliau – per pogrindines neginkluoto judėjimo grupeles, vėliau organizacijas, per nelegalios spaudos leidimą ir platinimą, per Katalikų bažnyčios kunigų veikimą ir pan. Užsienyje gyvenantys lietuviai ir jų veikla, susijusi su laisvės kovų, vėliau disidentinio judėjimo rėmimu, yra neatsiejama Lietuvos pasipriešinimo istorijos dalis.

Katalikų tikyba

7–8 klasių koncentras
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai.

Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).

Dievas – istorijos Viešpats.

 Dievas – istorijos Viešpats. Ar Dievas išvaduoja iš vergijos? (Nuo tautos išvadavimo iš nelaisvės iki asmens išvadavimo nuo priklausomybių). Ar buvo Dievas prie televizijos bokšto 1991 m.? (Rūpintojėlis, Dievo pagalba beginkliame pasipriešinime). Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas.

Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...]Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.). [...]

Nuo atsivėrimo iki atsivertimo.

Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...]Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).

Bažnyčia vakar ir šiandien.

Bažnyčia vakar ir šiandien. [...]Ar visada žmogus yra laisvas tikėti? (Krikščionių persekiojimai, tikėjimo liudijimas, pavyzdžiui, XX a. tikinčiųjų persekiojimai Sovietinėje Lietuvoje, Katalikų Bažnyčios kronika, Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, Eucharistijos bičiuliai, pogrindinis tikėjimo perdavimas. Tikėjimo liudytojai pasirinktinai: kun. Juozas Zdebskis, kun. Jonas Lauriūnas SJ, ses. Gema Stanelytė ir t. t.).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Jūs būsite mano liudytojai.

Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.)[...]

Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).

 Dievas – istorijos Viešpats. Ar Dievas išvaduoja iš vergijos? (Nuo tautos išvadavimo iš nelaisvės iki asmens išvadavimo nuo priklausomybių). Ar buvo Dievas prie televizijos bokšto 1991 m.? (Rūpintojėlis, Dievo pagalba beginkliame pasipriešinime). Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).

Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...]Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.). [...]

Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...]Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).

Bažnyčia vakar ir šiandien. [...]Ar visada žmogus yra laisvas tikėti? (Krikščionių persekiojimai, tikėjimo liudijimas, pavyzdžiui, XX a. tikinčiųjų persekiojimai Sovietinėje Lietuvoje, Katalikų Bažnyčios kronika, Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, Eucharistijos bičiuliai, pogrindinis tikėjimo perdavimas. Tikėjimo liudytojai pasirinktinai: kun. Juozas Zdebskis, kun. Jonas Lauriūnas SJ, ses. Gema Stanelytė ir t. t.).

Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.)[...]

Lietuvių kalba ir literatūra

5–6 klasių koncentras
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai.

Komiksai:
[...] J. Vilė, L. Itagaki, „Sibiro haiku“ [...]

7–8 klasių koncentras
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai.

Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai)
L. Baliukevičius, „Partizano Dzūko dienoraštis“;  J. Mekas, „Laiškai iš niekur“; „Misija Sibiras. 2006–2015“ [...]

Komiksai:
[...] J. Vilė, L. Itagaki, „Sibiro haiku“ [...]

Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai)
L. Baliukevičius, „Partizano Dzūko dienoraštis“;  J. Mekas, „Laiškai iš niekur“; „Misija Sibiras. 2006–2015“ [...]

Lietuvių gestų kalba

5–6 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

7–8 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Istorija

5–6 klasių koncentras
XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto.

Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. [...]

Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu.

Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. [...]

Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje.

Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos.

[...] Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830?1831 m., 1863?1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864?1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. [...]

Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo.

Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944?1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990?1991 m.). [...]

Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo.

Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. [...] Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas.

Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953?m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). 

Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai.

Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. [...] Aptariami reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai: Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). 

Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. [...]

Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. [...]

Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

[...] Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830?1831 m., 1863?1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864?1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. [...]

Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944?1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990?1991 m.). [...]

Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. [...] Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. [...]

Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953?m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.). 

Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. [...] Aptariami reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai: Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.). 

Teisė

Aiškinamasi, kas yra pilietinis pasipriešinimas, kokios yra pilietinio pasipriešinimo formos, koks piliečių vaidmuo ginant šalį bei kas yra pilietinė gynyba.

Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba

Pilietinio pasipriešinimo pagrindai. Susipažįstama su pilietinio pasipriešinimo pagrindais. Aptariamos kolaboravimo ir nekolaboravimo sąvokos. Įvardijami pagrindiniai pilietinio pasipriešinimo būdai. Remiantis šiuolaikiniais ir istoriniais pavyzdžiais aptariami sėkmingo ir nesėkmingo pilietinio pasipriešinimo atvejai. Analizuojami šių atvejų privalumai ir trūkumai.

Etninė kultūra

25.1.1. Jaunimo papročiai ir vaidmuo bendruomenėje. Analizuoja jaunimo vaidmenį tęsiant tradicijas tremtyje, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę XX a. etnokultūriniame sąjūdyje (žygeivių, romuviečių, kraštotyros ir folkloro judėjimuose). 

25.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras.  Klausosi, nagrinėja partizanų ir tremtinių dainas, jas atlieka. 

Visuomeninis ugdymas

Mūsų valstybę kūrusios asmenybės.

[...] Kovojančios Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai.

Dailė

1–2 klasių koncentras
Valstybingumo simboliai.

Valstybingumo simboliai.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.

7–8 klasių koncentras
Dailės žanrai.

 Dailės žanrai.  

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Valstybingumo simboliai.

Valstybingumo simboliai. 

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.

Valstybingumo simboliai.

Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.

 Dailės žanrai.  

Nauji žanrai. Istorinis žanras. Sakralinė dailė.

Valstybingumo simboliai. 

Analizuoja ir nusako heraldikos ženklų kilmę, raidą.

Teatras

C2.3. Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą.

Nacionalinio teatro ištakos. Susipažįstama su nacionalinio teatro ištakomis, [...] , profesionalaus lietuvių teatro kūrimosi aplinkybės tarpukario Lietuvoje.

Menų istorija

B3. Planuoja asmeninius laiko išteklius bei techninius resursus, reikalingus lankymuisi parodose, koncertuose, spektakliuose, performansuose. [...]. Atranda, pristato, vertina ir reflektuoja meno žanrą, [...] skatinantį juo domėtis.

Funkcionalizmas architektūroje. [...]. . Analizuojama ir paaiškinama pokario situacija Lietuvoje ir jos poveikis pilietinės visuomenės savikūrai, partizaniniam pasipriešinimui.