hero

Tarpdalykinės temos

Aplinkos tvarumas: Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga

Parsisiųsti sąrašą:

image Aplinkos tvarumasEkosistemų, biologinės įvairovės apsauga

Aplinkos tvarumas

Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Nors aplinkosauga yra aplinkos tvarumo dalis, jis apima kur kas daugiau – jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe. Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams. Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio. 

Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga

Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga susijusi su biosferos išsaugojimu ir visuomenės gyvenimo kokybės užtikrinimu, kad žmonės turėtų maisto, gėlo vandens ir galėtų džiaugtis švariu oru. Biologinei įvairovei tenka esminis vaidmuo užtikrinant pusiausvyrą gamtoje, siekiant kovoti su klimato kaita. Be to, ji būtina mūsų sveikatai ir infekcinių ligų plitimo prevencijai. 

Siekiama, kad mokiniai ugdytųsi asmeninę atsakomybę bei imtųsi veiksmų saugant bioįvairovę, siektų pusiausvyros užtikrinimo tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams, ekonominiams poreikiams tenkinti, prisidėtų prie racionalaus gamtos išteklių naudojimo, atliekų mažinimo.  

Priešmokyklinis ugdymas

Augalai

[…] Lankydamasis miške, pievoje ar prie vandens telkinio arba dirbdamas su planšete ir naudodamas skaitmeninį turinį tyrinėja skirtingų vietų ypatumus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės ir pan.).

 

Etika

1–2 klasių koncentras
Aš ir augmenija. Kaip reikia rūpintis augalais?

 Aš ir augmenija. Kaip reikia rūpintis augalais? Kartu su mokytoju (-a) bei klasės draugais kelia klausimus apie savo santykius su augmenija ir apie augalų reikšmę Žemėje. [...]

Aš ir gyvūnija. Kaip reikia rūpintis gyvūnais?

Aš ir gyvūnija. Kaip reikia rūpintis gyvūnais? Mokosi suvokti ir aptarti savo santykius su gyvūnija.  Domisi, kodėl svarbu prisiimti atsakomybę už naminį gyvūną, svarsto žmogaus ir gyvūno santykio prasmę.  [...]

3–4 klasių koncentras
Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą?

Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą? Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. [...]

Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną?

Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną? [...]Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje.[...]

Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas?

Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio  prasmę. [...]

Aš ir gyvūnija. Jei įsivaizduojamame pasaulyje būčiau gyvūnas – kokiu gyvūnu norėčiau būti?

Aš ir gyvūnija. Jei įsivaizduojamame pasaulyje būčiau gyvūnas – kokiu gyvūnu norėčiau būti? [...]Kelia klausimus, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje. 

5–6 klasių koncentras
Aš ir augmenija. Kaip tu jautiesi gamtoje?

 Aš ir augmenija. Kaip tu jautiesi gamtoje? […]Mokosi praktiškai dalyvauti augmenijos puoselėjimo projektuose. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. […]

Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės?

 Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? […]Prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus.[…]

Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų?

Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų? […]Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. 

Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius?

Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius?
[…]Atsakomybės už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius, prisiėmimas. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus.[…]

7–8 klasių koncentras
 Aš ir gyvūnija. Ką žinai apie gyvūnų teises?

 D2.3. Domisi, savarankiškai gilinasi ir su draugais aptaria gyvūnų teisių ir gyvūnų globos problemas. [...]

Aš ir gyvūnija. Ką žinai apie gyvūnų teises? Diskutuoja apie žmogaus ir gamtos harmoniją, kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykio prasmę.Mokosi reflektuoti žmogaus atsakomybę už gyvūnus ir suvokia galimą jų išnaudojimą.[…] 

Aš ir gyvūnija. Kodėl nepateisinamas žiaurus elgesys su gyvūnais?

D2.3. Domisi, savarankiškai gilinasi ir su draugais aptaria gyvūnų teisių ir gyvūnų globos problemas. [...]

Aš ir gyvūnija. Kodėl nepateisinamas žiaurus elgesys su gyvūnais? Kodėl tiek daug beglobių gyvūnų, kaip būtų galima jiems padėti? Ką reikia pakeisti, kad šios problemos mastai mažėtų?

Aš ir augmenija. Ar galėtum pavadinti save „gamtos vaiku“?

Aš ir augmenija. Ar galėtum pavadinti save „gamtos vaiku“? Pasiūlo naujų laukinės augmenijos puoselėjimo idėjų ir jas praktiškai išbando mokyklos ar savo namų aplinkoje. Išbando savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose.. Supranta augalų reikšmę žmonių gyvenimui ir planetos likimui.  […]

Aš ir augmenija. Kas yra aplinkos etika?

Aš ir augmenija. Kas yra aplinkos etika? […]Kaip galiu prisidėti prie augmenijos puoselėjimo, ar suprantu jo reikšmę?

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas).

Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. 

Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika.

Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. Mokosi prisiimti socialinę  atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]

Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje.

Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. Ar žinau, kas yra sengirė? Kodėl kam nors gali būti svarbu jas išsaugoti? O man ar svarbu? Kas būtų, jei vieną dieną išnyktų visi augalai? Kiek medžių esu pasodinęs? Kiek planuoju dar pasodinti? Kaip tausoju medžius? Ką man pasakoja šimtametis ąžuolas?

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Aš ir augmenija. Koks mano santykis su augmenija?

D1.3. Savarankiškai apibūdina, interpretuoja, apibendrina žmogaus ir augmenijos abipusio ryšio dimensijas bei jų svarbą biosferos išlikimui. [...]

Aš ir augmenija. Koks mano santykis su augmenija? Kaip suprantu augmenijos vertę klimato kaitos kontekste, kuomet gatvių, kelių, aikščių, takelių asfaltavimas tampa siekiamybe? Kodėl žmonės piktinasi brandžių medžių beatodairišku kirtimu? O gal medžiams ne vieta mieste?

.Aš ir gyvūnija. Koks mano požiūris į nelegalias gyvūnų veisyklas?

Aš ir gyvūnija. Koks mano požiūris į nelegalias gyvūnų veisyklas? Kas čia kaltas – pirkėjas ar pardavėjas? Ar grynaveislis šuo yra svarbesnis nei mišrūnas? Kaip spręsti minėtas problemas?

Aš ir augmenija.

D1.3. Savarankiškai apibūdina, interpretuoja, apibendrina žmogaus ir augmenijos abipusio ryšio dimensijas bei jų svarbą biosferos išlikimui. [...]

Aš ir augmenija. Kaip spręsti maisto trūkumo ir augmenijos įvairovės naikinimo problemą? Kokią įtaką egzotinių vaisių (pvz., avokadų) auginimas ir vartojimas daro ekosistemai ir pačių augintojų gyvenimui? Kam šiose dilemose reikia skirti pirmenybę – žmogui ar augalui? 

Aš ir gyvūnija.

Aš ir gyvūnija. Ar zoologijos sodai yra reikalingi? Ar verta atkurti išnykusių stambių gyvūnų populiacijas? 

 Aš ir augmenija. Kaip reikia rūpintis augalais? Kartu su mokytoju (-a) bei klasės draugais kelia klausimus apie savo santykius su augmenija ir apie augalų reikšmę Žemėje. [...]

Aš ir gyvūnija. Kaip reikia rūpintis gyvūnais? Mokosi suvokti ir aptarti savo santykius su gyvūnija.  Domisi, kodėl svarbu prisiimti atsakomybę už naminį gyvūną, svarsto žmogaus ir gyvūno santykio prasmę.  [...]

Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą? Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. [...]

Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną? [...]Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje.[...]

Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio  prasmę. [...]

Aš ir gyvūnija. Jei įsivaizduojamame pasaulyje būčiau gyvūnas – kokiu gyvūnu norėčiau būti? [...]Kelia klausimus, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje. 

 Aš ir augmenija. Kaip tu jautiesi gamtoje? […]Mokosi praktiškai dalyvauti augmenijos puoselėjimo projektuose. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. […]

 Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? […]Prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus.[…]

Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų? […]Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. 

Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius?
[…]Atsakomybės už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius, prisiėmimas. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus.[…]

 D2.3. Domisi, savarankiškai gilinasi ir su draugais aptaria gyvūnų teisių ir gyvūnų globos problemas. [...]

Aš ir gyvūnija. Ką žinai apie gyvūnų teises? Diskutuoja apie žmogaus ir gamtos harmoniją, kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykio prasmę.Mokosi reflektuoti žmogaus atsakomybę už gyvūnus ir suvokia galimą jų išnaudojimą.[…] 

D2.3. Domisi, savarankiškai gilinasi ir su draugais aptaria gyvūnų teisių ir gyvūnų globos problemas. [...]

Aš ir gyvūnija. Kodėl nepateisinamas žiaurus elgesys su gyvūnais? Kodėl tiek daug beglobių gyvūnų, kaip būtų galima jiems padėti? Ką reikia pakeisti, kad šios problemos mastai mažėtų?

Aš ir augmenija. Ar galėtum pavadinti save „gamtos vaiku“? Pasiūlo naujų laukinės augmenijos puoselėjimo idėjų ir jas praktiškai išbando mokyklos ar savo namų aplinkoje. Išbando savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose.. Supranta augalų reikšmę žmonių gyvenimui ir planetos likimui.  […]

Aš ir augmenija. Kas yra aplinkos etika? […]Kaip galiu prisidėti prie augmenijos puoselėjimo, ar suprantu jo reikšmę?

Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. 

Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. Mokosi prisiimti socialinę  atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]

Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. Ar žinau, kas yra sengirė? Kodėl kam nors gali būti svarbu jas išsaugoti? O man ar svarbu? Kas būtų, jei vieną dieną išnyktų visi augalai? Kiek medžių esu pasodinęs? Kiek planuoju dar pasodinti? Kaip tausoju medžius? Ką man pasakoja šimtametis ąžuolas?

D1.3. Savarankiškai apibūdina, interpretuoja, apibendrina žmogaus ir augmenijos abipusio ryšio dimensijas bei jų svarbą biosferos išlikimui. [...]

Aš ir augmenija. Koks mano santykis su augmenija? Kaip suprantu augmenijos vertę klimato kaitos kontekste, kuomet gatvių, kelių, aikščių, takelių asfaltavimas tampa siekiamybe? Kodėl žmonės piktinasi brandžių medžių beatodairišku kirtimu? O gal medžiams ne vieta mieste?

Aš ir gyvūnija. Koks mano požiūris į nelegalias gyvūnų veisyklas? Kas čia kaltas – pirkėjas ar pardavėjas? Ar grynaveislis šuo yra svarbesnis nei mišrūnas? Kaip spręsti minėtas problemas?

D1.3. Savarankiškai apibūdina, interpretuoja, apibendrina žmogaus ir augmenijos abipusio ryšio dimensijas bei jų svarbą biosferos išlikimui. [...]

Aš ir augmenija. Kaip spręsti maisto trūkumo ir augmenijos įvairovės naikinimo problemą? Kokią įtaką egzotinių vaisių (pvz., avokadų) auginimas ir vartojimas daro ekosistemai ir pačių augintojų gyvenimui? Kam šiose dilemose reikia skirti pirmenybę – žmogui ar augalui? 

Aš ir gyvūnija. Ar zoologijos sodai yra reikalingi? Ar verta atkurti išnykusių stambių gyvūnų populiacijas? 

Katalikų tikyba

1–2 klasių koncentras
Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą.

Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą. Kodėl yra sakoma „Gamta – visų namai“? (Dievo kūrinija, Dievą galime pažinti gamtoje). Ar Dievas ir man patikėjo rūpintis pasauliu? (Žmogaus atsakomybė už gamtą ir žmogų, būdai gamtai saugoti).

3–4 klasių koncentras
Atsakomybė už gamtą.

E3.3. Nurodo netinkamo žmogaus elgesio gamtoje ir su gyvūnais pasekmes. 

Atsakomybė už gamtą. Kaip mes privalome elgtis su kūrinija? (Šiandienos ekologiniai iššūkiai ir sprendimai, atsakingas pasirinkimas, saikingumo dorybė, prisitaikymas prie paprastesnio gyvenimo).

5–6 klasių koncentras
Krikščioniškas požiūris į kūriniją.

E3.3. Paaiškina sąsajas tarp tikėjimo ir atsakomybės už kūriniją, pagrindžia Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo svarbą kūrinijos išsaugojime.

Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).

7–8 klasių koncentras
Krikščionis ir ekologija.

D3.3. Pasakoja tikėjimo herojų pavyzdžius. Diskutuoja apie tikėjimo reikšmę asmeniui ir tautai ribinėse situacijose.

Krikščionis ir ekologija. Kaip galiu išsaugoti gyvenimą ateities kartoms? (Veiksmų planas sprendžiant ekologines problemas). Kur ekologinėje krizėje Dievo vieta? (Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija, Šv. Pranciškus Asyžietis). Ar popiežius yra ekologas? („Laudato Si“, Bažnyčia ir tvarus vystymasis). Ką reiškia pasakymas „pavedė žmogui globoti“? (Žmogus Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių, krikščionio atsakomybė ir įsipareigojimas saugoti gamtą, vartotojiškumas, gyvūnų apsauga).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Gerovė ir teisingumas visiems.

E3.3. Pagrindžia asmens atsakomybės ribas globaliame pasaulyje, demonstruoja atsakingą elgesį ir gyvenimo būdą.

Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą. Kodėl yra sakoma „Gamta – visų namai“? (Dievo kūrinija, Dievą galime pažinti gamtoje). Ar Dievas ir man patikėjo rūpintis pasauliu? (Žmogaus atsakomybė už gamtą ir žmogų, būdai gamtai saugoti).

E3.3. Nurodo netinkamo žmogaus elgesio gamtoje ir su gyvūnais pasekmes. 

Atsakomybė už gamtą. Kaip mes privalome elgtis su kūrinija? (Šiandienos ekologiniai iššūkiai ir sprendimai, atsakingas pasirinkimas, saikingumo dorybė, prisitaikymas prie paprastesnio gyvenimo).

E3.3. Paaiškina sąsajas tarp tikėjimo ir atsakomybės už kūriniją, pagrindžia Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo svarbą kūrinijos išsaugojime.

Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).

D3.3. Pasakoja tikėjimo herojų pavyzdžius. Diskutuoja apie tikėjimo reikšmę asmeniui ir tautai ribinėse situacijose.

Krikščionis ir ekologija. Kaip galiu išsaugoti gyvenimą ateities kartoms? (Veiksmų planas sprendžiant ekologines problemas). Kur ekologinėje krizėje Dievo vieta? (Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija, Šv. Pranciškus Asyžietis). Ar popiežius yra ekologas? („Laudato Si“, Bažnyčia ir tvarus vystymasis). Ką reiškia pasakymas „pavedė žmogui globoti“? (Žmogus Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių, krikščionio atsakomybė ir įsipareigojimas saugoti gamtą, vartotojiškumas, gyvūnų apsauga).

E3.3. Pagrindžia asmens atsakomybės ribas globaliame pasaulyje, demonstruoja atsakingą elgesį ir gyvenimo būdą.

Ortodoksų (stačiatikių) tikyba

1–2 klasių koncentras
Sveikata yra trapi dovana.

  E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu .

Žmogus pasaulyje, pasaulis žmoguje.

  E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu .

3–4 klasių koncentras
Sielos sveikata.

  E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus .

Krikščionio gyvenimas pasaulyje.

  E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus .

5–6 klasių koncentras
Krikščionio ekologinė etika.

Krikščionio ekologinė etika. 
Dievas sukūrė nuostabią gamtą ir patikėjo ją mums globoti. Iš kur kyla ekologinės grėsmės? Kaip jas įveikti? Ar tikrai negaliu nieko pakeisti? Ką galiu daryti, kad neterščiau aplinkos ir saugočiau tai, kas sukurta? Mūsų atsakomybė už aplinką ir gamtą. 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Biblijos ir mokslo sąsajos.

 Biblijos ir mokslo sąsajos. 
 [...] Kaip suprasti teiginį, kad esame pasaulio valdytojai, bet ne valdovai?[...]
 
 

  E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu .

  E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu .

  E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus .

  E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus .

Krikščionio ekologinė etika. 
Dievas sukūrė nuostabią gamtą ir patikėjo ją mums globoti. Iš kur kyla ekologinės grėsmės? Kaip jas įveikti? Ar tikrai negaliu nieko pakeisti? Ką galiu daryti, kad neterščiau aplinkos ir saugočiau tai, kas sukurta? Mūsų atsakomybė už aplinką ir gamtą. 

 Biblijos ir mokslo sąsajos. 
 [...] Kaip suprasti teiginį, kad esame pasaulio valdytojai, bet ne valdovai?[...]
 
 

Evangelikų reformatų tikyba

Dievo įsakymai.

[...] Nagrinėja, kokie žmogaus veiksmai rodytų pagarbų ir dėkingą elgesį su augintiniais, gamta, laukiniais gyvūnais. Pateikia kelis teigiamo ir neigiamo žmogaus poveikio gamtai pavyzdžius. [...]

Karaimų tikyba

Moralinės nuostatos. 
[...]gyvenu gamtos apsuptyje ir ją saugau [...]

Lietuvių kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Rekomenduojama literatūra.

Rekomenduojama literatūra.

[...] Grožinė literatūra. [...] S. Paltanavičius, „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ [...]

3–4 klasių koncentras
Rekomenduojama literatūra.

Rekomenduojama literatūra.

[...] Negrožinė literatūra. [...] G. Viliūnė, „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“ [...]

Rekomenduojama literatūra.

[...] Grožinė literatūra. [...] S. Paltanavičius, „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ [...]

Rekomenduojama literatūra.

[...] Negrožinė literatūra. [...] G. Viliūnė, „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“ [...]

Lietuvių gestų kalba

1–2 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

3–4 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

5–6 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

7–8 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Užsienio kalba (pirmoji)

1–2 klasių koncentras
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

7–8 klasių koncentras
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Aplinkos tvarumas.

Aplinkos tvarumas.

Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Aplinkos tvarumas.

Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

Užsienio kalba (antroji)

5–6 klasių koncentras
Gamta, ekologija

  Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

7–8 klasių koncentras
Gamta, ekologija.

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.). 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Transportas, kelionės.

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Aplinkos tvarumas.

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

  Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)

Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.). 

Transportas, kelionės (orientavimasis viešosiose erdvėse, turizmas, ekoturizmas patirtį formuojančios kelionės ir kt.).

Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).

Geografija

5–6 klasių koncentras
Vanduo, Žemės vandenys.

Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms.

Lietuvos gamtos turtai.

[...] Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. [...]

7–8 klasių koncentras
Valstybių ir regionų apžvalga.

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Gamtiniai kompleksai.

Atpažįstami gamtinio komplekso (ekosistemos) komponentai, nagrinėjami jų ryšiai.

Klimato kaita biosferoms.

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Dirvožemis.

Paaiškinamas dirvožemio profilio susidarymas, nurodomi pagrindiniai genetiniai horizontai, juos priskiriant būdingiems dirvožemių tipams. Apibūdinami pagrindiniai dirvodaros procesai, vertinamas jų vaidmuo kintančioje ekosistemoje.

Tausojanti ekonomika.

Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).

Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms.

[...] Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. [...]

Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]

Atpažįstami gamtinio komplekso (ekosistemos) komponentai, nagrinėjami jų ryšiai.

Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.

Paaiškinamas dirvožemio profilio susidarymas, nurodomi pagrindiniai genetiniai horizontai, juos priskiriant būdingiems dirvožemių tipams. Apibūdinami pagrindiniai dirvodaros procesai, vertinamas jų vaidmuo kintančioje ekosistemoje.

Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).

Etninė kultūra

    24.3.1. Gamta tradicinėje kultūroje ir pasaulėžiūroje. Remdamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, apsilankę nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, tradiciniuose ūkiuose, agroturizmo ar kaimo turizmo sodybose, mokiniai tyrinėja Lietuvos tradicinę augaliją ir gyvūniją, susipažįsta su lietuviškomis naminių gyvūnų ir augalų veislėmis. Pateikdami pavyzdžių, apibūdina simbolinę bičių reikšmę, sąsajas su dievybėmis Austėja ir Bubilu. Nagrinėja augalų ir gyvūnų įvaizdžius liaudies kūryboje, aiškinasi simbolines jų reikšmes, svarbą lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje, išskirdami ypač gerbiamus augalus ir gyvūnus (ąžuolą, žirgą ir kt.), jų sąsajas su dievybėmis.

Biologija

7–8 klasių koncentras
Genai ir paveldimumas.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Genai ir paveldimumas. [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Gyvūnai.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]  

Gyvūnai. [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.

Ekosistemų stabilumas.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...] 

Ekosistemų stabilumas. [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. 

Augalai.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...] 

Augalai. [...] Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių,
gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

Ekosistema.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]  

Ekosistema. [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Biotechnologijos.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Biotechnologijos. [...] Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...]

Ekologinės problemos.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Aplinkosauga. [...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Bendrijos.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Bendrijos. [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui.

Augalų dauginimasis.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Augalų dauginimasis. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...]

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Genai ir paveldimumas. [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]  

Gyvūnai. [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...] 

Ekosistemų stabilumas. [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]

Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] Apibūdinamas protistų, grybų vaidmuo gamtoje. [...] mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje. 

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...] 

Augalai. [...] Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo svarba augalams ir ekosistemoms; [...] mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių,
gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.

F3.3. [...] Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. [...]  

Ekosistema. [...] modeliuojant aiškinamasi sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Biotechnologijos. [...] Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje. Mokomasi nurodyti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį gamtai. [...]

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]

Aplinkosauga. [...] Analizuojant statistinius duomenis, mokomasi paaiškinti, kokią įtaką klimato pokyčiai turi organizmų bioįvairovei, augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklo pokyčiams ir ekosistemų stabilumui; aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia ekosistemų funkcionavimo sąlygas ir žmogaus sveikatą. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Bendrijos. [...] Analizuojant brandžios ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius, mokomasi paaiškinti rūšių įvairovės svarbą bendrijų stabilumui.

F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]

Augalų dauginimasis. [...] Mokomasi susieti sėklų platinimo būdų įvairovę su augalų prisitaikymu išplisti ir apibūdinti sėklų platinimo svarbą augalams. [...]

Chemija

Indikatoriai ir pH skalė.

[...] Analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje, pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt. [...]

Oksidai.

[...] Aiškinamasi rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala.

Metalai ir jų lydiniai.

[...] Nagrinėjami geležies gavybos būdai: geležies redukavimas iš geležies(III) oksido anglimi, anglies(II) oksidu, ir aptariamos su tuo susijusios ekologinės ir energetinės problemos. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą, ir ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. [...]

Gamtos mokslai

1–2 klasių koncentras
Gyvūnai.

Gyvūnai. [...] Aiškinamasi, kas yra Raudonoji knyga ir kuo ji svarbi. [...]

Prisitaikymas prie aplinkos.

F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats [...] saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).

Prisitaikymas prie aplinkos. Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

3–4 klasių koncentras
Prisitaikymas prie aplinkos.

Prisitaikymas prie aplinkos. Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

5–6 klasių koncentras
Žmogaus ir aplinkos dermė

F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...] Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.

Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. Mokomasi [...] etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos.

F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. [...] Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę [...] apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas.

Fotosintezė ir kvėpavimas. [...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

7–8 klasių koncentras
Ekosistemų stabilumas.

Ekosistemų stabilumas. Mokomasi [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka.

Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Gyvūnai. [...] Aiškinamasi, kas yra Raudonoji knyga ir kuo ji svarbi. [...]

F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats [...] saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).

Prisitaikymas prie aplinkos. Augalų ir gyvūnų ypatybės siejamos su prisitaikymu prie gyvenamosios aplinkos: vietos (vanduo, oras ar žemė), klimatu (šiltas ar šaltas), metų sezoniškumo (žiema ar vasara). Augalų vaisių ir sėklų forma siejama su jų platinimo būdu: vėjas, vanduo, gyvūnai.

Prisitaikymas prie aplinkos. Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Gyvūnų elgesio ypatumai siejami su didesne išlikimo tikimybe. Mokomasi įžvelgti ryšį tarp gyvūnų bendruomeninio gyvenimo būdo ir galimybės išlikti, aptariami bendruomeninių gyvūnų pavyzdžiai.

F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...] Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.

Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. Mokomasi [...] etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. [...]

F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...]

Nacionalinės reikšmės ekosistemos. [...] Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos, lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę [...] apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo svarba [...]

Fotosintezė ir kvėpavimas. [...] Analizuojant pateiktus fotosintezės ir organizmų kvėpavimo tyrimus mokomasi apibūdinti deguonies ir anglies dioksido apytaką gamtoje; paaiškinti, kuo fotosintezė ir kvėpavimas svarbūs visiems ekosistemos organizmams.

Ekosistemų stabilumas. Mokomasi [...] paaiškinti organizmų mitybos ryšių įtaką ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. [...] Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi, koks jų poveikis mitybos ryšiams ekosistemose. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui. Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.

Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]

Technologijos

[...] Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.

Dailė

1–2 klasių koncentras
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 

[...]. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas  piešimas, tapymas, lipdymas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas

 Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 

Aplinkos fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 

[...]. Gyvosios gamtos (augalų, gyvūnų, žmogaus) savitas  piešimas, tapymas, lipdymas.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. 

Regėjimo, atmosferinių gamtos įspūdžių (rūko, smogo, šiaurės pašvaistės, rasos, šalnos ir kt.) perteikimas. Optinės apgaulės. Optinis menas.

 Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. 

Aplinkos fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.

Teatras

C1.3. Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje.

Teatrališkumas gamtoje. Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus gamtoje: gamtos kaitos ciklus, paukščių ir gyvūnų prisitaikymą prie kintančių gamtos sąlygų, aplinkybių.

Šokis

Šokio atlikimas. 

Mokiniai mokosi improvizuoti, t. y. kurti atlikimo metu,  komponuoti judesių sekas pagal pasiūlytas arba pačių sugalvotas temas, susijusias su artimiausia gamtine (gamtos reiškiniais ir stichijomis, augalais, gyvūnais) [...].

Medijų menas

B2. Interpretuoja medijų meno kūrinį.

Medijų, medijų meno teorija ir trumpa istorija. [...] Analizuojama medijų, medijų meno teorija, medijų ekologija, technologijų ir žmonijos kūrybinių pradų jungtys.

B2. Interpretuoja medijų meno kūrinį.

Komercinės medijų produkcijos vertinimas. [...] Analizuojami ir atskleidžiamo medijų produkcijos socialiniai, edukaciniai, propagandiniai, ekonominiai aspektai.