Tarpdalykinės temos

Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. Mokosi suprasti kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui.[...]

A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti ().

 B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias ().    22.2.2. Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. 

  A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti .

Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? [...]Liūdesys ir džiaugsmas: kodėl mano jausmai dažnai būna labai prieštaringi? Kodėl aš nuliūstu? Kaip pralinksmėju? Kodėl ir kada aš džiaugiuosi? Kas man padeda išsklaidyti liūdesį? 

  B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.

 Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? [...] Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus. Kam pasiguodžiu, jei susipykstu su kuriuo nors iš šeimos narių? [...]

 Kitas kaip draugas. Kaip sprendžiu konfliktinę situaciją? [...]Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai.[...]

Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...]Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. [...]Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais.Kaip susidraugauju su baime?[...]

Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? [...]Mokosi apibūdinti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas.[...] Mokosi dialogiškai paaiškinti savo problemas.[...]

Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. [...]Kodėl išdavystė taip skaudina? Ar buvai kada nors išduotas? Koks tai jausmas? Kaip elgtis su išdavusiu draugu?[...]

  A2.3. [...]Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis.

Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda ar galėtų padėti ugdytis kantrybę? […]Irzlumas ir kantrybė: ar kartais suirztu be priežasties? Kada būnu kantrus, o kada  suirzęs? Kodėl?[…]

A2.3. [...]Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis 

Kitas kaip artimas. Konfliktas. […]Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas.[…]

Kitas kaip draugas. Ar tu kada nors jauteisi vieniša ar vienišas? […]Ar moki save nuraminti? […]

Kitas kaip artimas. Kaip pajuntame meilę tėvams? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. [...]

Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? […]Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą.[…]  

Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […]Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. […]

Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? […]Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą. Kada labiausiai jaučiu jausmų audrą? Ar pavyksta išlikti ramiam sudėtingoje situacijoje?[…]

Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. Įsisąmonina  su  suaugusiu artimuoju ar mokytoju konflikto galimybę. Apmąsto jo priežastis, pavojus ir praktiškai ieško galimų išeičių.  Supranta, kuo skiriasi lūkesčiai, galimybės ir jausmų raiška priklausomai nuo amžiaus. Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. [...]

Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? […]Kaip konfliktai tarp kitų šeimos narių veikia mane? Ką darau, kai jie pykstasi? […]

Aš ir draugai. Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus?
[…]Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus?  Konstruktyviai ir empatiškai sprendžia draugams kylančias problemas. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė ne visada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją.[…]  

A2.3. [...]Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes.[...]

 Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje?  Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos  asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. [...]

A2.3. [...]Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes.[...]

Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. […]moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. […]

Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? […] Vertina Kitą kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus.[...] 

Kaip žmonės meldžiasi? Ar visko galiu prašyti Dievą? (Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan.). […]

D2.3.  Savais žodžiais meldžiasi tyloje.

Susitikimas su Jėzumi tyloje. […]Kaip nusiraminti maldai? (Nutyla kūnas, jausmai, vaizduotės panaudojimas maldai, fizinė laikysena).

Dvasinio gyvenimo priešai. Ką daryti jeigu susvyruoja tikėjimas? (Pokalbis su tikinčiu žmogumi, malda, knygų apie tikėjimą skaitymas). Ką reiškia pagunda? (Gundymai, kaip jiems pasipriešinti, Jėzaus gundymas). Ką reiškia garbinti Dievą? (Švč. Sakramento pagarbinimas, malda prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, Šv. Tarcizijaus pavyzdys). Ką reiškia pasakymas: „Tikėjimas be darbų – miręs“? (Krikščionio pašaukimas tarnystei, darbas kaip malda ir malda darbuose).

Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą. Kaip Dievas manimi rūpinasi? (Pasitikėjimas Dievo Apvaizda, Dievo rūpestis manimi kasdienybėje).

Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).

Sakramentų prasmės ir šventimas. […]Ar yra išeitis su Dievu beviltiškoje situacijoje? (Gydymo sakramentai: Atgailos, Ligonių sakramentų šventimas, sąlygos ir gaunama malonė). Ar egzistuoja „stalo etiketas“ Bažnyčioje? (apie elgesį Šv. Mišiose, liturgija, liturginiai indai, malda, gestai ir t. t.).

Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį?[...]

Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). […]

Būties klausimai. [...]Ar skausmas gali būti palaimintas? (Žmogus gyvenimo sunkumų, kančios akivaizdoje Biblijos (Pranašų literatūra, Psalmės, Išminties knygos) ir literatūros tekstuose). Kodėl dėkojimas yra nuolatinė krikščionio laikysena? (Sąžinė, laisva valia, dorybės ir ydos, malda). Kokia akimirkos vertė? (Amžinybė ir laikinumas, laiko samprata: laiko perteklius ir stoka, skubėjimas ir laisvalaikis, smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais, šventės prasmė, literatūriniai kontekstai).

E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose. 

Bendrystės džiaugsmas ir problemos. [...]mokosi susikoncentruoti įvairiose (kartais netgi pavojingose) situacijose [...] 

E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.

 Jėzus – Mokytojas. [...]Kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]

B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.

E1.3.  Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.

B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.

E1.3.  Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.

Malda – tikėjimas ar įsitikinimas? [...]Mokiniai dalinasi patirtimi, kaip santykio su Dievu išlaikymas padeda žmogui nepalūžti, bet išlikti tvirtam ir stipriam.[...]

Rūpestingas Dievas.

[...] Analizuodami kitų žmonių reakcijas į Dievo pagalbą, atpažįsta savo reakcijas.

1–4 Dievo įsakymai.

[...] padėkoti Dievui už Jo rūpestį atsiliepiant į fizinius ir dvasinius poreikius. [...]

Savanorystė.
Mokiniai mokosi pastebėti spręstinas situacijas savo artimoje aplinkoje (šeimoje, klasėje, bendruomenėje, kaimynystėje) ir kuria planą, kaip galėtų konkrečiai prisidėti bendruomenės gyvenimo.

Laikas su artimu. 
[...] Analizuoja gyvenimiškus pavyzdžius, kaip remiantis Šventojo Rašto išmintimi buvo išspręstos konfliktinės situacijos. Analizuoja pykčio, išdidumo teigiamus ir neigiamus aspektus veikloje ir santykiuose.

Krikščioniškas dvasingumas.
Aiškinasi teologijos naudą dvasiniam augimui. Komentuoja, kaip reiškiasi tikras dvasingumas kasdienybėje. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. 

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.

Sakytinio teksto pristatymas. 
Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. 

Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. 

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Jausmų sūkuryje.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą.

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijos. 

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. 

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.

Sakytinio teksto pristatymas.

Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. 

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...]. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.

Sakytinio teksto pristatymas.

Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. 

Sakytinio teksto pristatymas. 

Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. 

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

Jausmų sūkuryje.

Sakytinio teksto pristatymas. 
Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. 

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.

Sakytinio teksto pristatymas. 
Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 
[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 
[...] Jausmų sūkuryje. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.

Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.

Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti [...]

Humoralinis reguliavimas. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.

Kvėpavimas. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...]

Dauginimasis. [...] Mokomasi paaiškinti [...] streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. [...]

 (C2.3). Dalijasi pastebėjimais apie klausomą ir atliekamą muziką. Nusako muzikos kūrinio keliamą įspūdį, apibūdina nuotaiką.

Muzikos pavyzdžiai. Klausomi ir aptariami skirtingų charakterių ir nuotaikų mokytojo pasiūlyti muzikos pavyzdžiai. Nusakomas muzikos kūrinio keliamas įspūdis, apibūdinama nuotaika.

D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.

Muzikos stiliai. Aptariama muzikos stilių įvairovė. Dalijamasi įspūdžiais apie savo mėgstamą muziką, kuri apibūdinama asmeninės patirties kontekste. 

C2.3. Nagrinėja objektyvius ir subjektyvius kūrinio poveikio aspektus, sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptaria įspūdį iš skirtingų perspektyvų.

Muzikos kūrinio įspūdis ir poveikis. Nagrinėjami objektyvūs ir subjektyvūs kūrinio poveikio aspektai, kas sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptariamas įspūdis iš skirtingų perspektyvų.

D3.3. Remdamasis sutartais kriterijais analizuoja, lygina, vertina Lietuvos, Europos, pasaulio
muzikinės kultūros įvykius ir aktualijas. Konstruktyviai diskutuoja apie savo ir kitų muzikinius pasirinkimus ir patirtį. 

Muzika ir psichologinė savireguliacija. Analizuojama kokią įtaka gali daryti muzika psichikai. Aptariami natūralūs savireguliacijos būdai (mano muzikinio grojaraščio temos: muzika ir meditacija; muzika vietoje kavos; muzika ir judesys).

C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą. 

Asmeniniai muzikinių epochų ir reikšmingų nūdienos įvykių grojaraščiai. Domimasi ir įvairių epochų bei šiuolaikinės muzikos kūryba, atrandamas asmeninis santykis. Sudaromi asmeniniai grojaraščiai, kurie pristatomi. Grojaraščiais dalinamasi su kitais.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. 

Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. [...].

Vaizdavimo būdai ir galimybės.

[...] Piešia fraktalus. [...]

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 

[...]  Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. [...] .

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.

Šokio kūryba.

[Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

[...]. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.

Šokio raiškos refleksija.

Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti).

Šokio atlikimas.

Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. 

A3.4. Atlikdamas užduotį geba sutelkti dėmesį į vidinius arba išorinius objektus ir išlaikyti dėmesio koncentraciją veikiant vidiniams ir išoriniams trukdžiams. 

Dėmesio valdymas, kai formuojami gebėjimai koncentruoti dėmesį į vidinius (kvėpavimą, atskiras kūno dalis, laikyseną) ar išorinius (kamuolį, bėgimo takelį, taikinį, žaidimo taisykles ir pan.) objektus. Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais signalais ar loginėmis operacijomis, lavinamas gebėjimas atsiriboti nuo išorės trukdžių.

B5.3. Savarankiškai derina kvėpavimą su mažo intensyvumo judesiais ir statiniais tempimo pratimais atsistatymui po fizinio krūvio ar streso įveikai.

Žaidybinėmis formomis ugdomi streso požymių atpažinimo ir nerimo mažinimo įgūdžiai [...]. Mokomasi reagavimo į streso pojūčius technikų [...].

A3.4. Atlikdamas užduotį geba sutelkti dėmesį į vidinius arba išorinius objektus ir išlaikyti dėmesio koncentraciją veikiant vidiniams ir išoriniams trukdžiams.

Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais ar vaizdo signalais bei loginėmis operacijomis, lavinamas įgūdis atsiriboti nuo išorės trukdžių.

B5.4. Geba paaiškinti, kada ir kokiu tikslu atlieka kvėpavimo, mažo intensyvumo ciklinius, raumenų įtempimo-atpalaidavimo ar kitus įtampos (streso) mažinimo pratimus.

Plėtojami streso požymių atpažinimo ir įveikos įgūdžiai. Ugdomas įprotis stebėti savo pojūčius fizinio krūvio metu ir individualiai taikyti atsistatymui po fizinio krūvio ar streso padedančius fizinius ir meditatyvinius pratimus.

A3.4. Tiksliai atlieka užduotis prie vidinių ar išorinių trukdžių ir reflektuoja dėmesio valdymą.
Susipažįstama su vidinių ir išorinių trukdžių samprata. Mokomasi sutelkti dėmesį į nurodytą objektą ir išlaikyti sutelktą dėmesį prie įvairių išorinių trukdžių. Išbandomi atsparumo dėmesio trukdžiams būdai (ritualai, savimotyvacijos žodžiai, kiti).

B5.4. Atpažinęs nerimą keliančią situaciją siekia tolygiai lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą
Susipažįstama su streso samprata. Mokomasi pasirengti įtampą keliančiai situacijai atliekant kvėpavimo ir fizinius pratimus. Mokomasi dinaminių ir statinių pratimų streso poveikio mažinimui.

A3.4. Tiksliai atlieka užduotis prie vidinių ar išorinių trukdžių ir reflektuoja dėmesio valdymą.
Reflektuojami dėmesio valdymo sunkumai, individualų atsparumą trukdžiams didinantys būdai.

B5.4. Atpažinęs nerimą keliančią situaciją siekia tolygiai lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą
Mokomasi pastebėti streso požymius pagal kvėpavimo pokyčius. Mokomasi lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą, derinti kvėpavimą su dinaminiais tempimo pratimais.

A3.4. Reflektuoja gebėjimą užduoties metu sukoncentruoti ir išlaikyti (sugrąžinti) dėmesį į išorinį arba vidinį objektus.
[...] Žaidžiant komandinius žaidimus, atliekant judesius neįprastose aplinkose, neįprastomis sąlygomis ar naudojant neįprastą inventorių, lavinami dėmesio perkėlimas, darbinė atmintis, atsparumas išorės trukdžiams.

B5.4. Siekia harmonizuoti kvėpavimą su judesiais, atliekant dinaminius ir statinius pratimus. Geba reflektuoti.
Reflektuojamos individualios reakcijos į stresą skirtingose situacijose. Mokomasi subalansuoti kvėpavimą streso įveikai dažniausiai pasikartojančiose situacijose. Išbandomi pratimai streso įveikai, derinant kvėpavimą su dinaminiais ir statiniais judesiais. Mokomasi atpažinti kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.

B5.4. Siekia harmonizuoti kvėpavimą su judesiais, atliekant dinaminius ir statinius pratimus. Geba reflektuoti.
Mokomasi mažinti įtampą aukšto dėmesingumo technikas derinant su tempimo pratimais (pavyzdžiui, Thai-Chi, joga, meditacijos pratimai). Reflektuojamas kvėpavimo netolygumų dinaminių ir statinių pratimų metu subalansavimas.

C2.4. Geba atlikti tyrimą apie galimybes būti fiziškai aktyviais vietos gamtinėje ir urbanistinėje aplinkose lauko sąlygomis ir parengti tyrimo ataskaitą-pristatymą.
Mokomasi naujų, sveikatai palankaus fizinio aktyvumo lauko sąlygomis formų, atkreipiant dėmesį į saugumą, traumų ir ligų prevenciją kintančiomis oro sąlygomis, išbandant nepažįstamą įrangą, veikiant naujoje aplinkoje ar kituose kontekstuose. Mokomasi teikti pirmąją pagalbą lauke, tinkamai panaudojant parankines priemones.

A3.4. Reflektuoja ir įsivertina individualius vykdomosios funkcijos gebėjimus, identifikuoja tobulintinus savo vykdomosios funkcijos komponentus.
Mokomasi stebėti ir analizuoti vykdomosios funkcijos gebėjimus (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo).

B5.4. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui reguliariai taiko ir reflektuoja dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
Atliekami „Dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų“ deriniai streso prevencijai ir įveikai. Tyrinėjamas kvėpavimo ir fizinių pratimų poveikis simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų (toliau – PNS) aktyvumui.

A3.4. Reflektuoja ir įsivertina individualius vykdomosios funkcijos gebėjimus, identifikuoja tobulintinus savo vykdomosios funkcijos komponentus.
Mokomasi įsivertinti vykdomosios funkcijos gebėjimus, reflektuojama pasirinkto vykdomosios funkcijos komponento (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo strategija.

B5.4. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui reguliariai taiko ir reflektuoja dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
Mokomasi ilgalaikio streso prevencijos atliekant intervalinius jėgos pratimus. Reflektuojamos streso prevencijos, įveikos ir atsistatymo po streso patirtys.

A3.4. Tyrinėja ir įsivertina savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įvairiuose kontekstuose, reflektuoja tobulinimosi poreikius.
Sudaromas pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo planas, argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.

B5.4. Savarankiškai taiko, reflektuoja ir identifikuoja optimalius streso įveikos būdus.
Mokomasi taikyti intervalinius didelio intensyvumo jėgos pratimus ilgalaikio streso prevencijai.

A3.4. Tyrinėja ir įsivertina savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įvairiuose kontekstuose, reflektuoja tobulinimosi poreikius.
Stebima pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo pokyčių dinamika, koreguojami ir argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.

B5.4. Savarankiškai taiko, reflektuoja ir identifikuoja optimalius streso įveikos būdus.
Savarankiškai reflektuojami individualios fiziologinės reakcijos į stresorius ir optimalūs streso įveikos būdai.

A1.3. Paaiškina, kas sukelia stiprias emocijas, ir pasako, kaip jas gali nuraminti ir kada reikia pagalbos.
Mokosi atpažinti nerimo šaltinius, fizinius ir emocinius pojūčius, kurie praneša apie jaučiamą grėsmę ar pavojų, išmoksta nusiraminimo ir įtampą mažinančių pratimų bei nuspręsti, kada reikia kreiptis pagalbos į suaugusįjį. 

A1.3. [...] pademonstruoja išmoktos nusiraminimo sekos „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ žingsnius [...].
Mokosi atpažinti fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą (pvz., blogai miegojo naktį, nenorėjo ateiti į mokyklą, daryti mėgstamos veiklos ir pan.), ir panaudoti „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ sekos žingsnius. 

A1.3. Pateikia pavyzdžių, kaip atpažinti streso požymius ir priežastis, numatyti jo pasekmes, ir taiko kelis streso valdymo metodus.
Analizuoja streso priežastis, mokosi atpažinti, kokiose situacijose stresas ir jo pasekmės gali būti teigiamos (pvz., skatina susikaupti ir įveikti iššūkius, išvengti nesaugių sprendimų ir pan.), o kada neigiamos (pvz., vengimas bendrauti, savęs ar kitų žalojimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pašliję santykiai su bendraamžiais ir šeimos nariais, lėtinės ligos ir pan.), toliau mokosi naujų streso valdymo būdų.

A1.3. [...] analizuoja pykčio priežastis ir taiko pykčio valdymo būdus. Parodo, kaip nukreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, paaiškina, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitas rūpesčius keliančias emocijas.
Mokosi analizuoti pykčio priežastis ir mokosi jį suvaldyti. Paaiškina, kaip vadovaujantis vertybėmis galima suvaldyti pyktį. Mokosi analizuoti situacijas, kuriose jaučia sudėtingus jausmus, mokosi juos priimti, išreikšti, pritaikyti asmenines streso valdymo technikas, kurios padeda nusiraminti atliekant stresą keliančias mokyklines veiklas (pvz., viešas kalbėjimas, testo atlikimas), pakreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, planuoti, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitų rūpesčius keliančių emocijų. 

A1.3. Paaiškina, kokie gebėjimai ir įgūdžiai padeda suvaldyti stresą, kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas.
Analizuoja savo patirtį ir nusistato savitvardos stiprinimo konkrečiose situacijose tikslą. Mokosi neigiamas mintis keisti teigiamomis, pateikia pavyzdžių ir diskutuoja, kaip gebėjimas neigiamas mintis keisti teigiamomis ateityje padės rūpintis psichikos sveikata, mokosi laiko valdymo technikų ir paaiškina, kaip jos padeda valdyti stresą ir kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas.