Sveikata, sveika gyvensena
Streso įveika
Sveikata, sveika gyvensena
Sveikata – tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena – gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena yra sąmoningas požiūris į savo sveikatą apimantis tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, tinkamą poilsį ir neturėjimą žalingų įpročių.
Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu. Tai yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja nuoseklaus ir pastovaus įsipareigojimo.
Siekiama, kad mokiniai:
- suvoktų sveikatą kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių psichinės, fizinės ir socialinės sričių visumą;
- vertintų sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę;
- keltų trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslus, atsižvelgtų į savo fizinius, psichinius bei dvasinius poreikius sveikatai stiprinti ir tarpasmeniniams santykiams kurti;
- suprastų socialinių veiksnių, tarpasmeninių santykių, atsakingo pasirinkimo, tarpusavio pagarbos ir paramos vienas kitam esmę ir svarbą sveikatai;
- mankštintųsi ir praktikuotų įvairias kitas fizinio aktyvumo formas, sveikai maitintųsi, laikytųsi darbo ir poilsio ritmo, asmens ir aplinkos švaros.
Streso įveika
Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kurios yra susijusios su pokyčiais mūsų gyvenime. Streso priežastys gali būti tiek išorinės (pvz.: egzaminai, didelis namų darbų krūvis, testo neišlaikymas, pavėlavimas į pamokas, susipykimas su šeimos nariais ar draugais ir pan.), tiek vidinės (pvz.: fiziologiniai mūsų kūno pokyčiai (ligos, traumos, prasta fizinė forma), perdėtas jaudinimasis, negatyvus mąstymas, nerealūs per aukšti reikalavimai sau ir pan.).
Stresą įveikti galima įvairiai. Keletas streso įveikimo strategijų pavyzdžių:
- fizinis aktyvumas – regularus fizinis aktyvumas (pvz., vaikščiojimas, bėgimas, jogos praktika ir pan.) padeda sumažinti streso lygį, pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą;
- mokymasis atpalaiduoti – mokymasis technikų kaip atsipalaiduoti (pvz., kvėpavimo pratimų, muzikos klausymosi, meditacijos ir pan.) padeda nusiraminti ir yra svarbus streso įveikos aspektas;
- planavimas ir organizavimas – gerai suplanuota dienotvarkė, tinkamas pasiruošimas, mokymosi ir poilsio ar mėgstamų veiklų balansas mažina įtampą ir didina efektyvumą;
- sveika mityba ir tinkamas miego režimas – padeda stiprinti organizmo atsparumą stresui ir pagerina bendrą emocinę būklę;
- socialinis palaikymas – kalbėjimasis su artimaisiais, draugais ar specialistais, kurie supranta ir gali suteikti paramą, padeda išreikšti emocijas, jausmus ir sumažinti stresą.
Gamtos mokslai
Gyvūnai. Aiškinamasi dėl ko, žmonės laiko naminius gyvūnus: dėl [...] sveikatos (pvz., terapija, aklųjų vedliai) [...] bendravimo.
Biologija
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti [...]
Humoralinis reguliavimas. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
Kvėpavimas. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...]
Dauginimasis. [...] Mokomasi paaiškinti [...] streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. [...]
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti [...]
Humoralinis reguliavimas. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
Kvėpavimas. [...] Mokomasi paaiškinti, kaip veikiant nervų sistemai ir adrenalinui reguliuojami kvėpavimo judesiai, prisitaikant prie pakitusių organizmo poreikių (išsigandus ar atliekant fizinius pratimus). [...]
Dauginimasis. [...] Mokomasi paaiškinti [...] streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. [...]
Muzika
(C2.3). Dalijasi pastebėjimais apie klausomą ir atliekamą muziką. Nusako muzikos kūrinio keliamą įspūdį, apibūdina nuotaiką.
Muzikos pavyzdžiai. Klausomi ir aptariami skirtingų charakterių ir nuotaikų mokytojo pasiūlyti muzikos pavyzdžiai. Nusakomas muzikos kūrinio keliamas įspūdis, apibūdinama nuotaika.
D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.
Muzikos stiliai. Aptariama muzikos stilių įvairovė. Dalijamasi įspūdžiais apie savo mėgstamą muziką, kuri apibūdinama asmeninės patirties kontekste.
C2.3. Nagrinėja objektyvius ir subjektyvius kūrinio poveikio aspektus, sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptaria įspūdį iš skirtingų perspektyvų.
Muzikos kūrinio įspūdis ir poveikis. Nagrinėjami objektyvūs ir subjektyvūs kūrinio poveikio aspektai, kas sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptariamas įspūdis iš skirtingų perspektyvų.
D3.3. Remdamasis sutartais kriterijais analizuoja, lygina, vertina Lietuvos, Europos, pasaulio
muzikinės kultūros įvykius ir aktualijas. Konstruktyviai diskutuoja apie savo ir kitų muzikinius pasirinkimus ir patirtį.
Muzika ir psichologinė savireguliacija. Analizuojama kokią įtaka gali daryti muzika psichikai. Aptariami natūralūs savireguliacijos būdai (mano muzikinio grojaraščio temos: muzika ir meditacija; muzika vietoje kavos; muzika ir judesys).
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą.
Asmeniniai muzikinių epochų ir reikšmingų nūdienos įvykių grojaraščiai. Domimasi ir įvairių epochų bei šiuolaikinės muzikos kūryba, atrandamas asmeninis santykis. Sudaromi asmeniniai grojaraščiai, kurie pristatomi. Grojaraščiais dalinamasi su kitais.
(C2.3). Dalijasi pastebėjimais apie klausomą ir atliekamą muziką. Nusako muzikos kūrinio keliamą įspūdį, apibūdina nuotaiką.
Muzikos pavyzdžiai. Klausomi ir aptariami skirtingų charakterių ir nuotaikų mokytojo pasiūlyti muzikos pavyzdžiai. Nusakomas muzikos kūrinio keliamas įspūdis, apibūdinama nuotaika.
D3.3. Dalinasi įspūdžiais apie aplinkos muzikinį gyvenimą. Nusako savo muzikinius pomėgius, mėgstamą muziką.
Muzikos stiliai. Aptariama muzikos stilių įvairovė. Dalijamasi įspūdžiais apie savo mėgstamą muziką, kuri apibūdinama asmeninės patirties kontekste.
C2.3. Nagrinėja objektyvius ir subjektyvius kūrinio poveikio aspektus, sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptaria įspūdį iš skirtingų perspektyvų.
Muzikos kūrinio įspūdis ir poveikis. Nagrinėjami objektyvūs ir subjektyvūs kūrinio poveikio aspektai, kas sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptariamas įspūdis iš skirtingų perspektyvų.
D3.3. Remdamasis sutartais kriterijais analizuoja, lygina, vertina Lietuvos, Europos, pasaulio
muzikinės kultūros įvykius ir aktualijas. Konstruktyviai diskutuoja apie savo ir kitų muzikinius pasirinkimus ir patirtį.
Muzika ir psichologinė savireguliacija. Analizuojama kokią įtaka gali daryti muzika psichikai. Aptariami natūralūs savireguliacijos būdai (mano muzikinio grojaraščio temos: muzika ir meditacija; muzika vietoje kavos; muzika ir judesys).
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą.
Asmeniniai muzikinių epochų ir reikšmingų nūdienos įvykių grojaraščiai. Domimasi ir įvairių epochų bei šiuolaikinės muzikos kūryba, atrandamas asmeninis santykis. Sudaromi asmeniniai grojaraščiai, kurie pristatomi. Grojaraščiais dalinamasi su kitais.
Priešmokyklinis ugdymas
Dalyvavimas matematinėse veiklose
Psichologija
C2.3. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta streso, nerimo, smurto, psichologinės krizės, savižudybės rizikos požymius, pasireiškiančius kasdienėje aplinkoje. [...]
Stresas. Nagrinėjamas stresas ir jo valdymas.
Teatras
C3.3. Panaudoja teatrinės raiškos elementus žaisdamas, mokydamasis.
Teatriniai elementai. Nupasakoja, kaip ir (ar) naudoja teatrinius elementus žaisdamas, mokydamasis, padėdamas sau įveikti stresą.
Fizinis ugdymas
A3.3. Atlikdamas užduotį geba sutelkti dėmesį į vidinius arba išorinius objektus ir išlaikyti dėmesio koncentraciją esant išorės trukdžiams.
Vykdomoji funkcija. [...] Dėmesio valdymas, kai formuojami gebėjimai koncentruoti dėmesį į vidinius (kvėpavimą, atskiras kūno dalis, laikyseną) ar išorinius (kamuolį, bėgimo takelį, taikinį, žaidimo taisykles ir pan.) objektus. Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais signalais ar loginėmis operacijomis, lavinamas gebėjimas atsiriboti nuo išorės trukdžių.
B5.3. Savarankiškai derina kvėpavimą su mažo intensyvumo judesiais ir statiniais tempimo pratimais atsistatymui po fizinio krūvio ar streso įveikai.
Streso įveika. Žaidybinėmis formomis ugdomi streso požymių atpažinimo ir nerimo mažinimo įgūdžiai. [...] Mokomasi reagavimo į streso pojūčius technikų [...]
A3.3. Geba sutelkti dėmesį ir įsiminti užduoties veiksmų seką, nurodymus bei apribojimus, juos išpildyti veikiant išorės trukdžiams.
Vykdomoji funkcija. [...] Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais ar vaizdo signalais bei loginėmis operacijomis, lavinamas įgūdis atsiriboti nuo išorės trukdžių. [...]
B5.3. Savarankiškai atlieka kvėpavimo, mažo intensyvumo ciklinius, raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus ar kitas individualiai veiksmingas įtampos (streso) mažinimo technikas.
Streso įveika. Plėtojami streso požymių atpažinimo ir įveikos įgūdžiai. Ugdomas įprotis stebėti savo pojūčius fizinio krūvio metu ir individualiai taikyti atsistatymui po fizinio krūvio ar streso padedančius fizinius ir meditatyvinius pratimus.
A3.3. Geba atlikti užduotį, laikytis veiksmų sekos, nurodymų, apribojimų, prisitaikyti prie vidinių ar išorinių trukdžių.
Dėmesio sutelkimas (koncentracija). Susipažįstama su vidinių ir išorinių trukdžių samprata. Mokomasi sutelkti dėmesį į nurodytą objektą ir išlaikyti sutelktą dėmesį prie įvairių išorinių trukdžių. Išbandomi atsparumo dėmesio trukdžiams būdai (ritualai, savimotyvacijos žodžiai, kiti).
B5.3. Atpažinęs kvėpavimo netolygumus geba lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą.
Streso prevencija. Susipažįstama su streso samprata. Mokomasi pasirengti įtampą keliančiai situacijai atliekant kvėpavimo ir fizinius pratimus. Mokomasi dinaminių ir statinių pratimų streso poveikio mažinimui.
A3.3. Geba atlikti užduotį, laikytis veiksmų sekos, nurodymų, apribojimų, prisitaikyti prie vidinių ar išorinių trukdžių.
Vykdomoji funkcija. [...] Reflektuojami dėmesio valdymo sunkumai, individualų atsparumą trukdžiams didinantys būdai. [...]
B5.3. Atpažinęs kvėpavimo netolygumus geba lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą.
Streso įveikos technikos. Mokomasi pastebėti streso požymius pagal kvėpavimo pokyčius. Mokomasi lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą, derinti kvėpavimą su dinaminiais tempimo pratimais.
A3.3. Užduoties atlikimo metu geba išlaikyti (sugrąžinti) sukoncentruotą dėmesį į išorinį arba vidinį objektus.
Vykdomosios funkcijos treniravimas. [...] Žaidžiant komandinius žaidimus, atliekant judesius neįprastose aplinkose, neįprastomis sąlygomis ar naudojant neįprastą inventorių, lavinami dėmesio perkėlimas, darbinė atmintis, atsparumas išorės trukdžiams.
B5.3. Geba atpažinti ir reflektuoja kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
Streso įveika per kvėpavimą ir judesį. Reflektuojamos individualios reakcijos į stresą skirtingose situacijose. Mokomasi subalansuoti kvėpavimą streso įveikai dažniausiai pasikartojančiose situacijose. Išbandomi pratimai streso įveikai, derinant kvėpavimą su dinaminiais ir statiniais judesiais. Mokomasi atpažinti kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
B5.3. Geba atpažinti ir reflektuoja kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
Aukšto dėmesingumo technikos streso prevencijai ir įveikai. Mokomasi mažinti įtampą aukšto dėmesingumo technikas derinant su tempimo pratimais (pavyzdžiui, Thai-Chi, joga, meditacijos pratimai). Reflektuojamas kvėpavimo netolygumų dinaminių ir statinių pratimų metu subalansavimas.
A3.3. Atpažįsta ir reflektuoja kelis vykdomosios funkcijos komponentus.
Vykdomosios funkcijos komponentai. Mokomasi stebėti ir analizuoti vykdomosios funkcijos gebėjimus (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo).
B5.3. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui geba savarankiškai taikyti dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
„Dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų“ deriniai. Atliekami „Dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų“ deriniai streso prevencijai ir įveikai. Tyrinėjamas kvėpavimo ir fizinių pratimų poveikis simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų (toliau – PNS) aktyvumui.
A3.3. Atpažįsta ir reflektuoja kelis vykdomosios funkcijos komponentus.
Vykdomosios funkcijos įsivertinimas. Mokomasi įsivertinti vykdomosios funkcijos gebėjimus, reflektuojama pasirinkto vykdomosios funkcijos komponento (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo strategija.
B5.3. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui geba savarankiškai taikyti dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
Dėmesio-kvėpavimo-fizinių pratimų poveikio įsivertinimas. [...] Mokomasi ilgalaikio streso prevencijos atliekant intervalinius jėgos pratimus. Reflektuojamos streso prevencijos, įveikos ir atsistatymo po streso patirtys.
A3.3. Tyrinėja ir reflektuoja savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įprastose veiklose.
Vykdomosios funkcijos įsivertinimas. [...] Sudaromas pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo planas, argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.
B5.3. Savarankiškai reflektuoja individualias fiziologines reakcijas į stresorius, geba identifikuoti ir taikyti optimalius streso įveikos būdus.
Gyvensenos įtaka streso atsparumui. [...] Mokomasi taikyti intervalinius didelio intensyvumo jėgos pratimus ilgalaikio streso prevencijai.
A3.3. Tyrinėja ir reflektuoja savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įprastose veiklose.
Vykdomosios funkcijos dinamika. [...] Stebima pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo pokyčių dinamika, koreguojami ir argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.
B5.3. Savarankiškai reflektuoja individualias fiziologines reakcijas į stresorius, geba identifikuoti ir taikyti optimalius streso įveikos būdus.
Atsparumo stresui didinimas. Savarankiškai reflektuojami individualios fiziologinės reakcijos į stresorius ir optimalūs streso įveikos būdai.
A3.3. Atlikdamas užduotį geba sutelkti dėmesį į vidinius arba išorinius objektus ir išlaikyti dėmesio koncentraciją esant išorės trukdžiams.
Vykdomoji funkcija. [...] Dėmesio valdymas, kai formuojami gebėjimai koncentruoti dėmesį į vidinius (kvėpavimą, atskiras kūno dalis, laikyseną) ar išorinius (kamuolį, bėgimo takelį, taikinį, žaidimo taisykles ir pan.) objektus. Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais signalais ar loginėmis operacijomis, lavinamas gebėjimas atsiriboti nuo išorės trukdžių.
B5.3. Savarankiškai derina kvėpavimą su mažo intensyvumo judesiais ir statiniais tempimo pratimais atsistatymui po fizinio krūvio ar streso įveikai.
Streso įveika. Žaidybinėmis formomis ugdomi streso požymių atpažinimo ir nerimo mažinimo įgūdžiai. [...] Mokomasi reagavimo į streso pojūčius technikų [...]
A3.3. Geba sutelkti dėmesį ir įsiminti užduoties veiksmų seką, nurodymus bei apribojimus, juos išpildyti veikiant išorės trukdžiams.
Vykdomoji funkcija. [...] Ugdoma dėmesio koncentracija jungiant judesius su garsiniais ar vaizdo signalais bei loginėmis operacijomis, lavinamas įgūdis atsiriboti nuo išorės trukdžių. [...]
B5.3. Savarankiškai atlieka kvėpavimo, mažo intensyvumo ciklinius, raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus ar kitas individualiai veiksmingas įtampos (streso) mažinimo technikas.
Streso įveika. Plėtojami streso požymių atpažinimo ir įveikos įgūdžiai. Ugdomas įprotis stebėti savo pojūčius fizinio krūvio metu ir individualiai taikyti atsistatymui po fizinio krūvio ar streso padedančius fizinius ir meditatyvinius pratimus.
A3.3. Geba atlikti užduotį, laikytis veiksmų sekos, nurodymų, apribojimų, prisitaikyti prie vidinių ar išorinių trukdžių.
Dėmesio sutelkimas (koncentracija). Susipažįstama su vidinių ir išorinių trukdžių samprata. Mokomasi sutelkti dėmesį į nurodytą objektą ir išlaikyti sutelktą dėmesį prie įvairių išorinių trukdžių. Išbandomi atsparumo dėmesio trukdžiams būdai (ritualai, savimotyvacijos žodžiai, kiti).
B5.3. Atpažinęs kvėpavimo netolygumus geba lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą.
Streso prevencija. Susipažįstama su streso samprata. Mokomasi pasirengti įtampą keliančiai situacijai atliekant kvėpavimo ir fizinius pratimus. Mokomasi dinaminių ir statinių pratimų streso poveikio mažinimui.
A3.3. Geba atlikti užduotį, laikytis veiksmų sekos, nurodymų, apribojimų, prisitaikyti prie vidinių ar išorinių trukdžių.
Vykdomoji funkcija. [...] Reflektuojami dėmesio valdymo sunkumai, individualų atsparumą trukdžiams didinantys būdai. [...]
B5.3. Atpažinęs kvėpavimo netolygumus geba lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą.
Streso įveikos technikos. Mokomasi pastebėti streso požymius pagal kvėpavimo pokyčius. Mokomasi lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą, derinti kvėpavimą su dinaminiais tempimo pratimais.
A3.3. Užduoties atlikimo metu geba išlaikyti (sugrąžinti) sukoncentruotą dėmesį į išorinį arba vidinį objektus.
Vykdomosios funkcijos treniravimas. [...] Žaidžiant komandinius žaidimus, atliekant judesius neįprastose aplinkose, neįprastomis sąlygomis ar naudojant neįprastą inventorių, lavinami dėmesio perkėlimas, darbinė atmintis, atsparumas išorės trukdžiams.
B5.3. Geba atpažinti ir reflektuoja kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
Streso įveika per kvėpavimą ir judesį. Reflektuojamos individualios reakcijos į stresą skirtingose situacijose. Mokomasi subalansuoti kvėpavimą streso įveikai dažniausiai pasikartojančiose situacijose. Išbandomi pratimai streso įveikai, derinant kvėpavimą su dinaminiais ir statiniais judesiais. Mokomasi atpažinti kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
B5.3. Geba atpažinti ir reflektuoja kvėpavimo netolygumus dinaminių ir statinių pratimų metu.
Aukšto dėmesingumo technikos streso prevencijai ir įveikai. Mokomasi mažinti įtampą aukšto dėmesingumo technikas derinant su tempimo pratimais (pavyzdžiui, Thai-Chi, joga, meditacijos pratimai). Reflektuojamas kvėpavimo netolygumų dinaminių ir statinių pratimų metu subalansavimas.
A3.3. Atpažįsta ir reflektuoja kelis vykdomosios funkcijos komponentus.
Vykdomosios funkcijos komponentai. Mokomasi stebėti ir analizuoti vykdomosios funkcijos gebėjimus (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo).
B5.3. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui geba savarankiškai taikyti dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
„Dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų“ deriniai. Atliekami „Dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų“ deriniai streso prevencijai ir įveikai. Tyrinėjamas kvėpavimo ir fizinių pratimų poveikis simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų (toliau – PNS) aktyvumui.
A3.3. Atpažįsta ir reflektuoja kelis vykdomosios funkcijos komponentus.
Vykdomosios funkcijos įsivertinimas. Mokomasi įsivertinti vykdomosios funkcijos gebėjimus, reflektuojama pasirinkto vykdomosios funkcijos komponento (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo strategija.
B5.3. Parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimui geba savarankiškai taikyti dėmesio, kvėpavimo ir fizinių pratimų derinius.
Dėmesio-kvėpavimo-fizinių pratimų poveikio įsivertinimas. [...] Mokomasi ilgalaikio streso prevencijos atliekant intervalinius jėgos pratimus. Reflektuojamos streso prevencijos, įveikos ir atsistatymo po streso patirtys.
A3.3. Tyrinėja ir reflektuoja savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įprastose veiklose.
Vykdomosios funkcijos įsivertinimas. [...] Sudaromas pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo planas, argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.
B5.3. Savarankiškai reflektuoja individualias fiziologines reakcijas į stresorius, geba identifikuoti ir taikyti optimalius streso įveikos būdus.
Gyvensenos įtaka streso atsparumui. [...] Mokomasi taikyti intervalinius didelio intensyvumo jėgos pratimus ilgalaikio streso prevencijai.
A3.3. Tyrinėja ir reflektuoja savo vykdomosios funkcijos gebėjimus įprastose veiklose.
Vykdomosios funkcijos dinamika. [...] Stebima pasirinktų vykdomosios funkcijos komponentų (darbinės atminties, dėmesio valdymo, psichinio lankstumo) tobulinimo pokyčių dinamika, koreguojami ir argumentuojami pasirinkti pratimai, strategijos.
B5.3. Savarankiškai reflektuoja individualias fiziologines reakcijas į stresorius, geba identifikuoti ir taikyti optimalius streso įveikos būdus.
Atsparumo stresui didinimas. Savarankiškai reflektuojami individualios fiziologinės reakcijos į stresorius ir optimalūs streso įveikos būdai.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Dailė
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. [...].
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Vaizdavimo būdai ir galimybės. [...] Piešia fraktalus. [...]
A3.3. Atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. [...].
Vaizdavimo būdai ir galimybės. [...] Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. [...] .
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Atlieka grafinius eksperimentus įvairiomis technikomis. Kuria kartono atspaudus. [...].
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Vaizdavimo būdai ir galimybės. [...] Piešia fraktalus. [...]
A3.3. Atiduoda pirmenybę pamėgtiems kūrybos principams, tikslingai pasirinkdamas meninės išraiškos priemones ir vaizdavimo būdus. [...].
Vaizdavimo būdai ir galimybės. [...] Kuria abstraktaus, nematomo, mikro- ir makropasaulio vaizdinius. Abstrakčiosios tapybos rūšys: organinė ir geometrinė. [...] .
Lietuvių kalba ir literatūra
Teksto pobūdis ir struktūra. [...] Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. [...]
Gyvenimo įgūdžiai
A1.3. [...] Paaiškina, kas sukelia stiprias emocijas, ir pasako, kaip jas gali nuraminti ir kada reikia pagalbos.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi atpažinti nerimo šaltinius, fizinius ir emocinius pojūčius, kurie praneša apie jaučiamą grėsmę ar pavojų, išmoksta nusiraminimo ir įtampą mažinančių pratimų bei nuspręsti, kada reikia kreiptis pagalbos į suaugusįjį. [...]
A1.3. [...] pademonstruoja išmoktos nusiraminimo sekos „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ žingsnius. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi atpažinti fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą (pvz., blogai miegojo naktį, nenorėjo ateiti į mokyklą, daryti mėgstamos veiklos ir pan.), ir panaudoti „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ sekos žingsnius. [...]
A1.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kaip atpažinti streso požymius ir priežastis, numatyti jo pasekmes, ir taiko kelis streso valdymo metodus.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja streso priežastis, mokosi atpažinti, kokiose situacijose stresas ir jo pasekmės gali būti teigiamos (pvz., skatina susikaupti ir įveikti iššūkius, išvengti nesaugių sprendimų ir pan.), o kada neigiamos (pvz., vengimas bendrauti, savęs ar kitų žalojimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pašliję santykiai su bendraamžiais ir šeimos nariais, lėtinės ligos ir pan.), toliau mokosi naujų streso valdymo būdų. [...]
A1.3. [...] analizuoja pykčio priežastis ir taiko pykčio valdymo būdus. Parodo, kaip nukreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, paaiškina, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitas rūpesčius keliančias emocijas.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi analizuoti pykčio priežastis ir mokosi jį suvaldyti. Paaiškina, kaip vadovaujantis vertybėmis galima suvaldyti pyktį. Mokosi analizuoti situacijas, kuriose jaučia sudėtingus jausmus, mokosi juos priimti, išreikšti, pritaikyti asmenines streso valdymo technikas, kurios padeda nusiraminti atliekant stresą keliančias mokyklines veiklas (pvz., viešas kalbėjimas, testo atlikimas), pakreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, planuoti, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitų rūpesčius keliančių emocijų. [...]
A1.3. [...] Paaiškina, kokie gebėjimai ir įgūdžiai padeda suvaldyti stresą, kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja savo patirtį ir nusistato savitvardos stiprinimo konkrečiose situacijose tikslą. Mokosi neigiamas mintis keisti teigiamomis, pateikia pavyzdžių ir diskutuoja, kaip gebėjimas neigiamas mintis keisti teigiamomis ateityje padės rūpintis psichikos sveikata, mokosi laiko valdymo technikų ir paaiškina, kaip jos padeda valdyti stresą ir kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas. [...]
A1.3. [...] Paaiškina, kas sukelia stiprias emocijas, ir pasako, kaip jas gali nuraminti ir kada reikia pagalbos.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi atpažinti nerimo šaltinius, fizinius ir emocinius pojūčius, kurie praneša apie jaučiamą grėsmę ar pavojų, išmoksta nusiraminimo ir įtampą mažinančių pratimų bei nuspręsti, kada reikia kreiptis pagalbos į suaugusįjį. [...]
A1.3. [...] pademonstruoja išmoktos nusiraminimo sekos „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ žingsnius. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi atpažinti fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą (pvz., blogai miegojo naktį, nenorėjo ateiti į mokyklą, daryti mėgstamos veiklos ir pan.), ir panaudoti „Įvardyk emociją – nusiramink – apmąstyk“ sekos žingsnius. [...]
A1.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kaip atpažinti streso požymius ir priežastis, numatyti jo pasekmes, ir taiko kelis streso valdymo metodus.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja streso priežastis, mokosi atpažinti, kokiose situacijose stresas ir jo pasekmės gali būti teigiamos (pvz., skatina susikaupti ir įveikti iššūkius, išvengti nesaugių sprendimų ir pan.), o kada neigiamos (pvz., vengimas bendrauti, savęs ar kitų žalojimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pašliję santykiai su bendraamžiais ir šeimos nariais, lėtinės ligos ir pan.), toliau mokosi naujų streso valdymo būdų. [...]
A1.3. [...] analizuoja pykčio priežastis ir taiko pykčio valdymo būdus. Parodo, kaip nukreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, paaiškina, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitas rūpesčius keliančias emocijas.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi analizuoti pykčio priežastis ir mokosi jį suvaldyti. Paaiškina, kaip vadovaujantis vertybėmis galima suvaldyti pyktį. Mokosi analizuoti situacijas, kuriose jaučia sudėtingus jausmus, mokosi juos priimti, išreikšti, pritaikyti asmenines streso valdymo technikas, kurios padeda nusiraminti atliekant stresą keliančias mokyklines veiklas (pvz., viešas kalbėjimas, testo atlikimas), pakreipti savo mintis, veiksmus ir emocijas teigiama linkme, planuoti, kur galima kreiptis nepavykus suvaldyti nerimo, streso ar kitų rūpesčius keliančių emocijų. [...]
A1.3. [...] Paaiškina, kokie gebėjimai ir įgūdžiai padeda suvaldyti stresą, kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja savo patirtį ir nusistato savitvardos stiprinimo konkrečiose situacijose tikslą. Mokosi neigiamas mintis keisti teigiamomis, pateikia pavyzdžių ir diskutuoja, kaip gebėjimas neigiamas mintis keisti teigiamomis ateityje padės rūpintis psichikos sveikata, mokosi laiko valdymo technikų ir paaiškina, kaip jos padeda valdyti stresą ir kada, kur ir kaip reikia kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas. [...]
Šokis
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją pritaiko kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką.
Šokio kūryba. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.
C3.3. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti, bendrauti ir socialiai save įtvirtinti.
Šokio raiškos refleksija. Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). [...].
C3.3. Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, [...].
Šokio atlikimas. [...]. Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. [...].
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją pritaiko kūno apšilimo ir pailsėjimo judesius, reikalingus taisyklingai laikysenai ir saugiai šokio veiklai užtikrinti.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokosi atlikti įvairius pratimus (apšilimo, tempimo), padedančius parengti kūną saugiai šokio veiklai ir atpalaiduoti po šokio veiklos, ir aiškinasi jų reikalingumą.
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką.
Šokio kūryba. Mokiniai pavieniui, porose ir grupėse mokosi kurti įvairias ritmines sekas plojimais, trepsėjimu, kūno perkusija
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokosi naudoti šokį kaip atsipalaidavimo priemonę, kai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Pritaiko išmoktus šokio žingsnius pasilinksminimų ir pramogų renginiuose.
C3.3. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti, bendrauti ir socialiai save įtvirtinti.
Šokio raiškos refleksija. Diskusijų, pokalbių metu tyrinėja savo psichofizines galias ir plėtoja savirefleksijos gebėjimus, atsakydami į nukreipiamuosius klausimus (pvz., kas geriau sekasi – pašokti aukštai ar suderinti judesius su draugu, ko reikėtų, siekiant labiau susikaupti). [...].
C3.3. Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, [...].
Šokio atlikimas. [...]. Mokosi derinti raumenų tempimą ir atpalaidavimą su kvėpavimu (siekiant išvengti traumų), taisyklingai kvėpuoti šokant ir kasdieniame gyvenime. [...].
Etika
Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. Mokosi suprasti kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui.[...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Kodėl man svarbus geras santykis su kiekvienu šeimos nariu? [...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti .
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? [...] Liūdesys ir džiaugsmas: kodėl mano jausmai dažnai būna labai prieštaringi? Kodėl aš nuliūstu? Kaip pralinksmėju? Kodėl ir kada aš džiaugiuosi? Kas man padeda išsklaidyti liūdesį?
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? [...] Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus. Kam pasiguodžiu, jei susipykstu su kuriuo nors iš šeimos narių? [...]
Kitas kaip draugas. Kaip sprendžiu konfliktinę situaciją? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai. [...]
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...] Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. [...] Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais.Kaip susidraugauju su baime? [...]
Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? [...] Mokosi apibūdinti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. [...] Mokosi dialogiškai paaiškinti savo problemas. [...]
Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. [...] Kodėl išdavystė taip skaudina? Ar buvai kada nors išduotas? Koks tai jausmas? Kaip elgtis su išdavusiu draugu? [...]
A2.3. [...] Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis.
Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda ar galėtų padėti ugdytis kantrybę? […] Irzlumas ir kantrybė: ar kartais suirztu be priežasties? Kada būnu kantrus, o kada suirzęs? Kodėl? […]
A2.3. [...] Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis.
Kitas kaip artimas. Konfliktas. […] Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. […]
Kitas kaip draugas. Ar tu kada nors jauteisi vieniša ar vienišas? […] Ar moki save nuraminti? […]
Kitas kaip artimas. Kaip pajuntame meilę tėvams? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. [...]
Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? […] Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […] Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. […]
Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? […] Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą. Kada labiausiai jaučiu jausmų audrą? Ar pavyksta išlikti ramiam sudėtingoje situacijoje? […]
Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. Įsisąmonina su suaugusiu artimuoju ar mokytoju konflikto galimybę. Apmąsto jo priežastis, pavojus ir praktiškai ieško galimų išeičių. Supranta, kuo skiriasi lūkesčiai, galimybės ir jausmų raiška priklausomai nuo amžiaus. Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. [...]
Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? […] Kaip konfliktai tarp kitų šeimos narių veikia mane? Ką darau, kai jie pykstasi? […]
Aš ir draugai. Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus?
[…] Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus? Konstruktyviai ir empatiškai sprendžia draugams kylančias problemas. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė ne visada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją. […]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje? Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. [...]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. […] moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. […]
Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? […] Vertina Kitą kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus. [...]
Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. Mokosi suprasti kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui.[...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Kodėl man svarbus geras santykis su kiekvienu šeimos nariu? [...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti .
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? [...] Liūdesys ir džiaugsmas: kodėl mano jausmai dažnai būna labai prieštaringi? Kodėl aš nuliūstu? Kaip pralinksmėju? Kodėl ir kada aš džiaugiuosi? Kas man padeda išsklaidyti liūdesį?
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? [...] Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus. Kam pasiguodžiu, jei susipykstu su kuriuo nors iš šeimos narių? [...]
Kitas kaip draugas. Kaip sprendžiu konfliktinę situaciją? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai. [...]
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...] Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. [...] Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais.Kaip susidraugauju su baime? [...]
Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? [...] Mokosi apibūdinti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. [...] Mokosi dialogiškai paaiškinti savo problemas. [...]
Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. [...] Kodėl išdavystė taip skaudina? Ar buvai kada nors išduotas? Koks tai jausmas? Kaip elgtis su išdavusiu draugu? [...]
A2.3. [...] Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis.
Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda ar galėtų padėti ugdytis kantrybę? […] Irzlumas ir kantrybė: ar kartais suirztu be priežasties? Kada būnu kantrus, o kada suirzęs? Kodėl? […]
A2.3. [...] Padedamas analizuoja, kaip neigiamas emocijas, situacijas lengviau išgyventi ar pakeisti jas pozityviomis.
Kitas kaip artimas. Konfliktas. […] Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. […]
Kitas kaip draugas. Ar tu kada nors jauteisi vieniša ar vienišas? […] Ar moki save nuraminti? […]
Kitas kaip artimas. Kaip pajuntame meilę tėvams? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. [...]
Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? […] Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […] Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. […]
Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? […] Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą. Kada labiausiai jaučiu jausmų audrą? Ar pavyksta išlikti ramiam sudėtingoje situacijoje? […]
Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. Įsisąmonina su suaugusiu artimuoju ar mokytoju konflikto galimybę. Apmąsto jo priežastis, pavojus ir praktiškai ieško galimų išeičių. Supranta, kuo skiriasi lūkesčiai, galimybės ir jausmų raiška priklausomai nuo amžiaus. Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. [...]
Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? […] Kaip konfliktai tarp kitų šeimos narių veikia mane? Ką darau, kai jie pykstasi? […]
Aš ir draugai. Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus?
[…] Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus? Konstruktyviai ir empatiškai sprendžia draugams kylančias problemas. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė ne visada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją. […]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje? Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. [...]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. […] moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. […]
Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? […] Vertina Kitą kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus. [...]
Užsienio kalba (pirmoji)
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Sakytinio teksto pristatymas.
Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Jausmų sūkuryje.
Sakytinio teksto pristatymas.
Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Jausmų sūkuryje.
Evangelikų reformatų tikyba
Rūpestingas Dievas. [...] Analizuodami kitų žmonių reakcijas į Dievo pagalbą, atpažįsta savo reakcijas.
1–4 Dievo įsakymai. [...] Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui už Jo rūpestį atsiliepiant į fizinius ir dvasinius poreikius. [...]
Savanorystė. Mokiniai mokosi pastebėti spręstinas situacijas savo artimoje aplinkoje (šeimoje, klasėje, bendruomenėje, kaimynystėje) ir kuria planą, kaip galėtų konkrečiai prisidėti bendruomenės gyvenimo.
Laikas su artimu. [...] Analizuoja gyvenimiškus pavyzdžius, kaip remiantis Šventojo Rašto išmintimi buvo išspręstos konfliktinės situacijos. Analizuoja pykčio, išdidumo teigiamus ir neigiamus aspektus veikloje ir santykiuose.
Krikščioniškas dvasingumas. Aiškinasi teologijos naudą dvasiniam augimui. Komentuoja, kaip reiškiasi tikras dvasingumas kasdienybėje. [...]
Rūpestingas Dievas. [...] Analizuodami kitų žmonių reakcijas į Dievo pagalbą, atpažįsta savo reakcijas.
1–4 Dievo įsakymai. [...] Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui už Jo rūpestį atsiliepiant į fizinius ir dvasinius poreikius. [...]
Savanorystė. Mokiniai mokosi pastebėti spręstinas situacijas savo artimoje aplinkoje (šeimoje, klasėje, bendruomenėje, kaimynystėje) ir kuria planą, kaip galėtų konkrečiai prisidėti bendruomenės gyvenimo.
Laikas su artimu. [...] Analizuoja gyvenimiškus pavyzdžius, kaip remiantis Šventojo Rašto išmintimi buvo išspręstos konfliktinės situacijos. Analizuoja pykčio, išdidumo teigiamus ir neigiamus aspektus veikloje ir santykiuose.
Krikščioniškas dvasingumas. Aiškinasi teologijos naudą dvasiniam augimui. Komentuoja, kaip reiškiasi tikras dvasingumas kasdienybėje. [...]
Katalikų tikyba
Kaip žmonės meldžiasi? Ar visko galiu prašyti Dievą? (Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan.). […]
D2.3. Savais žodžiais meldžiasi tyloje.
Susitikimas su Jėzumi tyloje. […] Kaip nusiraminti maldai? (Nutyla kūnas, jausmai, vaizduotės panaudojimas maldai, fizinė laikysena).
Dvasinio gyvenimo priešai. Ką daryti jeigu susvyruoja tikėjimas? (Pokalbis su tikinčiu žmogumi, malda, knygų apie tikėjimą skaitymas). Ką reiškia pagunda? (Gundymai, kaip jiems pasipriešinti, Jėzaus gundymas). Ką reiškia garbinti Dievą? (Švč. Sakramento pagarbinimas, malda prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, Šv. Tarcizijaus pavyzdys). Ką reiškia pasakymas: „Tikėjimas be darbų – miręs“? (Krikščionio pašaukimas tarnystei, darbas kaip malda ir malda darbuose).
Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą. Kaip Dievas manimi rūpinasi? (Pasitikėjimas Dievo Apvaizda, Dievo rūpestis manimi kasdienybėje).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Sakramentų prasmės ir šventimas. […] Ar yra išeitis su Dievu beviltiškoje situacijoje? (Gydymo sakramentai: Atgailos, Ligonių sakramentų šventimas, sąlygos ir gaunama malonė). Ar egzistuoja „stalo etiketas“ Bažnyčioje? (apie elgesį Šv. Mišiose, liturgija, liturginiai indai, malda, gestai ir t. t.).
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? [...]
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). […]
Būties klausimai. [...] Ar skausmas gali būti palaimintas? (Žmogus gyvenimo sunkumų, kančios akivaizdoje Biblijos (Pranašų literatūra, Psalmės, Išminties knygos) ir literatūros tekstuose). Kodėl dėkojimas yra nuolatinė krikščionio laikysena? (Sąžinė, laisva valia, dorybės ir ydos, malda). Kokia akimirkos vertė? (Amžinybė ir laikinumas, laiko samprata: laiko perteklius ir stoka, skubėjimas ir laisvalaikis, smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais, šventės prasmė, literatūriniai kontekstai).
Kaip žmonės meldžiasi? Ar visko galiu prašyti Dievą? (Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan.). […]
D2.3. Savais žodžiais meldžiasi tyloje.
Susitikimas su Jėzumi tyloje. […] Kaip nusiraminti maldai? (Nutyla kūnas, jausmai, vaizduotės panaudojimas maldai, fizinė laikysena).
Dvasinio gyvenimo priešai. Ką daryti jeigu susvyruoja tikėjimas? (Pokalbis su tikinčiu žmogumi, malda, knygų apie tikėjimą skaitymas). Ką reiškia pagunda? (Gundymai, kaip jiems pasipriešinti, Jėzaus gundymas). Ką reiškia garbinti Dievą? (Švč. Sakramento pagarbinimas, malda prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, Šv. Tarcizijaus pavyzdys). Ką reiškia pasakymas: „Tikėjimas be darbų – miręs“? (Krikščionio pašaukimas tarnystei, darbas kaip malda ir malda darbuose).
Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą. Kaip Dievas manimi rūpinasi? (Pasitikėjimas Dievo Apvaizda, Dievo rūpestis manimi kasdienybėje).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Sakramentų prasmės ir šventimas. […] Ar yra išeitis su Dievu beviltiškoje situacijoje? (Gydymo sakramentai: Atgailos, Ligonių sakramentų šventimas, sąlygos ir gaunama malonė). Ar egzistuoja „stalo etiketas“ Bažnyčioje? (apie elgesį Šv. Mišiose, liturgija, liturginiai indai, malda, gestai ir t. t.).
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? [...]
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). […]
Būties klausimai. [...] Ar skausmas gali būti palaimintas? (Žmogus gyvenimo sunkumų, kančios akivaizdoje Biblijos (Pranašų literatūra, Psalmės, Išminties knygos) ir literatūros tekstuose). Kodėl dėkojimas yra nuolatinė krikščionio laikysena? (Sąžinė, laisva valia, dorybės ir ydos, malda). Kokia akimirkos vertė? (Amžinybė ir laikinumas, laiko samprata: laiko perteklius ir stoka, skubėjimas ir laisvalaikis, smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais, šventės prasmė, literatūriniai kontekstai).
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijos. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijos. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo[...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...]. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Jausmų sūkuryje. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...]. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Jausmų sūkuryje. [...]
Musulmonų sunitų tikyba
Šariatas. Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. [...]
Šariato mokyklos. [...] Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi. [...]
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...]. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Jausmų sūkuryje.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo [...]. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Jausmų sūkuryje.
Teisė
Smurtas šeimoje. Diskutuojama, kokios galimos smurto formos šeimoje ir kur ieškoti pagalbos, kaip svarbu yra bendrauti, ieškoti tolerancijos ir kompromiso sprendžiant šeimos klausimus.
Evangelikų liuteronų tikyba
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. [...] mokosi susikoncentruoti įvairiose (kartais netgi pavojingose) situacijose. [...]
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Jėzus – Mokytojas. [...] Kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
Malda – tikėjimas ar įsitikinimas? [...] Mokiniai dalinasi patirtimi, kaip santykio su Dievu išlaikymas padeda žmogui nepalūžti, bet išlikti tvirtam ir stipriam. [...]
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. [...] mokosi susikoncentruoti įvairiose (kartais netgi pavojingose) situacijose. [...]
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Jėzus – Mokytojas. [...] Kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
Malda – tikėjimas ar įsitikinimas? [...] Mokiniai dalinasi patirtimi, kaip santykio su Dievu išlaikymas padeda žmogui nepalūžti, bet išlikti tvirtam ir stipriam. [...]