DUK

Norėdami sužinoti, kaip registruotis ir prisijungti prie Emokykla.lt, peržiūrėkite „Prisijungimo į Emokykla.lt atmintinę“ (PDF).

Švietimo portalo naujienose skelbiamos aktualijos apie ugdymo turinį: bendrąsias ugdymo programas, vadovėlius, skaitmenines mokymo priemones, metodinę medžiagą.

Kalendoriuje skelbiami pedagogams skirti renginiai iš Neformaliojo švietimo programų registro. Norint paskelbti renginį kreiptis į Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą.

Dokumentus apie skaitmeninės mokymo priemonės paskelbimą rasite Švietimo portale, Skaitmeninių priemonių skyrelyje, paspaudę nuorodą „Plačiau apie skaitmenines mokymo priemones“. Jūs turėsite el. paštu smp.pagalba@nsa.smm.lt atsiųsti prašymą, turinio kokybę patvirtinančią deklaraciją ir 3-jų pasitelktų vertintojų vertinimus bei užpildyti anketą.

Dokumentus apie metodinės medžiagos paskelbimą rasite Švietimo portale, Metodinė medžiaga pagal dalykus skyrelyje, paspaudę nuorodą „Plačiau apie metodinę medžiaga“.

Informaciją Švietimo portale apie Lietuvoje išleistą vadovėlį, užsienyje išleistą vadovėlį užsienio kalbai mokytis, apie Europos Sąjungoje išleistą vadovėlį gimtosioms kalboms mokytis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose skelbia Nacionalinė švietimo agentūra per 10 d. d., kai teikėjas (leidėjas) pateikia prašymą, deklaraciją, vertinimus ir išleistą vadovėlį. El. anketą apie išleistą vadovėlį ir visų reikiamų dokumentų formas teikėjai gali rasti Švietimo portalo skyrelyje Vadovėlių duomenų bazė pasirinkę „Informacija vadovėlių teikėjams“.

Atnaujintose Ikimokyklinio ugdymo gairėse (2024) į ikimokyklinio amžiaus vaiko mokymąsi žvelgiama kaip į patirtinį prasmių kūrimo procesą vaiko ir mokytojo, švietimo pagalbos specialistų sąveikos, drauge kuriamų ugdymo(si) situacijų bei komunikacinių susitikimų procese. Aptariami šiuolaikinėmis ugdymo strategijomis grindžiami didaktiniai principai, ugdymo kontekstai.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai lanksčiai modeliuoja ugdymo procesą, reaguoja į spontaniškai kilusias ugdymo galimybes, vaikų poreikius, interesus. Ugdymo(si) procesas priklauso nuo gebėjimo sudominti ir įtraukti vaikus, skatinti ir palaikyti jų aktyvumą, gebėti ugdymą pritaikyti prie jų galimybių, įžvelgti kylančias problemas ir laiku surasti sprendimą, parinkti vaiko mokymosi stilių atitinkančius ugdymo būdus. Patyriminė mokymosi veikla ikimokyklinėje grupėje susilieja su ugdymosi veikla ir yra skirta darniai vaiko gebėjimų plėtotei, remiantis prigimtinėmis vaiko galiomis ir jam būdingais intelektiniais, socialiniais, emociniais ir fiziniais ypatumais. Būtent todėl svarbu sukurti jiems ugdymosi įvairovę garantuojančią grupės aplinką, džiaugsmingą, įdomų, turiningą, mokymosi patirčių įgijimo procesą. Tokiu būdu pedagogas didina vaiko įsitraukimą į ugdymo(si) procesą, keičia jo pasaulėžiūrą, mąstymo būdus ir elgseną, skatina ieškoti prasmių ir jas kurti, skatina mokymąsi tyrinėjant realią aplinką, sprendžiant realaus gyvenimo problemas. Efektyvaus ugdymosi situacijų visiems vaikams kūrimas užtikrina socialinį teisingumą, žinojimo, įgyjamų įgūdžių dermę, sėkmingam mokymuisi mokykloje būtinus mokėjimo mokytis gebėjimus.

Ką laikysime ugdymo turinio kūrimu mokyklos, įgyvendinančios ikimokyklinio ugdymo programą, lygmeniu? Šis reiškinys iškėlė mokyklų ir mokytojų vaidmenį kuriant programas. Nurodytos šios priežastys: ikimokyklinio ugdymo mokykloms jautriai reaguoti į aplinką, o tam reikia galimybių, atsakomybės ir išteklių kylantiems poreikiams nustatyti ir į juos reaguoti; ugdymo įstaigų (mokytojų) saviraiškos siekis, motyvacija ir savivertė yra tiesiogiai susiję su sprendimų dėl ugdymo turinio priėmimu - tai esminis ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinio gyvenimo aspektas. Teoriškai aptariami ugdymo turinio kūrimo variantai, dėl kurių tariasi ir pasirenka visa darželio bendruomenė. Darželio lygmeniu kuriama programa pritaikoma prie vietos konteksto, bendruomenės poreikių ir savitumų bei ugdymo(si) krypčių. Tokiu būdu darželis stengiasi plėtoti mokymosi patirtis, kurios atitinka vaikų ir darželio bendruomenės poreikius, problemas, tikslus ir interesus, geriau juos tenkinti; atliepti naujas ikimokyklinio ugdymo idėjas ir technologijas. Turinys pateikiamas atsižvelgiant į esamą vaikų ugdymo situaciją.

Atsakinga mokytojų grupė nustato bendruomenės poreikius, taip pat turimus fizinius, žmogiškuosius ištekius. Ši veikla leistų komandai susidaryti labai aiškų stiprybių ir silpnybių vaizdą, kuris būtų bendro supratimo pagrindas ir įgalintų komandą kurti tikslus, telkti bendruomenę ugdymo turiniui kurti. Kad vaikai sėkmingai ugdytųsi, svarbu pasirinkti teorinės raidos kryptį ir apibrėžti didaktines prieigas.

Personalizuotas ugdymas(is) - viena iš mokymo didaktinių krypčių, galinti turėti įtakos vaikų pasiekimų gerinimui. Personalizuotas mokymasis yra glaudžiai susijęs su inkliuziniu, individualizuotu bei diferencijuotu mokymusi, tačiau yra ir svarbių skirtumų - visų pirma tai, kad pastarieji labiau orientuoti į mokytoją, o ne į mokinį. Pagrindinis dėmesys personalizuotame ugdymesi skiriamas aktyviam besimokančiojo vaidmeniui, jo pasirinkimams ir sprendimams dėl mokymosi metodų bei būdų. Idėjos grindžiamos neuromokslų teorija, kad nėra nė vieno ugdymosi būdo, kuris būtų optimaliai geras visiems vaikams. Personalizuoto ugdymo(si) dėmesio centre yra šie klausimai: kaip skirtingai vaikai mokosi/ugdosi, kaip skirtingai jie parodo, ką išmoko, ką geba, kas jiems svarbu, kaip turėtume sukurti bendras aplinkas, kuriose „tilptų“ visi vaikai su skirtingais gebėjimais ir mokymosi būdais.

Šiuolaikinės ugdymo turinio tendencijos integruojamos į pasiekimų sričių ugdymo turinį. Ikimokyklinio ugdymo praktikoje žaidimas ir kiti patirtiniai vaiko mokymo ir mokymosi metodai yra pagrindiniai. Spontaniškas arba ikimokyklinio ugdymo pedagogo inicijuotas žaidimas ikimokykliniame ugdyme papildomas kitomis ugdymo ir ugdymosi strategijomis. Atnaujintose Gairėse plėtojamos darnaus vystymosi, STEAM (santrumpa žymi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno/dizaino ir matematikos sritis), informatinio mąstymo idėjos.

Patirtinis mokymas(is) - tai mokymo(si) strategija, kai esminis mokymo(si) išteklius yra patirtis (Patirtinis mokymas(is), 2019). Patirtinis mokymas(is) yra integrali aktyvaus mokymo(si) dalis, kai besimokantieji kuria savo žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybes iš tiesioginės savo, o kartais ir kitų patirties. Patirtinis ugdymas(is) ikimokykliniame amžiuje atliepia esminius didaktinius principus, nes skatina aktyvų vaikų dalyvavimą ugdymo(si) procese, didina jų ugdymosi galimybes, plečia ir nuolat atnaujina įgytą patirtį. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai, brandinantys vaiko asmenybę ir rengiantys jį mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, orientuojami į patirtinio ugdymosi metodų taikymą: projektus, tyrinėjimus, eksperimentavimą, IKT, pažintines išvykas, kūrybines užduotis, diskusijas ir kt., pripažįstant žaidimą ir kasdienį vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį, derinant kryptingą priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir spontanišką vaiko veiklą. Vaikams siūloma įdomi, aktuali ir prasminga veikla, palaikanti ir stiprinanti jų mokymosi motyvaciją, padedanti įvaldyti įvairias mokymosi strategijas.

STEAM ugdymas yra tarpdalykinis, integruotas, grindžiamas į vaiką orientuota pedagogika, pabrėžiantis vaiko savarankišką mokymąsi, aktyvaus mokymosi metodų taikymą, probleminį, patirtinį, tyrinėjimu grindžiamą, ugdymą(si), o taip pat pedagogo, kaip pagalbininko, patarėjo, konsultanto vaidmens. STEAM ugdyme akcentuojamas kūrybiškumas, tarpdiscipliniškumas, padedantis puoselėti gamtamokslinio, skaitmeninio, matematinio ir technologinio raštingumo pagrindus, pirmenybę teikiant praktiniam patyrimui, pažinimui ir refleksijai. Vaikai ypač mėgsta pažinti pasaulį per patyrimą - tyrinėdami, išgyvendami, projektuodami, konstruodami.

Vaikų pasiekimų bei pažangos vertinimas ikimokyklinio ugdymo grupėje yra svarbi ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbo sritis, padedanti planuoti grupės veiklos gaires ir palaikyti konstruktyvius, pozityvius santykius su ugdytinių tėvais. Ikimokyklinis ugdymas grindžiamas kiekvieno vaiko pažinimu, ugdymo(si) poreikių pripažinimu, numatant veiklas ir sudarant sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis ir tobulėti. Tokiu būdu, pedagogai turi sistemingai vertinti, fiksuoti vaikų daromą pažangą, informuoti tėvus apie vaikų pasiekimus, ugdymo(si) poreikius ar iškilusias problemas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų stebėjimas, pasiekimų ir pažangos vertinimas pedagogui padeda: kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus, uždavinius ir vaiko poreikius atliepiančią ugdymo aplinką; paruošti aplinką kasdienei ugdomajai veiklai, įtraukiant vaikus, švietimo pagalbos specialistus ir tėvus; atpažinti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymosi laimėjimus, numatyti pažangą; individualizuoti ugdymą pagal vaikų poreikius, galimybes, laimėjimus, jų ugdymosi stilių; teikti paramą skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problemų prevencijos priemones; reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirtį bei jo pažangos kelią; taikyti įvairius vaikų veiklos planavimo modelius, pasirinkti arba susikurti tinkamiausią vaikų grupei; parengti vaikui prasmingos, kūrybiškos, tęstinės, patrauklios veiklos planus; įtraukti vaikų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų idėjas, atsižvelgti į jų pasiūlymus; nuolat stebėti, ko ir kaip vaikas mokosi, ko išmoko, kokius sunkumus patyrė, kaip juos įveikė ir į tai atsižvelgiant koreguoti ugdymo procesą; nustatyti, ar vaikų ugdymo organizavimas buvo veiksmingas, ar vaikui pavyko pasiekti iki tam tikro laikotarpio numatytų ugdymosi rezultatų.

Stebėdamas vaikų ugdymąsi, vertindamas ir apmąstydamas vaikų pasiekimus bei pažangą, ikimokyklinio ugdymo mokytojas įsivertina ir savo profesinės veiklos kokybę. Atsiranda nuostata, kad skirtas laikas ir įdėtos pastangos pagerina vaiko ugdymosi kokybę, kuri skatina ikimokyklinio ugdymo mokytoją nuolat stebėti vaiko ugdymąsi ir vertinti jo pasiekimus; įprotis nuolat aiškintis, ką vaikas jau geba padaryti, o ko dar galėtų išmokti. Tai padeda ikimokyklinio ugdymo mokytojui tikslingiau organizuoti vaikų ugdymą; supratimas, kur link kreipti savo pastangas, kad kitą kartą vaikui pavyktų geriau.

Pasiekimų apraše pateiktos svarbiausios ugdymo sričių pasiekimų sritys ir pasiekimai naudojami kaip kriterijai, stebint vaikų ugdymąsi ir vertinant jų pasiekimus bei pažangą. Vaikų turimi gebėjimai, žinios ir supratimas palyginami su numatytais ugdymo sričių pasiekimais ir taip išsiaiškinama, ko vaikas yra pasiekęs, kokia jo pažanga per tam tikrą laikotarpį. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams lengviau:

• Suprasti, kokie yra pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimai. Ugdymo sričių pasiekimų apraše išskirti vaikų ugdymuisi svarbiausi gebėjimai, žinios ir supratimas. Naudodamiesi ugdymo sričių pasiekimų aprašu, ikimokyklinio ugdymo pedagogai tikslingiau į juos atkreipia dėmesį įvairiose vaikų ugdymosi situacijose.
• Suprasti vaikų pasiekimų ūgties žingsnius. Pateikti pasiekimų ūgties žingsniai rodo, kaip, vaikui augant, keičiasi jo pasiekimai, ko gali būti pasiekę skirtingo amžiaus vaikai. Tai padeda tikslingiau kelti ugdymosi uždavinius skirtingo amžiaus vaikams.
• Vadovavimasis pasiekimų ūgties žingsniais užtikrina vaiko ugdymosi tęstinumą, nuoseklumą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo teikiamos galimybės pedagogams:

• Palengvinimas pedagogams stebint vaikus, atpažįstant vaikų poreikius, galimybes, ugdymosi pažangą.
• Vaikų pasiekimai tiksliai parodo, koks galėtų būti laukiamas ikimokyklinio ugdymo rezultatas.
• Tai galimybė patiems reflektuoti vaikų ugdymo(si) kokybę.

Kokį vaiko pasiekimų vertinimo tipą pasirinksime, priklauso nuo vertinimo tikslų. Išskiriami trys vertinimo tipai: diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis. Diagnostinis ir formuojamasis vertinimas naudojami vaikų ugdymosi procese, siekiant gauti grįžtamąją informaciją apie vaikų pasiekimus bei pažangą ir ugdymo proceso kokybę. Apibendrinamasis vertinimas - baigus programos dalį ar visą programą.

Diagnostinis vertinimas - tai vaikui pažinti ir pirmiesiems jo ugdymosi žingsniams priešmokyklinio ugdymo grupėje numatyti skirtas vaiko žinių ir supratimo, gebėjimų vertinimas. Vertinimas atliekamas tada, kai priešmokyklinio ugdymo pedagogas pradeda dirbti su nauja vaikų grupe, kai į vaikų grupę ateina naujokas, kai išryškėja nauji vaikų ugdymosi poreikiai, siekiant pažinti vaikus ir numatyti artimiausius jų ugdymosi žingsnius. Jis taip pat naudojamas aiškinantis, ar pasiekti iškelti vaiko ugdymosi uždaviniai, kokia yra vaiko pažanga per numatytą laikotarpį, kokie individualūs jo ugdymosi poreikiai.

Formuojamasis vertinimas - kasdienio vaiko ugdymosi situacijų stebėjimas, apmąstant, kaip vaikas įsitraukia į veiklą, kaip elgiasi, kas kiekvienam iš jų sekasi, kur reikia pagalbos, kaip vertėtų pakreipti veiklą, kad geriau atitiktų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, kokie vaikų siūlymai ir t. t. Vaikas nuolat skatinamas, jam laiku teikiama parama ir pagalba. Kartu su vaiku aptariama, ką jis nuveikė, išmoko, kas patiko ir ką dar norėtų nuveikti, numatomi tolesni veiklos žingsniai.

Apibendrinamasis vertinimas - tai vaiko ugdymosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą (pvz., vienerius metus) rezultatų įvertinimas. Nustatoma, ko vaikas pasiekė ugdymosi sričių pasiekimų, ar vaiko ugdymosi pasiekimai atitinka ikimokyklinio ugdymo programoje numatytus rezultatus, kokia vaiko pažanga, kokios jo stiprybės ir tobulintinos sritys.

Pasiekimai fiksuojami nuolat, kai ikimokyklinio ugdymo pedagogas pastebi naujai atsiradusį ar patobulėjusį vaiko gebėjimą. Tokiu būdu, pasiekimų stebėjimo procesas yra natūralus, nuolat gaunama informacija apie vaikų ugdymosi rezultatus, tikslingiau planuojama ugdymo veikla.

Vaikų ugdymosi pasiekimus (nuostatas, gebėjimus, žinias) rodo jų bendravimas ir veikla įvairiose ugdymosi situacijose: vaikų judėjimo būdai; konkretūs veiksmai, poelgiai; kalbėjimas ir rašinėjimas; tyrinėjimas ir mokymosi būdai; meninė raiška ir kt.

Įrodymai apie vaikų pasiekimus renkami įvairiais būdais: stebint ir užrašant, fotografuojant, darant garso ar vaizdo įrašus, kaupiant vaikų darbelius, išsaugant jų skaitmeninę kūrybą, kalbantis su tėvais, švietimo pagalbos specialistais ir kt. Renkant vaiko pasiekimų įrodymus svarbu ne tik fiksuoti tai, ką mes, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, pastebime, bet ir kalbėtis su vaikais apie tai, ką jie veikia, jaučia, mąsto, kaip jiems sekasi, kas jiems įdomu, ką jie jau žino, geba, ką dar norėtų sužinoti, veikti ir kt. Vertingos informacijos apie vaiką galima sužinoti kasdien kalbantis su tėvais, kai jie atveda vaiką į ugdymo įstaigą ir jį pasiima, tačiau kur kas efektyvesni yra tikslingai suplanuoti individualūs priešmokyklinio ugdymo pedagogo pokalbiai su visais šeimos nariais.

Vaikų pasiekimų įrodymai bus tinkamai renkami, jei ikimokyklinio ugdymo mokytojai mokės atpažinti, kokį ir kurios ugdymo srities pasiekimų gebėjimą rodo užrašyta elgesio situacija, vaiko piešinys, jo kalbėjimas, tyrinėjimas, eksperimentavimas ir kt. Apie vaikų pasiekimų įrodymus rekomenduojama diskutuoti toje pačioje grupėje dirbantiems ikimokyklinio ugdymo mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir kt. Diskusijos, tarimasis, surinktų įrodymų lyginimas padeda išmokti profesionaliau atpažinti vaikų gebėjimus kasdienėse jų ugdymosi situacijose.

Gairėse akcentuojamas kiekvieno vaiko unikalumas, kurį sąlygoja jo raidos ypatumai ir jam ugdantis įgyta skirtinga patirtis bei iš to kylantys jo poreikiai. Ikimokyklinio ugdymo procese kiekvieno vaiko unikalumas atsiskleidžia, stebint vaikų dalyvavimą ugdymo procese, jų mokymosi ypatumus ir pasiekimus. Remiantis stebėjimo rezultatų refleksija, grupės mokytojas, jei reikia, padedamas specialistų, dalyvaujant mokytojo padėjėjui, planuoja ir įgyvendina lankstų ugdymo procesą. Lankstus ugdymo procesas reiškia tai, kad kiekviena numatoma veikla yra prieinama kiekvienam vaikui: naudojamos skirtingo lygio turinys (konkretus ir abstraktesnis), skirtingo lygio priemonės (labai elementarios ir sudėtingesnės), sukuriamos galimybės veiklą atlikti skirtingais būdais (bandymų ir klaidų keliu; kryptingai tyrinėjant; atliekant kartu su kitais ir pan.); galimybė veiklą atlikti vienam; greta kitų, kartu su kitais, su mokytojo padėjėju ar mokytoju; numatomos pastoliavimo galimybės (tai būtų ir mokytojo padėjėjo pareiga) ir pan. Taip prasmingai sukuriamos sąlygos į bendrą veiklos procesą savo lygiu įsitraukti kiekvienam vaikui,ir tai būtų pagrindas atliepiant vaikų individualumą. Mokytojų padėjėjų pagalba yra prasminga tada, kai mokytojų padėjėjai įgalina vaiką jungtis ir dalyvauti bendrame ugdymo procese. Nereikia kiekvienam vaikui kurti individualių atskirų veiklų, kurias su vaiku atliktų mokytojo padėjėjas, nes tokia pagalba gali apriboti vaiko savarankiškumą ir išskirti iš bendro ugdymosi. Atrodo, kad tokį daugiaplanį ugdymo procesą sukurti labai sudėtinga, tačiau taip nėra, nes, galiausiai, pamatome, kad tereikia kelių lygių priemonių, kelių skirtingų tikslingai parinktų mokymosi būdų ir pan., ir į bendrą ugdymosi procesą jau lengvai integruojasi visi vaikai.

Bendrųjų programų modulis skirtas padėti mokytojams susipažinti su nauju Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktu, kuris reglamentuoja nacionalinio lygmens ugdymo turinį.

Dalyko ilgalaikiai planai yra skelbiami Švietimo portale prie kiekvieno dalyko bendrosios programos. Reikia pasirinkti norimą programą, pvz. Informatika, ir kairėje prie BP dalys pasirinkti skiltį „Ištekliai“.

Taip pat šioje skiltyje skelbiama informacija apie skaitmenines mokymo priemones, metodinę medžiagą, rekomenduojamą prie atitinkamo dalyko.

Planuojant vaikų dienos ritmą (valgymai, veiklos salėje, SUP turinčių vaikų lankymasis specialistų kabinetuose) labai svarbu jį sudėlioti taip, kad vaikų diena (ypač dažnai tai nutinka su SUP turinčiais vaikais) nebūtų išskaidyta į atkarpėles, o apimtų ilgesnius ugdymosi tarpus. Pvz., veikla po pusryčių ir veikla lauke turėtų būti susijusios, veikla salėje taip pat turi būti su šiomis veiklomis integrali. Visos šios veiklos turi sukurti galimybes vaikų pasirenkamiems žaidimams ir pasirenkamoms ar pedagogo inicijuotoms žaismingoms patyriminėms veikloms bei turi atitikti UDM principus. Specialusis pedagogas ir logopedas turėtų ieškoti galimybių ateiti į grupę ir įtraukti kalbos ugdymosi žaidimus (pratybas), pastoliavimą į bendras veiklas, nors, žinoma, dalis veiklų vyks individualiai jų kabinetuose. Veiklos būreliuose turi vykti tik vakare, po vaikų ugdymo proceso, jeigu iš viso jų tokių reikia.

Jei naudodami skaitmeninę mokymo priemonę pastebėsite netinkamo turinio ar priemonė neveiks, prašome pranešti el. paštu smp.pagalba@nsa.smm.lt.

Metodinės medžiagos modulyje skelbiama mokytojui skirta metodinė medžiaga. Medžiagoje rekomenduojama tam tikra dalyko metodika, nurodant mokymo temas, uždavinius, mokomąją veiklą, medžiagą ir priemones, įsivertinimo ir vertinimo būdus, numatant užduotims skirtą laiką ir darbo organizavimo formas. Metodinės medžiagos paskirtis - padėti mokytojui veiksmingiau ir kokybiškiau organizuoti ugdymo procesą.

Metodinę medžiagą matyti ir atsisiųsti gali visi Švietimo portalo naudotojai. Registruoti, pedagogo tipui priklausantys Švietimo portalo naudotojai, metodinę medžiagą gali ne tik matyti ir atsisiųsti, bet ir siūlyti savo sukurtą metodinę medžiagą.

Švietimo portale yra vadovėlių modulis, kuriame galite rasti Vadovėlių duomenų bazę, Informacijos vadovėlių leidėjams (teikėjams) ir mokykloms, įvairių Aktualių apžvalgų ir analizių bei renginių vadovėlių autoriams medžiagą. Registruoti Švietimo portalo naudotojai vadovėlių duomenų bazėje gali ne tik matyti informaciją apie vadovėlius, bet ir palikti atsiliepimą apie vadovėlį.

Informaciją apie mokykloms teikiamas „Office 365“ licencijas galima rasti čia: https://www.nsa.smm.lt/pagalba/

Dėl Kultūros paso prašome kreiptis į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.