Etninė kultūra
Etnografiniai regionai
Etninė kultūra
Etninė kultūra apima įvairias žmogaus gyvenimo ir kultūros paveldo sritis – pasaulėjautą, mitologiją, paprotinį elgesį, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos šventes, papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, sakytinį, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą, tautodailę, tradicinius amatus, liaudies mediciną, etnokosmologiją ir kitas sritis.
Dėl sinkretinio etninės kultūros pobūdžio etnokultūrinis ugdymas apima visų mokomųjų dalykų ugdymo sritis. Etninės kultūros temas siūloma integruoti į kitus mokomuosius dalykus, jei etninės kultūros nesimokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant etninės kultūros pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų ugdymo programomis.
Etnografiniai regionai
Šiuo metu Lietuvoje skiriami 5 etnografiniai regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva. Tai – savitos etninės kultūros sritys, kurios pagrįstos tam tikrais tradicinės materialinės ir dvasinės kultūros bruožais, kurių susiformavimui įtakos turėjo įvairios istorinės ir gamtinės aplinkybės. Atitinkamų etnografinių regionų išskyrimo, jų ribų klausimas nėra paprastas ir vienareikšmis. Tam tikri kultūriniai požymiai atskiruose regionuose gali persipinti. Nustatant etnografinių regionų ribas bene didžiausių sunkumų sukelia tradicinės kultūros reiškinių susimaišymas paribiuose. Pavyzdžiui, diskutuotina Aukštaitijos ir Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos riba.
Regionai skiriasi savo tarmėmis, tradicijomis, papročiais, tautosakos (ypač dainų) ypatumais, gyvenimo būdu, kultūriniu kraštovaizdžiu ir architektūra, buitimi, apranga (ypač tautiniu ir archeologiniu kostiumu), tradiciniais amatais, verslais ir prekybos būdais, kulinariniu paveldu.
Tam tikri, kad ir nedideli gamtinių faktorių skirtumai Lietuvoje turėjo įtakos krašto ūkio aspektams, specifiniams verslams, kitiems kultūros ypatumams. Pavyzdžiui, Dzūkijoje dėl miškų paplitimo, smėlingo dirvožemio paplito su mišku susiję gyventojų verslai – drevinė bitininkystė, grybavimas, uogavimas, grikių auginimas, o Šiaurės Lietuvoje dirvožemis labiau tiko linams auginti. Šiaurės Rytų Lietuvos ežeringose vietovėse ir pamaryje svarbiu vietinių gyventojų verslu buvo žvejyba.
Etnografinių regionų ypatumų formavimuisi svarbūs buvo ir kontaktai su kitomis kultūromis (lenkų, vokiečių). Skirtinga politinė ir administracinė atskirų Lietuvos dalių priklausomybė istoriškai lėmė XIX–XX a. pradžios netolygią regionų ekonominę raidą. Pastarieji faktoriai svarbesnę reikšmę turėjo Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos regionų specifinių bruožų atsiradimui.
Regionų savitumui poveikį padarė ir archajiški atskirų baltų genčių, gyvenusių tam tikrose teritorijose, ypatumai.
Informatika
A2.3. Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja, filmuoja.
Pažintis su skaitmeniniu turiniu. [...] Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pvz., panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurios nors muziejaus kolekcijas) [...].
Muzika
D2.3. Susipažįsta su pasaulio kultūrų įvairove, dalijasi mintimis apie kitų tautų muzikos tradicines vertybes.
Gamtos ir žmogaus garsai. [...] Aptariama dainuojamoji lietuvių tautosaka, jos sąsajos su gamta, kalendorinių švenčių ir apeigų dainos, atskleidžiančios kryptingą poveikį asmenybės formavimuisi.
D2.3. Apibūdina kitų tautų muzikos tradicijų ir papročių pavyzdžių panašumus ir skirtumus, aptaria kultūrinės įvairovės vertę.
Kalendorinis metų ratas ir muzika. Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.
D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Lietuvių ir kitų Lietuvos tautų muzika. Susipažįstama su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais. Palyginami regionai, apibūdinami svarbiausi jų skirtumai (pvz., lenkų, žydų, karaimų); nagrinėjami liaudies muzikos atspindžiai kompozitorių kūryboje (pvz., M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Juzeliūno ar kt.).
D1.3. Analizuoja Lietuvos muzikinės kultūros reiškinius, reiškia nuomonę apie muzikos socialinių
funkcijų įvairovę, jos vaidmenį formuojant asmens pasaulėvaizdį ir tapatybę.
Lietuvių folkloras. Analizuojama lietuvių muzikinio folkloro žanrinė ir funkcinė įvairovė; regionų ypatumai [...]. Lietuvoje formavęsi specifiniai atskirų etnografinių regionų kultūriniai ypatumai, radę atgarsį to meto muzikos kūrėjų darbuose.
D2.3. Susipažįsta su pasaulio kultūrų įvairove, dalijasi mintimis apie kitų tautų muzikos tradicines vertybes.
Gamtos ir žmogaus garsai. [...] Aptariama dainuojamoji lietuvių tautosaka, jos sąsajos su gamta, kalendorinių švenčių ir apeigų dainos, atskleidžiančios kryptingą poveikį asmenybės formavimuisi.
D2.3. Apibūdina kitų tautų muzikos tradicijų ir papročių pavyzdžių panašumus ir skirtumus, aptaria kultūrinės įvairovės vertę.
Kalendorinis metų ratas ir muzika. Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.
D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Lietuvių ir kitų Lietuvos tautų muzika. Susipažįstama su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais. Palyginami regionai, apibūdinami svarbiausi jų skirtumai (pvz., lenkų, žydų, karaimų); nagrinėjami liaudies muzikos atspindžiai kompozitorių kūryboje (pvz., M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Juzeliūno ar kt.).
D1.3. Analizuoja Lietuvos muzikinės kultūros reiškinius, reiškia nuomonę apie muzikos socialinių
funkcijų įvairovę, jos vaidmenį formuojant asmens pasaulėvaizdį ir tapatybę.
Lietuvių folkloras. Analizuojama lietuvių muzikinio folkloro žanrinė ir funkcinė įvairovė; regionų ypatumai [...]. Lietuvoje formavęsi specifiniai atskirų etnografinių regionų kultūriniai ypatumai, radę atgarsį to meto muzikos kūrėjų darbuose.
Teatras
C2.3. Pagal pateiktus pavyzdžius nurodo renginių, švenčių teatralizacijos elementus.
Simboliai ir ženklai. Mokiniai pagal pateiktus ir (ar) savo pavyzdžius diskutuoja ir lygina valstybinių, kalendorinių, miesto ar regiono švenčių teatrinius (teatralizavimo) elementus, nurodo juose naudojamus simbolius, etnografinius ženklus.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Fizinis ugdymas
C2.3. Geba atlikti tyrimą apie galimybes būti fiziškai aktyviais vietos gamtinėje ir urbanistinėje aplinkose lauko sąlygomis.
Saugumo veiksniai. [...] Turizmas, žygiai. Esant galimybei, organizuojami iki dviejų dienų trukmės „išgyvenimo“ žygiai, mokymo(si) turinį integruojant su kitais dalykais, tyrinėjimu gamtoje.
Dailė
B3.3. Atidžiai stebi dailės kūrinius ir pasako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas.
Etninė kultūra. Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).
A1.3. Intuityviai kelia vizualias idėjas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas nusako kūrinio idėją, temą ir kokius dailės reikmenis jos įgyvendinimui pasirinks.
Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
C2.3. Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą.
Etninė kultūra. Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos [...] kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. [...].
Etninė kultūra. [...] pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui.
Dailės technikos: erdvinė raiška. [...] Konstruoja erdvinius [...] mažosios architektūros, vėtrungių maketus.
C2.3. [...]. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus.
Etninė kultūra. [...]. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.
B2.3. Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Etninė kultūra. Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.
B2.3. Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Etninė kultūra. Baltiškojo paveldo tradicijų atspindžiai šiuolaikiniame mene.
B3.3. Atidžiai stebi dailės kūrinius ir pasako, kodėl patiko kūrinys, kuo jis įdomus ir vertingas.
Etninė kultūra. Susipažįsta su autentiškais muziejiniais tautodailės ir liaudies meistrų kūriniais (skulptūros, tekstilės, keramikos ir kt.).
A1.3. Intuityviai kelia vizualias idėjas. Vartodamas jau žinomas dailės sąvokas nusako kūrinio idėją, temą ir kokius dailės reikmenis jos įgyvendinimui pasirinks.
Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. Susipažįsta su spalvų simbolika ir ženklais. Kuria fantazijas, svajones, rentgenogramas.
C2.3. Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą.
Etninė kultūra. Nusako tautodailės kūrinių (audinių, tautinio kostiumo, juostų, verbų) raštų, spalvų simboliką ir ypatumus. Per patrauklią kūrybinę veiklą susipažįsta su lietuvių mitologija, mitinėmis būtybėmis.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos [...] kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. [...].
Etninė kultūra. [...] pažįsta senovės baltų ženklus ir simbolius, kultūros artefaktus; skirtingų Lietuvos regionų ir pasaulio tautų kostiumus, aprangos ir gyvensenos tradicijas. [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui.
Dailės technikos: erdvinė raiška. [...] Konstruoja erdvinius [...] mažosios architektūros, vėtrungių maketus.
C2.3. [...]. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus.
Etninė kultūra. [...]. Analizuoja ir įvardija tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaką šiuolaikiniams dailės reiškiniams.
B2.3. Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Etninė kultūra. Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.
B2.3. Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Etninė kultūra. Baltiškojo paveldo tradicijų atspindžiai šiuolaikiniame mene.
Lietuvių kalba ir literatūra
Žodis. [...] Susipažįstama su [...] vietovardžiais (miesto, kaimo, kuriame gyvena, pavadinimas, artimiausio ežero, upės, kalno ar kitos žymios vietovės pavadinimas). [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Mokiniai klausosi [...] tautosakos [...] tekstų, [...]. Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos bendrine lietuvių kalba arba vietos tarme aiškiai skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji; aktoriai). [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. Grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai, kuriuose reiškiama pilietinė, tautinė, kultūrinė, regioninė ar kalbinė tapatybė: [...] Tarminiai lietuvių literatūros tekstai: V. Braziūnas, „Saula Svaliõ“; V. Daujotė, „Balsā ūkūs (Balsai ūkuose)“, „Gīvenu vīna (Gyvenu viena)“; T. Džervienė, „Žali žuoleli“; J. Elekšis, „Rokundā“; A. Griganavičius, „Kū ašen da atamenu“; R. Katinaitė-Lumpickienė, „Undeniu, ugniu, žalynais“; E. Rudys, „Sėmuona malūnā“; poezijos rinktinė „Sava muotinu kalbo“ (sud. D. Mukienė); V. Rudokas, „Kalbėti motinos tarme“; R. Sadauskas, „Sudzievuliu“; R. Šimkūnas, „(Ne) paprastās istorijās“; J. Žitkauskas, „Dubeltavos išpažintys“ [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] Susipažįstama su lietuvių kalbos tarmėmis. Aiškinamasi, kodėl tarmės – gyvosios kalbos lobynas, bendrinės kalbos turtinimo ir palaikymo šaltinis. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. [...] Aptariamos tarmiško kalbėjimo galimybės, mokiniai tikslingai kalba tarmiškai (jeigu turi tarmę) tikrose ar įsivaizduojamose situacijose. [...]
Žodis. [...] Susipažįstama su [...] vietovardžiais (miesto, kaimo, kuriame gyvena, pavadinimas, artimiausio ežero, upės, kalno ar kitos žymios vietovės pavadinimas). [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Mokiniai klausosi [...] tautosakos [...] tekstų, [...]. Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos bendrine lietuvių kalba arba vietos tarme aiškiai skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji; aktoriai). [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. Grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai, kuriuose reiškiama pilietinė, tautinė, kultūrinė, regioninė ar kalbinė tapatybė: [...] Tarminiai lietuvių literatūros tekstai: V. Braziūnas, „Saula Svaliõ“; V. Daujotė, „Balsā ūkūs (Balsai ūkuose)“, „Gīvenu vīna (Gyvenu viena)“; T. Džervienė, „Žali žuoleli“; J. Elekšis, „Rokundā“; A. Griganavičius, „Kū ašen da atamenu“; R. Katinaitė-Lumpickienė, „Undeniu, ugniu, žalynais“; E. Rudys, „Sėmuona malūnā“; poezijos rinktinė „Sava muotinu kalbo“ (sud. D. Mukienė); V. Rudokas, „Kalbėti motinos tarme“; R. Sadauskas, „Sudzievuliu“; R. Šimkūnas, „(Ne) paprastās istorijās“; J. Žitkauskas, „Dubeltavos išpažintys“ [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] Susipažįstama su lietuvių kalbos tarmėmis. Aiškinamasi, kodėl tarmės – gyvosios kalbos lobynas, bendrinės kalbos turtinimo ir palaikymo šaltinis. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. [...] Aptariamos tarmiško kalbėjimo galimybės, mokiniai tikslingai kalba tarmiškai (jeigu turi tarmę) tikrose ar įsivaizduojamose situacijose. [...]
Šokis
B1.3. Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. [...].
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką.
Šokio atlikimas. [...]. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į [...] šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio atlikimas. [...]. Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų [...].
B1.3. Įvardija stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio tempą, atliktus šokio judesius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų tradiciniais šokiais ir šiuolaikinio šokio įvairove. [...].
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judesių tėkmę, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą ir šokio nuotaiką.
Šokio atlikimas. [...]. Plečia šokio raiškos patirtį, mokydamiesi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokamųjų žaidimų, sudėtingesnės formos ratelių (pasikeičiamųjų, pinamųjų), vienžingsnių šokių (polkinių ar kt.), natūralių judesių autorinių šokių.
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į [...] šokio žanrą, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio atlikimas. [...]. Mokosi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ar kraštų [...].
Užsienio kalba (pirmoji)
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Etika
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę. [...]
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...]
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Kalba kaip socialinis reiškinys.
Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai [...]
Kalba kaip socialinis reiškinys.
Mokomasi atpažinti buitinio (lenk. potoczny) stiliaus elementus, jo svarbiausius požymius ir vartojimo sritis. Mokomasi apibūdinti Vilniaus krašto lenkų kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su lenkų bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti lenkų kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) lenkų kalbai [...]
Visuomeninis ugdymas
Praeities tyrinėjimas. [...] Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]
Viena, bet įvairi Lietuva. Aptariama, kad esame kilę iš įvairių Lietuvos vietų, [...]
Lietuvos etnografinių sričių ypatybės. Susipažįstama su etnografiniais regionais (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva) ir jų kultūriniais bruožais.
Praeities tyrinėjimas. [...] Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]
Viena, bet įvairi Lietuva. Aptariama, kad esame kilę iš įvairių Lietuvos vietų, [...]
Lietuvos etnografinių sričių ypatybės. Susipažįstama su etnografiniais regionais (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva) ir jų kultūriniais bruožais.
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su baltarusių bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi apibūdinti baltarusių kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius baltarusių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių.
Baltarusių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti kitų kalbų įtaką (interferenciją) baltarusių kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su baltarusių bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi apibūdinti baltarusių kalbos buitinio stiliaus ypatumus ir jų priežastis. Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius baltarusių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių.
Baltarusių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti kitų kalbų įtaką (interferenciją) baltarusių kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su vokiečių bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. [...] Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius vokiečių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių. [...]
Vokiečių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tautos istorija ir tarpkultūriniais ryšiais. [...] Mokomasi įžvelgti ir aptarti kitų kalbų įtaką (interferenciją) gimtajai kalbai, pvz., leksikos ir gramatikos skolinius ir vertinius.
Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. [...] Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine gimtosios kalbos diferenciacija. Mokomasi nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su vokiečių bendrine kalba ir regioniniu gimtosios kalbos variantu.
Kalba kaip socialinis reiškinys. [...] Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius vokiečių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių. [...]
Vokiečių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tautos istorija ir tarpkultūriniais ryšiais. [...] Mokomasi įžvelgti ir aptarti kitų kalbų įtaką (interferenciją) gimtajai kalbai, pvz., leksikos ir gramatikos skolinius ir vertinius.
Kalbos atmainų ir tekstų įvairovė. [...] Susipažįstama su bendrinės kalbos sąvoka ir arealine gimtosios kalbos diferenciacija. Mokomasi nurodyti bendrinio ir regioninio kalbos variantų vartojimo sritis.
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi suprasti, atpažinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį rusų kalbos linksniavimui ir asmenavimui, pateikti pavyzdžių.
Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) gimtajai kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais.
Kalba kaip socialinis reiškinys. Mokomasi suprasti, atpažinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį rusų kalbos linksniavimui ir asmenavimui, pateikti pavyzdžių.
Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi įžvelgti ir aptarti kalbos regioninius ypatumus Lietuvoje, kitų kalbų įtaką (interferenciją) gimtajai kalbai, pvz., skolinius ir vertinius leksikos ir gramatikos lygmenyje.
Taikomosios technologijos
Maisto produktų gamyba ir paslaugos. [...] Kuria ir gamina maisto produktus, patiekalus, eksperimentuoja, modeliuoja technologinius procesus [...].
Tradiciniai patiekalai.
Technologijos
Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje.
[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.
[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.
[...] Išsiaiškinamos savo vietovės amatininkystės tradicijos, amatininkai, tradicinėje tekstilėje vyraujantis koloritas.
Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje.
[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.
[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.
[...] Išsiaiškinamos savo vietovės amatininkystės tradicijos, amatininkai, tradicinėje tekstilėje vyraujantis koloritas.
Istorija
Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. [...] Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. [...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. [...] Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. [...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
Geografija
Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (Europos šalių kultūros ženklai gyvenamojoje vietovėje, pasirinktos valstybės kompleksinis geografinis tyrimas, laisvalaikio galimybių ir vietovės patrauklumo turizmui tyrimas, kraštovaizdžio tyrimas) privaloma atlikti du tyrimus.
Valstybių ir regionų apžvalga. [...] Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto. [...]