Etninė kultūra
Tradicijos ir papročiai
Etninė kultūra
Etninė kultūra apima įvairias žmogaus gyvenimo ir kultūros paveldo sritis – pasaulėjautą, mitologiją, paprotinį elgesį, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos šventes, papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, sakytinį, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą, tautodailę, tradicinius amatus, liaudies mediciną, etnokosmologiją ir kitas sritis.
Dėl sinkretinio etninės kultūros pobūdžio etnokultūrinis ugdymas apima visų mokomųjų dalykų ugdymo sritis. Etninės kultūros temas siūloma integruoti į kitus mokomuosius dalykus, jei etninės kultūros nesimokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant etninės kultūros pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų ugdymo programomis.
Tradicijos ir papročiai
Vieni tyrinėtojai tradicijas ir papročius supranta kaip sinonimus, o kiti siūlo juos skirti, tradicijas apibrėždami kaip žmonių iš kartos į kartą perimamus ir tęsiamus tautos raiškos būdus ir formas (būdingiausios tradicijos apraiškos yra papročiai, apeigos, religiniai tikėjimai, mąstysena ir elgsena, vaizdiniai, simboliai, idėjos), o papročius kaip įprastus, nusistovėjusius poelgius, tapusius nerašytomis elgesio normomis (jie orientuoja žmogų į praeitį – tėvų, senolių, kitų žmonių elgesį).
Tradicijos ir papročiai apima pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, kalendorines šventes, žmogaus gyvenimo ciklo tarpsnius ir apeigas, paprotinį elgesį, paprotinę teisę ir vertybes, bendruomeninius darbus, tradicinę ūkinę veiklą ir amatus, mitybos ir sveikatos tausojimo papročius.
Tautos etninės kultūros gyvoji tradicija yra tai, kas remiasi tautos kultūros paveldu, drauge jį nuolat papildant naujais tautos socialinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo sąlygas atitinkančiais elementais. Tai yra kalbos papildymas naujais žodžiais ir terminais, choreografijos – naujais žaidimais, šokiais, dainomis, tautosakos – dabarties realijas nusakančiomis patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis, tautodailės – naujais siužetais, išraiškos būdais ir pan., žmonių elgsenos būdo kai kuriais naujais bruožais ir sąlyginai pakitusiu turiniu. Tad gyvosios tradicijos negalima laikyti vien dvasinio paveldo pagrindu rengiamų šventinių renginių. Savo esme gyvoji tradicija apima visas tautos dabarties gyvenimo sritis: ji pasireiškia ir žmonių tarpusavio santykiuose, gyvenimo būde, elgsenoje ir kt.
Informatika
A2.3. Pasirenka priemones ir kuria skaitmeninį turinį.
Informacijos atranka. [...] Mokomasi ieškoti informacijos apie savo tautos ir Lietuvos valstybės šventes, per tas šventes minimus įvykius, apie paminklus ar įdomius pastatus savo gyvenamojoje vietovėje [...].
Judėjų tikyba
Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) [...]
C1.3. [...] Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes.[...]
C3.3. Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais.
Žydų kalendoriaus sandara. Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?
C2.3. Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus.
Žydų šventės. Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?
Istorinis švenčių kontekstas. Koks istorinis šventės pagrindas? Istorinio šventės įvykio laikas.
Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?
Judėjų kalendorius. Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?
Metų ciklas. Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).
C2.3. Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai.
Švenčių istorinis kontekstas. Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).
Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).
Šventės pagal Torą. Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje).
Gyvųjų įsipareigojimas. Kaip giminės privalo elgtis per laidotuves ir po jų? Kas yra šiva (7 dienos po laidotuvių)? Kas yra Šlomit (30 gedulo dienų)? Kas yra Kadiš, Jorcrait, Jizkor?
Toros pažinimo pradmenys. Tora kaip palikimas ne vien žydams.
Žydų kalendoriaus išmanymas. Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?
C1.3. Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje, gyvenimo Europoje ypatumus.
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?
Toros aktualumas. [...]Ar verta skaityti Torą šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).
Žydų kalendoriaus išmanymas. Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių?
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokios mažesnių Lietuvos etnosų – karaimų, totorių, lenkų, baltarusių – švenčių tradicijos (maistas, drabužiai, apeigos). [...]
Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) [...]
C1.3. [...] Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes.[...]
C3.3. Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais.
Žydų kalendoriaus sandara. Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?
C2.3. Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus.
Žydų šventės. Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?
Istorinis švenčių kontekstas. Koks istorinis šventės pagrindas? Istorinio šventės įvykio laikas.
Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?
Judėjų kalendorius. Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?
Metų ciklas. Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).
C2.3. Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai.
Švenčių istorinis kontekstas. Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).
Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).
Šventės pagal Torą. Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje).
Gyvųjų įsipareigojimas. Kaip giminės privalo elgtis per laidotuves ir po jų? Kas yra šiva (7 dienos po laidotuvių)? Kas yra Šlomit (30 gedulo dienų)? Kas yra Kadiš, Jorcrait, Jizkor?
Toros pažinimo pradmenys. Tora kaip palikimas ne vien žydams.
Žydų kalendoriaus išmanymas. Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?
C1.3. Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje, gyvenimo Europoje ypatumus.
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?
Toros aktualumas. [...]Ar verta skaityti Torą šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).
Žydų kalendoriaus išmanymas. Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių?
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokios mažesnių Lietuvos etnosų – karaimų, totorių, lenkų, baltarusių – švenčių tradicijos (maistas, drabužiai, apeigos). [...]
Biologija
Organų donorystė. [...] Apibūdinama [...] organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
Muzika
D1.3. Aptaria lietuvių liaudies dainas, smulkiąją lietuvių liaudies tautosaką, žaidimus, pateikia pavyzdžių.
Tradicijos ir papročiai. Aptariamos lietuvių liaudies tradicijos ir papročiai, jų sąsajos su kasdienybės, buities ritualais. Klausomasi muzikos pavyzdžių, palyginama ir nagrinėjama liaudies dainų paskirtis.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.
Liaudies dainos. Mokomasi kalendorinių švenčių ciklo dainų, ratelių, žaidimų; dainuojamos įvairių žanrų liaudies dainos (vaikų, apie gamtą, dainuojamosios pasakos, sutartinės, šeimos kt.).
D1.3. Pagal sutartus kriterijus apibūdina lietuvių liaudies ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką.
Kalendorinis metų ratas ir muzika. Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.
A1.3. Nagrinėja atliekamus skirtingo pobūdžio ir žanrų kūrinius. Paaiškina, kaip muzikinės kalbos ir išraiškos priemonės (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, harmonija, dinamika) ir struktūros naudojami kūrinio sumanymui atskleisti.
Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Nagrinėjamos muzikos kalbos ir išraiškos priemonės.
D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.
Muzikos rūšys ir funkcijos. Nagrinėjami ir aptariami muzikos reiškiniai tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos sąsajos [...], pateikiami muzikiniai pavyzdžiai (pvz., liaudies, apeiginė, [...] muzika).
D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.
Kalendorinis metų ratas. Analizuojamos šventinių laikotarpių dainos; sutartinių žanras ir atlikimo būdai. Diskutuojama apie tarmių tęstinumą, pateikiami tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžiai. Aptariama ir palyginama metų švenčių muzika: Verbų ir Velykų, Kalėdų ir Naujų metų šventės.
D1.3. Nagrinėja Lietuvos folkloro pavydžius, atpažįsta ir aptaria jų atspindžius šiuolaikinėje muzikoje, nusako ir paaiškina ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Lietuvos folkloro pavyzdžiai. Nagrinėjami Lietuvos folkloro pavyzdžiai, atpažįstami ir aptariami jų atspindžiai šiuolaikinėje muzikoje, nusakomi ir paaiškinami ryšiai su kitais menais ir kitais dalykais).
A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.
Lietuvių liaudies, kitų Europos tautų liaudies dainos ir instrumentinė muzika. Atliekama ir analizuojama lietuvių liaudies, Europos ir kitų pasaulio tautų etninė muzika. [...]. Aktualizuojama, pritaikoma šiuolaikiniams poreikiams, meniškai įprasminta etninė muzika.
D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra.
Lietuvių etninė muzikinė kultūra (regionų muzika, muzikos žanrai, instrumentai ir
kt.); jos paskirtis, tradicijų tąsa anksčiau ir dabar. Analizuojama lietuvių liaudies muzika ir įvairios
jos funkcionavimo formos.
D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra.
Etninė kultūra lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių autorinėje kūryboje. Klausomi ir analizuojami etninės kultūros raiškos atspindžiai lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūryboje. Atrandami, tyrinėjami ir pristatomi (pačių atrasti) muzikos pavyzdžiai, komentuojamos, pateikiamos asmeninės įžvalgos. Aptariama kaip etninė muzika veikia kūrėjus.
D1.3. Aptaria lietuvių liaudies dainas, smulkiąją lietuvių liaudies tautosaką, žaidimus, pateikia pavyzdžių.
Tradicijos ir papročiai. Aptariamos lietuvių liaudies tradicijos ir papročiai, jų sąsajos su kasdienybės, buities ritualais. Klausomasi muzikos pavyzdžių, palyginama ir nagrinėjama liaudies dainų paskirtis.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.
Liaudies dainos. Mokomasi kalendorinių švenčių ciklo dainų, ratelių, žaidimų; dainuojamos įvairių žanrų liaudies dainos (vaikų, apie gamtą, dainuojamosios pasakos, sutartinės, šeimos kt.).
D1.3. Pagal sutartus kriterijus apibūdina lietuvių liaudies ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką.
Kalendorinis metų ratas ir muzika. Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.
A1.3. Nagrinėja atliekamus skirtingo pobūdžio ir žanrų kūrinius. Paaiškina, kaip muzikinės kalbos ir išraiškos priemonės (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, harmonija, dinamika) ir struktūros naudojami kūrinio sumanymui atskleisti.
Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Nagrinėjamos muzikos kalbos ir išraiškos priemonės.
D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.
Muzikos rūšys ir funkcijos. Nagrinėjami ir aptariami muzikos reiškiniai tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos sąsajos [...], pateikiami muzikiniai pavyzdžiai (pvz., liaudies, apeiginė, [...] muzika).
D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.
Kalendorinis metų ratas. Analizuojamos šventinių laikotarpių dainos; sutartinių žanras ir atlikimo būdai. Diskutuojama apie tarmių tęstinumą, pateikiami tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžiai. Aptariama ir palyginama metų švenčių muzika: Verbų ir Velykų, Kalėdų ir Naujų metų šventės.
D1.3. Nagrinėja Lietuvos folkloro pavydžius, atpažįsta ir aptaria jų atspindžius šiuolaikinėje muzikoje, nusako ir paaiškina ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Lietuvos folkloro pavyzdžiai. Nagrinėjami Lietuvos folkloro pavyzdžiai, atpažįstami ir aptariami jų atspindžiai šiuolaikinėje muzikoje, nusakomi ir paaiškinami ryšiai su kitais menais ir kitais dalykais).
A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.
Lietuvių liaudies, kitų Europos tautų liaudies dainos ir instrumentinė muzika. Atliekama ir analizuojama lietuvių liaudies, Europos ir kitų pasaulio tautų etninė muzika. [...]. Aktualizuojama, pritaikoma šiuolaikiniams poreikiams, meniškai įprasminta etninė muzika.
D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra.
Lietuvių etninė muzikinė kultūra (regionų muzika, muzikos žanrai, instrumentai ir
kt.); jos paskirtis, tradicijų tąsa anksčiau ir dabar. Analizuojama lietuvių liaudies muzika ir įvairios
jos funkcionavimo formos.
D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra.
Etninė kultūra lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių autorinėje kūryboje. Klausomi ir analizuojami etninės kultūros raiškos atspindžiai lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūryboje. Atrandami, tyrinėjami ir pristatomi (pačių atrasti) muzikos pavyzdžiai, komentuojamos, pateikiamos asmeninės įžvalgos. Aptariama kaip etninė muzika veikia kūrėjus.
Priešmokyklinis ugdymas
Dailė
[...] Mokytojo padedamas atpažįsta ir pritaiko kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Užgavėnių ir kt.), valstybinių švenčių (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrino dienos, Valstybės dienos, Laisvės gynėjų dienos ir kt.), įstaigos tradicinių švenčių, renginių simbolius grupės ir įstaigos aplinkos puošybai. [...]
Judrieji žaidimai
[…] Susipažįsta su tautiniais žaidimais (muštukas, lazdos traukynės ir pan.), žaisdamas stengiasi laikytis taisyklių. Kuria savo judriuosius žaidimus: siūlo siužetą, apibrėžia taisykles.
Teatras
A3.3. Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą).
Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. [...] skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.
C1.3. Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje.
Teatrališkumas kasdienybėje. Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.
C1.3. Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose.
Kaukės. Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).
C1.3. Analizuoja pateiktą (pasirinktą) pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų bruožus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis.
Teatras ir etninė kultūra. Pagal pasirinktą pavyzdį tyrinėjami etninės ir populiariosios kultūros bruožai šiuolaikiniame teatre, aiškinamasi, kaip naujosios technologijos paveikia spektaklį.
A3.3. Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą).
Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. [...] skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.
C1.3. Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje.
Teatrališkumas kasdienybėje. Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.
C1.3. Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose.
Kaukės. Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).
C1.3. Analizuoja pateiktą (pasirinktą) pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų bruožus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis.
Teatras ir etninė kultūra. Pagal pasirinktą pavyzdį tyrinėjami etninės ir populiariosios kultūros bruožai šiuolaikiniame teatre, aiškinamasi, kaip naujosios technologijos paveikia spektaklį.
Fizinis ugdymas
A4.3. Geba taisyklingai atlikti pavienius lokomocinius, nelokomocinius, manipuliacinius judesius ar jų fragmentus judriųjų žaidimų metu.
Judesių ugdymas žaidimais. Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai judrieji žaidimai pagal supaprastintas taisykles, įgalinantys patirti komandinio bendrumo ir judėjimo džiaugsmą. [...]
B3.3. Geba išlaikydamas pusiausvyrą atlikti greitumo ir vikrumo reikalaujančias užduotis žaidybinėse veiklose.
Fizinės ypatybės. [...] Pusiausvyra lavinama mažinant atramos plotą ir/ar provokuojant keisti kūno masės centrą: atliekant judesius stovėti ant vienos kojos ar pasistiebus, atsigulti ir atsistoti nesiremiant rankomis, žaidžiant pusiausvyrą lavinančius etnožaidimus. [...]
A4.3. Geba taisyklingai atlikti judesius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Judesių ugdymas žaidimais. Plėtojamas tradicinių, netradicinių, sportinių, etnožaidimų įvairovės pažinimas [...]
A4.3. Geba taisyklingai atlikti pavienius judesių derinius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Tradiciniai ir netradiciniai žaidimai. Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai sportiniai žaidimai. Mokomasi sportinių žaidimų judesių derinių, formuojami arba lavinami sportiniams žaidimams skirto inventoriaus naudojimo įgūdžiai. Etnosportas. Susipažįstama su etnosporto žaidimais, mokomasi etnosporto žaidimų judesių ir jų derinių.
A4.3. Įvardija sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus bei jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Judesių deriniai sportiniuose žaidimuose. Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. [...]
A4.3. Įvardija sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus bei jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidimų įvairovės pažinimas. [...] Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. Mokomasi atpažinti sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
A4.3. Geba išlaikyti judesio savikontrolę žaisdami sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus, prisitaiko prie keičiamų ar kintančių sąlygų.
Žaidimai: sąlygų keitimas. Mokomasi savikontrolės ir prisitaikymo žaidžiant tradicinius, netradicinius sportinius ir etnosporto žaidimus standartinėse ir nestandartinėse erdvėse, kūrybiškai jungiant žiemos ir vasaros sporto šakų elementus ar kitaip keičiant standartines žaidimo sąlygas.
C1.3. Geba remtis olimpinėmis vertybėmis nestandartinių sprendimų ar veiksmų reikalaujančiose situacijose.
Identitetas. Tyrinėjami fizinio aktyvumo įpročiai ir jų įtaka savo sveikatos bei fizinio pajėgumo rodikliams. [...] Reflektuojamas gebėjimas emociškai jautriose situacijose veikti remiantis bendražmogiškosiomis vertybėmis.
A4.3. Geba išlaikyti judesio savikontrolę žaisdami sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus, prisitaiko prie keičiamų ar kintančių sąlygų.
Žaidimai: prisitaikymas prie pokyčių. Įvairiuose kontekstuose žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai. [...]
A4.3. Savarankiškai žaidžia ir reflektuoja sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo gebėjimus.
Žaidimai: kūrybiškas prisitaikymas. Savarankiškai žaidžiami sportiniai, netradiciniai ir etnosporto žaidimai, kūrybiškai prisitaikant prie įvairių aplinkos sąlygų ar kitų neįprastų kontekstų.
C3.3. Geba sudaryti individualiam kontekstui optimalaus fizinio aktyvumo planus ir reflektuoja jų realizavimą.
Fizinio aktyvumo lauko sąlygomis kultūra. [...] Analizuojamos įvairių sporto ir fizinio aktyvumo renginių taisyklės, tradicijos, patirtys, reflektuojamas jų poveikis dalyviams bei aplinkai ekologiniu, kultūriniu, fiziniu ir socialiniu-emociniu aspektais. [...]
A4.3. Savarankiškai žaidžia ir reflektuoja sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo gebėjimus.
Žaidimų idėjos. Mokomasi kūrybiškai modeliuoti sportinių, netradicinių ir etnosporto žaidimų idėjas, inovatyviai integruojant individualių, komandinių, dvikovinių ir netradicinių sporto šakų elementus. [...]
C1.3. Dalyvauja įgyvendinant fizinio aktyvumo renginius bendruomenėje [...]
Socialinis atsakingumas. Organizuojami olimpizmo vertybes atliepiantys renginiai bendruomenei: sukuriamos ar pritaikomos aplinka ir sąlygos dalyvių džiaugsmo bei draugystės puoselėjimui. Modeliuojama nacionalinių, religinių, socialinių ir kitų vertybinių konfliktų rizikos prevencija.
A4.3. Geba taisyklingai atlikti pavienius lokomocinius, nelokomocinius, manipuliacinius judesius ar jų fragmentus judriųjų žaidimų metu.
Judesių ugdymas žaidimais. Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai judrieji žaidimai pagal supaprastintas taisykles, įgalinantys patirti komandinio bendrumo ir judėjimo džiaugsmą. [...]
B3.3. Geba išlaikydamas pusiausvyrą atlikti greitumo ir vikrumo reikalaujančias užduotis žaidybinėse veiklose.
Fizinės ypatybės. [...] Pusiausvyra lavinama mažinant atramos plotą ir/ar provokuojant keisti kūno masės centrą: atliekant judesius stovėti ant vienos kojos ar pasistiebus, atsigulti ir atsistoti nesiremiant rankomis, žaidžiant pusiausvyrą lavinančius etnožaidimus. [...]
A4.3. Geba taisyklingai atlikti judesius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Judesių ugdymas žaidimais. Plėtojamas tradicinių, netradicinių, sportinių, etnožaidimų įvairovės pažinimas [...]
A4.3. Geba taisyklingai atlikti pavienius judesių derinius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Tradiciniai ir netradiciniai žaidimai. Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai sportiniai žaidimai. Mokomasi sportinių žaidimų judesių derinių, formuojami arba lavinami sportiniams žaidimams skirto inventoriaus naudojimo įgūdžiai. Etnosportas. Susipažįstama su etnosporto žaidimais, mokomasi etnosporto žaidimų judesių ir jų derinių.
A4.3. Įvardija sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus bei jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Judesių deriniai sportiniuose žaidimuose. Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. [...]
A4.3. Įvardija sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus bei jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidimų įvairovės pažinimas. [...] Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. Mokomasi atpažinti sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
A4.3. Geba išlaikyti judesio savikontrolę žaisdami sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus, prisitaiko prie keičiamų ar kintančių sąlygų.
Žaidimai: sąlygų keitimas. Mokomasi savikontrolės ir prisitaikymo žaidžiant tradicinius, netradicinius sportinius ir etnosporto žaidimus standartinėse ir nestandartinėse erdvėse, kūrybiškai jungiant žiemos ir vasaros sporto šakų elementus ar kitaip keičiant standartines žaidimo sąlygas.
C1.3. Geba remtis olimpinėmis vertybėmis nestandartinių sprendimų ar veiksmų reikalaujančiose situacijose.
Identitetas. Tyrinėjami fizinio aktyvumo įpročiai ir jų įtaka savo sveikatos bei fizinio pajėgumo rodikliams. [...] Reflektuojamas gebėjimas emociškai jautriose situacijose veikti remiantis bendražmogiškosiomis vertybėmis.
A4.3. Geba išlaikyti judesio savikontrolę žaisdami sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus, prisitaiko prie keičiamų ar kintančių sąlygų.
Žaidimai: prisitaikymas prie pokyčių. Įvairiuose kontekstuose žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai. [...]
A4.3. Savarankiškai žaidžia ir reflektuoja sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo gebėjimus.
Žaidimai: kūrybiškas prisitaikymas. Savarankiškai žaidžiami sportiniai, netradiciniai ir etnosporto žaidimai, kūrybiškai prisitaikant prie įvairių aplinkos sąlygų ar kitų neįprastų kontekstų.
C3.3. Geba sudaryti individualiam kontekstui optimalaus fizinio aktyvumo planus ir reflektuoja jų realizavimą.
Fizinio aktyvumo lauko sąlygomis kultūra. [...] Analizuojamos įvairių sporto ir fizinio aktyvumo renginių taisyklės, tradicijos, patirtys, reflektuojamas jų poveikis dalyviams bei aplinkai ekologiniu, kultūriniu, fiziniu ir socialiniu-emociniu aspektais. [...]
A4.3. Savarankiškai žaidžia ir reflektuoja sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo gebėjimus.
Žaidimų idėjos. Mokomasi kūrybiškai modeliuoti sportinių, netradicinių ir etnosporto žaidimų idėjas, inovatyviai integruojant individualių, komandinių, dvikovinių ir netradicinių sporto šakų elementus. [...]
C1.3. Dalyvauja įgyvendinant fizinio aktyvumo renginius bendruomenėje [...]
Socialinis atsakingumas. Organizuojami olimpizmo vertybes atliepiantys renginiai bendruomenei: sukuriamos ar pritaikomos aplinka ir sąlygos dalyvių džiaugsmo bei draugystės puoselėjimui. Modeliuojama nacionalinių, religinių, socialinių ir kitų vertybinių konfliktų rizikos prevencija.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos.[...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą [...].
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos.[...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą [...].
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Menų istorija
C3. Analizuoja informacijos šaltinius ir geba nuosekliai, pilnai atskleisti, paaiškinti, parašyti ir pristatyti pasirinkto meno epochos ir jos ryškiausių artefaktų recenziją. [...].
Realizmas. [...] Apibūdinami to meto Lietuvos liaudies tradicijos, papročiai ir jų atspindys įvairiose meno rūšyse.
Dailė
Švenčių puošimo tradicijos.
C1.3. Nusako, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.).
Švenčių puošimo tradicijos. Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.
Švenčių puošimo tradicijos.
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Švenčių puošimo tradicijos. Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.
Kultūrų įvairovė.
C3.3. At(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties.
Kultūrų įvairovė. Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.
Švenčių puošimo tradicijos.
A4.3. Dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose mokykloje, vietos bendruomenėje. [...]. Švenčių puošimo tradicijos. Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.
Švenčių puošimo tradicijos.
A4.3. [...]. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. [...].
Švenčių puošimo tradicijos. Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.
Švenčių puošimo tradicijos.
C1.3. [...]. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu.
Švenčių puošimo tradicijos. Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.
Švenčių puošimo tradicijos.
C1.3. Nusako, kokie architektūros ir dailės kūriniai yra artimiausioje aplinkoje (ugdymo įstaigoje, namuose ir kt.).
Švenčių puošimo tradicijos. Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.
Švenčių puošimo tradicijos.
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Švenčių puošimo tradicijos. Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.
Kultūrų įvairovė.
C3.3. At(si)renka sau svarbius ir vertingus meno kūrinius, pateikia pavyzdžių iš savo kūrybinių eksperimentų, patirties.
Kultūrų įvairovė. Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.
Švenčių puošimo tradicijos.
A4.3. Dirba grupėse, rodo savo darbus dailės parodose mokykloje, vietos bendruomenėje. [...]. Švenčių puošimo tradicijos. Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.
Švenčių puošimo tradicijos.
A4.3. [...]. Bendradarbiauja kūrybiniuose projektuose ir prisideda prie parodų ir meninių akcijų organizavimo. [...].
Švenčių puošimo tradicijos. Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.
Švenčių puošimo tradicijos.
C1.3. [...]. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu.
Švenčių puošimo tradicijos. Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.
Lietuvių kalba ir literatūra
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Klausymui pasirenkami [...] tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai.
Tekstų atranka. Skaitomi vertingiausi [...] tautosakos [...] kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suprasti ir skirti pasaką, dainą, mįslę, skaičiuotę, pamėgdžiojimą.
Garsas. Dalyvaujant praktinėje veikloje (klausantis [...] dainų, smulkiosios tautosakos kūrinių (ypač eiliuotų), pasakų be galo, [...]), įsiklausoma į kalbos garsus ir mokoma juos išgirsti kalbos sraute, garso ar vaizdo įraše. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Mokiniai klausosi [...] tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). [...]
Tekstų atranka. Skaitoma ir aptariama: tautosakos [...] kūriniai; [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Mitai, sakmės, liaudies ir literatūriniai padavimai bei legendos: įvairių tautų mitai, lietuvių sakmės, padavimai, šiurpės; lietuvių literatūrinės legendos, mitinio pasaulėvaizdžio interpretacijos [...]
Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. [...] kuria arba perkuria pasaką, pasakėčią, sakmę, padavimą, rašo tekstus pagal piešinius, nuotraukas. [...]
Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Mokomasi [...] atpažinti ir įvardyti pasakų ir smulkiosios tautosakos formų savitumą, jų komizmą, perkeltines reikšmes. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.[...] Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] Bendrais bruožais nusakoma lietuvių vardų ir pavardžių kilmė. Pakomentuojami kunigaikščių vardai, aiškinamasi jų etimologija. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] įvairių žanrų lietuvių liaudies dainos pasirinktinai: kalendorinės, šeimos, meilės, karo, partizanų kovų, tremties ar kt. (aptarti bent kelias skirtingų žanrų pasirinktas dainas); tradicinis atlikimas ir šiuolaikinės interpretacijos; liaudies dainos stilizacija lietuvių poezijoje ir dainomis virtusios eilės [...]
Kūrybinės veiklos.[...] Kuriami šiuolaikiški tradicinės liaudies dainos atlikimo būdai. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Klausymui pasirenkami [...] tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai.
Tekstų atranka. Skaitomi vertingiausi [...] tautosakos [...] kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suprasti ir skirti pasaką, dainą, mįslę, skaičiuotę, pamėgdžiojimą.
Garsas. Dalyvaujant praktinėje veikloje (klausantis [...] dainų, smulkiosios tautosakos kūrinių (ypač eiliuotų), pasakų be galo, [...]), įsiklausoma į kalbos garsus ir mokoma juos išgirsti kalbos sraute, garso ar vaizdo įraše. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. Mokiniai klausosi [...] tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). [...]
Tekstų atranka. Skaitoma ir aptariama: tautosakos [...] kūriniai; [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Mitai, sakmės, liaudies ir literatūriniai padavimai bei legendos: įvairių tautų mitai, lietuvių sakmės, padavimai, šiurpės; lietuvių literatūrinės legendos, mitinio pasaulėvaizdžio interpretacijos [...]
Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra. [...] kuria arba perkuria pasaką, pasakėčią, sakmę, padavimą, rašo tekstus pagal piešinius, nuotraukas. [...]
Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Mokomasi [...] atpažinti ir įvardyti pasakų ir smulkiosios tautosakos formų savitumą, jų komizmą, perkeltines reikšmes. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.[...] Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] Bendrais bruožais nusakoma lietuvių vardų ir pavardžių kilmė. Pakomentuojami kunigaikščių vardai, aiškinamasi jų etimologija. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] įvairių žanrų lietuvių liaudies dainos pasirinktinai: kalendorinės, šeimos, meilės, karo, partizanų kovų, tremties ar kt. (aptarti bent kelias skirtingų žanrų pasirinktas dainas); tradicinis atlikimas ir šiuolaikinės interpretacijos; liaudies dainos stilizacija lietuvių poezijoje ir dainomis virtusios eilės [...]
Kūrybinės veiklos.[...] Kuriami šiuolaikiški tradicinės liaudies dainos atlikimo būdai. [...]
Gyvenimo įgūdžiai
D1.3. Argumentuoja, kaip asmeninės atsakomybės už sveikatą prisiėmimas prisideda prie šeimos, bendruomenės narių ir Lietuvos gyvenimo gerinimo. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. Reflektuoja, analizuoja ir argumentuoja, kaip asmeniškai prisiima atsakomybę už savo sveikatą, kaip ateityje saugos savo gyvybę ir sveikatą, kad atsakomybės dėl savo sveikatos prisiėmimas prisidės ir gerins šeimos, bendruomenės narių, Lietuvos gyventojų gyvenimą. [...]
Šokis
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C2.3. Įvardija stebėto šokio atlikimo aplinkybes ir tikslą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti).
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija tradicinius lietuvių ir kitų tautų šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) [...].
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C2.3. Įvardija stebėto šokio atlikimo aplinkybes ir tikslą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti).
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija tradicinius lietuvių ir kitų tautų šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) [...].
Etika
C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.
C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...] Kodėl svarbus miškas / giria lietuvių kultūroje ir tautosakoje? [...]
Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? […] Kokios mano šeimos tradicijos? Kaip švenčiame įvairias šventes? […]
Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […] Kaip mano aplinkoje palaikomos bendruomenės tradicijos? […]
C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę. [...]
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...]
C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.
C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...] Kodėl svarbus miškas / giria lietuvių kultūroje ir tautosakoje? [...]
Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? […] Kokios mano šeimos tradicijos? Kaip švenčiame įvairias šventes? […]
Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […] Kaip mano aplinkoje palaikomos bendruomenės tradicijos? […]
C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę. [...]
C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...]
Užsienio kalba (pirmoji)
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Evangelikų reformatų tikyba
C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.
Šeimos tradicijos.
Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.
C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.
Paschos reikšmė.
Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. [...]
Bendruomenės gerovė.
[...] Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.
Įvairių Bažnyčių šventės.
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
[...] Sekminių istorija [...]
Šventosios Dvasios vaidmuo.
Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę [...]
C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.
Šeimos tradicijos.
Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.
C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.
Paschos reikšmė.
Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. [...]
Bendruomenės gerovė.
[...] Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.
Įvairių Bažnyčių šventės.
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
[...] Sekminių istorija [...]
Šventosios Dvasios vaidmuo.
Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę [...]
Katalikų tikyba
B1.3. Paaiškina Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų prasmę.
Kalėdų žinia ir Velykų paslaptis. Ar Jėzus gimė gimdymo namuose? (Jėzaus gimimo aplinkybės ir vieta) […] Kaip švenčiame Velykas? (Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas).
Velykų žinia Biblijoje. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? […]
Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […] Marijos kultas. […]
Šventė kaip tikėjimo patirtis. Ar bažnyčioje nuplauna kojas? (Velykų tridienio liturgija: Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis, kojų plovimas, Kryžiaus kelias, kryžiaus pagarbinimas, velyknaktis, paschalas ir pan.). Koks paukštis bažnyčioje turi išskirtinę vietą? (Sekminės, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Ar Bažnyčia turi gimtadienį? (Sekminės, kaip Bažnyčios bendruomenės gimimo diena).
C2.3. Apibūdina ir paaiškina svarbiausių liturginių laikotarpių ir švenčių praktiką ir prasmę.
Liturginių metų ciklas. Kada Bažnyčia švenčia naujuosius metus? (Liturginiai metai). Kam reikia Bažnyčioje kalendoriaus? (Jėzaus gyvenimo ir Išganymo atspindys liturginiuose metuose). Ar kunigo mėgstamiausia spalva žalia? (Liturginis eilinis laikas, sekmadieniai, šventųjų minėjimai). Kaip švenčiame Jėzaus gimtadienį bažnyčioje? (Liturginis advento ir Kalėdų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kodėl bažnyčioje galvas barsto pelenais? (Liturginis gavėnios laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kas svarbiau: kiaušinis ar Prisikėlimas? (Liturginis Velykų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės).
B1.3. Paaiškina Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų prasmę.
Kalėdų žinia ir Velykų paslaptis. Ar Jėzus gimė gimdymo namuose? (Jėzaus gimimo aplinkybės ir vieta) […] Kaip švenčiame Velykas? (Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas).
Velykų žinia Biblijoje. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? […]
Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […] Marijos kultas. […]
Šventė kaip tikėjimo patirtis. Ar bažnyčioje nuplauna kojas? (Velykų tridienio liturgija: Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis, kojų plovimas, Kryžiaus kelias, kryžiaus pagarbinimas, velyknaktis, paschalas ir pan.). Koks paukštis bažnyčioje turi išskirtinę vietą? (Sekminės, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Ar Bažnyčia turi gimtadienį? (Sekminės, kaip Bažnyčios bendruomenės gimimo diena).
C2.3. Apibūdina ir paaiškina svarbiausių liturginių laikotarpių ir švenčių praktiką ir prasmę.
Liturginių metų ciklas. Kada Bažnyčia švenčia naujuosius metus? (Liturginiai metai). Kam reikia Bažnyčioje kalendoriaus? (Jėzaus gyvenimo ir Išganymo atspindys liturginiuose metuose). Ar kunigo mėgstamiausia spalva žalia? (Liturginis eilinis laikas, sekmadieniai, šventųjų minėjimai). Kaip švenčiame Jėzaus gimtadienį bažnyčioje? (Liturginis advento ir Kalėdų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kodėl bažnyčioje galvas barsto pelenais? (Liturginis gavėnios laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kas svarbiau: kiaušinis ar Prisikėlimas? (Liturginis Velykų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės).
Visuomeninis ugdymas
Praeities tyrinėjimas. [...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]
Aš ir mano šeimos istorija. [...] Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai.
Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. [...] Kalbama, kaip kuriamos tradicijos, kodėl jų reikia, kaip jos puoselėjamos, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename.
Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. [...]
Gyvenamosios vietovės istorija. [...] tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms.
Lietuvos valstybė ir pasaulis. [...] aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. [...]
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime. [...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis ir tradicijos, aptariamas pagarbus požiūris į tradicijas, religiją, kultūrą.
Praeities tyrinėjimas. [...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]
Aš ir mano šeimos istorija. [...] Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai.
Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. [...] Kalbama, kaip kuriamos tradicijos, kodėl jų reikia, kaip jos puoselėjamos, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename.
Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. [...]
Gyvenamosios vietovės istorija. [...] tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms.
Lietuvos valstybė ir pasaulis. [...] aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. [...]
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime. [...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis ir tradicijos, aptariamas pagarbus požiūris į tradicijas, religiją, kultūrą.
Užsienio kalba (antroji)
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).
Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę.
Bažnyčios kalendorius. [...] Kokias žinau didžiausias Bažnyčios šventes? Ką švenčiame per Kalėdas? Šv. Velykos – pati didžiausia šventė. Kodėl?
B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę.
Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. [...] Šventinės tradicijos.
C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.
Su Kristumi kasdienybėje ir per šventes. [...] Kuo skiriasi šiokiadieniai ir šventės? [...]
Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. [...] Ką žinau apie slavų ir lietuvių kilmę, senovės tikėjimą, mūsų tautos tradicijas? Ką reiškia žodžiai „krikščionis“, „katalikas“, „ortodoksas“? [...]
C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.
Bažnyčios liturginio gyvenimo prasmės. […] Kaip Bažnyčioje tradicija tęsiama ir kaip keičiasi įvairios tradicijos?
B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę.
Bažnyčios kalendorius. [...] Kokias žinau didžiausias Bažnyčios šventes? Ką švenčiame per Kalėdas? Šv. Velykos – pati didžiausia šventė. Kodėl?
B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę.
Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. [...] Šventinės tradicijos.
C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.
Su Kristumi kasdienybėje ir per šventes. [...] Kuo skiriasi šiokiadieniai ir šventės? [...]
Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. [...] Ką žinau apie slavų ir lietuvių kilmę, senovės tikėjimą, mūsų tautos tradicijas? Ką reiškia žodžiai „krikščionis“, „katalikas“, „ortodoksas“? [...]
C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.
Bažnyčios liturginio gyvenimo prasmės. […] Kaip Bažnyčioje tradicija tęsiama ir kaip keičiasi įvairios tradicijos?
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Karaimų tikyba
A2.3. Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios švenčių dalys pažymimos namie ir kenesoje.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje[...]
C1.3.
Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes.
Pasirengimas liturgijai.
[...] jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).
A2.3. Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, išvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Aftalar chydžy šventės [...]
D1.3. Pasakoja apie savo s?eimos nariu? tautine?, religinę patirti? ir tapatuma?[...]
Pasirengimas liturgijai.
Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. [...]
A2.3. Nagrinėja karaimų religinį kalendorių [...]
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu[...]
C1.3. Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja pasninką kaip kalendorinę progą.
Pasirengimas liturgijai.
Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. [...]
Moralinės nuostatos.
Tradicinio požiūrio pagrindu ugdomas supratimas apie vyro ir moters rolę šeimoje, ji atskleidžiama karaimų papročių ir poezijos pavyzdžiais. [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
[...]Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis.[...]
A2.3. Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai [...]
C1.3. Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę.
Pasirengimas liturgijai.
Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra) [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
[..]Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. [...]
C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.
Pasirengimas liturgijai.
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. [...]
Pasirengimas liturgijai.
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus[...]
A2.3. Paaiškina karaimų religinį kalendorių, [...]
A2.3. Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios švenčių dalys pažymimos namie ir kenesoje.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje[...]
C1.3.
Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes.
Pasirengimas liturgijai.
[...] jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).
A2.3. Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, išvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Aftalar chydžy šventės [...]
D1.3. Pasakoja apie savo s?eimos nariu? tautine?, religinę patirti? ir tapatuma?[...]
Pasirengimas liturgijai.
Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. [...]
A2.3. Nagrinėja karaimų religinį kalendorių [...]
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu[...]
C1.3. Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja pasninką kaip kalendorinę progą.
Pasirengimas liturgijai.
Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. [...]
Moralinės nuostatos.
Tradicinio požiūrio pagrindu ugdomas supratimas apie vyro ir moters rolę šeimoje, ji atskleidžiama karaimų papročių ir poezijos pavyzdžiais. [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
[...]Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis.[...]
A2.3. Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai [...]
C1.3. Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę.
Pasirengimas liturgijai.
Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra) [...]
Karaimu? istorijos pažinimas.
[..]Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. [...]
C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.
Pasirengimas liturgijai.
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. [...]
Pasirengimas liturgijai.
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus[...]
A2.3. Paaiškina karaimų religinį kalendorių, [...]
Musulmonų sunitų tikyba
Pasninkas islame: Ramadanas.
Aiškinasi, kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą.
Religinių praktikų istorija.
Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.
Religinės praktikos Lietuvoje.
Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis.
Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje.
Pasninkas islame: Ramadanas.
Aiškinasi, kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą.
Religinių praktikų istorija.
Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.
Religinės praktikos Lietuvoje.
Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis.
Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje.
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka.
[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]
Kultūros tekstų atranka.
[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.
Taikomosios technologijos
Maisto dizainas. [...] Analizuoja ir išskiria vienkartinių įvykių (pavyzdžiui, proginės vakarienės, masinio pikniko, banketo po renginio ir kt.) formas, būdus, ritualus.
Tradiciniai patiekalai.
Gaminių ir (ar) produktų projektavimas. Aptaria gaminių ir (ar) produktų dizaino idėjas, nagrinėja sukurtus gaminius ir (ar) produktus, palygina ir įvertina naudojamas tradicines ir šiuolaikines medžiagas, priemones, išteklius. Iš tradicinių ir šiuolaikinių konstrukcijų, estetinių ypatybių turinčių medžiagų projektuoja gaminius ir (ar) produktus, apibūdina ir įvertina patentavimo, pritaikymo, reklamos, realizacijos, perdirbimo galimybes.
Tradiciniai dailieji amatai. Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas [...].
Maisto gaminimo technologijos. Nagrinėja maisto gamybos būdus, aptaria tradicinius terminius maisto gamybos procesus, taikomus maisto pramonėje.
Aprangos istorija. Analizuoja aprangos istoriją (visą ar pasirinktus laikotarpius) stilių, lyties (moterų, vyrų, unisex), kontekstuose. Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].
Technologijos
[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Aptariama duonos reikšmė etninėje kultūroje.
[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai.
[...] Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.
[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.
[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas) [...].
Tekstilės tradicijos ir jų vieta šiuolaikinėje aplinkoje. Susipažįstama su Lietuvos respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu. Nagrinėjama tradicinių dirbinių raida, reikšmė seniau ir dabar, išsaugojimo aktualumas, esama situacija ir siūlomos iniciatyvos, kaip išsaugoti paveldą. Etnodizainas.
[...] Reprezentatyvios vaišės. Gilinamasi į estetiško šventinio stalo serviravimo, aplinkos apipavidalinimo galimybes, meniu sudarymo strategijas (meniu inžinerija), išskiriamos ir aptariamos tendencijos, dabarties prioritetai.
[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Aptariama duonos reikšmė etninėje kultūroje.
[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai.
[...] Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.
[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.
[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas) [...].
Tekstilės tradicijos ir jų vieta šiuolaikinėje aplinkoje. Susipažįstama su Lietuvos respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu. Nagrinėjama tradicinių dirbinių raida, reikšmė seniau ir dabar, išsaugojimo aktualumas, esama situacija ir siūlomos iniciatyvos, kaip išsaugoti paveldą. Etnodizainas.
[...] Reprezentatyvios vaišės. Gilinamasi į estetiško šventinio stalo serviravimo, aplinkos apipavidalinimo galimybes, meniu sudarymo strategijas (meniu inžinerija), išskiriamos ir aptariamos tendencijos, dabarties prioritetai.
Istorija
Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...]
Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...]
Geografija
Valstybių ir regionų apžvalga. [...] Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; [...]
Lotynų kalba ir Antikos kultūra
Skaitymas, teksto supratimas ir vertimas. Skaitomi, verčiami adaptuoti lotyniški romėnų ir graikų mitologijos [...] tekstai [...]. Skaitomi ir aptariami Lietuvos regionų herbų lotyniški įrašai.
Evangelikų liuteronų tikyba
Liturgija. Bažnytinės šventės. [...] Susipažįsta su pagrindinėmis bažnytinėmis šventėmis. Bažnytinės šventės: Adventas (Kristaus gimimo laukimas). Kalėdos (Kristaus gimimas). Gavėnia, Didžioji savaitė, šv.Velykos. Aptariama Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas.
Pamaldos Bažnyčioje. [...] Gilina suvokimą apie bažnytines šventes.
C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus.
Bažnytinės šventės. [...] Mokiniai lygina ir ieško skirtumų tarp bažnytinių ir kitų švenčių. [...]
C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus.
Sekmadienis – ypatinga diena[...] Mokiniai aiškinasi kuo bažnytinių švenčių kalendorius panašus ir kuo skiriasi nuo pasaulietinių kalendorių. [...]
Tikėjimo išpažinimas. [...] Bažnytinės šventės: Trys Išminčiai, Pelenų trečiadienis, Gavėnia, Prisikėlimas, Dangun žengimas, Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės).
„Tėve mūsų“ malda. [...] Bažnytinės šventės: Palmių (Verbų) sekmadienis, Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Prisikėlimas, Šventosios Trejybės šventė, Pjūties padėkos šventė.
Dievo atsakas. [...]Bažnytinių metų laikotarpiai ir spalvos
Sakramentai žmogaus gyvenime. [...]Bažnytinių švenčių reikšmė krikščionio gyvenime. Mokiniai analizuoja kokia yra kiekvienos šventės esmė ir jų svarba krikščioniui. [...]
Bažnyčios gimimas – Sekminės. [...]Sekminės - bažnyčios įkūrimas (Apd 2, 1–47; William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 59 – 63 p.). [...]
Liturgija. Bažnytinės šventės. [...] Susipažįsta su pagrindinėmis bažnytinėmis šventėmis. Bažnytinės šventės: Adventas (Kristaus gimimo laukimas). Kalėdos (Kristaus gimimas). Gavėnia, Didžioji savaitė, šv.Velykos. Aptariama Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas.
Pamaldos Bažnyčioje. [...] Gilina suvokimą apie bažnytines šventes.
C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus.
Bažnytinės šventės. [...] Mokiniai lygina ir ieško skirtumų tarp bažnytinių ir kitų švenčių. [...]
C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus.
Sekmadienis – ypatinga diena[...] Mokiniai aiškinasi kuo bažnytinių švenčių kalendorius panašus ir kuo skiriasi nuo pasaulietinių kalendorių. [...]
Tikėjimo išpažinimas. [...] Bažnytinės šventės: Trys Išminčiai, Pelenų trečiadienis, Gavėnia, Prisikėlimas, Dangun žengimas, Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės).
„Tėve mūsų“ malda. [...] Bažnytinės šventės: Palmių (Verbų) sekmadienis, Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Prisikėlimas, Šventosios Trejybės šventė, Pjūties padėkos šventė.
Dievo atsakas. [...]Bažnytinių metų laikotarpiai ir spalvos
Sakramentai žmogaus gyvenime. [...]Bažnytinių švenčių reikšmė krikščionio gyvenime. Mokiniai analizuoja kokia yra kiekvienos šventės esmė ir jų svarba krikščioniui. [...]
Bažnyčios gimimas – Sekminės. [...]Sekminės - bažnyčios įkūrimas (Apd 2, 1–47; William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 59 – 63 p.). [...]
Matematika
Erdvės figūros.
[...] Nagrinėjama prizmė, piramidė; aiškinamasi, nuo ko priklauso konkrečios prizmės ar piramidės pavadinimas, kaip atrodo jų išklotinės. Mokomasi parodyti šių figūrų viršūnes, briaunas, sienas ir jų pagrindą. Praktikuojamasi suskaidyti erdvės figūrą į dalis ar sujungti kelias figūras.