Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas karjerai

Lietuvos švietimo dokumentuose teigiama, kad įtraukus ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, kuris sietinas su individualizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Tokios pačios galimybės turėtų būti sudarytos ir organizuojant vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą karjerai. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006), Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai reglamentuoja įtraukaus ugdymo principais grįstą švietimo politiką. Nacionalinė švietimo agentūra įvardija šiuos įtraukaus ugdymo kokybės skatinimo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui: pagarba mokinių nuomonei, aktyvus mokinių dalyvavimas, teigiamos mokytojų nuostatos, mokytojų įgūdžiai atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, lyderystė mokykloje, įvairių žinybų paslaugų dermė. Įtraukaus ugdymo samprata skirtingose šalyse bei kultūrose suvokiama ir įgyvendinama skirtingai. Bendrosios jo vystymo kryptys apibrėžtos Salamankos deklaracijoje (UNESCO, 1994). Booth & Ainscow (2002) įtraukties konceptą apibrėžia trimis dimensijomis: 1) įtraukioji mokyklos bendruomenės kultūra; 2) įtraukioji švietimo politika; 3) įtrauki, orkestruojanti ugdymo praktika. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse įtraukus ugdymas suprantamas kaip reiškinys apimantis: 1) aplinkos pritaikymo ir administravimo dimensiją; 2) socialinę dimensiją; 3) akademinių žinių ir kultūrinę dimensiją (Nilsen, 2017). Moksliniai tyrimai, analizuojantys įtraukaus ugdymo komponentus, atskleidžia, kad jų realizavimas yra nevienareikšmis. Įtraukaus ugdymo realizavimo procesai Lietuvos mokyklose iškėlė papildomus iššūkius ugdymo karjerai sistemai – kaip padėti mokiniui, jaunam žmogui pasirengti ir prisitaikyti prie greitai kintančio darbo pasaulio. Darbo rinka kelia didelius reikalavimus, kurių nederėtų vienareikšmiškai pritaikyti žmonėms su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būdinga specifinė raida ir atitinkami poreikiai įsitraukiant į profesinę veiklą. Šiuo atveju turėtų būti susitelkiama į profesinę ir socialinę įtrauktį, kuri ypač svarbi ne tik mokiniui turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir kitiems visuomenės nariams. Programos „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas karjerai“ apimtis 40 val. Programą sudaro penki moduliai: 1. Įtraukaus ugdymo samprata, prielaidos ir realizavimo galimybės bendrojo ugdymo mokyklose. 2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukaus ugdymo organizavimas. 3. Karjeros specialisto vaidmuo įtraukaus ugdymo kontekste. 4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas karjerai: tikslai, turinio modeliavimas, paslaugų teikėjai, pagalbos kokybė planuojant karjerą. 5. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, karjeros kompetencijų ugdymo ypatumai: sistemos kūrimas ir metodai. Tikslas: tobulinti asmenų, teikiančių karjeros paslaugas, kompetencijas planuoti ir organizuoti karjeros paslaugas švietimo įstaigoje remiantis įtraukaus ugdymo principais ir sudarant sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis karjeros kompetencijas, būtinas sėkmingam mokymosi krypties, profesijos ir / ar darbinės veiklos pasirinkimui, perėjimui iš įtraukios mokymo aplinkos į darbinę aplinką, tolesnei profesinei raidai ir mokymuisi visą gyvenimą. 1. Uždaviniai: Suteikti žinių apie įtraukaus ugdymo sampratą, prielaidas ir realizavimo galimybes bendrojo ugdymo mokyklose. 2. Suteikti žinių apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukaus ugdymo karjerai organizavimą. 3. Suteikti žinių apie karjeros specialisto vaidmenį įtraukaus ugdymo kontekste. 4. Formuoti praktinius įgūdžius būtinus mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo karjerai tikslų ir turinio modeliavimui, paslaugų kokybės vertinimui. 5. Formuoti įgūdžius ir tobulinti gebėjimus kuriant sistemą ir parenkant metodus mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, karjeros kompetencijų ugdymui.