Vaiko kalba ir emocinė savajauta. Kalbinių gebėjimų ugdymas darželyje

Nemaža dalis ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų turi kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Logopedo pagalbos būtinumas, reikalingumas ankstyvajame vaiko amžiuje neabejotinas, tačiau turėtume kalbėti apie mokytojų ir tėvų aktyvų įsitraukimą į vaiko kalbinių įgūdžių ugdymą. Vaikų, turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, ugdymas ikimokykliniu laikotarpiu turi ypatingą reikšmę tolesniam vaiko mokymuisi ir lemia jo asmenybės formavimąsi. Kalba lavėja pirmuosius penkerius vaiko gyvenimo metus. Labai svarbu nuo pat gimimo kalbinti vaiką,sukelti jo emocines reakcijas į kalbą. Kalbos dėka žmogus integruojasi visuomenėje, vyksta socializacija. Bendravimas labai reikšmingas tolimesnei vaiko raidai. Vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, būna impulsyvesni, dažniau konfliktuoja, nemoka kalba išreikšti savo norų ir pageidavimų, nepasitenkinimą išreiškia verkimu, pykčiu. Tokie vaikai patiria įvairių sunkumų, tiek mokymosi, tiek bendravimo. Išugdyta kalba yra vienas svarbiausių vaiko asmenybės brandos požymių, todėl šiai ugdymo veiklos sričiai dabartiniu metu skiriama ypač daug dėmesio. Svarbios sąlygos, padedančios sėkmingai ugdyti ankstyvuosius vaikų kalbinius gebėjimus yra bendravimas su vaikais, logopedo pagalba, ankstyvasis kalbinių gebėjimų ugdymas, tėvų konsultavimas bei pedagogų kvalifikacijos kėlimas.