Švietimo įstaigų vadovas šiandien apibūdinamas kaip asmuo, turintis daugiausia valdžios ir atsakomybės mokykloje. Viena iš UNESCO Incheono deklaracijos „Švietimas 2030“ orientacinių strategijų – stiprinti vadovavimą mokykloms, tobulinti mokymą ir mokymąsi (UNESCO, 2016). Vadovai gali skatinti pedagogų bendradarbiavimą, juos įtraukti, priimant kolegialius sprendimus. Jie yra tarsi tarpininkai tarp mokytojų ir mokinių bei jų tėvų ar globėjų, švietimo sistemos ir visuomenės. Pasinaudodami savo vadybinėmis galiomis, mokyklų vadovai gali sukurti saugią, palankią ir tvarią mokymosi aplinką. Tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad Lietuvos švietimo įstaigų vadovai yra linkę dalytis lyderyste, įtraukia mokyklos darbuotojus į veiklos tobulinimą. Lietuvoje 87 proc. (EBPO šalyse – 81 proc.) mokytojų nurodo dirbantys mokyklose, kuriose vyrauja bendradarbiavimo kultūra, pasireiškianti tarpusavio pagalba. Lietuvoje nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje kaip vienas iš darnaus vystymosi esminių aplinkos apsaugos politikos principų išskiriamas visuomenės švietimas. Tačiau šiuo metu šis procesas vyksta fragmentuotai – trūksta tęstinių veiklų, nėra aiškaus visuomenės švietimo plano ir vykdymo strategijos, įgyvendinami projektai apima tik siauras tikslines grupes. Tad atsižvelgiant į šią aktualią problemą, labai svarbu švietimo įstaigų vadovų kompetencijų tobulinimas, supažindinant ir sudominant juos aktualiais šiandien visuomenei klausimais. Vienas iš jų - aplinkosauginis švietimas, kuris yra labai aktualus, prasidedantis nuo mokyklos. 2018 m. atlikta apklausa rodo, jog tik 28% gyventojų prisideda prie aplinkos saugojimo, ir tik pusė (50%) jaučiasi gerai informuoti apie aplinką. Ši statistika sako, kad šiuo metu vykstančiam aplinkosauginiam švietimui vis dar trūksta efektyvumo. Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos ir sveikatos programoje 2023-2025 metams vienas iš prioritetų yra žalia darnios infrastruktūros savivaldybė. Šios programos numatomi pagrindiniai pasiekimai – kurti švaresnę ir sveikesnę gyvenimo aplinką rajone bei visuomenės sveikatos plėtra ir teikiamų paslaugų gerėjimas. Kaip ir visoje Respublikoje, švietimo įstaigos vykdo Tarptautinę Gamtosauginių mokyklų programą, kuri prasideda klasėje, išsiplečia visoje mokykloje ir galiausiai skatina pokyčius vietos bendruomenėje. Joje taip pat dalyvauja 15 Mažeikių rajono savivaldybės švietimo įstaigų: Kalnėnų ir Pavasario progimnazijos, Mažeikių raj. Užlieknės pagrindinė mokykla, Mažeikių darželis-mokykla „Kregždutė”, lopšeliai-darželiai: „Delfinas“, „Pasaka“, „Berželis“, „Eglutė“, „Bitutė“, „Buratinas“, „Žilvitis“, „Gintarėlis“, „Saulutė“, Mažeikių raj. Tirkšlių lopšelis-darželis „Giliukas“ ir Mažeikių raj. Sedos lopšelis-darželis „Jurginėlis“. Taigi, kad aplinkosauginis švietimas labai svarbus yra ne tik tarptautiniu, nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu, bet ir mokyklos. Todėl vienas iš prioritetų išlieka vadovų pagrindinių įgūdžių ir atitinkamų gebėjimų gerinimas bei sudominimas. Tad būtina didinti jų kompetencijų tobulinimo mastą aplinkosauginio švietimo srityje plėtojant žalios mokyklos idėją, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę ir visuomenę. Ilgalaike kvalifikacijos tobulinimo programa „Žalia mokykla–žalia savivaldybė“ bus siekiama tobulinti švietimo įstaigų vadovų kompetencijas aplinkosauginio švietimo srityje, įtraukiant iki 30-50 proc. naujų Mažeikių rajono savivaldybės švietimo įstaigų bei plėtojant rajone žalios mokyklos idėją ir tinklaveiką rajone ir tarp savivaldybių. Jos trukmė – 40 ak. val. (iš jų: 15 ak. val. teorijos, 15 ak. val. praktikos ir 10 ak. val. savarankiško darbo). Programa skirta švietimo įstaigų vadovams.