Įsisąmoninimu grįstų metodų taikymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, psichikos sveikatos problemų turi maždaug vienas iš dešimties vaikų. Tai – depresija, nerimas, elgesio sutrikimai, kurie dažniausiai yra tiesioginis atsakas į tai, kas vyksta vaikų gyvenime. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje pastaruosius keletą metų daugėjo jaunimo psichikos sveikatos sutrikimų (pvz., nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų). Psichikos sveikatos problemas gali sąlygoti veiksniai, turintys įtakos žmogaus mąstymui, bendravimui su kitais, gebėjimui susidoroti su kasdienio gyvenimo sunkumais, ir lemiantys reikšmingus jausmų ar elgesio pokyčius. Psichikos sveikatos specialistai ir mokslininkai vieningai sutaria, kad geriausias būdas užkirsti tam kelią – yra prevencija. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir skirti jėgas vaikų socialinių emocinių įgūdžių ugdymui, psichologinio atsparumo didinimui, streso įveikos metodų mokymui bei dėmesingo įsisąmoninimo didinimui. Dėmesingo įsisąmoninimo metodai sparčiai plinta pasaulyje vaikų ugdymo srityse. Dėmesingu įsisąmoninimu grįstos programos yra diegiamos į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo programas. Taip pat atliekami moksliniai tyrimai, kurie patvirtina šio metodo naudą vaikams ir pedagogams. Vaikams, kurie lankė reguliarią dėmesingo įsisąmoninimo programą: • Pagerėjo dėmesio koncentracija • Sustiprėjo savireguliacijos įgūdžiai • Sumažėjo impulsyvumas • Pagerėjo atjautos įgūdžiai • Sumažėjo streso ir nerimo* Pedagogams, kurie reguliariai lavino savo dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžius: • Pagerėjo dėmesingumas; • Sumažėjo stresas ir nerimas; • Sustiprėjo atjauta sau ir kitiems; • Pagerėjo emocinė reguliacija.