Įtrauktis švietime apima įvairių poreikių turinčius vaikus: turinčius įgimtų ar įgytų sutrikimų ar negalių, patiriančius kalbinių iššūkių, patiriančius atskirties riziką dėl socialinės ekonominės šeimų padėties ar nepalankių aplinkos veiksnių, turinčius didelį mokymosi potencialą ar gabumus. Kiekvienai poreikių grupei turi būti taikomi tam tikri mokymo metodai ir priemonės. Šiuo metu daugiausiai iššūkių kyla dėl vaikų, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų ar negalių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 m. parengė ĮTRAUKTIES ŠVIETIME PLĖTROS GAIRĖS. Gairėse pateikiamų sprendimų ir priemonių yra tinkami įvairių poreikių turintiems vaikams. Nuo 2024 metų specialiųjų poreikių vaikams turės atsiverti visos šalies mokyklos, bet specialiosios mokyklos pagal savo veiklos pobūdį išliks Lietuvos ugdymo sistemos dalis. Jų egzistavimas yra kritikuojamas dėl atskirties kūrimo tačiau šios mokyklos gali pasiūlyti tokį ugdymą ir pagalbą mokiniui, kokio praktiškai negalės pasiūlyti absoliuti dauguma bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų. Todėl specialiosiose mokyklose ir toliau galės mokytis didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, jeigu to pageidaus tėvai. Tyrimai rodo, kad mokytojai turi didesnę įtaką vaiko su specialiaisiais poreikiais mokymuisi negu tėvai ar globėjai. Tyrimo duomenys apie vaiko negalios įtaką šeimai atskleidė, kad tėvai, auginantys vaiką su negalia, išgyvena daug prieštaringų jausmų: nuolatinę įtampą ir stresą, nuovargį, kaltės jausmą dėl vaiko būklės, bejėgiškumą, baimę dėl vaiko ateities, jiems sunku susitaikyti su vaiko negalia, jie iš mokyklai kelia didelius lūkesčius, o dalis tėvų mažai domisi vaiku, jiems nerūpi, kaip vaikui sekasi mokykloje, retai lankosi mokykloje, nepadeda atlikti namų darbų. Ši programa buvo parengta tikslu padėti mokytojams dirbantiems su mokiniais turinčiais specialiųjų poreikių, patobulinti bendravimo/bendradarbiavimo kompetencijas kaip bendrauti su tėvais ir globėjais, kad neužgaunant jausmų pasakyti apie vaiko galimybes esamoje situacijoje. Programa atlieps Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2023–2025 metų kvalifikacijos tobulinimo antrą prioritetą ,,kompetencijų, reikalingų įtraukties principų įgyvendinimui, tobulinimas“. XXI amžiaus mokykla turi sutelkti pastangas kurti ir plėtoti bendravimo, bendradarbiavimo, mokymosi kartu ir vieniems iš kitų kultūrą. Sėkmingos mokyklos veiklos pamatu tampa bendradarbiavimu grįsti santykiai, kurie aprėpia įvairiopą partnerystę. Programos dalyviai tobulins šias mokytojo kompetencijas: bendravimo ir bendradarbiavimo, kadangi mokymų dalyviai mokinsis bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu, bendrauti su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) pripažįstant jų vaidmenį, teises ir atsakomybę sudarant ugdymo(si) sąlygas, kuriant ugdymo(si) prielaidas ir vertinant mokymosi pasiekimus; mokinio pažinimo ir jo pripažinimo kompetenciją, kadangi mokymų metu mokinsis atpažinti specialiuosius mokinių poreikius suteikiant papildomą pagalbą, vertinti mokinio vystymąsi, pažintines galias ir veiklą vadovaujantis psichologijos teorijomis. komunikacinę ir informacijos valdymo, kadangi mokysis naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus bendrauti/bendradarbiauti su kolegomis, tėvais, globėjais, dalintis savo patirtimi su kolegomis; mokysis atlikti ugdymui aktualios informacijos paiešką ir ja naudotis savo darbe; reflektavimo ir mokymosi mokytis, kadangi savarankiškai, panaudojant mokymų metu įgytas žinias, atliks namų darbus, įgys vertybinių nuostatų, kaip įgytas žinias taikyti praktiškai savo darbe.