Psichologiniai ugdymo aspektai: mokymo ir bendravimo ypatumai

ANOTACIJA Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1942 patvirtintos pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys. Viena iš šių sričių — ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas. Didaktinė kompetencija – tai mokytojo žinios, gebėjimai, vertybės, asmens savybės, sąlygojančios efektyvų ugdymą. Gebėjimas sukurti ir išlaikyti optimalią mokinio motyvaciją viso mokymo proceso metu yra vienas iš svarbiausių sėkmingo mokymo ir mokymosi veiksnių. Mokymo procese turi būti užtikrinta mokymosi motyvacija: mokiniams reikia padėti suprasti jo reikšmę, o kaip paramą mokymuisi mokymą organizuoti taip, kad ugdymo procesas teiktų malonumą mokiniui ir mokytojui. Akivaizdu, kad motyvacijos trūkumas sukelia daug problemų ir trukdo mokiniams realizuoti savo gebėjimus. Be to, kiekvieno mokinio asmenybė bei amžius yra skirtingi, todėl pedagogams svarbu žinoti ir gebėti pritaikyti kuo daugiau įvairių mokymo būdų, didinančių mokinių mokymosi motyvaciją. Mokinių mokymosi sėkmę ir motyvaciją įtakoja ir bendravimui palankios mokymosi aplinkos sukūrimas, ir mokinių teigiamo savęs vertinimo ugdymas. Mokiniams labai svarbu, kad mokytojas jį gerbtų, pastebėtų bei vertintų jį kaip asmenybę, bendrautų. Mokinio patiriamos emocijos, jausmai laikomi svarbiais, nes jie lemia besimokančiojo savijautą ir įgyjamą patirtį. Akivaizdu, kad negebėjimas tinkamai bendrauti sukelia daug problemų ir trukdo suprasti vieniems kitus bei silpnina mokymosi motyvaciją. Siekiant savitarpio supratimo pravartu žinoti ir mokėti pritaikyti kuo daugiau įvairių būdų, kurie mažina įtampą ir gerina tarpusavio supratimą. Todėl pedagogams labai svarbu išmanyti skirtingus elgesio konflikto metu modelius bei žinoti jų privalumus ir trūkumus, išmanyti bendravimą palaikančias ir skatinančias technikas, kurios padėtų sėkmingiau suvaldyti bendravimo procese iškylančias problemines situacijas bei išlaikyti bendravimui palankią aplinką. Neigiamai mokinių mokymosi rezultatus bei savijautą veikia žema jų savivertė. Pedagogai ne visada geba atpažinti skirtingus žemo savęs vertinimo tipus ir suprasti, kad jie yra dažna mokinių netinkamo elgesio klasėje bei blogo jų mokymosi priežastis. Gebėdami atpažinti žemo savęs vertinimo lemtas mokinio savybes, mokytojai geriau supras keisto ar netinkamo mokinių elgesio priežastis, o tai turės didelę reikšmę mokinių teigiamo savęs vertinimo ugdymui. Šios programos mokymų dalyviai įgis psichologinių žinių, kurios padės sėkmingiau ir profesionaliau organizuoti mokymo procesą. TIKSLAS Plėtoti mokymų dalyvių ugdymo/si aplinkų kūrimo, mokinių motyvavimo ir paramos jiems bei mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo kompetencijas. UŽDAVINIAI • Supažindinti pedagogus su naujausiais mokinių mokymosi motyvacijos skatinimo būdais ir strategijomis. • Analizuoti kasdienes situacijas, siekiant įvertinti naudojamų motyvacinių sistemų privalumus ir trūkumus. • Aptarti mokymosi motyvaciją skatinančius ir slopinančius veiksnius. • Padėti pedagogams susidaryti individualią mokinio motyvavimo programą. • Aptarti svarbiausius mokinių ir mokytojų sėkmingo bendravimo psichologinius veiksnius. • Suteikti žinių, kaip sukurti klasėje palankią bendravimui aplinką ir tinkamai bendrauti su skirtingo amžiaus mokiniais. • Supažindinti su įvairiomis konflikto metu naudojamomis strategijomis. • Aptarti svarbiausias sąlygas, lemiančias sėkmingą konflikto baigtį. • Pristatyti dažniausiai konfliktuojant pasitaikančias klaidas. • Mokytis tinkamų bendravimo su konflikto partneriu būdų. • Aptarti teigiamo savęs vertinimo svarbą mokinio savijautai ir mokymosi rezultatams. • Mokyti atpažinti skirtingus žemo savęs vertinimo tipų mokinius ir ugdyti mokinių teigiamą savęs vertinimą. TURINYS Mokinių mokymosi motyvacija: realybė, lūkesčiai ir galimybės. Konstruktyvūs konfliktų sprendimo būdai. Bendravimo su mokiniais ypatumai. Mokinių teigiamo savęs vertinimo ugdymas. Refleksija.