Mokytojo, pagalbos specialisto atsparumas ir socialinė emocinė sveikata

Pasaulinė sveikatos organizacija yra numačiusi „Lietuvos sveikatos programos” tikslus, todėl šia programa siekiama supažindinti Lietuvos respublikos psichologus su pozityviosios psichologijos metodais, kurie užtikrina psichinę asmens sveikatą ir gali užtikrinti efektyvų šių sričių specialistų darbą. Psichologai, konsultuodami įvairaus amžiaus klientus, susiduria su skirtingomis temomis, skirtingais požiūriais, problematika. Stresas yra neišvengiamas mūsų gyvenime, nes gyvenimas neįsivaizduojamas be pokyčių, kasdienių rūpesčių ir spręstinų problemų. Tačiau mūsų smegenys bet kokią situaciją, kuri nukrypsta nuo mūsų nuspėjamos, įprastos, gerai žinomos ir ramios kasdienybės, suvokia kaip potencialią grėsmę. Todėl gera savijauta ne visada būna natūralus jausmas. Yra būdų sumažinti savo reakcijas į stresą. Vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių, kurį reikia sąmoningai tobulinti, yra gebėjimas valdyti streso reakcijas – mokėti sąmoningai naudoti priemones, padedančias sumažinti streso lygį, skatinti emocinę pusiausvyrą. Streso reguliavimui galima taikyti įvairias technikas, tokias kaip atsipalaidavimas, vizualizacija ir sąmoningumo praktika. Šių technikų tikslas yra sumažinti autonominės nervų sistemos (ANS) veiklą, kuri užtikrina visų organų sistemų aktyvumą, keičia širdies ritmą ir kvėpavimo būdą, raumenų įtempimą, virškinimo sistemos veiklą ir kt. Minėtos organų sistemos stimuliuojamos / nestimuliuojamos priklausomai nuo to, ar simpatinė, ar parasimpatinė ANS dalis yra aktyvuojama. Sumažinus ANS aktyvumą, stimuliuojama parasimpatinė (PSNS) dalis, kuri yra atsakinga už organų sistemų ir energijos atsinaujinimą po įtampos, suaktyvina virškinimą ir endorfino išsiskyrimą, sumažina širdies ritmą, sumažina kraujospūdį ir kūno temperatūrą. Atsipalaiduojama tikslingai kvėpuojant ir palaipsniui mažinant raumenų įtampą. Atsipalaidavus suaktyvėja PSNS, o tai leidžia palaipsniui perjungti kūną ir protą į vidinės ramybės ir geros savijautos būseną. Siekiant atsipalaidavimo ir geros savijautos, dažniausiai naudojamas gilus kvėpavimas, širdies ritmo subalansavimas ir laipsniškas raumenų atpalaidavimas. Beje, vis didėja fizinio aktyvumo poreikis, nes jis teikia teigiamą naudą mūsų psichinei sveikatai. Siūlomi fiziniai pratimai kaip psichikos sveikatos gerinimo būdas, kuris padeda kovoti su depresyvia būsena, nerimu, pagerinti nuotaiką ir valdyti neigiamas emocijas. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla teigiamai veikia mūsų nuotaiką ir savijautą. Net 10 minučių trunkanti reguliari fizinė veikla gerina žmonių nuotaiką. Kuo žmogus fiziškai aktyvesnis, tuo geriau jis gali įveikti emocinės įtampos sukeltus jausmus ir pagerinti savo fizinę savijautą. Neuropsichologijos tyrimai rodo, kad tai susiję su smegenų veikla ir neuromediatorių (dopamino, serotonino ir noradrenalino) reguliacija.