Ugdymo praktikos ir didaktikos Tūkstantmečio mokyklų kontekste

Lietuvos didžiųjų miestų mokyklose mokinių pasiekti rezultatai yra reikšmingai geresni už pasiektus miestelių ir kaimo vietovių mokyklose. 2018 m. PISA (Programme For International Student Assessment) tyrime, kurio ilgalaikis tikslas yra stebėti vienos šalies mokinių mokymosi pažangą ir palyginti ją su kitų šalių mokinių pažanga, taip tiriant ryšį tarp edukacinės aplinkos ir mokymo(si) rezultatų, išvados parodė, kad Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai tarp didmiesčių ir kaimų skyrėsi 61 tašku, skaitymo gebėjimų – 69 taškais, matematinio raštingumo – 62 taškais. Ryškūs skirtumai ir savivaldybių lygiu. Nacionaliniu lygmeniu analizuojant mokinių pasiekimus pagal vietovę, matyti, kad miesto mokyklose pasiekiama aukštesnių rezultatų nei kaimo vietovių mokyklose. Tai reiškia, kad jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės. Siekiant užtikrinti vienodas mokinių mokymosi sąlygas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ir socialinės padėties, taip pat jo pasiekimų ir pažangos (rezultatų) tvarumo, reikalingos kompleksinės priemonės ir kiekvienos savivaldybės situacijos bei konteksto vertinimas. Įvardytų problemų visuminiam sprendimui parengta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Pagrindinis šios programos tikslas yra iki 2030 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas, sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje. Programa yra dalis bendrų Europos Sąjungos pastangų, kuriomis siekiama ne tik atkurti Europos ekonomiką po pandemijos, bet ir ją pertvarkyti ateities kartoms – į žalesnę, skaitmeniškesnę, sveikesnę ir įtraukesnę. Siekiant ugdymo kokybės, mokykloms svarbu susitelkti į TŪM įgyvendinimo sritims reikalingas kompetencijas įgyvendinant programos tikslus: stiprinti švietimo bendruomenės profesinį kapitalą, sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę ugdymosi procese ir sukurti šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti skirtumus tarp mokyklų. Programos metu siekiama įgyvendinti TŪM uždavinius: skatinti ir plėtoti švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir mokinių lyderystę diegiant ugdymo inovacijas; tobulinti pedagoginio personalo profesinę sąveiką ieškant ir taikant veiksmingesnius ir efektyvesnius ugdymo metodus; gilinti mokytojų kompetencijas taikant universalaus mokymosi dizaino principus ir plėtojant įtraukiojo ugdymo praktikas; tobulinti mokytojų kompetencijas, leidžiančias organizuoti integruotą tyrinėjimu bei kūrybiškumu grįstą STEAM ugdymą bei įvairias neformaliojo vaikų švietimo veiklas. Programa yra parengta siekiant organizuoti tarpmokyklinius mainus, kuriose dalyvautų įvairių sričių specialistai (mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vadovai), siekiant susipažinti su priimančios mokyklos praktika, didaktika ir kultūra, orientuota į TŪM vykdomas veiklas, užtikrinančias mokinių individualią pažangą. Programos dalyviai dalinsis praktine patirtimi, analizuos gerosios praktikos diskutuos su metodinėmis grupėmis, Vaiko gerovės komisija, mokyklos veiklos tobulinimo, „TŪM“ grupėmis, metodine taryba. Mokymų metu ir atliekant savarankiškas užduotis pedagogai reflektuos veiklas, apmąstys savo patirtį. Mokyklų bendruomenės įsipareigos įgytą patirtį išbandyti ir diegti savo praktikoje, veiklas reflektuos ir vieni kitiems grįžtamąjį ryšį. Programą sudaro 3 moduliai (24 val. teorijos ir praktikos; 16 val. skirta savarankiškam mokymuisi): I modulis – „Vaiko asmeninės pažangos stebėsena darnioje mokykloje“. (8 val./3 val.). II modulis – „Lyderystės, STEAM, įtraukaus ugdymo ir kultūros raiška praktikoje“ (8 val./ 2 val.). III modulis – „Įgytų praktikų ir idėjų įgyvendinimas mokykloje ir refleksija“ (8 val./11 val.). Programa skirta mokyklų komandoms, bendruomenėms. Mokymų dalyviai programoje patobulins pedagogų profesines ir bendrąsias kompetencijas: lyderystės, ugdymo integralumo, ugdymosi aplinkų kūrimo, dalyko turinio planavimo, tobulinimo, ir integralumo, mokymo(si) proceso valdymo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo; mokinių motyvavimo ir paramos jiems; profesinio tobulėjimo. Programos poveikį tobulinant kompetencijas įsivertins ir reflektuos aptardami konkrečias veiklas ir jų rezultatus siekiant mokinių individualios pažangos ir TŪM programos veiklų įgyvendinimo.