Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir tobulinimo vientisumas

Mokyklos veiklos įsivertinimas, kaip vienas iš švietimo kokybės gerinimo aspektų, apibrėžtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (37 p.). Formaliojo švietimo kokybės sistemos užtikrinimo koncepcijoje (2008) yra apibrėžti tarpusavyje sąveikaujantys švietimo kokybės dėmenys: kokybės sampratos kūrimas, kokybės tobulinimas ir kokybės vertinimas. Užtikrinant kokybę svarbi visų trijų dėmenų aktyvi sąveika. Įstaigos veiklos kokybės tobulinimo prielaida yra vertinimo procesai ir jų duomenų panaudojimas. Nacionaliniai mokinių pasiekimų ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad išlieka aktualūs mokinių pasiekimų skirtumai tarp žemiausių ir aukščiausių vidutinių mokinių rezultatų, tarp atskirų mokyklų, tarp mieste ir kaime besimokančių mokinių, tarp berniukų ir mergaičių. Mažinant minėtus skirtumus ir gerinant mokinių pasiekimus, svarbus mokykloje atliekamas veiklos kokybės įsivertinimas, padedantis išsiaiškinti stipriąsias ir tobulintinas mokyklos veiklos sritis, surasti vienos ar kitos pasekmės priežastis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą. Išorinio vertinimo duomenys rodo, kad šiuo metu vykstantys įsivertinimo procesai mokyklose per menkai užtikrina įsivertinimo metu nustatytų tobulintinų veiklų nuoseklumą bei tęstinumą. Remiantis 2022 m.751 bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimo ir pažangos anketos duomenų analize, daugiau nei trečdalis mokyklų teigė, kad reikia žinių pagilinimo, atnaujinimo apie mokyklos veiklos įsivertinimą, nes įstaigoje keičiasi vadovai, mokytojai, mokyklos veiklos įsivertinimo grupių nariai. Programa padės mokyklų bendruomenių nariams labiau įsigilinti ir suprasti, kad mokyklos veiklos įsivertinimas – tai integrali įstaigos veiklos dalis, skatinanti nuolatinę savistabą, refleksiją ir dialogą. Įsivertinimo ir tobulinimo veiklos integraliai apima visus mokyklos veiklos lygmenis (organizacijos, ugdymo komandos, mokytojo, klasės). Geros mokyklos koncepcijoje akcentuojamas glaudus įsivertinimo ir tobulinimo ryšys. Dalyviai, išklausę programą, gebės atpažinti integruotus įsivertinimo elementus mokyklos veikloje ir gautus įsivertinimo rezultatus sieti su mokyklos veiklos tobulinimu, padės mokytojams, reflektuoti gerąją patirtį ir ja dalytis. Tikėtina, kad mokymų dalyviai sistemingai diegs įsivertinimo kultūrą ugdymo įstaigose, įtvirtins kokybės vadybos ciklą, tobulins švietimo įstaigų veiklą, siekdami kiekvieno mokinio pažangos pagal jo galias ir gebėjimą. Programą sudaro trys moduliai: 1. Mokyklos veiklos įsivertinimo tikslas, metodologinės prieigos, metodai, eiga, procesai. 2. Duomenų rinkimo metodų, instrumentų pasirinkimas ir pritaikymas, duomenų analizės atlikimas ir duomenų interpretacija. 3. Įsivertinimo rezultatų reikšmė mokyklos veiklos tobulinimo planavimui, vykdomų tobulinimo veiklų dermei ir tvarumui. Programos apimtis yra 56 akad. val.: 20 akad. val. – teorija, 21 akad. val. – praktinė veikla, 15 akad. val. – savarankiškas darbas (planuojamas tarp atskirų sesijų).