Pagrindiniai atnaujintos priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos aspektai

Kvalifikacijos tobulinimo programa skirta plėtoti priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijas, būtinas sėkmingam atnaujintos (2022 m.) Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimui. Siekiant užtikrinti aukštesnę vaikų ugdymo kokybę stiprinamas kryptingas vaikų vertybinis ugdymas, ugdomos kompetencijos, būtinos sėkmingam gyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje, mokymosi turinys siejamas su gyvenimo aktualijomis. Šioje kvalifikacijos tobulinimo programoje dalyviai susipažins su priešmokyklinio ugdymo kaitos tendencijomis, atnaujintos Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo galimybėmis, reflektuos priešmokyklinio ugdymo praktiką. Programa atnaujinta, siekiant atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius ir galimybes. Vienų metų Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos turinys derinamas su Pradinio ugdymo bendrosios programos turiniu ir orientuotas į vaiką, jam aktualų kontekstą, problemas. Per septynerius metus (nuo 2014 m.) priešmokykliniame ugdyme įvyko svarbių pokyčių, o LR Švietimo įstatymo pataisos parengtos stengiantis vaiko pasirengimą mokyklai kuo labiau individualizuoti. Į priešmokyklines grupes galės ateiti ir penkiamečiai, ir šešiamečiai, pagal poreikius ugdytis arba vienus, arba dvejus metus. Programoje atsiranda 7 kompetencijos (kūrybiškumo, kultūrinė, komunikavimo, pažinimo, pilietinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė), keičiasi programos struktūra (išskiriamos ugdymosi sritys, pasiekimų sritys, pasiekimai, įvardijami pasiekimų lygių požymiai, siekiant geriau įvertinti kiekvieno vaiko poreikius, tikslingiau jam talkinti). Pagrindinis dėmesys kvalifikacijos tobulinimo programoje skiriamas šiuolaikinės didaktikos, gerosios praktikos pavyzdžių analizei, pedagoginės veiklos projektavimui, ugdymo praktikos tobulinimo sprendimų paieškai. Bus mokomasi, kaip atsirinkti tinkamiausius ugdymo metodus, kaip reflektuoti ir ugdymo turinį sieti su realiais vaikų ugdymosi poreikiais, kaip planuoti ugdymosi procesą, vertinti vaiko pasiekimus ir pažangą, suteikti grįžtamąjį ryšį vaiko tėvams (globėjams).