,,Kylančių iššūkių sprendimas kiekvieno mokinio pažangai‘‘

Lietuvos mokinių pasiekimai, matuojami EBPO PISA1 tyrimo metu, Lietuvos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų rezultatai byloja apie mokinių patiriamus mokymosi sunkumus. Mokinių iš nepalankios ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos pasiekimai yra žymiai prastesni už jų bendraamžių pasiekimus. Tam įtakos gali turėti mokymosi sunkumai, kylantys dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis, nemažai mokytojų vis dar yra linkę atsiriboti nuo nepažangių ir nemotyvuotų mokinių. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (1995) akcentuojama mokinių įvairovė ir kiekvieno mokinio teisė būti ugdomam pagal savo gebėjimus. Individualaus ugdymo svarbą pabrėžia ir Lietuvos strateginiai dokumentai – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, Geros mokyklos koncepcija. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme kalbama apie mokinių teisę ugdyti(s) remiantis jų gebėjimais, polinkiais bei tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę būti informuotiems apie mokinių ugdymo(si) poreikius. Siekiant tai įgyvendinti turėtų būti nustatomi visų mokinių ugdymo(si) poreikiai. Ugdymas, pagal individualius mokinių poreikius, sudarytų galimybes ne tik įgyti pagrindinių žinių, bet ir geresnes sąlygas siekti aukštesnių gebėjimų, mažintų socialinę atskirtį, kuri neigiamai veikia bendrus mokinių pasiekimus, didina ankstyvą mokinių pasitraukimą iš ugdymo proceso. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose nurodoma, jog mokytojai turi gebėti profesionaliai atpažinti mokinių poreikius, įžvelgti gabumus, mokymosi ir socialiai problemiškas sritis (specialiuosius ugdymosi poreikius, problemišką elgesį, socialinės nelygybės požymius ir kt.) ir laiku ieškoti tinkamų sprendimų: pritaikyti ugdymo metodus, bendradarbiauti tarpusavyje ir su švietimo pagalbos specialistais, tarpinstitucinėmis komandomis, tėvais (globėjais, rūpintojais). Ši programa parengta Plungės Senamiesčio mokyklos mokytojams siekiant padėti sėkmingai pasiruoši įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą, kuris atitiktų vaiko raidos tarpsnius, taikant tarpdalykinę integraciją, atskirų integruojamųjų programų integraciją. Programos pedagogai pagilins žinias apie problemų atpažinimą ir sprendimų modeliavimą ugdymo metu, padės mokytojams susipažinti su STEAM ir DI galimybėmis ir ribotumais. Itin naudinga, kad STEAM ir DI įrankių naudojimas padės mokiniams formuoti kritinio mąstymo įgūdžius taip pat pasisems patirties iš kitų rajonų kolegų. Programos dalyviai tobulins šias kompetencijas: Kognityvinės srities – susijusias su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą. Veikimo kartu srities – suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualia ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais. Programoje bus taikomos darbo formos: seminaras, darbas grupėse, apskrito stalo diskusija, edukacinė išvyka.