Mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystė, kuriant organizacijos kultūrą ir ugdant bendruomeniškumą

VU mokslininkų tyrimu (2021 m.) nustatyta, kad mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo jų pačių ar mokytojų pastangų ir motyvacijos, bet kad geresnis mokinių pažymių vidurkis siejasi ir su tuo, kiek palankiai mokyklos bendruomenės nariai vertina ugdymo proceso organizavimą, pačią mokyklą ir jos bendruomeniškumą. Žmonės, jų socialiniai ryšiai, priklausymas grupėms, organizacijoms, tolerancija vienas kitam, pasitikėjimas, parama, bendradarbiavimas – visa tai yra bendruomeniškumas, kitaip dar vadinamas socialiniu kapitalu. Jo svarba, ypač susiduriant su iššūkiais arba krizėmis (pvz., pandemija, karo situacija), yra itin didelė. Tyrimu analizuota ir pedagogų situacija: nustatyta, kad geresnė jų psichologinė savijauta siejasi su efektyvesniais mokyklos vadovybės sprendimais, mažesniu perdegimu, didesniu palaikymu, geresniais bendruomenės santykiais, polinkiu bendradarbiauti. Viena iš vadovo būtinų subkompetencijų – gebėjimas kurti palankią mokymuisi švietimo įstaigos kultūrą, grindžiamą švietimo įstaigos etikos principais bei vertybėmis. Kartu dirbantys žmonės kuria tam tikrą kultūrą. Anot L. Šimanskienės, T. Tarasevičiaus (2010), organizacinė kultūra – tai valdymo metodas, kurį taikant galima kokybiškai patobulinti valdymo procesą, žmonių įsipareigojimo ir ištikimybės organizacijai dėka gauti puikių darbo rezultatų. Mokslininkai teigia, kad „organizacinė kultūra kuriama daugumos organizacijos darbuotojų pripažintų vertybių pagrindu. Ji lemia darbuotojų ištikimybę organizacijai esant savitarpio supratimui ir įsipareigojant organizacijai, kai siekiama tikslo, kurio įgyvendinimas, tikėtina, yra abipusiai naudingas“. Mokyklų vadovams rekomenduojama kuo daugiau bendrauti su darbuotojais, pasitelkiant ir organizacijų šventes, susirinkimus, asmeninius pokalbius. Puoselėti švietimo įstaigos kultūrą ir ugdyti bendruomeniškumą padeda tradicinių švenčių kartu su bendruomene paminėjimas, akcentuojant tradicijų ir inovacijų dermę, išryškinant papročių ir tradicijų vertybinį pagrindą.