Lietuvių kalbos kultūros programa

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) bei „Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 metų gairių“ (LR Seimo 2003-06-03 nutarimas Nr. IX-1595 (Žin., 2003, Nr. 57-2537) nuostatos, Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei skyrių vedėjų lietuvių kalbos kultūros mokymo programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. ISAK-2106 („Valstybės žinios“, 2005-10-27, Nr. 127-4587) rodo didelį valstybės dėmesį taisyklingos lietuvių kalbos puoselėjimui. Taisyklinga kalba ypač svarbi mokytojo bei mokyklos vadovo darbe, nes tai pavyzdys visiems su jais bendraujantiems. Nuo to, kaip mokytojas, mokyklos vadovas ar jo pavaduotojas ugdymui geba reikšti savo mintis, bendrauti su kolegomis, mokiniais, jų tėvais bei socialiniais partneriais, priklauso, koks bus kiekvieno mokytojo ir visos mokyklos įvaizdis bei ugdymo rezultatai. Švietimo įstaigose, atskirų dalykų pamokose vartojami tam tikri terminai, valstybine kalba pildoma dokumentacija, kurios dalis vieša ir prieinama moksleiviams, tėvams ir plačiajai visuomenei, todėl svarbu žodžiu ir raštu, gyvai ir skaitmeninėje aplinkoje vartoti taisyklingą lietuvių kalbą. Tyrimai rodo, kad aukštesnio lygio mąstymo gebėjimų ugdymas mokant bet kurio dalyko įmanomas tik tada, kai suintensyvėja to dalyko kalbos ugdymas. Tam, kad mokiniai galėtų susieti idėjas ir jomis tikslingai dalintis (komunikuoti), reikia, kad jie būtų įvaldę sudėtingas atitinkamos mokslo srities akademinės kalbos formas. Padidinus pamokose akademinės kalbos vartojimo apimtį (ir kokybę) padidėja mokinių įsitraukimas, nes sudėtingos sąvokos jiems tampa daug aiškesnės. Kai mokiniai, atlikdami užduotis, aktyviai vartoja atitinkamo dalyko akademinę kalbą, jie daug geriau išmoksta patį dalyką (Z. Nauckūnaitė, 2015, p. 89–110). Atnaujintose Bendrojo ugdymo programose (2022) pakankamai dėmesio skiriama informacinių technologijų svarbai: mokiniai turi gebėti bendrauti elektroninėje erdvėje, dirbti ne tik su rašytiniais, bet ir su elektroniniais tekstais. Aukštesnėse klasėse daugiau atsiranda tarpdalykinio integravimo, iš mokinių reikalaujama savarankiškai naudotis skaitmeniniais kalbos mokymo ištekliais (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-1541, 45 priedai); mokytojai turi sudaryti sąlygas mokiniams kurti skaitmeninį turinį, ugdyti gebėjimą kelti naujas idėjas, bendrauti ir bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje, tinkamai naudojant skaitmenines technologijas ir pan. (A. Balvočius ir kt., 2021). Tai įpareigoja mokytojus ugdyti mokinių kalbinį raštingumą, mokyti savarankiškai, laikantis etikos normų ir autoriaus teisių, naudotis skaitmeniniais ištekliais. Remiantis minėtais dokumentais ir teorine literatūra, parengta 22 akad. val. programa, kurią išklausę dalyviai susipažins su valstybinę kalbą reglamentuojančiais dokumentais, pagrindiniais dalykinės kalbos leksikos, gramatikos bei stiliaus reikalavimais, terminologija, kompiuterinio raštingumo ir terminologijos aktualijomis.