Šiandien pabrėžiama, kad ugdymo turinys turi būti praktiškas ir pritaikomas realiame gyvenime. Siekiant sudaryti optimalias sąlygas mokinių ugdymui(si), reikia ieškoti metodų, kurie padėtų kiekvienam mokiniui įgyti reikalingas žinias, praktinius gebėjimus ir vertybines nuostatas – kompetencijas, kurias galima ugdyti ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje, edukacinėse išvykose ir ekskursijose. Netradicinės erdvės suteikia ugdymui naują aspektą – jis tampa mažiau akademinis, o mokiniai gali daug ką išmokti, pažinti ir tyrinėti patyriminio ugdymo būdu, tarsi žaisdami. Pasiruošimas išvykai ir kelionė įvairiomis transporto priemonėmis padeda mokiniui atsiskleisti – pažinti save, atrasti savo gabumus ir pomėgius, ugdo atsakomybės jausmą ir pilietiškumą. Kad mokytojas tinkamai suorganizuotų ugdomąsias ekskursijas, pats turi gerai išmanyti ne tik jų pravedimo metodiką, bet ir žinoti, kokius objektus gali pasiūlyti mokiniams aplankyti, numatyti ugdomąsias užduotis. Mokytojui itin svarbu plėsti savo akiratį ir kuo geriau pažinti ne tik svetimų kraštų, bet ir Lietuvos gamtinę bei kultūrinę aplinką.