Kito žmogaus ugdymas yra stiprų emocinį krūvį turinti intelektinė veikla, kurioje susitinka asmenybės. Tame santykyje atrandami ypatingi ir reikšmingi žmogui dalykai, tame santykyje gimsta ir įvairūs sunkumai, kuriuos reikia spręsti. Kartais mokytojas jaučiasi nusivylęs ir pasimetęs, kartais pakylėtas ir įgaunantis jėgų. Dažnai reikšmingą vaidmenį tame suvaidina ne tik besimokantis vaikas, bet ir jo šeima. Partnerystė su tėvais gali būti tiek kurianti, tiek, deja, ir griaunanti jėga ugdymo aplinkoje. Dažnai darbo aplinkoje mokytojai neturi laiko, o ir galimybių kartu su profesionaliu specialistu aptarti išgyvenamas patirtis, emocijas, tačiau visa tai niekur nedingsta. Tai nugula kasdienėje veikloje ant paties žmogaus pečių, įtakoja požiūrį, nusiteikimą, energetikos lygį. Todėl gana nemažai mokytojų pavasariop skundžiasi ypač dideliu nuovargiu, perdegimu, motyvacijos stoka. O aplinka, nors ir neturinti aiškios palaikymo, perdegimo prevencijos sistemos, vistiek reikalauja kokybiško darbo bei atsidavimo ugdant augantį žmogų. Kadangi pedagogai dirba ne po vieną, o kolektyve, ypač aktualūs ir reikšmingi tampa (savi)motyvacijos, tarpusavio paramos ir pagalbos klausimai. Stresas pastebimas kaip universali problema ir jo rodikliai ypač aukšti tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Kas antras darbuotojas mūsų šalyje kenčia nuo streso darbe. Visi šie ir dar nemažai kitų rodiklių leidžia daryti prielaidą, kad ankstyvame amžiuje ir švietimo srityje turime atkrepti dėmesį į emocinio atsparumo, emocinio raštingumo ugdymą, kad gavę tinkamus pamatus, suaugusiojo amžiuje žmonės galėtų atpažinti sunkumus, kylančius psichikos sveikatos srityje, naudotų pagalbos sau ir kitam įgūdžius, žinotų galimybes, kur kreiptis, jei patys sau padėti negali. Na o tam, kad vaikų ir paauglių ugdymas būtų veiksmingas,- turime pradėti nuo ugdančių žmonių kompetencijų psichikos srityje stiprinimo. Specialistai ypatingai išryškina vaikui ir paaugliui reikšmingų žmonių įgūdžių stoką, įveikiant kasdienį stresą, teikiant emocinę pagalbą sau ir kitam, sprendžiant probleminius atvejus bei stiprinant paramos ir palaikymo sistemą šeimoje, kolektyve ir bendruomenėje. Kolektyvo sutelktumas – svarbi sąlyga, kad žmogus pasijustų reikšmingas ir galintis dalyvauti tarpusavio santykių mainuose. Palanki emocinė savijauta - tai asmens bei visuomenės laimės ir gerovės sąlyga. Tai pabrėžiama ir Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, kurioje numatoma taikyti visuomenės sveikatos stiprinimo priemones ir apskritai siekti žmonių sveikatos stiprinimo. Tie patys akcentai įrašyti ir į XVII Vyriausybės programos prioritetus. Gyventojų psichikos sveikatos gerinimas kaip svarbus uždavinys įtrauktas ir į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2016 - 2023 m. plėtros programą (7.3 ir 12.3 punktai). Ši ilgagalaikė praktinių mokymų programa – tai nuoseklus tęstinės pagalbos fragmentas, suteikiantis pedagogui galimybę pastiprinti save, pažinti ir padrąsinti kolegas bei sustiprinti bendruomenėje esančių tėvų ir augančios kartos žinias bei įgūdžius pasirūpinimo savimi. Aktyvūs darbo metodai bei projekcinės užduotys ir praktinės užduotys leis atrasti savo stiprybes bei pripažinti pažeidžiamas puses. Toks procesas mažina įtampą ir atveria pokyčių galimybes. Atskleisti asmenines bei kolektyvo stiprybes bei pažeidžiamas puses, motyvacijos stiprinimo bei tobulėjimo galimybes, plėsti psichologijos mokslu pagrįstų žinių akiratį, gerinti kolegų tarpasmeninius santykius bei skatinti bendruomeniškumą. Ši ilgalaikė praktinių mokymų programa – tai nuoseklus tęstinės pagalbos fragmentas, suteikiantis pedagogui galimybę pastiprinti save, pažinti ir padrąsinti kolegas bei sustiprinti bendruomenėje esančių tėvų ir augančios kartos žinias bei įgūdžius pasirūpinimo savimi. Aktyvūs darbo metodai bei projekcinės užduotys ir praktinės užduotys leis atrasti savo stiprybes bei pripažinti pažeidžiamas puses. Toks procesas mažina įtampą ir atveria pokyčių galimybes. Mokymų programą sudaro šie 5 seminarai (moduliai) po 8 val.: 1. Modulis (seminaras) „Ugdymo įstaigos darbuotojo psichologinio atsparumo bei motyvacijos stiprinimas: nuo atidumo sau iki pasirūpinimo kitais.“ 2. Modulis (seminaras) „Ugdymo įstaigos darbuotojų emocinio intelekto lavinimo bei profesinio meistriškumo pamokos ir patirtys.“ 3. Modulis (seminaras) „Naujoji karta: svarbiausios žinutės suaugusiems.“ 4. Modulis (seminaras) „Šeimos ir mokyklos partnerystė: svarbiausi bendravimo ir bendradarbiavimo raktai.“ Arba modulis (seminaras) „Šeimos ir mokyklos partnerystė: svarbiausi bendravimo ir bendradarbiavimo raktai.“ 6 val., 2 paskaita - „Šeimos ir mokyklos partnerystė: svarbiausi bendravimo ir bendradarbiavimo raktai.“2 val. 5.Modulis (seminaras) „Paauglystė: kaip bendrauti ir mokytis kartu su paaugliu Programos tikslas. Atskleisti asmenines bei kolektyvo stiprybes bei pažeidžiamas puses, motyvacijos stiprinimo bei tobulėjimo galimybes, plėsti psichologijos mokslu pagrįstų žinių akiratį, gerinti kolegų tarpasmeninius santykius bei skatinti bendruomeniškumą.