Šiandienos švietimas mokykloje išgyvena svarbų kaitos procesą. Vykstantis ugdymo Bendrųjų programų atnaujinimo procesas, kurio esmė – bendrųjų kompetencijų ugdymas, reikalauja suvokti ne tik pačių kompetencijų sudedamąsias dalis, bet ir gebėti jas matuoti mokinio veikloje. Pagrindiniuose švietimo dokumentuose nurodytos 7 bendrosios– pažinimo, komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pilietiškumo, skaitmeninė bei socialinė, emocinės ir sveikos gyvensenos - kompetencijos, jų turinio sandai, tačiau nėra aišku, kokia yra vidinė kompetencijų hierarchija, ką reikia padaryti, kad pasiektum vieną ar kitą jos lygį, koks turėtų būti jos vertinimas. Kad ugdymas pagal atnaujintas Bendrąsias programas būtų sėkmingas ir užsibrėžti tikslai pasiekti, mokytojas turi gebėti pamoką organizuoti taip, kad mokiniai turėtų galimybę ugdyti kompetencijas veikloje ir žinoti, kokį lygį jau jie yra pasiekę ir ko reikia, kad pakiltų į aukštesnį lygį, išmanyti refleksijos ir metarefleksijos vaidmenį ugdymo(si) procese. 2022 metais pradėtos įgyvendinti 3 atnaujintos bendrosios ugdymo programos, nuo 2023 etapiškai pradedamos įgyvendinti ir kitos atnaujintos bendrosios programos. Bendrųjų programų ugdymo turinys atnaujinamas remiantis švietimo būklės analize, siekiant užtikrinti aukštesnę vaikų ugdymo kokybę suteikiant mokiniams tvirtus ir tvarius žinių pagrindus, mokomųjų dalykų turiniu ugdyti kompetencijas, prasmingai įtraukti aktualų turinį, numatyti ugdymo(si) galimybes įvairiuose kontekstuose, įtvirtinti sąsajas tarp pakopų ir dalykų, užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę, stiprinamas kryptingas vaikų vertybinis ugdymas. Siekiant geriau įvertinti kiekvieno vaiko polinkius ir poreikius, tikslingiau juos ugdyti, keičiasi ir programos struktūra: išskiriamos pasiekimų sritys, pasiekimai išlaipsniuojami keturiais lygiais. Su atnaujintomis bendrosiomis programomis turi keistis ir ugdymo praktika, ugdymo proceso organizavimui pasitelkiami metodai ir principai, labiau orientuojantys į projektinį, patirtinį, patyriminį mokymą(si) bei mokymo(si) refleksiją. Pedagogai turi pasirengti sėkmingam programų įgyvendinimui. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa (toliau – PKT) skirta tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kompetencijas (įskaitant skaitmeninę), būtinas sėkmingam atnaujintų (2023 m.) bendrųjų programų įgyvendinimui ir įsijungimui į tikslingos praktikos kaitą.