Kultūra ir švietimas visais laikais buvo tam tikras vienis, tačiau struktūruota mokyklų ugdymo sistema meninį ir kultūrinį ugdymą išstūmė kaip nereikšmingą, antraeilį ir nesvarbų dalyką. Kultūros turinys ir meno formos vis dar nesistemingai integruotos į formalųjį švietimą. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama, kad be kultūrinio pagrindo neįmanomas nei savęs kaip žmogaus, nei valstybių ar tautų identiteto suvokimas ir raida, todėl dabarties švietimo pokyčių, taip pat Tūkstantmečio mokyklų programos kontekste, kur viena iš svarbiausių mokyklų veiklos tobulinimo sričių TŪM programos pažangos plane įvardijamas kultūrinis ugdymas, tampa labai svarbu daugiau dėmesio skirti mokytojų kūrybinėms kompetencijoms, kurios įgalintų ugdymo(si) turinio pateikimo formų įvairovę. Suvokiant nuolat besikeičiantį šiuolaikinį ugdymo procesą ir jo kontekstą, labai svarbu stiprinti ir tobulinti mokytojo – ugdymo proceso vedlio – kompetencijas siekiant efektyvaus, kūrybiško ugdymo pamokoje. Vis labiau akcentuojama emocinio, vizualinio intelekto ugdymo svarba. Lietuvoje tik dabar imta apie tai kalbėti, o emocijas atrakinti menas padeda itin veiksmingai. Tačiau dažnai mokytojai neturi tinkamų įrankių kaip tai daryti. Todėl praktinių kūrybinių dirbtuvių metu aktualizuojamas ir šis aspektas – gebėjimas matyti meno kūrinius, juos dekonstruoti, kalbėti apie juos per savo emocijų prizmę. Vizualinis intelektas yra svarbus ne tik vizualaus meno kūrėjams – tai gebėjimų visuma, leidžianti bet kurios profesijos žmonėms kokybiškiau suvokti supančią aplinką ir suvokti jos pokytį bei reikšmę. Meninių ir kūrybinių metodų taikymas ne tik meno, bet ir kitose gyvenimo srityse tampa vis populiaresnis. Atsiranda labai aiškios galimybės kultūrinį ugdymą taikyti siekiant didesnio mokinių įsitraukimo, t. y. kūrybiški metodai, tikslingai taikomi bet kurio dalyko pamokoje, gali paskatinti mokinių motyvaciją mokytis, kurti ryšį tarp mokinio ir mokytojo, kuris neatskiriama motyvavimo dalis pažinimo kompetencijoms ugdyti bendradarbiaujant. Tai pasakytina apie tokias metodikas kaip vizualinio mąstymo strategija, t. y “design thinking” metodas. Šie kūrybinio mąstymo įrankiai padeda ne tik meno srityse, bet ir įvairių ugdymo disciplinų mokymosi, verslo bei savęs pažinimo srityse. Anne Bamford atlikto išsamaus globalaus meninio ugdymo įtakos mokymuisi tyrimo (2006) rezultatai rodo, kad mokyklose, kuriose užtikrinamas visapusiškas kultūrinis ugdymas, vaikų pasiekimai yra geresni nei tose, kuriose kultūrinio ugdymo galimybės mažesnės. Kultūrinio ugdymo stiprinimas mokyklose numatytas ir globalioje bei nacionalinėje politinėje dienotvarkėje. Orientacija į visapusišką ir kokybišką ugdymą siejasi su ketvirtuoju Jungtinių Tautų iškeltu darnaus vystymosi tikslu, taip pat su Geros mokyklos koncepcijos 13 punkte išdėstytais geros mokyklos aspektais (asmenybės branda; gebėjimai, leidžiantys tapti pilietiškais, humaniškas vertybes puoselėjančiais visuomenės nariais ir sėkmingai planuoti asmeninį bei profesinį gyvenimą; įdomus, auginantis ir aktualus ugdymas). Tad, siekiant kokybiško ir asmenybes ugdančio švietimo, į formalųjį bei neformalųjį ugdymą turėtų būti labiau integruojamas ir kultūrinis ugdymas. Harland, Kinder, Lord, Scott, Schagen ir Haynes atliktame tyrime (2000) daromos išvados, kad kultūrinis ugdymas turi teigiamą poveikį techninėms žinioms bei įgūdžiams, socialiniams bei kultūriniams klausimams suvokti, kūrybiniam mąstymui, pasitikėjimui savimi, savigarbai ir komandinio darbo įgūdžiams tobulinti. Taip pat kultūrinio ugdymo integracija daro teigiamą įtaką mokyklos kultūrai (etosui ir klimatui). Todėl pokyčius ugdymo procese tikslinga derinti su geros mokyklos aspektais bei visapusišku ugdymu, į kurį patenka tiek XXI a. būtini ir karjerai reikalingi įgūdžiai, tokie kaip analitinis mąstymas, problemų sprendimas, technologijų panaudojimas, tiek brandžios asmenybės aspektai, tokie kaip savivertė, vertybinis kryptingumas, atsparumas, savęs pažinimas, tarpasmeniniai įgūdžiai (kultūrinis ugdymas). Kvalifikacijos ugdymo programa mokytojams „Vizualinio mąstymo strategijos taikymas literatūros pamokose“ suteiks trūkstamus įrankius kultūrinio bei kūrybinio ugdymo tobulinimui formaliajame švietime, taikant vizualinio mąstymo strategijos naudojimą literatūros pamokose. Pateikiami ku?rybiški metodai bet kurio dalyko pamokoje didina mokinio ir mokytojo įsitraukimą. Taip stiprėja motyvacija mokytis ir ugdomas ku?rybinis mąstymas – neatsiejamas šiuolaikinių kompetencijų pamatas. Kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams ir mokiniams „Vizualinio mąstymo strategijos taikymas literatūros pamokose“ siekiama atliepti visus paminėtus kultūrinio ugdymo šiuolaikiniame ugdyme aspektus ir suteikti reikiamų kūrybinio, kultūrinio ir meninio ugdymo metodų, skatinančių vizualinio ir emocinio intelekto auginimą ir sėkmingesnį literatūros kūrinių suvokimą. Vizualinio mąstymo strategija yra mokymo metodas, kuris skatina stebėti, apibūdinti, interpretuoti ir samprotauti remiantis argumentais. pagrindiniai šios strategijos aspektai: ? Meno pažinimas: tai būdas pažinti ir interpretuoti meno kūrinius, atsisakant išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. ? Dialogas: strategija grįsta atviru edukatoriaus ir dalyvių dialogu, naudojant universalią klausimų sistemą. ? Kognityvinė plėtra: padeda ugdyti kritinio mąstymo, emocinio intelekto, bendravimo ir bendradarbiavimo bei kūrybingumo gebėjimus. ? Kompetencijų ugdymas: skatina pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo ir kitų svarbių kompetencijų vystymąsi. Vizualinio mąstymo strategijos objektas yra menas. Tai, kaip mes mąstome apie dalykus, pasaulį, pirmiausia yra grindžiama vizualiniais gebėjimais. Vizualiniai impulsai ir pojūčiai dominuoja visų kitų pojūčių atžvilgiu. Tam, kad galėtumėme sustiprinti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, refleksijos įgūdžius, svarbu lavinti vizualinį raštingumą, pasitelkiant meną kaip įrankį. Mokymų programos metu bus siekiama suteikti teorinių žinių, supažindinti su kūrybiniais patyriminiais metodais, kurie įgalintų mokytojus pasitelkti meną, kaip galimybę kurti teigiamą emocinį ir motyvuojantį lauką bei kaip inspiruojančią, vizualizuojančią, apibendrinančią, reflektuojančią priemonę formaliojo ugdymo procese kuriant meno ir mokslo sinergiją. Todėl šiame dalis užsiėmimų numatomi kultūros ir meno įstaigose, kur dalyviai turės galimybę realiai taikyti vizualinio mąstymo strategiją, pasitelkiant vis kitus kūrinius. Tačiau šį metodą galima taikyti ir plėtoti gerokai plačiau – panašius pratimus galima atlikti su reklamomis ar bet kokiu kitu dalyku, pasitelkiančiu vizualinę kalbą tam, kad išsakytų savąją „žinutę“. Taip pat galima pasitelkti ir skaitmeniniu virtualiu formatu pasiekiamus kūrinius, taikyti šį metodą naudojant svarbius pasaulinės meno istorijos kūrinius. Vizualinio mąstymo strategijos principas bus paraleliai taikomas literatūros kūrinių analizei. Mokymų programa bus siekiama analizuoti, kaip vizualiniai elementai gali atspindėti literatūros tekstų temas, simbolius ir naratyvus, kurti vizualines interpretacijas pagal skaitomus tekstus, remtis vizualaus meno kūriniais, analizuojant literatūros kūrinių struktūrą, tematiką ir ryšį su literatūros kūriniais, skatinti ne tik matyti, bet ir kritiškai vertinti, kaip vizualiniai elementai veikia mūsų suvokimą apie literatūros tekstus, mokyti atpažinti, kaip vizualinės priemonės gali būti naudojamos siekiant sužadinti emocijas literatūros kūriniuose bei patirti literatūrą ir meną naujais būdais. Įgyvendinus programą, mokytojai bus pasirengę tikslingiau taikyti aktualaus kūrybiško ir meninio ugdymo žinias ir kompetencijas tiesioginiame ugdymo procese. Programos tikslas būtų tobulinti mokytojų žinias ir kompetencijas, aktualizuoti ugdymą, mokyti integruoti kultūrinį ugdymą į kasdieninį ugdymo procesą, suvokiant, kad neapibrėžtumo kupinoje ateityje kūrybiškumas bus vis labiau svarbus. Šia programa siekiama sudaryti galimybes mokytojams atnaujinti bendrakultūrines, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas: • Bendrakultūrines kompetencijas (saugoti ir plėtoti daugialypę Lietuvos kultūrą; integruoti pasaulio istorijos, kultūros žinias vertinant Europos Sąjungos šalių kultūrų įvairovės poveikį Lietuvai; dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose naudojant socialinių mokslų, naujų technologijų pasiekimus ir atliepti modernėjančios visuomenės iššūkius; vertinti šeimos vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais; mokyti mokinius vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis. • Profesinio tobulėjimo kompetencijas (kurti saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektualinį, dvasinį vystymąsi palaikančią ugdymo(si) aplinką; kurti pokyčiams palankią ugdymosi aplinką, kurioje mokinys jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais; kurti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kurioje mokinys turi galimybę rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai ir atrasti bendraminčių; naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą; objektyviai vertinti savo galias profesinėje veikloje išlaikant savigarbą ir pasitikint savimi; projektuoti karjerą: planuoti, sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą; sudominti mokinius mokomuoju dalyku). • Bendrąsias kompetencijas – bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją (bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje; bendradarbiauti su kolegomis, kuriant ugdymo(si) prielaidas ir vertinant mokymosi pasiekimus; įvertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus numatant profesinio tobulėjimo perspektyvas; nuolat tikslingai atnaujinti žinias ir lavinti įgūdžius; tiriamosios veiklos kompetenciją (pasirinkti adekvačią tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus projektuojant tyrimą; organizuoti profesinės veiklos tyrimą); • Specialiąsias kompetencijas – asmenines savybes, sąlygojančias sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje (mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos).