,Pasidalytoji lyderystė: Estijos patirtis

Lyderystė – yra procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas (Northouse, 2009). Pasidalytoji lyderystė – visų organizacijos narių pasidalyta atsakomybė, pasižyminti visų organizacijos narių aukštesniu sąmoningumo laipsniu, branda ir profesionalumu (Dukynaitė). Lyderystė bendrojo ugdymo mokykloje yra didelė siekiamybė ir yra laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių lemiančių sėkmę įvairiose mokyklos srityse. Bendrojo ugdymo mokykloje lyderystė kyla ne iš vieno žmogaus, o iš grupės asmenų, kurie tiki lyderyste. Todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik mokyklos vadovui, bet ir visai mokyklos bendruomenei, nes lyderiu gali būti kiekvienas. Šiandiena, kai vyksta dideli pokyčiai bendrajame ugdyme tapo labai svarbu rasti efektyviausią būdą, kaip vystyti ir plėtoti ugdymą. Pasaulyje vienas iš šiuolaikinių požiūrių į mokyklos valdymą yra pakeistas ir vadovo pozicija yra nukreipiama nuo vadovavimo link lyderystės. Ilgą laiką lyderystė buvo suprantama kaip geras vadovavimas, kur už viską atsako vadovas (dažniausiai direktorius), kitaip tariant ,,vertikali vadyba“, o šiandien tai bandoma pakeisti ir akcentuojama lyderystė kaip procesas ir galimybė kiekvieno saviraiškai. Mokykloje yra svarbi pasidalytoji lyderystė, kuri nereiškia, jog visi yra lyderiai, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms visi turi potencialo imtis lyderio darbo (Harris, 2011). Tai tarsi grandinė, kurioje kiekvienas grandinės narys yra atsakingas už bendrą rezultatą. Bradford ir Cohen (199814) teigė, jog grupei ar komandai realizuojančiai užduotį visiškai nereikia turėti vieno konkretaus lyderio. Pasidalinant darbą į etapus kiekvienas gali būti atsakingas už konkretų užduoties vykdymo etapą. Pasidalytosios lyderystės pagrindiniu bruožus įvardijo kaip gebėjimą numatyti situaciją t.y. kiekvienas turi turėti aiškius tikslus ir siekius, kuriais vadovaujasi. Kitas bruožas tai yra situacijos suvokimas, kai renkama visa informacija iš įvairių šaltinių ir analizuojama. Išradingumas taip pat buvo įvardijamas kaip pasidalytosios lyderystės bruožas, nes turint užsibrėžtus tikslus juos reikia įgyvendinti, todėl tam reikia išradingumo. Komunikavimas ir ryšių užmezgimas, tai dar vienas bruožas, kaip buvo teigiama, jog įgyvendinat siekius reikia mokėti užmegsti kontaktus. Leithwood ir kt. (2006, cit.iš Lyderystė mokymuisi. Teorija ir praktika mokykloje) nurodo, kad mokyklose veiksmingi yra šie pasidalytosios lyderystės modeliai: 1. planuota pasidalytoji lyderystė, kai suburtos grupės nariai ne tik pasiskirsto funkcijas ir atsakomybę, bet ir tampa priimtų sprendimų vykdymo organizatoriais bei atstovais kitose grupėse; 2. savaiminė pasidalytoji lyderystė, kai atsiradus būtinybei mokykloje susiburia neformalios lyderių grupės, siekiančios spręsti iškilusias problemas; 3. išsireikalauta pasidalytoji lyderystė, kai vadovo priimti sprendimai neatitinka veiklos būtinybės, todėl susikuria iniciatyvinė grupė, išsireikalaujanti sprendimų priėmimo ir vykdymo teisių. Pasidalytosios lyderystės įgyvendinimo procese t.y. ne tik vadovas, bet ir mokytojai, mokiniai, kiti mokyklos bendruomenės nariai gali teikti pasiūlymus bei inicijuoti pokyčius, nes jie vyks tik tuomet, kai keisis kiekvienas organizacijos narys. Antra, mokslininkas išskiria, jog pasidalytoji lyderystė padeda įgyvendinti įtraukiantį ir holistinį mokymą(si) mokykloje. Mokykloje patariama aptarti tai, kad svarbu ne tik pamatuojami mokymo(si) pasiekimai, bet ir kita asmens raiška. Trečia, pasak prof. Philip Woods, svarbu atkreipti dėmesį, ar organizacijoje veikia palaikymo sistema, kuri apima „dalyvavimo kultūrą“ (angl. „participatory culture“), „įgalinančias institucines struktūras“ (angl. „enabling institutional structures“) ir „atvirą socialinę aplinką“ (angl. „open social environment“). Įgyvendinant pasidalytąją lyderystę šiuo aspektu, yra svarbu pastebėti ne tai, ką žmonės veikia organizacijoje, bet tai, kaip jie bendrauja, kokie tarpusavio ryšiai, atmosfera, kaip reiškiasi darbuotojų įsitraukimas ir dalyvavimas. „Atvira socialinė aplinka“ reiškia, kad kiekvieno asmens įnašas yra vertinamas. Kita vertus, labai svarbu, kad pats asmuo vertintų savo įnašą į mokyklos gyvenimą. Svarbu suprasti, kad ryšiai ir bendradarbiavimas mokykloje gali laužyti tradicines kliūtis, hierarchinius ryšius, kad, nepaisant padėties organizacijoje, žmonės siekia dirbti drauge. A. Harris16 pastebi, jog svarbu atkreipti dėmesį į lyderystės pasidalijimą, nes tai turi didelę įtaką organizacijos plėtrai ir pokyčiams. Esminė pasidalytosios lyderystės nuostata – lyderystė nėra vieno asmens veiklos sritis, o daugelio sąveikų, vykstančių organizacijoje skirtingais momentais, rezultatas. Pasak A. Harris pasidalytoji lyderystėje svarbūs du dalykai t.y. lyderystės procesas ir lyderių veikla, kur pereinama nuo vieno asmens lyderystės iki keleto asmenų lyderystės. Labai svarbu įgyvendinat pasidalytąją lyderystę, jog organizacijoje būtų abipusis pasitikėjimas ir susitarimas atliekant užduotis. Apibendrinant pasidalytąją lyderystę galima teigti, jog tai komunikacinė sistema ir procesas, kurio dėka organizacija vystosi ir mokosi. Pagrindinės pasidalytosios lyderystės sąlygos yra valdžios pusiausvyra, bendras tikslas, minčių generavimas, pagarba kiekvienam komandos nariui. Ši programa parengta tikslu suteikti tiek teorinių žinių ir praktinių įgūdžių apie pasidalytąją lyderystę bei sudaryti sąlygas pedagogams susipažinti su Estijos patirtimi šioje srityje. Nuo lyderystės, ypač pasidalytosios, priklauso mikroklimatas kolektyve bei rezultatai. Programos įgyvendinimui skiriama 40 val.: 20 teorijos; 15 praktikos; 5 savarankiško darbo.