Vadovo lyderystė ir strateginė plėtra formuojant švietimo įstaigos kultūrą

Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas apibūdinamas kaip asmuo, turintis daugiausia valdžios ir atsakomybės mokykloje. Tikimasi, kad vadovas turės vadybos gebėjimų, sugebės profesionaliai vadovauti, kurs sąlygas ir skatins visą bendruomenę siekti aukštų rezultatų. Valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovas skiriamas viešo konkurso būdu. Viena iš UNESCO Incheono deklaracijos „Švietimas 2030“ orientacinių strategijų – stiprinti vadovavimą mokykloms, tobulinti mokymą ir mokymąsi (UNESCO, 2016). Mokyklos valdymo kokybė ypač vertinama, siekiant užtikrinti švietimo įstaigų veiklos rezultatų kokybę. Kaip ir daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje ieškoma įvairių būdų palaikyti aukštą vadovų profesinio meistriškumo lygį. Parengiamos oficialios gairės, kaip tapti švietimo įstaigos vadovu. Patvirtintose gairėse švietimo įstaigų vadovams nustatyti lyderystės standartai siejami su įdarbinimu, bendra vizija ir mokymosi rezultatų gerinimo tikslais. Tuo siekiama stiprinti esamų ir būsimų švietimo įstaigų vadovų gebėjimus ir motyvaciją siekti mokyklų veiklos sėkmės (OECD, 2020; UNESCO, 2019b). Plačiai sutariama, kad mokyklų vadovai atlieka labai svarbų vaidmenį tobulinant mokyklą. Tarptautinėse ataskaitose vadovavimas mokyklai nurodomas kaip pagrindinis švietimo kokybės veiksnys, o naujausi tyrimai rodo, kad vadovų tapatybė yra labai svarbi, norint užtikrinti veiksmingą vadovavimą mokykloms visame pasaulyje. Esminiai mokyklos vadovo tapatybės modelio struktūros komponentai – laikas, erdvė, vieta ir vadovo emocijos, atspindinčios sudėtingas vadovavimo ypatybes skirtingose socialinėse hierarchijose. Kokia yra švietimo įstaigos vadovo samprata ir tapatybė? Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas apibūdinamas kaip asmuo, turintis daugiausia valdžios ir atsakomybės mokykloje. Intensyvus visuomenės susidomėjimas švietimo įstaigų lyderyste ir augantys reikalavimai ugdymo kokybei siejami su esminiais vadovams keliamais uždaviniais. Rūpinantis švietimo įstaigų vadovų lyderyste, keliami aukšti reikalavimai ne tik jų pasirengimui, bet ir motyvacijai siekti ugdymo kokybės, profesiniam meistriškumui. reiškiasi dviem lygmenimis – individualiu ir instituciniu. Viena vertus, mokyklos vadovas save suvokia kaip atskiros ir unikalios organizacijos vadovą. Kita vertus, tuo pačiu metu jis atstovauja visai nacionalinei ir tarptautinei švietimo įstaigų vadovų bendruomenei.