Švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų lyderystės galių stiprinimas: Italijos švietimo įstaigų patirtys

Šiandienis gyvenimas vyksta nuolatinių pokyčių aplinkoje, kurioje vis labiau praverčia savybės, kompetencijos, reikalingos lyderiui, nes vis dažniau turime priimti sprendimus ar įgyvendinti projektus, neturėdami visos galutinės informacijos bei negalėdami tiksliai įvertinti būsimo rezultato ar poveikio suinteresuotosioms šalims. Tam reikalingi lyderiai, turintys tam tikrų, lyderiui būdingų savybių. Jei esi mokytojas – tavo atsakomybė yra tavo mokiniai. O vadovaudamas komandai esi atsakingas ne tik už rezultatą, bet ir už komandos įsitraukimą, pasitenkinimą darbu ir emocinę būklę. Tad kokios kompetencijos būtinos/reikalingos lyderiui? Įvardijamos šios: Delegavimas – pasitikėjimas savo komanda ir įkvėpimas juos savo vizija; Komunikacija – autentiškumas, ryšio sukūrimas, aiški ir glausta kalba; Entuziazmas – pozityvios atmosferos kūrimas, dalijinimasis teigiama energija, optimizmas; Atsakomybė – etiškas ir atsakingas elgesys. Žodžio laikymasis ir nežadėjimas to, ko negali ištęsėt. Matome, kad šiuo metu Lietuvoje daugelis švietimo įstaigų neturi tikrų lyderių vadovų, bet dar blogiau, jei mokytojai nėra lyderiai, nes neugdomos moksleiviams kompetencijos, reikalingos lyderiams. Lyderystė bendrojo ugdymo mokykloje yra didelė siekiamybė ir yra laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių lemiančių sėkmę įvairiose mokyklos srityse. Lyderystė kyla ne iš vieno žmogaus, o iš grupės asmenų, kurie tiki lyderyste. Todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik mokyklos vadovui, bet ir visai mokyklos bendruomenei, nes lyderiu gali būti kiekvienas. Šiandiena, kai vyksta dideli pokyčiai bendrajame ugdyme tapo labai svarbu rasti efektyviausią būdą, kaip vystyti ir plėtoti ugdymą. Pasaulyje vienas iš šiuolaikinių požiūrių į mokyklos valdymą yra pakeistas ir vadovo pozicija yra nukreipiama nuo vadovavimo link lyderystės. Ilgą laiką lyderystė buvo suprantama kaip geras vadovavimas, kur už viską atsako vadovas (dažniausiai direktorius), kitaip tariant ,,vertikali vadyba“, o šiandien tai bandoma pakeisti ir akcentuojama lyderystė kaip procesas ir galimybė kiekvieno saviraiškai. Mokykloje yra svarbi pasidalytoji lyderystė, kuri nereiškia, jog visi yra lyderiai, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms visi turi potencialo imtis lyderio darbo (Harris, 2011). Tai tarsi grandinė, kurioje kiekvienas grandinės narys yra atsakingas už bendrą rezultatą. Italijos švietimo įstaigose didelis dėmesys skiriamas pasidalytąjai lyderystei. Reikalingos kūrybiškos ir inovatyvios idėjos, kurias per kuo trumpesnį laiką ir efektyviausiu būdu, galima būtų surasti bei paversti realiais ir veikiančiais sprendimais. Tokioje aplinkoje norint sėkmingai kurti ir mokytis, tiek vadovai, tiek mokytojai, tiek ir mokiniai, turi turėti naujas kompetencijas ir įgūdžius: gebėjimą imtis atsakomybės, burti komandą, veikti netradiciškai, o kūrybiškai, nuolat ieškoti, eksperimentuoti, būti versliam. Programos "Švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų lyderystės galių stiprinimas: Italijos švietimo įstaigų patirtys" siekis - sudaryti sąlygas įstaigų vadovams, mokytojams, pagalbos moksleiviams, mokytojams ir mokyklai specialistams susipažinti su šios šalies ugdymo įstaigų praktika bei gerąja patirtimi. Šioje šalyje taip pat vyksta švietimo reforma, taip pat trūksta mokytojų, bet yra daug veikiama kuriant ugdymo įstaigų kolektyvuose bendradarbiavimo kultūrą visais lygmenimis: valdyme, tarp mokytojų (kas savaitiniai pasitarimai), moksleivių. Ypatingas vaidmuo tenka socialiniams pedagogams, psichologams ir kitiems specialistams, padedantiems pedagogams sudaryti įtraukias ugdymuisi sąlygas kiekvienam moksleiviui. Mokymosi procese itin reikšmingą vaidmenį vaidina mokytojų gebėjimas įtraukti, sudominti ir motyvuoti mokinius mokytis, naudojant inovatyvius ir kūrybiškus mokymosi proceso įrankius, iššūkių sprendimo, bendradarbiavimo bei bendrakūrybos su skirtingais mokyklos ekosistemos dalyviais metodus. Itin svarbu, kad ugdymosi procese šie įrankiai ir metodai būtų pradėti taikyti kuo anksčiau, kas leidžia ne tik akseleruoti inovacijų kūrimą mokyklos bendruomenėje, bet ir išmokyti vaikus vizualizuoti mokymosi procesą, skatinti jų kūrybiškumą, gerinti komunikacijos ir savianalizės įgūdžius, leidžia eksperimentuoti ir įgyvendinti savo kūrybiškas idėjas saugioje mokymosi aplinkoje. Bendradarbiaujanti ugdymo sistema suteikia mokytojams įrankius, leidžiančius sukurti socialinius santykius grįstus empatija bei sveikinančius skirtingumą ar kitokių nuomonių turėjimą bei tokiu būdu paskatinant inovatyvius ir kūrybiškus mokymosi proceso įrankius, mokymosi aplinką. Eksperimentavimo metodai ir įrankiai suteikia mokytojams gebėjimus sukurti tiek darbo, tiek mokymosi procesą, kuriame skatinamas šio proceso vizualizavimas, analizė ir savirefleksija, ugdanti mokinių gebėjimus įvertinti savo pažangą, pristatyti savo idėjas, atvirai diskutuoti apie pasiekimus bei gauti ir teikti grįžtamąjį ryšį. Mokytojas, naudodamas skirtingas ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir savarankiškumą, tampa lyderiu - inovacijų kūrimo mentoriumi. Programos įgyvendinimui skiriama 40 akad. val. (19 teorijos, 15 praktinio darbo ir 6 savarankiško darbo bei refleksijų).