Kritinio mąstymo ugdymas skatinant patriotiškumą

Diegiant atnaujintą ugdymo turinį ypatingas dėmesys skiriamas mokinių kompetencijų ugdymui, tačiau ne mažesnį dėmesį reikia skirti ir šiuolaikinėje mokykloje svarbių mokytojų kompetencijų gilinimui, gebėjimui rengti aktualų, kritinį mąstymą skatinantį bei problemų sprendimu ir praktiniais pavyzdžiais pagrįstą ugdymo turinį. Kitas labai svarbus uždavinys mokytojams – ugdyti mokinių patriotiškumą, pasididžiavimą savo kraštu bei pilietines mokinių kompetencijas. Įgyvendinant programą „Kritinio mąstymo ugdymas skatinant patriotiškumą“ bus gilinamos tam tikros mokytojų kognityvinės, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės kompetencijų sudedamosios dalys. Lankydamiesi Lietuvos sostinėje Vilniuje, kurorte Birštone, Šilutėje, Rusnėje ir Panevėžio rajono muziejuose mokytojai ne tik pagilins žinias apie Lietuvos istoriją, susipažins su krašto paveldu, tarpukario Lietuvos etiketu, bet ir sukaups nuotraukų archyvą bei medžiagą, kurią panaudos rengdami integruotas pamokas, edukacines išvykas, planuodami įvairias projektines veiklas, orientuotas į gyvenimiškų problemų sprendimą, kritinį mąstymą ir pilietinį ir patriotinį ugdymą. Tik pilietiškas, kritiškai mąstantis mokytojas gali išugdyti kritiškai mąstančius mokinius. Pilietiškumo ir patriotizmo sąvokos yra neatsiejamos nuo istorijos žinių bei gebėjimo kritiškai mąstyti, karo kaimyninėje valstybėje kontekste šie gebėjimai tampa dar svarbesni. Pavyzdžiui, verda aršios diskusijos apie Justiną Marcinkevičių ir jam pastatytą paminklą, mokytojas turėti savo požiūrį, gebėti jį argumentuoti, pasiremti istorijos žiniomis. Remdamiesi filosofo Leonido Donskio įžvalgomis, turime suprasti, kad „mums tenkantys iššūkiai, įtampos bei dramos buvo išgyventos ir kitų visuomenių, jei nesugebėsime iš to pasimokyti, mes pasmerksime save baisiam politiniam ir moraliniam aklumui, kuris gali turėti pražūtingų pasekmių. Istorija reikalinga ne tik sielos rafinavimui, gilesniam žvilgsniui į pasaulį ir į dabartį, kuri, tiesą sakant, yra nesuvokiama be praeities. Istorija reikalinga tam, kad žmonija išgyventų. Claude''as Levi-Straussas yra pasakęs, jog XXI a. bus humanitarinis arba jo visai nebus“. XXI amžiuje mokymo paradigma keičiama mokymosi paradigma, kai mokytojai kuria kritinio mąstymo ugdymui palankią mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo nebeįsivaizduoja be probleminių klausimų kėlimo bei integruotos mokinių tiriamosios veiklos, o humanizmas ir patriotiškumas tampa pamatinėmis vertybėmis. 40 val. programa sudaryta iš 5 modulių. Moduliai parengti taip, kad gali būti realizuojami ir kiekvienas atskirai.