STEAM ugdymas įvardijamas kaip vienas iš Lietuvos švietimo prioritetų, pripažįstant būtinybę mokykloje skatinti inovacijų kultūrą, ugdyti mokinių kūrybiškumą, kompetencijas STEAM srityse (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija). STEAM ugdymas yra suvokiamas kaip koncepcija, bendras konstruktyvios veiklos principas, vaizdinys, kuriuo siekiama integruoti penkių mokomųjų dalykų (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) turinį, numatant galimybes lanksčiai modeliuoti ir interpretuoti STEAM ugdymo siekinius, kurti ir įgyvendinti programas skirtinguose ugdymo lygmenyse ir kontekstuose (Perignat & Katz-Buonincontro, 2019). Gamtos mokslų mokytojai turi išskirtinę galimybę integruotos prieigos dėka formuotis nuostatas, supratimą apie galimą gyvenseną šiandien ir ateityje. Ta gyvensena siejama su žmogaus ir jį supančios aplinkos santykių ir problemų sprendimais. Integrali STEAM dalykų prieiga sudaro sąlygas formuotis tokiam žmogaus mąstymui, kuris leidžia kompleksiškai pažinti ir suprasti pasaulį, daryti atsakingus sprendimus, numatyti tolimesnius kelius. Visi vienareikšmiškai pritaria, kad integruoti veiksmai atneša naudos visoms suinteresuotoms pusėms (Šlekienė, V. 2018). STEAM taikymas gali vykti įvairiais būdais: eksperimentuojant, konstruojant, rašant, naudojant papildomas priemones ar skaitmenines technologijas. Šių mokymų metu bus naudojamos konkrečios tiek skaitmeninės, tiek techninės įrangos priemonės: • 3D modeliavimo programinė įranga TinkerCAD ir Sketchup, skirta 3D modelių paruošimui spausdinimui; • Vektorinės grafiko programinė įranga, skirta CNC lezerinio pjovimo staklėms; • Robotikos rinkiniai Lego Spike, Lego WeDo 2, Lego EV3 ir VEX • CNC lazerinio pjovimo staklės • 3D spausdintuvai • Mikro procesorius Micro:Bit Šie įrankiai gali būti naudojami skirtingoms temoms, integruojant su istorija, biologija, fiziniu aktyvumu, geografija ir kitais dalykais. Šiomis platformomis bus mokoma kurti tiek skaitmeninius, tiek materialinius projektus. Mokymų dalyviams bus suteikiami įrankiai ir parodoma kaip jie naudojami, kokių rezultatų galima pasiekti, supažindinama su pavyzdinėmis pamokomis. Todėl dalyviai patys praktiškai atliks užduotis, kad geriau suprastų, kaip veikia tam tikri įrankiai ir galėtų lengviau suvokti, kokias užduotis galima sukurti ir naudoti pamokų metu. Numatomas rezultatas – mokymo dalyvių patobulėjusi skaitmeninė kompetencija ir praktinis techninės įrangos įveiklinimo įgūdžiai ugdyme: • 3D modeliavimo ir spausdinimo įgūdžių tobulinimas: o Gebėjimas kurti ir spausdinti 3D modelius naudojant TinkerCAD ir Sketchup programinę įrangą. o Įgytas supratimas apie 3D spausdintuvų veikimą ir jų taikymą ugdyme. • Techninės įrangos valdymo gebėjimai: o Mokėjimas naudotis robotikos rinkiniais (Lego Spike, Lego WeDo 2, Lego EV3, VEX) siekiant praktinio mokinių įsitraukimo į technologijų projektus. o Gebėjimas naudotis CNC lazerinio pjovimo staklėmis įvairių mokymo projektų realizavimui. • Inovatyvių mokymo metodų integravimas: o Kūrybiškas ir efektyvus mikroprocesoriaus Micro:Bit taikymas ugdymo procese. o Integruotų projektų kūrimas, skatinantis mokinių kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. • Interdisciplininių projektų kūrimo kompetencijos: o Gebėjimas kurti ir įgyvendinti projektus, integruojančius skirtingas disciplinas (istoriją, biologiją, geografiją ir kt.). o Mokėjimas naudotis įvairiomis skaitmeninėmis ir techninėmis priemonėmis tarpdisciplininių projektų vykdymui. • Projekto valdymo ir komandinių įgūdžių tobulinimas: o Gebėjimas planuoti ir valdyti projektus nuo idėjos iki įgyvendinimo. o Komandinio darbo įgūdžių gerinimas per bendrus projektus su kitais mokytojais ir mokiniais. • Technologinių sprendimų pritaikymas realioms problemoms: o Praktinis technologinių sprendimų pritaikymas kasdieniams iššūkiams spręsti. o Gebėjimas identifikuoti problemas ir naudoti technologijas jų sprendimui.