Mokytojų įgūdžių stiprinimas veiksmingam visų mokinių ugdymui

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse (2019) apibrėžiami ugdymo turinio kaitos strateginiai uždaviniai: parengti į kompetencijų plėtotę orientuotas Bendrąsias programas, siekti užtikrinti tinkamus mokymo ir mokymosi išteklius, tobulinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą. 2022-09-30 patvirtintos 44 atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų. Iš viso atnaujintos 47 programos, 2023–2024 mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m. Patvirtinus atnaujintas bendrąsias programas, prasideda pasiruošimo ir programose numatyto aktyvaus švietimo reformos įgyvendinimo etapas, kuriame mokytojai yra svarbiausia grandis. Taigi, mokytojams svarbu stiprinti savo kompetencijas, atnaujinti žinias, nuosekliai ir atsakingai rengtis atnaujinto turinio įgyvendinimui. Ši kvalifikacijos tobulinimo programa yra skirta plėtoti mokytojų kompetencijas, būtinas sėkmingam patvirtintų bendrųjų programų įgyvendinimui ir įsitraukimui į ugdymo turinio tikslingą praktikos kaitą. Atnaujintose bendrosiose programose laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties. Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas. Įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį būtina atsižvelgti į besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus šalies visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus. Programos metu bus aptarti reikalavimai šiuolaikinei pamokai. Kokia ji turėtų būti? Koks mokytojo vaidmuo joje? Kokie yra efektyvios pamokos bruožai, kokios įtraukiojo ugdymo galimybės, kokia formuojamojo vertinimo įtaka mokinių mokymosi motyvacijai ir kt. Visų pamokos etapų aptarimas, mokinių vaidmuo įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, veiksmingos grįžtamosios informacijos pateikimas ir kitų veiksnių analizė padės tobulinti vertinimo strategijas bei įtakoti mokinių mokymosi motyvaciją. Programos dalyviai gilinsis į tai, kaip reikėtų dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas, kaip organizuojant veiklas atsižvelgti į mokinių raidos ypatumus, kaip lanksčiai ir tikslingai pasirinkti mokymo(si) metodus, strategijas, kaip veiklas organizuoti taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Programoje dėmesio bus skiriama personalizuoto mokymo(si) situacijoms analizuoti, kontekstui (daugiakultūriškumui ir kt.) aptarti, veiklų organizavimui remiantis šiuolaikinio ugdymo paradigma bei palankios ugdymo(si) aplinkos kūrimui. Geros mokyklos koncepcijoje ugdymo(si) aplinkai skiriamas svarbus dėmesys, kai nuo tradicinių erdvių pereinama prie „klasių be sienų“ (patogios, įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, mokyklos patalpų naudojimo įvairovė, „klasės lauke“ ir kitoks mokyklos teritorijos pritaikymas ugdymui), „mokyklų be sienų“. Ugdytojai, kaip edukacinių aplinkų kūrėjai, turi labai dėmesingai stebėti, kaip besimokantieji veikia savosiose aplinkose. Labai svarbu, kad organizuojamos edukacinės pamokos atitiktų ugdymo turinį, padėtų įgyvendinti ugdymo uždavinius. Svarbu, kad pasirinktose dalyvauti edukacinėse programose būtų tinkamas žinių ir jų praktinio pritaikymo santykis, kad mokiniai reflektuotų, apmąstytų edukacinę pamoką: ko išmoko, kur pritaikys įgytas žinias ir gebėjimus, kokius klausimus dar reikėtų išsiaiškinti. Labai svarbu, kad pats mokinys save įvertintų. Visos programos įgyvendinimo metu dalyviai stiprins savo patirtį planuoti, įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį, vertinti individualius mokinių ugdymosi pasiekimus, suteikti grįžtamąjį ryšį.