Pokyčių proceso valdymas, pozityvaus psichologinio klimato kūrimas ir darbuotojų motyvavimas

rganizacijų vystymasis teikiant naudą visuomenei – tai ne tik organizacijos narių sumanus valdymas kūrybiškai, lanksčiai reaguojant į išorinės aplinkos iššūkius bei pokyčius, bet ir išskirtinis dėmesys darbuotojui, kaip unikaliam organizacijos ištekliui. Tam pasitarnauja darbo motyvacija, kurios paskirtis – aktyvinti organizacijos personalą, kad u?tikrinti iškeltų tikslų įgyvendinimą bei tuo pasiekti kiekvieno dirbančio ?mogaus asmeninių poreikių patenkinimą. Darbuotojų poreikių tenkinimas, realizuojant asmens fiziologinius bei intelektinius gebėjimus aktyvioje darbinėje veikloje, suponuoja tiesiogines sąsajas su organizacijos rezultatyvumu, įtakojančiu individo, organizacijos ir visuomenės gyvavimo kokybę, todėl darbo motyvacijos proceso vystymo problemos sprendimas suvoktinas per motyvavimo mechanizmų paiešką ir diegimą. Vertinant darbo motyvaciją kaip ?mogaus aktyvinimą veikti vardan organizacijos tikslo per asmeninių poreikių patenkinimą, darbo motyvacija tampa neatsiejama nuo organizacijos gyvavimo ir vystymosi, todėl suprantama, kad kuo daugiau išsivysčiusi organizacija kaip sociokultūrinė sistema, tuo geriau panaudojami vidiniai ištekliai, tuo didesnis dėmesys skiriamas savo narių motyvavimui bei jų poreikių tenkinimui. Psichologinis atsparumas yra individo gebėjimas prisitaikyti prie sunkių ar stresuojančių situacijų, atlaikyti emocinį spaudimą, stresą arba traumas ir ne tik grįžti prie pradinės būsenos, bet ir augti, tobulėti ir mokytis iš šių patirčių. Žmonės, turintys aukštą psichologinį atsparumą, dažnai yra lankstesni, prisitaikantys prie pokyčių, ir moka efektyviai įveikti gyvenimo iššūkius. Perdegimas yra ilgalaikio streso ar nuovargio rezultatas, susijęs su profesine veikla, kai asmuo jaučia emocinę išsekimą, padidėjusį atstumą nuo darbo ar žmonių, su kuriais dirba, ir sumažėjusį asmeninį pasitenkinimą. Perdegimas gali turėti rimtų sveikatos pasekmių, todėl svarbu jo išvengti. Teigiamo švietimo įstaigos įvaizdžio formavimui įtakos turi personalo vadyba, mokyklos veiklos planavimas, inovatyvūs, aukštos kvalifikacijos ir besidalinantys gerąja darbo patirtimi mokytojai. Organizacijos įvaizdį formuoja ir reprezentuoja vadovas, jo darbo stilius, komunikaciniai gebėjimai, geranoriškumas pavaldinių atžvilgiu. Formuoti teigiamą įvaizdį svarbu ne tik pelno siekiančioms organizacijoms, bet ir švietimo organizacijos. Dėl šios priežasties visos švietimo paslaugas teikiančios organizacijos turėtų vieną iš pagrindinių tikslų iškelti - teigiamo bei patrauklaus įvaizdžio formavimo būtinybę. Siekiant šio tikslo būtina efektyvinti vidinę komunikaciją, įgalinti praktinėje veikloje profesinio bendravimo bei bendradarbiavimo aspektus ir formas. Programos trukmė – 60 ak. val., (4 moduliai). Teorija – 24 ak. val. Praktika – 16 ak. val. Savarankiškas darbas – 20 ak. val.