Aplinkos tvarumas
Tvarūs miestai ir gyvenvietės
Aplinkos tvarumas
Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Nors aplinkosauga yra aplinkos tvarumo dalis, jis apima kur kas daugiau – jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe. Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams. Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio.
Tvarūs miestai ir gyvenvietės
Tvarūs miestai ir gyvenvietės yra miestų planavimo ir vystymo modelis, kuris siekia užtikrinti gyvenimo kokybę, ekonominį klestėjimą ir aplinkos apsaugą ilgalaikėje perspektyvoje. Tokios miesto plėtros strategijos yra orientuotos į aplinkos tvarumą, socialinį teisingumą ir ekonominį efektyvumą, siekiant sukurti sveiką, saugią ir darnią aplinką gyventojams ir ateities kartoms.
Skatinama pergalvoti, kaip planuojame miestus, kaip juos tvarkome ir valdome ir kaip juose gyvename, kad miestai būtų ne problemų šaltiniai, o atvirkščiai – darnūs, atviri, įtraukūs, kompaktiški, saugūs ir gyvybingi ekonominio augimo, kultūrinio ir socialinio gyvenimo centrai, kurie skatina sveiką gyvenseną, atsakingą gamybą ir vartojimą ir užtikrina gamtinės aplinkos kokybę bei sudaro sąlygas mažinti klimato kaitą.
Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų gyvenvietės planavimo ypatumus (miestų funkcinės zonos), miestietiško ir kaimiško gyvenimo privalumus ir trūkumus; darnų judumą mieste ir tarp gyvenviečių; miesto ekologinį pėdsaką ir jo mažinimo galimybes.
Pilietiškumo pagrindai
Ekonominio vystymosi tikslai. Aptariamos Jungtinių Tautų plėtros programos ir darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo tikslai. Analizuojami ES tvaraus vartojimo ir gamybos ekonominės politikos pavyzdžiai, diskutuojama apie tvarios, ekologiškos, gamtą tausojančios vartojimo kultūros reikšmę ir iššūkius.
Fizika
Energijos šaltiniai. [...] Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia ir galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.
Gamtos mokslai
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja gamtinius išteklius [...]
Energija kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi [...], kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.
Energijos šaltiniai. [...] Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų [...] plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja gamtinius išteklius [...]
Energija kasdieniame gyvenime. Aiškinamasi [...], kaip taupyti elektros ir šilumos energijas.
Energijos šaltiniai. [...] Aptariami atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžiai, jų privalumai ir trūkumai.
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų [...] plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
Biologija
F2.3. Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Aplinkosauga. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F2.3. [...] Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
F3.3. Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
F2.3. Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...]
F2.3. Apibūdina darnaus vystymosi svarbą aplinkosaugai ir žmonių gerovei dabar ir ateityje. Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Aplinkosauga. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F2.3. [...] Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
F3.3. Apibūdina gamtos išteklių ribotumą. [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
F2.3. Apibūdina darnaus vystymosi svarbą kaip bendruomenių ir valstybių vystymąsi, paremtą aplinkosauga ir žmonių gerove dabar ir ateityje. Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. [...]
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Dailė
B1.3. Trumpai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius.
Kultūrinis paveldas. [...]. Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. [...].
C3.3. At(si)renka sau įdomius ir patrauklius dailės kūrinius.
Projektai. Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse [...].
A2.3. Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja kūrybos įrankius ir medžiagas. Eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Erdvines formas konstruoja iš [...] kartono ir gamtos medžiagų [...].
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. [...] įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. [...].
B3.3. Dailės kūriniuose pastebi ir apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, nusako ekologines temas ir jų vaizdavimo būdus.
Dailės žanrai. Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos [...] kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. [...].
Dailės istorija. [...]. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Meninės išraiškos bruožai. Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. [...].
A3.3. Plokštumoje ir erdvėje išradingai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, taiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.
B3.3. [...] kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus.
Kultūrinis paveldas. Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui.
Meninės išraiškos bruožai. Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. [...].
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, [...].
Dailės istorija. [...]. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.
A3.3. Savarankiškai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, pasirinkta stilistika perteikia jas savo kūryboje.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Erdvinės kūrybos medžiagų ir technikų savitas kūrybingas taikymas.
A1.3. [...]. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus.
Meninės idėjos. Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
A5.3. [...]. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, išsamia metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu.
Projektai. Integruota veikla. [...]. Kūrybinių pasiekimų aplanko (portfolio) kūrimas siekiant atskleisti save, vertybes, kūrybą, savo gyvenamąją aplinką.
B1.3. Trumpai paaiškina išmoktas dailės sąvokas, vartoja jas apibūdindamas dailės kūrinius.
Kultūrinis paveldas. [...]. Aptariami senovinių pastatų vidaus ir išorės ypatumai, senų daiktų patogumas, iš kokių medžiagų jie sukurti. Palyginami seni ir nauji daiktai, namai, aptariamas jų grožis. [...].
C3.3. At(si)renka sau įdomius ir patrauklius dailės kūrinius.
Projektai. Integruota veikla. Mokosi tikslingai ir saugiai ieškoti informacijos apie dailę, dailininkus ir jų kūrinius internetinėse svetainėse [...].
A2.3. Taiko pasiūlytas dailės technikas, saugiai naudoja kūrybos įrankius ir medžiagas. Eksperimentuoja, negalvodamas apie galutinį rezultatą.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Erdvines formas konstruoja iš [...] kartono ir gamtos medžiagų [...].
A2.3. Pasirenka ir taiko jau žinomas dailės technikas, kūrybiškai ir saugiai jomis naudojasi.
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. [...] įvairia technika kuriami gamtos ir miestų vaizdai. [...].
B3.3. Dailės kūriniuose pastebi ir apibūdina gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos formų estetines savybes, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, nusako ekologines temas ir jų vaizdavimo būdus.
Dailės žanrai. Peizažas: gamtos ir oro būsenų vaizdavimas. Lietuvos peizažas įžymių lietuvių dailininkų kūriniuose. Buitinis žanras. Animalistinis žanras.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos [...] kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. [...].
Dailės istorija. [...]. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Mokosi sudėtingesnių dailės technikų (lipdymo, liejimo, skaptavimo) ir įvairių jų jungimo būdų viename kūrinyje.
A3.3. [...] įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.
Meninės išraiškos bruožai. Simetriška ir nesimetriška kompozicija. Visuma ir detalė. Dydžių ir spalvų santykiai. [...].
A3.3. Plokštumoje ir erdvėje išradingai kuria statiškas ir dinamiškas kompozicijas, sumaniai naudoja kontrastingus dydžius, taiko spalvinės ir linijinės perspektyvos principus. Renkasi įvairius spalvų niuansus, toninę įvairovę, perteikia objektų ar reiškinių ypatybes.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Konstruoja pilnavidures, tuščiavidures erdvines formas, senovinių ir ateities miestų, statinių maketus – fantazijas.
B3.3. [...] kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus.
Kultūrinis paveldas. Kraštovaizdžio architektūra ir žmogaus įtaka jo kaitai. Rūmų kompleksai ir parkai. [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka sudominusią vizualią idėją iš įvairių kultūrinių, informacinių šaltinių, aplinkos, asmeninių išgyvenimų, pristato ją žodžiu, pateikia įvairių eskizų, išsamiai paaiškina, kokius atlikimo būdus pasirinks savitos idėjos įgyvendinimui.
Meninės išraiškos bruožai. Spalvoti šešėliai. Pozityvo, negatyvo, kiaurymės galimybės plokštumoje ir erdvėje. [...].
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, [...].
Dailės istorija. [...]. Šiuolaikinės architektūros ir meno įtaka visuomenei, jos gyvenimo būdui. Pastatų projektavimo ypatumai, pastangos taupyti energiją, naujų konstrukcijų ir medžiagų paieškos.
A3.3. Savarankiškai naudojasi grafinių, spalvinių, erdvinių, audiovizualiųjų ar medijų meno raiškos priemonėmis. Kūrybiškai interpretuodamas aplinkos, meno kūrinių inspiruotas idėjas, pasirinkta stilistika perteikia jas savo kūryboje.
Dailės technikos: erdvinė raiška. Erdvinės kūrybos medžiagų ir technikų savitas kūrybingas taikymas.
A1.3. [...]. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus.
Meninės idėjos. Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
A5.3. [...]. Parengia kūrybos aplanką (portfolio) su kūrinių nuotraukomis, išsamia metrika, idėjų eskizais, kūrybinių ieškojimų variantais, trumpu kūrybinio proceso aprašymu, kūrybinio rezultato ir įgytos patirties įsivertinimu.
Projektai. Integruota veikla. [...]. Kūrybinių pasiekimų aplanko (portfolio) kūrimas siekiant atskleisti save, vertybes, kūrybą, savo gyvenamąją aplinką.
Šokis
A2.3. Pavieniui ar poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius.
Šokio kūryba. [...]. Mokosi judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą.
Etika
D1.3. [...] Argumentuoja, pristato tvarios plėtros ir gamtai draugiškos ciklinės technologijos pranašumus. [...]
D1.3. [...] Argumentuoja, pristato tvarios plėtros ir gamtai draugiškos ciklinės technologijos pranašumus. [...]
Etninė kultūra
Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. [...] Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.
Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. [...] Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.
Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. [...] Aptaria tradicinius darbus ir amatus Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade ir UNESCO Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimą, analizuoja kitų šalių pavyzdžius.
Kalendoriniai papročiai, amatai ir verslai. [...] Tyrinėja baltų amatų ir verslų įvairovę (gintaro rinkimą ir apdirbimą, kalvystę ir kt.) kitų tuometinių Europos kultūrų kontekste. Nurodo įvairiais laikotarpiais vykusios baltų prekybos ypatybes. Analizuoja baltų darbų, amatų, verslų rekonstrukcijas ir tęstinumą, įvairias sklaidos formas šiuolaikiniame Lietuvos ir platesniame Europos kultūros lauke.
Užsienio kalba (pirmoji)
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Katalikų tikyba
Vienas pasaulis – viena žmonija. [...] Ką pasirinksi – viešpatauti ar tarnauti? (Tvarumo principas, vartotojiškumo ir globalizacijos samprata, kylančios problemos ir sprendimo būdai). Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).
Gerovė ir teisingumas visiems. Kodėl pirkti brangius batus yra ekonomiškiau? (Vartotojiškumas, tvarumas, taupumas, saikingumas). [...] Ar krikščionys turi papildomus plaučius ir vandenynus? (Kūrinijos Evangelija, ekologinis atsivertimas, Enciklika „Laudato si?“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais). [...]
Vienas pasaulis – viena žmonija. [...] Ką pasirinksi – viešpatauti ar tarnauti? (Tvarumo principas, vartotojiškumo ir globalizacijos samprata, kylančios problemos ir sprendimo būdai). Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).
Gerovė ir teisingumas visiems. Kodėl pirkti brangius batus yra ekonomiškiau? (Vartotojiškumas, tvarumas, taupumas, saikingumas). [...] Ar krikščionys turi papildomus plaučius ir vandenynus? (Kūrinijos Evangelija, ekologinis atsivertimas, Enciklika „Laudato si?“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais). [...]
Užsienio kalba (antroji)
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.)
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Didžiausi šalies miestai, gyventojai.
Gyvenamoji aplinka (namo, buto, kambario interjeras, tvarkymasis, mano miestas, kelias į mokyklą ir kt.)
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Taikomosios technologijos
Darbo priemonių, įrankių ar įrangos, medžiagų parinkimas. [...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas atsižvelgdami į jų suderinamumą, paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.
Gaminio ir (ar) produkto dizaino objektai. [...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms.
Chemija
Rūgštys. [...] Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais. [...]
Nemetalai ir jų junginiai. [...] Nemetalai pradedami nagrinėti nuo aplinkoje esančių pavyzdžių: dezinfekcija chloru, ozonu, spiritiniu jodo tirpalu; vandenilio energetika; silicio naudojimas puslaidininkių lustuose; grafito, sintetinių deimantų gamyba; apsisaugojimas nuo baltojo fosforo. [...]
Žmogaus veiklos poveikis aplinkai. [...] Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas.
Aplinkos tarša.
[...] Pagrindžiama buitinių atliekų rūšiavimo ir antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Siūlomi taršos mažinimo būdai, pagrindžiant tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą.
Rūgštys. [...] Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais. [...]
Nemetalai ir jų junginiai. [...] Nemetalai pradedami nagrinėti nuo aplinkoje esančių pavyzdžių: dezinfekcija chloru, ozonu, spiritiniu jodo tirpalu; vandenilio energetika; silicio naudojimas puslaidininkių lustuose; grafito, sintetinių deimantų gamyba; apsisaugojimas nuo baltojo fosforo. [...]
Žmogaus veiklos poveikis aplinkai. [...] Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas.
Aplinkos tarša.
[...] Pagrindžiama buitinių atliekų rūšiavimo ir antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Siūlomi taršos mažinimo būdai, pagrindžiant tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą.
Technologijos
Įvertinami darbo našumui, tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai (kūrybinio sprendimo paieška, brėžinių sudarymas su IKT bei programine įranga ir be jų), skirtumai gaminio savikainai, kai vykdomas individualus užsakymas ir vyksta serijinė, masinė gamyba.
[...] Apibūdinami tvarią gamybą, skaidrų verslą skatinantys veiksniai, dabartinė situacija, tendencijos.
[...] Apibūdinamos išmanaus būsto elektroninės sistemos (pavyzdžiui, apsaugos, apšvietimo, klimato reguliavimo patalpose sistemos), jų elementai, valdymo pavyzdžiai.
[...] Taikant skaitmeninius ir (ar) analoginius mikrovaldiklio įėjimus ir išėjimus, sudaromos nesudėtingos programos, algoritmų sekos, naudojant pasirinktą mikrovaldiklių programavimo aplinką (pavyzdžiui, Arduino IDE), su teksto programavimo kalba (pavyzdžiui, C++, Python).
[...] Aptariami ekologinio dizaino aspektai, tradicijos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.
Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai.
Įvertinami darbo našumui, tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai (kūrybinio sprendimo paieška, brėžinių sudarymas su IKT bei programine įranga ir be jų), skirtumai gaminio savikainai, kai vykdomas individualus užsakymas ir vyksta serijinė, masinė gamyba.
[...] Apibūdinami tvarią gamybą, skaidrų verslą skatinantys veiksniai, dabartinė situacija, tendencijos.
[...] Apibūdinamos išmanaus būsto elektroninės sistemos (pavyzdžiui, apsaugos, apšvietimo, klimato reguliavimo patalpose sistemos), jų elementai, valdymo pavyzdžiai.
[...] Taikant skaitmeninius ir (ar) analoginius mikrovaldiklio įėjimus ir išėjimus, sudaromos nesudėtingos programos, algoritmų sekos, naudojant pasirinktą mikrovaldiklių programavimo aplinką (pavyzdžiui, Arduino IDE), su teksto programavimo kalba (pavyzdžiui, C++, Python).
[...] Aptariami ekologinio dizaino aspektai, tradicijos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.
Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai.
Inžinerinės technologijos
Nagrinėjami darnios plėtros principai, naujų ir besivystančių technologijų poveikis gamybai, ekonomikai, visuomenei, aplinkai, klimato kaitai [...].
Aptariamos ir analizuojamos kompozitinės medžiagos, jų klasifikacija, jas armuojantys elementai ir jų savybės, kompozitų formavimas ir panaudojimo pavyzdžiai.
Nagrinėjama gaminių paviršių apdaila: metalinės dangos, neorganinės dangos, organinės dangos, jų taikymo pavyzdžiai.
Analizuojami pramoninio dizaino principai, harmoningos formos sudarymo dėsningumai [...].
Aptarimas ir analizuojamas racionalus gamybos planavimas; tikslingas technologinių procesų ir sekų pasirinkimas; inžinerinių medžiagų, funkcinių dalių ir komponentų, gamyboje naudojamų įrankių ir įrangos parinkimas, jų saugus taikymas; kokybės kontrolė, jos tikrinimo būdai [...].
Susipažįstama su bioproceso inžinerijos principais, analizuojamos pagrindinės pasirinktų biotechnologijų pagalba gautų medžiagų ir produktų savybės, jų pranašumas.
Atliekami tyrimai ir bandymai pasirinktoje biotechnologijų kryptyje, apimantys klasikinės arba moderniosios biotechnologijos procesų inžineriją (tinkamo biologinio objekto parinkimą, jam svarbių fizikinių aplinkos parametrų parinkimą ir užtikrinimą, ir (ar) gauto produkto savybių tyrimą. Pavyzdžiui, skirtingo inkubavimo laiko, temperatūros, priedų ir kitų parametrų įtaka jogurto ir (ar) imbierinio gėrimo ir (ar) duonos organoleptinėms (išskyrus skonį) ir fizikinėms savybėms.
Parenkamos ir (ar) derinamos darbo priemonės, įrankiai, įranga (įskaitant ir skaitmenines), medžiagos (komponentai, sistemos) jų savybės ir (ar) charakteristikos, atsižvelgiant į paskirtį, gaminimo ir (ar) apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.
Kuriami ir bandomi statinių (tiltas, dangoraižis ar pan.) modeliai, taikant įvairias apkrovas, tiriamos jų konstrukcijos, atliekami skaičiavimai, rezultatų analizė, pagrindimas.
Nagrinėjamas mechaninių sistemų projektavimas ir modeliavimas, jų funkcijų pritaikymas kuriamuose produktuose; kuriami transporto priemonių, jų sistemų modeliai, išbandomos jų funkcijos, atliekami skaičiavimai, rezultatų analizė, pagrindimas.
Nagrinėjami darniosios gyvenamosios aplinkos principai, tvarios urbanistikos technologijos (įskaitant vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir pan.) ir jų taikymas, pavyzdžiai [...].
Analizuojamas darnus pastatas: darnaus pastato principai, techniniai reikalavimai, energinis efektyvumas ir jo didinimas.
Palyginama energijos gamyba, naudojanti iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, vandens, geoterminio šildymo, biokuro, vandenilio), generatorius ir variklius, aptariami jų veikimo principai, techniniai reikalavimai, sandara, panaudojimas ir perspektyvos [...].
Geografija
Lietuvos geografinis pažinimas. [...] Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba. [...]
Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė. [...]
Globalizacija ir darnus vystymasis. Aiškinamasi, kas yra globalizacija, ir nurodomi jos pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos. Kasdienio daikto gamybos arba teikiamos paslaugos pavyzdžiu aiškinami globalizacijos procesai. Nagrinėjami tarptautinės prekybos ypatumai, pateikiami ir vertinami nesąžiningos prekybos pavyzdžiai. Nurodomos ir vertinamos globalizacijos teigiamos ir neigiamos pusės. Susipažįstama su pasirinktomis globalinėmis problemomis ir jų poveikiu aplinkai bei žmonėms, analizuojami galimi problemų sprendimo būdai. Aiškinamasi, kas yra darnusis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. [...]
Valstybių ir regionų apžvalga. Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]
Urbanizacija. Nagrinėjami Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys urbanizacijos procesai, apibūdinamos urbanizacijos, urbanizacijos lygio, suburbanizacijos, reurbanizacijos, aglomeracijos sąvokos, pasitelkiant konkrečius miestų pavyzdžius. Nagrinėjami ir vertinami stumiamieji ir traukiamieji veiksniai. [...]
Megapoliai. Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse. [...]
Darnus miestų vystymas. Aiškinamasi, kas yra darnusis miestų vystymasis, nagrinėjami šio proceso pavyzdžiai. [...]
Globalizacija. [...] skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. [...]
Mikroklimatas. Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.
Miestai. Paaiškinami miestų apibrėžimo kriterijai, remiantis jais lyginami skirtingų pasaulio šalių ir regionų miestai.
Urbanizacija. Vertinamos urbanizacijos priežastys, nagrinėjami urbanizacijos procesai ir dabartinės tendencijos skirtingo ekonominio lygio valstybėse.
Miestų funkcinės zonos. Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui.
Hiperurbanizacija. Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys ir pasekmės. Vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.
Miestų mikroklimatas. Paaiškinami miesto mikroklimato ypatumai, analizuojamas klimato kaitos poveikis jam ir vertinamos priemonės pokyčiams švelninti.
Miestų infrastruktūra. Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.
Ateities miestai. Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.
Lietuvos geografinis pažinimas. [...] Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba. [...]
Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė. [...]
Globalizacija ir darnus vystymasis. Aiškinamasi, kas yra globalizacija, ir nurodomi jos pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos. Kasdienio daikto gamybos arba teikiamos paslaugos pavyzdžiu aiškinami globalizacijos procesai. Nagrinėjami tarptautinės prekybos ypatumai, pateikiami ir vertinami nesąžiningos prekybos pavyzdžiai. Nurodomos ir vertinamos globalizacijos teigiamos ir neigiamos pusės. Susipažįstama su pasirinktomis globalinėmis problemomis ir jų poveikiu aplinkai bei žmonėms, analizuojami galimi problemų sprendimo būdai. Aiškinamasi, kas yra darnusis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. [...]
Valstybių ir regionų apžvalga. Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. [...]
Urbanizacija. Nagrinėjami Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys urbanizacijos procesai, apibūdinamos urbanizacijos, urbanizacijos lygio, suburbanizacijos, reurbanizacijos, aglomeracijos sąvokos, pasitelkiant konkrečius miestų pavyzdžius. Nagrinėjami ir vertinami stumiamieji ir traukiamieji veiksniai. [...]
Megapoliai. Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse. [...]
Darnus miestų vystymas. Aiškinamasi, kas yra darnusis miestų vystymasis, nagrinėjami šio proceso pavyzdžiai. [...]
Globalizacija. [...] skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. [...]
Mikroklimatas. Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.
Miestai. Paaiškinami miestų apibrėžimo kriterijai, remiantis jais lyginami skirtingų pasaulio šalių ir regionų miestai.
Urbanizacija. Vertinamos urbanizacijos priežastys, nagrinėjami urbanizacijos procesai ir dabartinės tendencijos skirtingo ekonominio lygio valstybėse.
Miestų funkcinės zonos. Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui.
Hiperurbanizacija. Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys ir pasekmės. Vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.
Miestų mikroklimatas. Paaiškinami miesto mikroklimato ypatumai, analizuojamas klimato kaitos poveikis jam ir vertinamos priemonės pokyčiams švelninti.
Miestų infrastruktūra. Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.
Ateities miestai. Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.
Lotynų kalba ir Antikos kultūra
Romos miestas. Aptariamos senovės Romos realijos (lingua Latina, Latium, Roma antiqua, Roma aeterna, Palatium (mons Palatinus), Capitolium (mons Capitolinus), Forum Romanum, Campus Martius, templum, porta, murus, insula (daugiabutis gyvenamasis namas), Via Appia, Via Sacra).