Aplinkos tvarumas
Aplinkos apsauga
Aplinkos tvarumas
Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu. Nors aplinkosauga yra aplinkos tvarumo dalis, jis apima kur kas daugiau – jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe. Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams. Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio.
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsauga (aplinkosauga) yra susijusi su sąmoningu natūralios ar žmogaus sukurtos aplinkos saugojimu nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, vykdant ūkinę veiklą, įgyvendinant infrastruktūros planus ar naudojant gamtos išteklius.
Siekiama, kad mokiniai suprastų žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtųsi asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, taršos mažinimą.
Informatika
F2.3. Kalba apie skaitmeninių įrenginių poveikį aplinkai.
Skaitmeninės technologijos ir aplinka. [...] Paaiškinama, kodėl elektrą reikia taupyti. Mokomasi atpažinti, kur elektros energija eikvojama be reikalo ir kaip galima ją taupyti paprasčiausiu būdu (atjungti pilnai įkrautus skaitmeninius įrenginius nuo elektros, išjungti nenaudojamus įrenginius, naudoti skaitmeninį įrenginį neprijungus jo prie maitinimo šaltinio).
F2.3. Pateikia skaitmeninių technologijų poveikio visuomenei ir aplinkai pavyzdžių.
Skaitmeninių technologijų poveikis visuomenei ir aplinkai. Paaiškinamas skaitmeninių technologijų teigiamas poveikis visuomenei [...], aplinkai (galimybė perdirbti atliekas) ir kt. [...] Pateikiami skaitmeninių technologijų teigiamo ir neigiamo poveikio visuomenei, aplinkai pavyzdžiai.
F2.3. Nurodo neigiamą skaitmeninių įrenginių poveikį aplinkai ir imasi veiksmų, kurie jį mažina.
Veiksmai, kurie mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai. Paaiškinama, kokie veiksmai mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai, kartu su mokiniais aptariama, kaip mokiniai gali prisidėti prie gamtosaugos.
F2.3. Apibūdina skaitmeninių technologijų svarbą aplinkosaugos sprendimams.
Skaitmeninių technologijų svarba aplinkosaugos sprendimams. Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti aplinkosaugos problemas: klimato kaitos duomenų kaupimas, jų analizė, aplinkos užterštumo prognozių darymas; šilumos efekto mažinimas taikant skaitmenines technologijas elektrinėse; elektros, transporto srautų paskirstymas ir reguliavimas ir kt. Nagrinėjami šių problemų sprendimų pavyzdžiai.
F2.3. Įvertina skaitmeninių technologijų svarbą aplinkosaugai, įžvelgia problemas, siūlo sprendimų idėjas.
Aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai. Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti gamtosaugos problemas, priimti pagrįstus sprendimus. [...] Siūloma projektinė tyrinėjimo veikla, integruota su gamtos, socialiniais mokslais, siekiant rinkti ir analizuoti duomenis, aptarti galimą poveikį aplinkai.
F2.3. Sprendžia kompleksines užduotis, problemas, susijusias su aplinkosauga.
Poveikio aplinkai prognozė taikant skaitmenines technologijas. Susipažįstama su šiuo metu Europoje ir Lietuvoje naudojamomis aplinkos apsaugos informacinėmis ir aplinkos monitoringo sistemomis, šių sistemų viešai teikiamais atviraisiais monitoringo duomenimis ir informacija. [...] atliekami projektai ir tęsiama integruota su gamtos, socialiniais mokslais tyrinėjimo veikla. Renkami ir analizuojami duomenys, modeliuojamas ir prognozuojamas galimas poveikis aplinkai.
F2.3. Kalba apie skaitmeninių įrenginių poveikį aplinkai.
Skaitmeninės technologijos ir aplinka. [...] Paaiškinama, kodėl elektrą reikia taupyti. Mokomasi atpažinti, kur elektros energija eikvojama be reikalo ir kaip galima ją taupyti paprasčiausiu būdu (atjungti pilnai įkrautus skaitmeninius įrenginius nuo elektros, išjungti nenaudojamus įrenginius, naudoti skaitmeninį įrenginį neprijungus jo prie maitinimo šaltinio).
F2.3. Pateikia skaitmeninių technologijų poveikio visuomenei ir aplinkai pavyzdžių.
Skaitmeninių technologijų poveikis visuomenei ir aplinkai. Paaiškinamas skaitmeninių technologijų teigiamas poveikis visuomenei [...], aplinkai (galimybė perdirbti atliekas) ir kt. [...] Pateikiami skaitmeninių technologijų teigiamo ir neigiamo poveikio visuomenei, aplinkai pavyzdžiai.
F2.3. Nurodo neigiamą skaitmeninių įrenginių poveikį aplinkai ir imasi veiksmų, kurie jį mažina.
Veiksmai, kurie mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai. Paaiškinama, kokie veiksmai mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai, kartu su mokiniais aptariama, kaip mokiniai gali prisidėti prie gamtosaugos.
F2.3. Apibūdina skaitmeninių technologijų svarbą aplinkosaugos sprendimams.
Skaitmeninių technologijų svarba aplinkosaugos sprendimams. Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti aplinkosaugos problemas: klimato kaitos duomenų kaupimas, jų analizė, aplinkos užterštumo prognozių darymas; šilumos efekto mažinimas taikant skaitmenines technologijas elektrinėse; elektros, transporto srautų paskirstymas ir reguliavimas ir kt. Nagrinėjami šių problemų sprendimų pavyzdžiai.
F2.3. Įvertina skaitmeninių technologijų svarbą aplinkosaugai, įžvelgia problemas, siūlo sprendimų idėjas.
Aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai. Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti gamtosaugos problemas, priimti pagrįstus sprendimus. [...] Siūloma projektinė tyrinėjimo veikla, integruota su gamtos, socialiniais mokslais, siekiant rinkti ir analizuoti duomenis, aptarti galimą poveikį aplinkai.
F2.3. Sprendžia kompleksines užduotis, problemas, susijusias su aplinkosauga.
Poveikio aplinkai prognozė taikant skaitmenines technologijas. Susipažįstama su šiuo metu Europoje ir Lietuvoje naudojamomis aplinkos apsaugos informacinėmis ir aplinkos monitoringo sistemomis, šių sistemų viešai teikiamais atviraisiais monitoringo duomenimis ir informacija. [...] atliekami projektai ir tęsiama integruota su gamtos, socialiniais mokslais tyrinėjimo veikla. Renkami ir analizuojami duomenys, modeliuojamas ir prognozuojamas galimas poveikis aplinkai.
Astronomija
F1.3. Paaiškina kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai.
F1.3. Paaiškina kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai.
F1.3. Paaiškina kosminėje erdvėje vykstančių procesų, Visatos objektų evoliucijos ir žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes Žemės gamtai ir žmogui kaip neatsiejamai gamtos daliai.
Fizika
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Medžiagos būsenų kitimas. [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas [...], aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...]
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Nuolatiniai magnetai. [...] aptariama Žemės [...], magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Elektros energijos gamyba ir naudojimas. Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...] Aptariamas atsakingas elektros energijos vartojimas buityje, elektros energijos gamybos ir vartojimo sukeliamos ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai.
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų.
Elektros srovės šaltiniai. [...] Aptariamas baterijų ir kitų srovės šaltinių panaudojimas ir ekologinės problemos, susijusios su jų poveikiu aplinkai, akcentuojama rūšiavimo svarba.
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Medžiagos būsenų kitimas. [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas [...], aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...]
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Nuolatiniai magnetai. [...] aptariama Žemės [...], magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
Elektros energijos gamyba ir naudojimas. Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...] Aptariamas atsakingas elektros energijos vartojimas buityje, elektros energijos gamybos ir vartojimo sukeliamos ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai.
F3.3. [...] Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose, siūlo naujų gamtosauginių veiklų.
Elektros srovės šaltiniai. [...] Aptariamas baterijų ir kitų srovės šaltinių panaudojimas ir ekologinės problemos, susijusios su jų poveikiu aplinkai, akcentuojama rūšiavimo svarba.
Biologija
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Gyvūnai. [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Ekosistemų stabilumas. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Augalai. [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių,
gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Aplinkosauga. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Biotechnologijos. [...] Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Gyvūnai. [...] Mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių bestuburių gyvūnų tipų (duobagyvių, plokščiųjų, apvaliųjų, žieduotųjų kirmėlių, moliuskų, nariuotakojų) ir nariuotakojų (vėžiagyvių, voragyvių, vabzdžių) klasių atstovus, [...] nurodyti jų vaidmenį gamtoje. [...] Nurodomas stuburinių gyvūnų vaidmuo gamtoje.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Ekosistemų stabilumas. [...] Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos paskirtį.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Augalai. [...] Tyrinėjant mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, plikasėklių,
gaubtasėklių) atstovus ir apibūdinti jų vaidmenį gamtoje.
F3.3. [...] Laikosi aplinkos apsaugos taisyklių, aktualių norminių dokumentų. Nurodo Lietuvos raudonosios knygos svarbą pažįstant ir saugant organizmus.
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, vandens (eutrofikacija) ir dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Aplinkosauga. Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje? galimybes. [...]
Biotechnologijos. [...] Mokomasi apibūdinti biologinių sistemų (bakterijų, dumblių) pritaikymą aplinkosaugoje.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai. Mokomasi apibūdinti, kaip žmogaus veikla tiesiogiai veikia biologinę įvairovę; analizuoti ir įvertinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių poveikį rūšių išlikimui. [...] analizuoti ir įvertinti priemones, taikomas apsaugoti vandens telkinį nuo eutrofikacijos. Nagrinėti vandens telkinių taršos plastiku šaltinius ir apibūdinti šios taršos poveikį vandenynų ekosistemoms; remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, aptaria jų pritaikymo galimybes. [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]
Gamtos mokslai
F2.3. Pateikia teigiamo ir neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja [...] ir saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).
Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. [...] Aptariama gamtos išteklių (vandens, oro, dirvožemio) svarba siejant juos su bendrais gyvo organizmo poreikiais. Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, kas nutinka, juos užteršus. [...]
F2.3. Pateikia teigiamo ir neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats [...] saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).
Daiktai ir medžiagos. [...] Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.
F3.3. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei [...]. Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, išteklių tausojimo.
Vandens apytakos ratas. [...] Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.
F3.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo [...]
Natūralių buveinių tarša. Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.
F3.3. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei, antrinių žaliavų perdirbimo naudingumą. Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, išteklių tausojimo.
Medžiagų naudojimas. [...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...] Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. Mokomasi [...] etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. [...]
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai naudoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.
Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. Apibūdinamos [...] aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; susipažįstama su pakuočių ženklinimu. [...] nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]
F2.3. Pateikia teigiamo ir neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats tausoja [...] ir saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).
Gamtos ištekliai, jų tarša ir tausojimas. [...] Aptariama gamtos išteklių (vandens, oro, dirvožemio) svarba siejant juos su bendrais gyvo organizmo poreikiais. Aiškinamasi, kodėl gamtos išteklius reikia tausoti, kas nutinka, juos užteršus. [...]
F2.3. Pateikia teigiamo ir neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
F3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip kiti ir jis pats [...] saugo aplinką (vandenį, orą, dirvožemį).
Daiktai ir medžiagos. [...] Aiškinamasi, kaip ir kodėl rūšiuojamos atliekos, įvardijamos medžiagos, kurios rūšiuojant atskiriamos.
F3.3. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei [...]. Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, išteklių tausojimo.
Vandens apytakos ratas. [...] Nagrinėjant pavyzdžius vanduo apibūdinamas kaip labai svarbus gamtos išteklius, aiškinamasi jo tausojimo svarba. Aptariamos vandens taršos priežastys ir pasekmės, taip pat ir siejant su vandens apytakos ratu gamtoje.
F3.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo [...]
Natūralių buveinių tarša. Aiškinamasi, kaip žmogaus elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti miško, pievos ir vandens telkinio natūralias buveines, pateikiami ir aptariami pavyzdžiai, kokiais būdais galima išvengti aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) taršos arba ją sumažinti.
F3.3. Paaiškina gamtos išteklių tausojimo ir saugojimo svarbą žmonių gyvenimo kokybei, antrinių žaliavų perdirbimo naudingumą. Pateikia pavyzdžių, kaip jis prisideda ir galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, išteklių tausojimo.
Medžiagų naudojimas. [...] Aptariamas atliekų rūšiavimas susiejant su jų savybėmis ir tolesnio perdirbimo galimybėmis (pavyzdžiui, plastikas, metalas, stiklas, popierius).
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą [...] Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių ir automagistralių tiesimas, atliekų gausėjimas) daro aplinkai ir gyviems organizmams, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. Aiškinamasi, kaip žmogus, steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų svarbą. Mokomasi [...] etiškai elgtis ir tyrinėti gamtoje. [...]
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu saugoti gamtą, racionaliai naudoti išteklius ir perdirbti antrines žaliavas. Aptaria aplinkos ir išteklių apsaugos būdus, siūlo jų pritaikymą konkrečioje situacijoje, juos įgyvendina.
Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai. Apibūdinamos [...] aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys (pavyzdžiui, socialiai neatsakingas vartojimas), nagrinėjami šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas; susipažįstama su pakuočių ženklinimu. [...] nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą [...]
Ekosistema. [...] Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.
Gamtinė atranka. [...] Aiškinamasi, kaip atsirado Rytų Baltijos pakrantės endeminės augalų rūšys ir kokios yra jų išsaugojimo galimybės. [...]
Priešmokyklinis ugdymas
Gyvūnai
[…] Stebėdamas aplinką, bendradarbiaudamas aiškinasi, kokia gyvūnų nauda gamtai (pvz., vilkai išgaudo sergančius ir ligotus gyvūnus), kokią pagalbą gyvūnai teikia žmogui.
Gamtinių išteklių nauda
Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės). Tausoja artimos aplinkos gamtos išteklius (pvz., vandenį, mišką), samprotauja, kas nutiktų juos išnaudojus.
Darna su gamta
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Diskutuoja, ką reiškia darna su gamta, mokosi rūšiuoti atliekas.
Žmogaus įtaka aplinkai
Medijų menas
A4. Apmąsto, vertina medijų meno praeities, dabarties ir ateities reiškinius.
Kompiuteris – medijų variklis, šiuolaikinė medijų meno raiška. Analizuojama, atskleidžiama kompiuterizacijos revoliucija – technologiniai, socialiniai, kultūriniai pasikeitimai, aplinkos apsaugos problematika, medijų ekologijos kontekstai, kompiuteris kaip medijų variklis ir medijų meno transformatorius.
Teatras
A1.3. Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį.
Teatriniai žaidimai. Žaidžiami [...] ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami [...] lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
C3.3. Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu.
Lėlių teatras. Mokiniai susipažįsta su lėlių teatru; iš natūralių, saugių medžiagų pasigamina lėles ir suvaidina trumpus etiudus apie gamtos tausojimą.
A1.3. Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodamas keičiantis aplinkybėms.
Etiudo struktūra. Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. Vaidindami pasitelkia tvarias, aplinkai saugias medžiagas ir priemones.
B3.3. Diskutuoja apie matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą (tradiciškumą), pasirinktos temos, formos ir priemonių aktualumą (neaktualumą) sau, šiuolaikiniam žiūrovui.
Teatro kritikas. Aptariama kritiko profesija. Pasirinkę spektaklį, mokiniai rašo apie jį recenziją, esė, atsižvelgdami į įgytas teorines ir praktines žinias. Paliečia aktualias aplinkos apsaugos [...] temas.
A1.3. Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį.
Teatriniai žaidimai. Žaidžiami [...] ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami [...] lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
C3.3. Išsako teatro įspūdžius, pasirenka teatro elementus mokydamasis, laisvalaikiu.
Lėlių teatras. Mokiniai susipažįsta su lėlių teatru; iš natūralių, saugių medžiagų pasigamina lėles ir suvaidina trumpus etiudus apie gamtos tausojimą.
A1.3. Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodamas keičiantis aplinkybėms.
Etiudo struktūra. Mokiniai išsiaiškina etiudo ir spektaklio komponavimo taisykles, mokosi improvizuoti siužetą, dialogus pagal pasirinktą (pvz., aplinkos apsaugos) temą. Vaidindami pasitelkia tvarias, aplinkai saugias medžiagas ir priemones.
B3.3. Diskutuoja apie matyto teatrinio pavyzdžio novatoriškumą (tradiciškumą), pasirinktos temos, formos ir priemonių aktualumą (neaktualumą) sau, šiuolaikiniam žiūrovui.
Teatro kritikas. Aptariama kritiko profesija. Pasirinkę spektaklį, mokiniai rašo apie jį recenziją, esė, atsižvelgdami į įgytas teorines ir praktines žinias. Paliečia aktualias aplinkos apsaugos [...] temas.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Menų istorija
C3. Analizuoja informacijos šaltinius ir geba nuosekliai, pilnai atskleisti, paaiškinti, parašyti ir pristatyti pasirinkto meno epochos ir jos ryškiausių artefaktų recenziją. [...].
Minimalizmas. Pristatoma ir komentuojama minimalistinio meno idėja ir jos atspindys įvairiose meno rūšyse. Paaiškinami pagrindiniai šio meninio stiliaus bruožai [...] Aiškinamas ir įvardijamas šios meno stiliaus ryšys su paprastumo, logikos, tvarkos ir aplinkos tvarumo temomis.
Dailė
A3.3. [...] Pastebi fono, vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, kūrybiškai perteikia norimą ritmą, emocijas (A3.3).
Dailės žanrai. Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.
Projektai. Integruota veikla.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą.
Projektai. Integruota veikla. Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką.[...] .
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) [...].
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.
A3.3. [...] Pastebi fono, vaizduojamų objektų ir (ar) figūrų dermę, kūrybiškai perteikia norimą ritmą, emocijas (A3.3).
Dailės žanrai. Analizuoja gyvos ir negyvos gamtos spalvas, formas. Įvairiomis technikomis kuria peizažus ir natiurmortus.
Projektai. Integruota veikla.
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą.
Projektai. Integruota veikla. Gamta – meno kūrinių įkvėpimo šaltinis. Savo sukurtų vaizdų fotografavimas, redagavimas siekiant suteikti numatytą nuotaiką.[...] .
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Tapo natūraliais (žemės, augalinės kilmės) [...].
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis interpretavimas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis.
Gyvenimo įgūdžiai
D1.3. [...] Paaiškina, kas yra taršos šaltinis, kaip jį atpažinti ir elgtis jį pamačius, saugiai evakuojasi iš mokyklos. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Nagrinėja, kas yra taršos šaltinis, kaip jį atpažinti ir kaip elgtis jį pamačius. [...]
Šokis
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C1.3. Išvardija artimiausioje aplinkoje pastebėtos judesio ar šokio raiškos savybes, siekdamas pasisemti kūrybinių idėjų.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokiniai stebi judėjimo įvairovę natūralioje aplinkoje (medžius – miške, parke, žoles – pievoje, vandenyje, gyvūnus, paukščius – sode, kieme, automobilius – gatvėje) [...].
Lietuvių kalba ir literatūra
Rekomenduojama literatūra. [...] Negrožinė literatūra. [...] J. Tertelis, E. Maya, R. Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, „Vandens gyvenimo linija", [...]
Etika
D1.3. Paaiškina kodėl svarbu rūpintis augalais, kokią naudą jie teikia žmogui ir planetai.
D2.3. Paaiškina, kodėl svarbu rūpintis gyvūnais, kokią naudą jie teikia žmogui ir planetai.
D3.3. Skiria, kaip teisingai rūšiuoti pagrindines šiukšles, ir paaiškina rūšiavimo naudą gamtai.
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu nešiukšlinti? Kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ko galiu išmokti iš dokumentinių filmų apie gyvūnijos ir augmenijos gyvenimą? Mokosi suprasti, kad ekologinės problemos gali būti išreiškiamos įvairiais būdais – vienaip informaciniame tekste, kitaip animaciniame ar dokumentiniame filme. [...]
Aš ir ekologija. Ar sugebu atskirti plastmasę nuo kitų medžiagų? Kartu su mokytoju ir klasės draugais kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kaip filmuko personažai jaučiasi gamtoje? Kodėl jie domisi gamta? Kodėl ji jiems atrodo baugi, bet kartu ir įdomi bei paslaptinga?
D2.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. [...]
D3.3. Pristato keletą įpročių, kurių svarbu laikytis kasdien, kad nekenktume gamtai, aplinkai.
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti šiukšles? [...] Susipažįsta su pagrindiniais ekologijos principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. [...]
D2.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. [...]
D3.3. Pristato keletą įpročių, kurių svarbu laikytis kasdien, kad nekenktume gamtai, aplinkai.
Aš ir ekologija: Ar man svarbi mano aplinkos – namų, mokyklos, gamtos – švara? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą.Susipažįsta su pagrindiniais ekologiniais principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. Gal man nesunku būtų surinkti ir kai kurias kitų išmestas šiukšles?
Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą? [...] Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio prasmę. [...]
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...] Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar ekologines problemas parodantis vaizdas ar filmas mane sujaudina? Kodėl? [...] Domisi meniniais ir dokumentiniais filmais apie gyvūniją ir gamtą. Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. [...]
D1.3. Pristato strategijas, padedančias saugoti augaliją (savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje). Diskutuoja, argumentuoja, kodėl verta saugoti gamtą, rūpintis augalais, paaiškina, kokia augalų reikšmė žmogui. Diskutuoja grupėje, kaip mažinti aplinkos taršą ir neigiamą klimato kaitos poveikį augmenijai.
D2.3. Argumentuoja, kodėl verta saugoti gyvūnus, jais rūpintis. Išvardija, kada žmogus turi prisiimti atsakomybę už gyvūnus bei kokie bus padariniai, jei žmogus atsakomybės neprisiims.
D1.3. Pristato strategijas, padedančias saugoti augaliją (savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje). Diskutuoja, argumentuoja, kodėl verta saugoti gamtą, rūpintis augalais, paaiškina, kokia augalų reikšmė žmogui. Diskutuoja grupėje, kaip mažinti aplinkos taršą ir neigiamą klimato kaitos poveikį augmenijai.
D2.3. Argumentuoja, kodėl verta saugoti gyvūnus, jais rūpintis. Išvardija, kada žmogus turi prisiimti atsakomybę už gyvūnus bei kokie bus padariniai, jei žmogus atsakomybės neprisiims.
Aš ir ekologija. Kodėl man turėtų rūpėti planetos likimas? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar bandei fotografuoti gamtą? […] Kuria fotomontažus apie gamtą ir gamtosaugos problemas. […]
Aš ir ekologija. Kaip galiu prisidėti prie planetos puoselėjimo savo individualiais veiksmais?
Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]
D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]
D4.3. Gilinasi į ekologijos ir gamtosaugos problemas, atspindimas virtualioje aplinkoje, žiniasklaidoje ir kitose įvairiose medijose (kinas, literatūra, muzika, vaizduojamieji menai). Pasinaudoja virtualios erdvės galimybėmis diskutuoti, analizuoti, reflektuoti ir praktiškai prisidėti prie gamtosaugos.
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kodėl svarbu virtualioje erdvėje kalbėti apie gamtosaugos problemas? […] Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje. […]
D4.3. Gilinasi į ekologijos ir gamtosaugos problemas, atspindimas virtualioje aplinkoje, žiniasklaidoje ir kitose įvairiose medijose (kinas, literatūra, muzika, vaizduojamieji menai). Pasinaudoja virtualios erdvės galimybėmis diskutuoti, analizuoti, reflektuoti ir praktiškai prisidėti prie gamtosaugos.
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar sutinki, kad gamtą niokojančių žmonių, kompanijų viešinimas virtualioje erdvėje yra veiksmingas? […] Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje.
Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. […] Kaip išsaugoti kitoms kartoms atogrąžų miškus? […]
Aš ir ekologija. Kas nutiktų, jei žmonijos ekologinė savimonė pakiltų į aukštesnį lygį? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje. [...]
Aš ir ekologija. Ar galima tikėtis aukštesnės ekologinės žmonijos savimonės? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje. [...]
Aš ir ekologija. Ar suvokiu save didesniame vertingų subjektų (kitų žmonių, gyvūnų, augalų, ekosistemų) kontekste? Kaip savo kasdieniais veiksmais galiu prisidėti prie globalių ekologinių problemų sprendimo? O gal galvoji, kad negali? Kas šiuo atveju formuoja mūsų mąstymą, įsitikinimus, kad galime ar negalime daryti įtaką savo veiksmais?
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar virtualios technologijos yra tvarios ekonominės sistemos dalis? Ar ekologinių problemų viešinimas virtualybėje yra veiksmingas?
D1.3. Paaiškina kodėl svarbu rūpintis augalais, kokią naudą jie teikia žmogui ir planetai.
D2.3. Paaiškina, kodėl svarbu rūpintis gyvūnais, kokią naudą jie teikia žmogui ir planetai.
D3.3. Skiria, kaip teisingai rūšiuoti pagrindines šiukšles, ir paaiškina rūšiavimo naudą gamtai.
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu nešiukšlinti? Kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ko galiu išmokti iš dokumentinių filmų apie gyvūnijos ir augmenijos gyvenimą? Mokosi suprasti, kad ekologinės problemos gali būti išreiškiamos įvairiais būdais – vienaip informaciniame tekste, kitaip animaciniame ar dokumentiniame filme. [...]
Aš ir ekologija. Ar sugebu atskirti plastmasę nuo kitų medžiagų? Kartu su mokytoju ir klasės draugais kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kaip filmuko personažai jaučiasi gamtoje? Kodėl jie domisi gamta? Kodėl ji jiems atrodo baugi, bet kartu ir įdomi bei paslaptinga?
D2.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. [...]
D3.3. Pristato keletą įpročių, kurių svarbu laikytis kasdien, kad nekenktume gamtai, aplinkai.
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti šiukšles? [...] Susipažįsta su pagrindiniais ekologijos principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. [...]
D2.3. [...] Pateikia pavyzdžių, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. [...]
D3.3. Pristato keletą įpročių, kurių svarbu laikytis kasdien, kad nekenktume gamtai, aplinkai.
Aš ir ekologija: Ar man svarbi mano aplinkos – namų, mokyklos, gamtos – švara? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą.Susipažįsta su pagrindiniais ekologiniais principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. Gal man nesunku būtų surinkti ir kai kurias kitų išmestas šiukšles?
Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą? [...] Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio prasmę. [...]
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...] Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. [...]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar ekologines problemas parodantis vaizdas ar filmas mane sujaudina? Kodėl? [...] Domisi meniniais ir dokumentiniais filmais apie gyvūniją ir gamtą. Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. [...]
D1.3. Pristato strategijas, padedančias saugoti augaliją (savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje). Diskutuoja, argumentuoja, kodėl verta saugoti gamtą, rūpintis augalais, paaiškina, kokia augalų reikšmė žmogui. Diskutuoja grupėje, kaip mažinti aplinkos taršą ir neigiamą klimato kaitos poveikį augmenijai.
D2.3. Argumentuoja, kodėl verta saugoti gyvūnus, jais rūpintis. Išvardija, kada žmogus turi prisiimti atsakomybę už gyvūnus bei kokie bus padariniai, jei žmogus atsakomybės neprisiims.
D1.3. Pristato strategijas, padedančias saugoti augaliją (savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje). Diskutuoja, argumentuoja, kodėl verta saugoti gamtą, rūpintis augalais, paaiškina, kokia augalų reikšmė žmogui. Diskutuoja grupėje, kaip mažinti aplinkos taršą ir neigiamą klimato kaitos poveikį augmenijai.
D2.3. Argumentuoja, kodėl verta saugoti gyvūnus, jais rūpintis. Išvardija, kada žmogus turi prisiimti atsakomybę už gyvūnus bei kokie bus padariniai, jei žmogus atsakomybės neprisiims.
Aš ir ekologija. Kodėl man turėtų rūpėti planetos likimas? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar bandei fotografuoti gamtą? […] Kuria fotomontažus apie gamtą ir gamtosaugos problemas. […]
Aš ir ekologija. Kaip galiu prisidėti prie planetos puoselėjimo savo individualiais veiksmais?
Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]
D1.3. Diskutuoja gamtosaugos temomis su draugais, analizuoja gamybos bei vartojimo ribojimo, ekologinio ūkininkavimo ir kitas su gamtosauga susijusias problemas. [...]
D4.3. Gilinasi į ekologijos ir gamtosaugos problemas, atspindimas virtualioje aplinkoje, žiniasklaidoje ir kitose įvairiose medijose (kinas, literatūra, muzika, vaizduojamieji menai). Pasinaudoja virtualios erdvės galimybėmis diskutuoti, analizuoti, reflektuoti ir praktiškai prisidėti prie gamtosaugos.
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kodėl svarbu virtualioje erdvėje kalbėti apie gamtosaugos problemas? […] Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje. […]
D4.3. Gilinasi į ekologijos ir gamtosaugos problemas, atspindimas virtualioje aplinkoje, žiniasklaidoje ir kitose įvairiose medijose (kinas, literatūra, muzika, vaizduojamieji menai). Pasinaudoja virtualios erdvės galimybėmis diskutuoti, analizuoti, reflektuoti ir praktiškai prisidėti prie gamtosaugos.
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar sutinki, kad gamtą niokojančių žmonių, kompanijų viešinimas virtualioje erdvėje yra veiksmingas? […] Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje.
Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. […] Kaip išsaugoti kitoms kartoms atogrąžų miškus? […]
Aš ir ekologija. Kas nutiktų, jei žmonijos ekologinė savimonė pakiltų į aukštesnį lygį? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje. [...]
Aš ir ekologija. Ar galima tikėtis aukštesnės ekologinės žmonijos savimonės? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje. [...]
Aš ir ekologija. Ar suvokiu save didesniame vertingų subjektų (kitų žmonių, gyvūnų, augalų, ekosistemų) kontekste? Kaip savo kasdieniais veiksmais galiu prisidėti prie globalių ekologinių problemų sprendimo? O gal galvoji, kad negali? Kas šiuo atveju formuoja mūsų mąstymą, įsitikinimus, kad galime ar negalime daryti įtaką savo veiksmais?
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar virtualios technologijos yra tvarios ekonominės sistemos dalis? Ar ekologinių problemų viešinimas virtualybėje yra veiksmingas?
Etninė kultūra
Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. [...]
Užsienio kalba (pirmoji)
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Evangelikų reformatų tikyba
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
[...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
Dievo įsakymai.
[...] Aptaria, kaip 6, 10 įsakymai siejasi su tausojančiomis nuostatomis. Nagrinėja, kokie žmogaus veiksmai rodytų pagarbų ir dėkingą elgesį su augintiniais, gamta, laukiniais gyvūnais. Pateikia kelis teigiamo ir neigiamo žmogaus poveikio gamtai pavyzdžius. [...]
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] Aptaria būdus, kaip dora lyderystė galėtų pasireikšti santykyje su kūrinija ir patikėtomis atsakomybėmis [...]
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
[...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
Dievo įsakymai.
[...] Aptaria, kaip 6, 10 įsakymai siejasi su tausojančiomis nuostatomis. Nagrinėja, kokie žmogaus veiksmai rodytų pagarbų ir dėkingą elgesį su augintiniais, gamta, laukiniais gyvūnais. Pateikia kelis teigiamo ir neigiamo žmogaus poveikio gamtai pavyzdžius. [...]
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] Aptaria būdus, kaip dora lyderystė galėtų pasireikšti santykyje su kūrinija ir patikėtomis atsakomybėmis [...]
Katalikų tikyba
Dievas dovanoja mums pasaulį ir juo rūpinasi. […] Kaip Dievas laikosi savo pažadų? […]
Dievas yra Kūrėjas ir mane kviečia kurti. Kas yra kūrėjas ir kūrinys? (Dievo kūryba ir žmogaus kūryba). […]
Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą. Kodėl yra sakoma „Gamta – visų namai“? (Dievo kūrinija, Dievą galime pažinti gamtoje). Ar Dievas ir man patikėjo rūpintis pasauliu? (Žmogaus atsakomybė už gamtą ir žmogų, būdai gamtai saugoti).
E3.3. Nurodo netinkamo žmogaus elgesio gamtoje ir su gyvūnais pasekmes.
Atsakomybė už gamtą. Kaip mes privalome elgtis su kūrinija? (Šiandienos ekologiniai iššūkiai ir sprendimai, atsakingas pasirinkimas, saikingumo dorybė, prisitaikymas prie paprastesnio gyvenimo).
E3.3. Paaiškina sąsajas tarp tikėjimo ir atsakomybės už kūriniją, pagrindžia Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo svarbą kūrinijos išsaugojime.
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
Krikščionis ir ekologija. Kaip galiu išsaugoti gyvenimą ateities kartoms? (Veiksmų planas sprendžiant ekologines problemas). Kur ekologinėje krizėje Dievo vieta? (Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija, Šv. Pranciškus Asyžietis). Ar popiežius yra ekologas? („Laudato Si“, Bažnyčia ir tvarus vystymasis). Ką reiškia pasakymas „pavedė žmogui globoti“? (Žmogus Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių, krikščionio atsakomybė ir įsipareigojimas saugoti gamtą, vartotojiškumas, gyvūnų apsauga).
Vienas pasaulis – viena žmonija. [...] Ką pasirinksi – viešpatauti ar tarnauti? (Tvarumo principas, vartotojiškumo ir globalizacijos samprata, kylančios problemos ir sprendimo būdai). Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).
E3.3. Pagrindžia asmens atsakomybės ribas globaliame pasaulyje, demonstruoja atsakingą elgesį ir gyvenimo būdą.
Gerovė ir teisingumas visiems. Kodėl pirkti brangius batus yra ekonomiškiau? (Vartotojiškumas, tvarumas, taupumas, saikingumas). [...] Ar krikščionys turi papildomus plaučius ir vandenynus? (Kūrinijos Evangelija, ekologinis atsivertimas, Enciklika „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais). [...]
Dievas dovanoja mums pasaulį ir juo rūpinasi. […] Kaip Dievas laikosi savo pažadų? […]
Dievas yra Kūrėjas ir mane kviečia kurti. Kas yra kūrėjas ir kūrinys? (Dievo kūryba ir žmogaus kūryba). […]
Esu pakviestas gėrėtis ir saugoti gamtą. Kodėl yra sakoma „Gamta – visų namai“? (Dievo kūrinija, Dievą galime pažinti gamtoje). Ar Dievas ir man patikėjo rūpintis pasauliu? (Žmogaus atsakomybė už gamtą ir žmogų, būdai gamtai saugoti).
E3.3. Nurodo netinkamo žmogaus elgesio gamtoje ir su gyvūnais pasekmes.
Atsakomybė už gamtą. Kaip mes privalome elgtis su kūrinija? (Šiandienos ekologiniai iššūkiai ir sprendimai, atsakingas pasirinkimas, saikingumo dorybė, prisitaikymas prie paprastesnio gyvenimo).
E3.3. Paaiškina sąsajas tarp tikėjimo ir atsakomybės už kūriniją, pagrindžia Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo svarbą kūrinijos išsaugojime.
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
Krikščionis ir ekologija. Kaip galiu išsaugoti gyvenimą ateities kartoms? (Veiksmų planas sprendžiant ekologines problemas). Kur ekologinėje krizėje Dievo vieta? (Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija, Šv. Pranciškus Asyžietis). Ar popiežius yra ekologas? („Laudato Si“, Bažnyčia ir tvarus vystymasis). Ką reiškia pasakymas „pavedė žmogui globoti“? (Žmogus Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių, krikščionio atsakomybė ir įsipareigojimas saugoti gamtą, vartotojiškumas, gyvūnų apsauga).
Vienas pasaulis – viena žmonija. [...] Ką pasirinksi – viešpatauti ar tarnauti? (Tvarumo principas, vartotojiškumo ir globalizacijos samprata, kylančios problemos ir sprendimo būdai). Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).
E3.3. Pagrindžia asmens atsakomybės ribas globaliame pasaulyje, demonstruoja atsakingą elgesį ir gyvenimo būdą.
Gerovė ir teisingumas visiems. Kodėl pirkti brangius batus yra ekonomiškiau? (Vartotojiškumas, tvarumas, taupumas, saikingumas). [...] Ar krikščionys turi papildomus plaučius ir vandenynus? (Kūrinijos Evangelija, ekologinis atsivertimas, Enciklika „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais). [...]
Užsienio kalba (antroji)
Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)
Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Gamta, ekologija (naminiai gyvūnai, metų laikai ir kt.)
Gamta, ekologija (geografinė padėtis, klimatas, oras, gyvūnai, augalai, šalys ir žemynai ir kt.).
Gyvenamoji aplinka (vietovė, gyvenimas mieste ir kaime, svajonių vieta, būstas, tvarus miestas ir darni kaimynystė, aplinkosauga ir kt.).
Aplinkos tvarumas (pvz., aplinkosauga, klimatas, atsakingas vartojimas, tausojantis žemės ūkis, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, etiškas elgesys su gyvūnais, tvarūs miestai ir gyvenvietės, darni architektūra, masinis turizmas).
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Dievas yra mylintis Kūrėjas. Kokius jo kūrinius žinome, kodėl jais džiaugiamės? Kaip ir kuo dėkojame Dievui už mums dovanotą pasaulį? [...]
E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus.
E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus.
Krikščionio ekologinė etika. Dievas sukūrė nuostabią gamtą ir patikėjo ją mums globoti. Iš kur kyla ekologinės grėsmės? Kaip jas įveikti? Ar tikrai negaliu nieko pakeisti? Ką galiu daryti, kad neterščiau aplinkos ir saugočiau tai, kas sukurta? Mūsų atsakomybė už aplinką ir gamtą.
Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...] Mano indėlis rūpinantis bendra nuosavybe, aplinka ir žmonėmis.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Biblijos raiška žmogaus gyvenime. [...] Mūsų atsakomybė už kitą ir už mums dovanotą pasaulį. [...]
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Biblijos ir mokslo sąsajos. [...] Kaip suprasti teiginį, kad esame pasaulio valdytojai, bet ne valdovai? [...]
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Dievas yra mylintis Kūrėjas. Kokius jo kūrinius žinome, kodėl jais džiaugiamės? Kaip ir kuo dėkojame Dievui už mums dovanotą pasaulį? [...]
E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus.
E1.3. Nurodo netinkamo elgesio gamtoje ir su gyvūnais, pasekmes žmogui. Apibūdina būdus, kaip elgdamiesi saugo gamtą, augalus ir gyvūnus.
Krikščionio ekologinė etika. Dievas sukūrė nuostabią gamtą ir patikėjo ją mums globoti. Iš kur kyla ekologinės grėsmės? Kaip jas įveikti? Ar tikrai negaliu nieko pakeisti? Ką galiu daryti, kad neterščiau aplinkos ir saugočiau tai, kas sukurta? Mūsų atsakomybė už aplinką ir gamtą.
Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...] Mano indėlis rūpinantis bendra nuosavybe, aplinka ir žmonėmis.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Biblijos raiška žmogaus gyvenime. [...] Mūsų atsakomybė už kitą ir už mums dovanotą pasaulį. [...]
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Biblijos ir mokslo sąsajos. [...] Kaip suprasti teiginį, kad esame pasaulio valdytojai, bet ne valdovai? [...]
Karaimų tikyba
Moralinės nuostatos.
[...]pažindamas mane supantį pasaulį suvokiu ir savo atsakomybę už gamtą.
Moralinės nuostatos.
[…]siekia eiti ekologijos ir darnaus vystymosi keliu.[…]
Moralinės nuostatos.
[...]pažindamas mane supantį pasaulį suvokiu ir savo atsakomybę už gamtą.
Moralinės nuostatos.
[…]siekia eiti ekologijos ir darnaus vystymosi keliu.[…]
Taikomosios technologijos
Maisto produktai, žaliavos ir priedai. [...] Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologinius procesus, įvardina gaminių saugą, įvertina kokybę, etinius aplinkosaugos, darbo saugos reikalavimus įvairiuose maisto gamybos ir (ar) paslaugų tiekimo etapuose.
Darbo priemonių, įrankių ar įrangos, medžiagų parinkimas. [...] Darbo priemonių, įrankių ar įrangos, medžiagų parinkimas. Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas, gaminį (jei bus atnaujinamas) atsižvelgiant į paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.
Kulinarinis turizmas. [...] Aptaria kulinarines verslo idėjas, įvertina poveikį visuomenei, aplinkai.
Dailieji amatai ir verslai. [...] Įvertina naudą visuomenei ir aplinkai.
Chemija
Cheminės reakcijos.
Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys siejant su deguonies prisijungimu ir netekimu, elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui, degant, rūdijant). [...]
Vandens telkiniai, tarša ir valymas.
[...] Apibūdinami vandens telkinių taršos šaltiniai, įvertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, mokomasi analizuoti jam keliamus reikalavimus ir nagrinėjamos buitinių nuotekų valymo supaprastintos technologinės schemos. [...]
Neutralizacijos reakcijos tirpaluose.
Aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė. [...] Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui. [...]
Oksidai.
[...] Aiškinamasi rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala.
Rūgštys.
[...] Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais. Aptariamas rūgščių poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. [...]
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Nagrinėjami geležies gavybos būdai: geležies redukavimas iš geležies(III) oksido anglimi, anglies(II) oksidu, ir aptariamos su tuo susijusios ekologinės ir energetinės problemos. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą, ir ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. [...]
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios [...] ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Žmogaus veiklos poveikis aplinkai.
Nagrinėjant miesto, šalies aplinkos teršalų sklaidos interaktyvių žemėlapių duomenis, aktualius tarptautinius aplinkos apsaugos norminius dokumentus, žaliosios chemijos principus, diskutuojama apie aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes. Nagrinėjami cheminiai reiškiniai biosferoje, siejant juos su antropogenine veikla, susidarančiais teršalais (sieros ir azoto oksidais, halogenintais angliavandeniliais, naftos produktais, pertekliniu trąšų kiekiu, ozonu žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, sunkiaisiais metalais, paviršiaus aktyviomis medžiagomis) ir jų poveikiu aplinkai. Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas.
Tarša plastikais.
Siejant su žmogaus veikla, nurodomos plastikų mikro ir makrotaršos priežastys ir padariniai, pavyzdžiui, dreifuojančios atliekų salos, mikroplastikai organizmuose ir kt. Diskutuojama apie tai, kaip sumažinti plastikų naudojimą.
Iškastinis kuras ir jo perdirbimas.
[...] Kritiškai vertinamas iškastinio kuro naudojimas ir jo naudojimo padariniai. Nurodomi alternatyvūs energijos šaltiniai: vandenilio energetika, branduolinis kuras, atsinaujinantys energijos ištekliai (saulė, vėjas, vanduo). Apibūdinamos šių šaltinių taikymo galimybės Lietuvoje.
Cheminių reakcijų greitis.
[...] Apibūdinami katalizatorius ir inhibitorius. [...] Nurodoma automobilių katalizatorių reikšmė, mažinant aplinkos taršą anglies monoksidu, azoto oksidais, nesudegusiais angliavandeniliais.
Cheminė pusiausvyra.
[...] Kritiškai vertinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamyba. [...]
Lydalų ir vandeninių tirpalų elektrolizė.
[...] Nurodoma elektrolizės procesų technologinė svarba (gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas). Kritiškai vertinamas šių procesų poveikis supančiai aplinkai.
Aplinkos tarša.
Apibendrinami svarbiausi oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltiniai (automobiliai, pramonė, žemės ūkis ir kt.) ir nurodoma jų žala aplinkai: statiniams, meno paminklams, dirvožemiui, gyvajai gamtai. [...] Pakartojamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu. [...] Siūlomi taršos mažinimo būdai, pagrindžiant tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą.
Cheminės reakcijos.
Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys siejant su deguonies prisijungimu ir netekimu, elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui, degant, rūdijant). [...]
Vandens telkiniai, tarša ir valymas.
[...] Apibūdinami vandens telkinių taršos šaltiniai, įvertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, mokomasi analizuoti jam keliamus reikalavimus ir nagrinėjamos buitinių nuotekų valymo supaprastintos technologinės schemos. [...]
Neutralizacijos reakcijos tirpaluose.
Aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė. [...] Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui. [...]
Oksidai.
[...] Aiškinamasi rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala.
Rūgštys.
[...] Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais. Aptariamas rūgščių poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. [...]
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Nagrinėjami geležies gavybos būdai: geležies redukavimas iš geležies(III) oksido anglimi, anglies(II) oksidu, ir aptariamos su tuo susijusios ekologinės ir energetinės problemos. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą, ir ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. [...]
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios [...] ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Žmogaus veiklos poveikis aplinkai.
Nagrinėjant miesto, šalies aplinkos teršalų sklaidos interaktyvių žemėlapių duomenis, aktualius tarptautinius aplinkos apsaugos norminius dokumentus, žaliosios chemijos principus, diskutuojama apie aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes. Nagrinėjami cheminiai reiškiniai biosferoje, siejant juos su antropogenine veikla, susidarančiais teršalais (sieros ir azoto oksidais, halogenintais angliavandeniliais, naftos produktais, pertekliniu trąšų kiekiu, ozonu žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, sunkiaisiais metalais, paviršiaus aktyviomis medžiagomis) ir jų poveikiu aplinkai. Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus, plastiko) atliekų perdirbimas.
Tarša plastikais.
Siejant su žmogaus veikla, nurodomos plastikų mikro ir makrotaršos priežastys ir padariniai, pavyzdžiui, dreifuojančios atliekų salos, mikroplastikai organizmuose ir kt. Diskutuojama apie tai, kaip sumažinti plastikų naudojimą.
Iškastinis kuras ir jo perdirbimas.
[...] Kritiškai vertinamas iškastinio kuro naudojimas ir jo naudojimo padariniai. Nurodomi alternatyvūs energijos šaltiniai: vandenilio energetika, branduolinis kuras, atsinaujinantys energijos ištekliai (saulė, vėjas, vanduo). Apibūdinamos šių šaltinių taikymo galimybės Lietuvoje.
Cheminių reakcijų greitis.
[...] Apibūdinami katalizatorius ir inhibitorius. [...] Nurodoma automobilių katalizatorių reikšmė, mažinant aplinkos taršą anglies monoksidu, azoto oksidais, nesudegusiais angliavandeniliais.
Cheminė pusiausvyra.
[...] Kritiškai vertinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamyba. [...]
Lydalų ir vandeninių tirpalų elektrolizė.
[...] Nurodoma elektrolizės procesų technologinė svarba (gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas). Kritiškai vertinamas šių procesų poveikis supančiai aplinkai.
Aplinkos tarša.
Apibendrinami svarbiausi oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltiniai (automobiliai, pramonė, žemės ūkis ir kt.) ir nurodoma jų žala aplinkai: statiniams, meno paminklams, dirvožemiui, gyvajai gamtai. [...] Pakartojamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu. [...] Siūlomi taršos mažinimo būdai, pagrindžiant tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą.
Technologijos
[...] Gaminant gėrimus (pavyzdžiui, arbatą, kokteilį, sultis) formuojami [...] buitinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įgūdžiai.
Analizuojami vienkartiniai įrankiai, indai, tekstilė, higienos palaikymo priemonės, jų alternatyvos, naudojimo, rūšiavimo, perdirbimo galimybės.
[...] Analizuojama tekstilės gaminių iš natūralių pluoštų sudėties, priežiūros, perdirbimo galimybių ir kt. informacija, nurodyta etiketėse, randama internete, vertinama, kiek ji išsami, suprantama [...].
[...] Pristatomas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų perdirbimas, poveikis gamtai, žmogaus sveikatai. Paaiškinamos neaiškios kilmės (nenustatytos) medžiagos ir saugus elgesys su jomis.
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Diskutuojama inovatyvios tekstilės kaitos, pritaikymo perspektyvų, atsakingo bei tikslingo pasirinkimo galimybių, su šiomis inovacijomis susijusių verslų kūrimo tendencijų Lietuvoje ir pasaulyje bei intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusiais klausimais.
[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.
[...] Pagrindžiamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas, utilizavimas.
Palyginama ir vertinama drabužių gamybos technologijos poveikis aplinkai, stilistika, estetikos ir funkcionalumo santykis.
Aptariami ekologinio dizaino aspektai, tradicijos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.
Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai. Analizuojamas antrinis gaminių panaudojimas (pavyzdžiui, drabužiai, baldai, pakuotė), paskirties ir funkcijų transformavimas.
[...] Gaminant gėrimus (pavyzdžiui, arbatą, kokteilį, sultis) formuojami [...] buitinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įgūdžiai.
Analizuojami vienkartiniai įrankiai, indai, tekstilė, higienos palaikymo priemonės, jų alternatyvos, naudojimo, rūšiavimo, perdirbimo galimybės.
[...] Analizuojama tekstilės gaminių iš natūralių pluoštų sudėties, priežiūros, perdirbimo galimybių ir kt. informacija, nurodyta etiketėse, randama internete, vertinama, kiek ji išsami, suprantama [...].
[...] Pristatomas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų perdirbimas, poveikis gamtai, žmogaus sveikatai. Paaiškinamos neaiškios kilmės (nenustatytos) medžiagos ir saugus elgesys su jomis.
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Diskutuojama inovatyvios tekstilės kaitos, pritaikymo perspektyvų, atsakingo bei tikslingo pasirinkimo galimybių, su šiomis inovacijomis susijusių verslų kūrimo tendencijų Lietuvoje ir pasaulyje bei intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusiais klausimais.
[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.
[...] Pagrindžiamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas, utilizavimas.
Palyginama ir vertinama drabužių gamybos technologijos poveikis aplinkai, stilistika, estetikos ir funkcionalumo santykis.
Aptariami ekologinio dizaino aspektai, tradicijos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.
Nagrinėjamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai. Analizuojamas antrinis gaminių panaudojimas (pavyzdžiui, drabužiai, baldai, pakuotė), paskirties ir funkcijų transformavimas.
Inžinerinės technologijos
Analizuojamas inžinerinio produkto gyvavimo ciklas (vartotojas ir jo poreikiai – projektavimas – gamyba – eksploatacija – utilizavimas), įvardinamos jo savybės ir paskirtis, aptariama sąveika su vartotoju ir išorine aplinka, eksploatacija ir perdirbimas, antrinis panaudojimas [...].
Nagrinėjamos polimerinės medžiagos, jų klasifikacija (plastikai ir pluoštai), savybės; polimerinių medžiagų formavimas; plastikų perdirbimas ir utilizavimas [...]
Palyginama energijos gamyba, naudojanti iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, vandens, geoterminio šildymo, biokuro, vandenilio), generatorius ir variklius, aptariami jų veikimo principai, techniniai reikalavimai, sandara, panaudojimas ir perspektyvos. Aptariamas energijos gavybos poveikis aplinkai.
Istorija
Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. [...] Kaip reprezentatyvūs pavyzdžiai temai atskleisti pateikiami tokie reikšmingi įvykiai kaip Sueco kanalo atidarymas, Jeloustouno nacionalinio parko įsteigimas JAV.
XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. Identifikuojama ir nagrinėjama technologijų nauda bei visa naikinanti jėga. Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. [...] Siekiant atskleisti temą, aptariami tokie svarbūs įvykiai kaip „Žemės diena“ (1970 m.), Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.).
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. [...] Aptariami temai atskleisti svarbūs įvykiai: Aukštaitijos nacionalinio parko įkūrimas, paleista Ignalinos atominė elektrinė, ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“.
Geografija
Vanduo, Žemės vandenys. Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms. [...]
Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. [...] Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti. [...]
Infrastruktūra: transportas ir energetika. [...] Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, numatoma, kaip transportas galėtų keistis ateityje. [...] Susipažįstama su Europos energijos ištekliais, jų geografiniu pasiskirstymu, vertinamas jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.
Turizmas. [...] Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.
Megapoliai. Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse. [...]
Iškastiniai ištekliai. Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. [...] Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai. [...]
Pasaulio vandenynai. Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, [...] susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. [...] Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai. [...]
Žmogaus ūkinė veikla. Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės. [...]
Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti. [...]
Tarptautinės bendrovės. [...] nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai [...]. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.
Globalizacija. [...] skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. [...]
Krantai. Paaiškinamas bangų ir išilginių srovių poveikis krantų formavimuisi, nurodomi erozinių ir sąnašinių kranto reljefo formų pavyzdžiai. Nagrinėjami ir vertinami krantų priežiūros ir apsaugos būdai.
Mikroklimatas. Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.
Miškai. Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.
Dykumos. Vertinamos dykumėjimo priežastys, išplitimo mastai ir padariniai, nurodomi būdai ir priemonės, mažinančios dykumėjimo procesą.
Miestų infrastruktūra. Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.
Ateities miestai. Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.
Tausojanti ekonomika. Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais.
Energetiniai ištekliai. Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.
Vanduo, Žemės vandenys. Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms. [...]
Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. [...] Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti. [...]
Infrastruktūra: transportas ir energetika. [...] Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, numatoma, kaip transportas galėtų keistis ateityje. [...] Susipažįstama su Europos energijos ištekliais, jų geografiniu pasiskirstymu, vertinamas jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.
Turizmas. [...] Vertinamas teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis žmonėms ir aplinkai.
Megapoliai. Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse. [...]
Iškastiniai ištekliai. Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. [...] Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai. [...]
Pasaulio vandenynai. Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, [...] susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. [...] Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai. [...]
Žmogaus ūkinė veikla. Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės. [...]
Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti. [...]
Tarptautinės bendrovės. [...] nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai [...]. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.
Globalizacija. [...] skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. [...]
Krantai. Paaiškinamas bangų ir išilginių srovių poveikis krantų formavimuisi, nurodomi erozinių ir sąnašinių kranto reljefo formų pavyzdžiai. Nagrinėjami ir vertinami krantų priežiūros ir apsaugos būdai.
Mikroklimatas. Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.
Miškai. Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.
Dykumos. Vertinamos dykumėjimo priežastys, išplitimo mastai ir padariniai, nurodomi būdai ir priemonės, mažinančios dykumėjimo procesą.
Miestų infrastruktūra. Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.
Ateities miestai. Vertinamos ateities miestų vystymosi strategijos darnumo požiūriu.
Tausojanti ekonomika. Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspektais.
Energetiniai ištekliai. Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.
Ekonomika ir verslumas
25.1.11. [...] Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.
Evangelikų liuteronų tikyba
Ekumenizmas. [...]Aš esu atsakingas už Dievo Kūriniją. Mokiniai nagrinėja kokia yra žmogaus atsakomybė už žmogų, gamtą, gyvūnus, pasaulį[...]