Kultūros raida

D1.3. Įvardija pasirinktų skaitmeninių įrenginių galimybes, aptaria jų naudojimą problemoms spręsti. [...].

Kompiuteris ir problemų sprendimas. Ieškoma ir aptariami rasti pavyzdžiai, kaip žmonija sprendė problemas be kompiuterio ir kokias galimybes suteikė kompiuteris. Skatinama rasti ir aptarti pavyzdžius iš kompiuterių raidos istorijos, susieti juos su dabartimi. Organizuojama diskusija (ar aptarimas) apie kompiuterių atsiradimą ir jų panaudojimą įvairioms problemoms spręsti.

B1.3. Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą.

Kompiuterių raida, algoritmai ir programos. Apžvelgiama kompiuterių istorija (pavyzdžiui, surengiama kompiuterių raidos paroda, parengiamas mokomasis plakatas, lankstinukas). [...]

Visi žmonės – D–o vaikai. [...]Kuo skiriasi įvairių tikėjimų žmonės vieni nuo kitų.

Pažintis su kitomis religijomis. [...] Kuo skiriasi monoteistinės ir politeistinės religijos?

Žydų ir kitų tautų maldos namai. [...] Kuo skiriasi judėjų šeimos nuo kitų religijų ir kultūrinių tradicijų šeimų?

Didžiosios pasaulio religijos. Kodėl yra tiek daug religijų (įgimtas D–o troškimas). Kuo tiki kitų religijų atstovai (pagrindiniai didžiųjų pasaulio religijų principai).

Dešimt D–o Įsakymų, Dekalogas. Dėl ko dauguma mums žinomų visuomenių turi religines kultūras, institucijas ir praktikas? Kuo išsiskyrė žydų religinė tradicija nuo kitų regiono tradicijų?

Tanacho struktūra. [...] Kuo struktūriškai skiriasi Tanachas nuo krikščionių Biblijos ir musulmonų Korano?

D–as pristato save. [...] Koks šiuolaikinio mokslo ir netikinčių žmonių (ateistų, agnostikų) požiūris į D–vą ir religijas?

Judaizmo istorinė raida. Kokius žmonių poreikius religijos tenkina? Kokia buvo bendra judaizmo raida Artimųjų Rytų regiono kontekste?

Monoteistinių religijų skirtumai. Vienas ar skirtingi apreiškimai? Kuo skiriasi judaizmo, krikščionybės ir islamo požiūris į pranašystes, mesianizmą bei istorijos pabaigą?

Toros pažinimo pradmenys. Koks istorikų ir archeologų požiūris į Toros istorijas? [...]

Monoteizmo religijų santykis. Judėjų, krikščionių ir musulmonų tikėjimų skirtumai (istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). Dėl ko kyla religiniai nesutarimai ir kas yra tarpreliginis dialogas?

Judaizmo santykis su kitomis monoteizmo religijomis. Judaizmo išlikimo strategijos ne-judaistinėse aplinkose. [...]

Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. Kokie esminiai senųjų Artimųjų Rytų civilizacijų religinių sistemų raidos bruožai – nuo Gobekli Tepe iki Antrosios Šventyklos? Kokie monoteizmo, politeizmo, katenoteizmo ir autosoteriologinių religijų esminiai skirtumai? Europos religinių tradicijų užuomazgos Bronzos ir Geležies amžiais.

Toros aktualumas šiandien. Kokią etinę ir kultūrinę reikšmę Tanachas turi šiandien žydų ir pasaulio visuomenėse (istorinės-kultūrinės, etinės-moralinės savimonės šaltinis daugeliui pasaulio visuomenių). Kaip mokslininkai nagrinėja Tanacha ir Talmudą (literatūrologijos, istorijos, antropologijos, religijotyros požiūriai).

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] Rabinistinio judaizmo vieta šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. [...] 

Judaizmas ir menas. [...] Šiuolaikinis judaizmas ir nereliginis žydiškumas kaip miesto kultūra.

Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. Rytų ir Vakarų religijų populiarioji perskyra šiuolaikinėje savipagalbos rinkoje ir judaizmui joje tenkantis vaidmuo. Religingumo ir jo įvairovės likimas globalėjančiame pasaulyje. Šiuolaikinės Europos religijos ir jų reikšmė europiečio tapatybei, jų įtampos ir sąveikos su žmogaus teisių bei lygių galimybių užtikrinimo sistemomis.

A4.3. [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.

Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų; [...]

A4.3. [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.

Atomo sandara. Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas [...]

A4.3. [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.

Visata ir jos evoliucija. Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...]

A4.3. Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir svarbos žmogui, bendruomenei ir visuomenei klausimais. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi [...]

Fizikos mokslo raida. Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. [...] Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

A4.3. Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir svarbos žmogui, bendruomenei ir visuomenei klausimais. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi [...]

Elementariosios dalelės. Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių. 

A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių. 

Evoliucijos įrodymai. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; [...]

A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių. 

A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių.

Biologijos mokslo pasiekimai. [...] Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis į mokslą.

A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.

Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]

A4.3. Pateikia pavyzdžių ir paaiškina, kaip žmonių sukurti daiktai ir technologijos palengvino (-a) žmonių gyvenimą.

Energijos reikia visiems. [...] Aiškinamasi, kaip gamtos mokslų pažanga pakeitė žmonių reikmėms anksčiau naudotus ir dabar naudojamus daiktus (pavyzdžiui, transporto priemonės, darbo priemonės, buitiniai prietaisai ir pan.). 

A4.3. Aptaria informaciją apie gamtos mokslų raidą, pasiekimus ir jų taikymą. Pateikia gamtos mokslų vystymosi, pasiekimų ir jų taikymo Lietuvoje pavyzdžių.

Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus; apibūdinti rūšį.

Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas. [...] Aiškinamasi, kas yra žvaigždynai, Zodiako žvaigždynai (13), kuo astronomija (mokslas) skiriasi nuo astrologijos (pseudomokslas).

 A4.3. [...] Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.

Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų [...]

A1.3. [...] Pateikia teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių.

Augalai. [...] Aptariama biologijos mokslo šaka botanika, žymiausi Lietuvos botanikai, jų indėlis į mokslą.

A4.3. [...] Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus. 

Gyvūnai. [...] Aptariama biologijos mokslo šaka zoologija, žymiausi Lietuvos zoologai, jų indėlis į mokslą.

A4.3. [...] Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.

Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie)  darbai. [...]

A4.3. [...] Pateikia gamtos mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių, įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.

Visata ir jos evoliucija. Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...]

A1.3. [...] Apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų gamtos mokslų sričių pavyzdžių.

Evoliucijos įrodymai. [...] Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą; [...]

D2.3. Apibūdina kitų tautų muzikos tradicijų ir papročių pavyzdžių panašumus ir skirtumus, aptaria kultūrinės įvairovės vertę.

Orkestrų rūšys. Nagrinėjami orkestrų panašumai ir skirtumai (liaudies, pučiamųjų, styginių); simfoninis orkestras ir jo instrumentų grupės (styginiai, pučiamieji, mušamieji). Analizuojami jų pokyčiai, kultūros raidos įtaka.

D2.3. Apibūdina kitų tautų muzikos tradicijų ir papročių pavyzdžių panašumus ir skirtumus, aptaria kultūrinės įvairovės vertę.

Chorų rūšys. Aptariamos chorų (vyrų, moterų, mišrus) rūšys. Klausydamiesi chorinės muzikos pavyzdžių, juos nagrinėdami, mokiniai susipažįsta su lietuvių ir kitų tautų muzika, šiuolaikinės muzikinės kultūros reiškiniais. 

D3.3.  Išvardija ir apibūdina aktualius Lietuvos, Europos ar pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius; juos vertina remdamasis mokytojo siūlomais kriterijais. Pasako ir pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus bei pomėgius, diskutuoja apie žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.

Europos ir pasaulio orkestrai. Aiškinamasi kokiais kriterijais remiantis galima atpažinti orkestro tipą, aptariama orkestrų vystymosi raida [...].

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nurodo žanrą ar kultūrą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko tam tikros kultūros (subkultūros) muzikai būdingas priemones. Muzikuodamas grupėje atlieka ritmines ar
harmonines pritarimo partijas. Atlikimo kokybei į(si)vertinti taiko
susikurtus ir aptartus kriterijus.

Senoji muzika. Komentuojami šiam laikotarpiui būdingi savitumai, muzikos
ypatumai, demonstruojami ir atliekami senosios muzikos pavyzdžiai [...].

C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą. 

Šiuolaikinė populiarioji, elektroninė, alternatyvioji ir subkultūrų muzika. Aptariama šių stilių kilmė, raida, klausoma įvairių muzikos pavyzdžių, jie lyginami ir vertinami. Mokiniai rengia ir įgyvendina muzikinius (kultūrinius, tarpdalykinius) projektus. 

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra.

Lietuvių profesionalioji muzika. Aptariamos ištakos ir raida istoriniame kontekste, stilistinė įvairovė. Klausoma, analizuojama ir vertinama lietuvių profesionalioji muzika. Atrandamas santykis su šalies muzikine kultūra. Nusakoma Lietuvos muzikinio gyvenimo raida ir jos aplinkybės.

C1.3. Pasitelkęs muzikos kalbos žinias tyrinėja ir nusako klausomo kūrinio formą, žanrą, stilių, struktūrą ir dramaturgiją.

Muzikinės formos raida gretinamuoju (lyginamuoju) aspektu (pvz., monodija viduramžių ir liaudies muzikoje; polifonija serijinėje ir renesanso muzikoje; performansas ir bažnytinė misterija; neoklasicizmo ir klasicizmo sąsajos bei skirtumai, konkrečioji muzika ir muzikinė simbolika ir kt.). Paaiškinamos, atpažįstamos įvairios muzikos formos, pateikiami pavyzdžių. Nagrinėjamos muzikos formų raidos tendencijos, atrandami panašumai ir skirtumai, lyginami muzikiniai pavyzdžiai.

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Pasaulio muzikinių kultūrų pažinimas, lyginimas ir vertinimas santykyje su Lietuvos kultūra. Gilinamos žinios apie pasaulio muzikos kultūras, vertinamos ir lyginamos pasaulio tautų muzikinės tradicijos su Lietuvos kultūra.

C2.3. Pagal sutartus kriterijus išskiria būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus.

Kaukė ir graikų mitai. Mokiniai tyrinėja antikinio teatro ir commedia dell’arte kaukes; pasigaminę jas, improvizuoja trumpus etiudus pagal graikų mitus, italų komedijos siužetus.

C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatroformas, išvardija svarbiausius kūrėjus.

Teatro reformatoriai. Susipažįstama su XX a. teatro reformatoriais ir jų idėjomis [...] Aptariama to laikmečio teatro raida.

C2.3. Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, palygina ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus, kūrinius.

Teatro kūrėjai. Mokiniai supažindinami ne tik su svarbiausiomis, bet ir kitomis teatro profesijomis [...]. Aptariama su visuomenės raida susijusi teatro erdvių bei pastatų kaita, teatro ir žiūrovų (jų socialinės padėties ir kultūrinės patirties bei poreikių) ryšys, kultūrinė ir ekonominė teatro vertė.

A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą.

Dokumentinis teatras. Susipažįstama su dokumentinio teatro forma bei istorija, palyginami Lietuvos ir užsienio pavyzdžiai.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.

Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Diachroninio kalbos kitimo bruožai ir kalbėjimo stiliaus pasirinkimas atsižvelgiant į tekstą, situaciją ir komunikacines intencijas. Įvairaus amžiaus kurčiųjų kalba. Kalbų ryšiai. Gestų ir žodžių skolinimasis kaip kalbos kitimo reiškinys. Kiti naujų gestų atsiradimo būdai, senų gestų nykimas. Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Kalbų kitimo procesai ir priežastys. Kalba kaip gyvas ir nuolat kintantis reiškinys. [...]

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo.

Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Jaunimo kalbos ypatumai ir vartojimo sritys.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai.

A4.3. Dalyvauja ugdymo įstaigos parodose, renginiuose. Mokosi fotografuoti kasdienybę ir šventines akimirkas.

Valstybingumo simboliai. Atpažįsta valstybės simbolius ir mokosi apibūdinti jų vizualiuosius ypatumus, samprotauja apie valstybingumo simbolių reikšmę bendruomenei.

B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.

Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. M. K. Čiurlionis, S. Eidrigevičius, B. Žilytė, A. Steponavičius, M. Šagalas ir simbolinės metaforinės jų kūrinių prasmės.

C2.3. Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą (C2.3).

Dailės rūšys. [...] Palygina tradicinės ir šiuolaikinės dailės ypatumus.

C2.3. Lygindamas Lietuvos ir kitų šalių profesionaliosios dailės, liaudies meno kūrinius, etnokultūrinius papročius, nusako Lietuvos meno unikalumą.

Dailės istorija. Stebi ir palygina senovės ir dabarties kūrinių skirtumus, panašumus.

A3.3. Savitai perteikia nuotaiką, įspūdį, pagrindines objektų ar reiškinių ypatybes: įvairiai naudoja linijas, spalvas, erdvines formas, foną ir pagrindines figūras.

Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. Tyrinėjamos spalvos ir šviesos naktį, saulėtą dieną, vakare, įvairiais metų laikais. Aptariami Lietuvos tapytojų sukurti peizažai.

C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos [...] kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. [...].

Dailės istorija. Lietuvos ir Europos šalių žymiausi senovės ir dabarties dailės ir architektūros kūriniai. Didžioji ir mažoji architektūra. Susipažįstama su Vakarų civilizacijos menu: miestų formavimosi pradžia, planais, heraldika, žmonių apranga, drabužių stiliumi.

C1.3. Paaiškina, kaip muziejuose ar kitose viešose erdvėse pristatomi dailės kūriniai, kaip ir kokia informacija apie juos pateikiama, nusako autorių teisių svarbą.

Idealai, vertybės, asmenybės. [...] Šventųjų vaizdavimo būdai, atributai. S. Riauba, L. Šepka, P. Gerlikienė, V. Van Gogas ir jų kūriniai. Lietuvos dailininkai (peizažų tapytojai): J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, M. Cvirkienė ir jų kūriniai.

B2.3. Lygina, klasifikuoja senovės Rytų, antikos, didžiųjų klasikinių stilių ir šiuolaikinės architektūros, dailės meninius bruožus, pažįsta pasaulinės dailės kanoną, savitai apibūdina sudominusį kūrinį.

Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. [...]. Žmogaus vaizdavimo kanonai įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose ir kultūrose.

C1.3. Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą.

Dailės istorija. [...]. Priešistorės dailė [...]. Dailės istorija. Senovės Mesopotamijos, Egipto, ikikolumbinės Amerikos menas [...]. Antika [...]. Meninių stilių formavimosi pradžia (romaninė ir gotikinė architektūra, [...]. Renesanso menas [...]. Barokas [...]. Renesansas ir barokas Lietuvoje.

C2.3. Analizuoja ir išsako savo nuomonę apie didžiąją ir mažąją architektūrą, [...]. Apibūdina [...] Lietuvos mažosios architektūros [...] ypatumus.

Etninė kultūra. Analizuoja įvairiuose žemynuose ir kultūrose ranka rašyto ir piešto šrifto (kaligrafijos), įvairių kultų skulptūros skirtumus, ornamento meninius ypatumus. [...].

C1.3. Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą.

Idealai, vertybės, asmenybės. Įvairių epochų grožio idealai ir jų atspindžiai mene. Šventenybės vaizdavimo būdai. Sacrum ir profanum apraiškos šiuolaikiniame mene ir gyvenime. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, El Grekas, P. Breigelis, M. K. Čiurlionis, S. Ušinskas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius, K. Morkūnas, A. Stoškus, N. Vilutytė ir jų kūriniai.

A2.3. Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato.

Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...], Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...]. ieško sąsajų su kitais menais.

B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, [...].

Dailės istorija. [...]  susipažįstama su XIX a. – XXI a. daile ir architektūra: Vilniaus meno mokykla. Kūrybingas antikos tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. [...].

C2.3. [...]. Apibūdina kitų šalių ir Lietuvos dailės ir jos funkcionavimo regionuose ir plačiajame pasaulyje bruožus.

Etninė kultūra. Susipažįsta su baltiškojo paveldo tradicija šiuolaikiniame mene. [...].

B2.3. Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą.

Meninės idėjos. Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).

B1.3. Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia savų pavyzdžių.

Dailės žanrai. Žanrų nykimo reiškinių pažinimas šiuolaikiniame mene. Pasirinkto kūrybos būdo savitas naudojimas kūryboje.

B2.3. Nusako skiriamuosius bruožus, meno simbolius, menines ypatybes, leidžiančias dailės, architektūros ar dizaino kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.

Kultūrinis paveldas. Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

B1.3. Analizuodamas ir vertindamas tradicinės dailės ir šiuolaikinių vizualiųjųjų menų raiškos priemones, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia savų pavyzdžių.

Dailės istorija. Šiuolaikinės dailės reiškinių tarpusavio įtakų, ištakų ir meninės sąveikos pažinimas.

B3.3. Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse.

Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. Dailės kūrėjų ir jų gyvenamojo laikotarpio kultūrinių kontekstų tyrinėjimas ir vertinimas.

A2.3. [...]. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą.

Meninės išraiškos bruožai. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės meninės išraiškos elementų pažinimas, kompozicinių dėsningumų bei struktūrų kūrybingas taikymas.

Tekstų atranka. [...] Skaitomi [...] kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) grožinės vaikų literatūros kūriniai ar jų ištraukos. [...]

Rašymo tikslai. [...] Aptariama, kodėl žmonėms svarbu mokėti rašyti, kaip dažnai ir ką rašo vaikai ir suaugusieji ranka, klaviatūra įvairiose aplinkose (pvz., sąsiuvinyje, telefonu, kompiuteriu). [...]

Rekomenduojama literatūra. [...] Negrožinė literatūra. [...] M. Krikštopaitytė, „Kultūringa pelė Stasė“; [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] Aiškinamasi gimtosios kalbos svarba. Dalyvaujama įvairiuose kalbai skirtuose renginiuose. Susipažįstama su „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Mokomuoju lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynu“ – spausdintais leidiniais ir elektroninėmis jų versijomis.

Leksika. [...] Aiškinamasi, kaip ir kodėl kinta kalbos leksika; aptariami žodžių, kurių leksinė reikšmė pakito, pavyzdžiai; mokomasi skaitomuose grožiniuose tekstuose atpažinti nebevartojamus žodžius. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.[...] Mokiniai aptaria, kokį poveikį bendravimo sėkmei turi klausytojų socialinis ir kultūrinis kontekstas ir patirtis. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. Suvokiamos lietuvių kalbos sąsajos su tautos istorija. Susipažįstama su senaisiais rašytiniais lietuvių kalbos šaltiniais [...] Aiškinamasi, kaip lietuvių kalba kinta priklausomai nuo socialinio, kultūrinio konteksto, kokią įtaką kalbos kaitai daro kitos kalbos, medijos. [...]

Tekstų atranka. [...] įvairių kultūros epochų kūrinius rekomenduojama nagrinėti pasirinktais aspektais, siejant su aktualiais šiuolaikiniais literatūros ar kitų medijų kūriniais, [...]

Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Susipažįstama su kultūros epochų, literatūros krypčių bei srovių istoriniu ir kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. Mokomasi išryškinti savitus laikotarpio bruožus, temines ir stilistines dominantes nagrinėjamuose kūriniuose. [...]

Leksika ir stilistika. Aptariami norminiai ir nenorminiai skoliniai. Susipažįstama su naujaisiais skoliniais ir jų atitikmenimis. [...]

Konteksto pažinimas. Susipažįstama su kultūros epochų, literatūros krypčių bei srovių istoriniu ir kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. [...]

Tekstų atranka. [...] Nurodyti [...] kūriniai yra reprezentatyvūs kultūros epochos pavyzdžiai, o juos skaitant ir analizuojant siekiama mokinius supažindinti su kultūros, literatūros, žanrų raida, aptarti kūrinių atveriamus kultūrinį, istorinį, socialinį ir kitus kontekstus. [...]

Skaitymo tikslai. [...] Ugdomas autentiškas asmeninis santykis su skaitomu kūriniu, jis analizuojamas ir vertinamas platesniame istoriniame ir kultūriniame kontekste, lyginamas su kitais skaitytais literatūros ar medijų kūriniais. [...]

Skaitinių sąrašas. XX a. vidurio katastrofų literatūra [...] Modernizmas (XX a. antroji pusė) [...] Šiuolaikinė lietuvių literatūra (nuo 1988 m.). [...]

Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Įvairių epochų kūriniai lyginami su šiuolaikiniais literatūros ir kitų medijų kūriniais teminiu, probleminiu, stilistiniu ir kitais aspektais, įžvelgiant jų tarpusavio sąsajas ar skirtis. [...]

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas. [...] Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. [...]

Konteksto pažinimas. Susipažįstama su kultūros epochų, literatūros krypčių ir srovių istoriniu bei kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. [...]

B3.3. Savais žodžiais išsako įspūdžius, kilusius stebint, atliekant ar kuriant šokio kūrinį.

Šokio supratimas ir vertinimas. Mokiniai [...] aptaria įvairių žanrų (pvz., folklorinį, baletą, šiuolaikinį, gatvės) šokį. 

C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir įvardija tradicinius lietuvių ir kitų tautų šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokiniai gyvai arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir iš pavyzdžių mokosi atpažinti lietuvių ir kitų tautų tradicinius šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius. [...].

A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą.

Šokio atlikimas. [...]. Susipažįsta su įvairios ritmikos šokiais (pvz., dviejų dalių metro – polka, trijų dalių metro – polonezas, valsas). [...].

B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.

Šokio supratimas ir vertinimas. Stebi įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio, liaudies, pramoginio, baleto, šiuolaikinio, gatvės šokio) ir kraštų (pvz., Lietuvos, šalių kaimynių, tolimesnių kraštų) pavyzdžius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje ir nagrinėja juos, lygindami šokio elementų raiškos, muzikos, kostiumų, šokėjų skaičiaus, šokio paskirties požiūriu. [...].

C3.3. Pateikia pavyzdžių iš asmeninės patirties, kaip šokis padeda save pažinti, išreikšti, bendrauti ir socialiai save įtvirtinti.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Pagal galimybes stebi šokį skirtingose aplinkose (pvz., teatre, šventėje parke, lauko scenoje, televizijos laidoje) ir nagrinėja stebėtų šokių reikšmę ir funkcijas kultūriniame bendruomenės gyvenime. [...].

C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes.

Šokio supratimas ir vertinimas. Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi, nagrinėja Vakarų Europos šokio kūrinius (Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių šokiai, baroko epochos baletas, nūdienos jaunimo šokiai) ir mokosi įvardyti bruožus, nusakančius šokio kūrinio istorinį kultūrinį stilių. [...].

C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Nagrinėja iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrinių autorių (pvz., J. Lingio, B. Letukaitės, M. Petipa, M. Ek, M. Graham) kūrybos kultūrinius kontekstus, remdamiesi istorijos ir geografijos žiniomis apie kūrinių atsiradimo aplinkybes. [...].

A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).

Šokio kūryba. Mokiniai mokosi kurti pavieniui ir grupėse, ieško kūrybinių idėjų šokio paveldo kūriniuose ir šiuolaikinėse šokio formose, įvairiuose šokio stiliuose ir žanruose, aiškindamiesi jiems būdingą estetiką. [...].

B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas.

Šokio supratimas ir vertinimas. Gyvai ar skaitmeninėje erdvėje stebi ir nagrinėja stilistiniu požiūriu įvairius Lietuvos ir pasaulio šokio kūrinius (pvz., Lietuvos etnografinių regionų tradiciniai šokiai, sceninis lietuvių liaudies šokis, lietuviškas baletas, modernus ir šiuolaikinis šokis, P. Čaikovskio baletai, J. Štrauso valsai, tango, japonų Butoh šokis), [...].

A1.3 Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, rodydamas psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją, dinamiką), interpretuodamas šokio idėją.

Šokio atlikimas. [...]. Mokosi lietuvių ir kitų tautų tradicinių šokių, įvairių šokio žanrų ir stilių žingsnių ir (ar) jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

C1.3. Nagrinėja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, įvardydamas Lietuvos šokio kultūros aktualijas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Nagrinėja Lietuvos ir pasaulio šiandienos šokio įvairovę ir šokio kultūros aktualijas [...].

Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje. [...] Aptaria svarbiausius kaimo amatus. Tyrinėja gyvenamosios vietovės amatininkystės tradicijas.

Kolektyvinė ir individuali tradicinė kūryba. Mokiniai aptaria liaudies kūrybos kolektyvinę prigimtį ir individualią kūrybinę raišką. Kuria pasakas, skaičiuotes, vaidinimus ir kitus kūrinius remdamiesi tradiciniais pavyzdžiais.

Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. [...] Aptaria baltų genčių palikimą kultūriniame kraštovaizdyje – piliakalnius ir kitus objektus, nagrinėja jų vaidmenį baltų kultūroje ir dabartinę reikšmę.

Paprotinis elgesys ir vertybės. Mokiniai tyrinėja svetingumo ir vaišių papročius seniau ir dabar, aptaria tradicinių vaišių dainų paskirtį. Diskutuoja apie savo ir kitų tautų paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo ypatybes, mandagumo raišką. [...]

Tautinis kostiumas. Remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aptaria lietuviško tautinio kostiumo kilmę ir raidą, aiškinasi jo reikšmę nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario Lietuvoje ir dabar. Naudodamiesi vaizdine medžiaga ir kitais šaltiniais, palygina autentiškus tradicinius kostiumus ir jų stilizacijas tarpukariu ir vėlesniais laikotarpiais. Apibūdina ir vertina kitų Europos tautų nacionalinius kostiumus, jų nešiosenos tradicijas.

Liaudies astronomija ir jos simbolika. Mokiniai aiškinasi pasaulio modelio sampratą, jos sąsajas su kosmologija. Tyrinėja liaudiškus būdus pasaulio kryptims nustatyti, senuosius dangaus šviesulių stebėjimo įrenginius. Aiškinasi astronominių reiškinių, dangaus šviesulių suvokimą, mitus ir simboliką tradicinėje kultūroje, įvaizdžius tautosakoje, ornamentikoje, tradiciniuose dirbiniuose.

Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. Remdamiesi šaltiniais mokiniai nagrinėja kalendorinių ir darbo papročių ryšį su gamtos astronominiais reiškiniais. [...] Analizuodami Vėlinių ir Helovyno kilmę, prasmes ir raišką, nurodo jų panašumus ir skirtumus.  [...] Diskutuoja apie tradicines ir naujas su meile, draugyste susijusias šventes (Mildos, Valentino).  [...] Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje. [...]

Paprotinė teisė ir elgesys. Remdamiesi etninės kultūros ir istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja šeimos ir bendruomenės paprotinį elgesį, paprotinės teisės atspindžius kuriant teisėkūros pradmenis Lietuvoje, skirtingų laikotarpių nuosavybės ir teisėtumo sampratą. Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

26.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. 

Etnografiniai regionai, kraštovaizdžio ir architektūros ypatybės. Naudodamiesi tyrėjų darbais, mokiniai analizuoja etnografinių regionų raidą ir ją lėmusius veiksnius. Nagrinėja regioninius tradicinės architektūros skirtumus, apibūdina įvairių tipų tradicinius kaimus (gatvinius, kupetinius, padrikuosius, vienkiemius). Išskiria dvarus, kitus kultūrinio kraštovaizdžio objektus, aptaria jų kaitą per pastarąjį šimtmetį. Diskutuoja apie tradicinės architektūros puoselėjimą Lietuvoje ir kitose šalyse.

Pasaulėžiūra, mitologija ir religija. Mokiniai analizuoja baltų tikėjimo ir mitinio pasaulėvaizdžio atspindžius kalendorinėse, darbo ir šeimos apeigose, papročiuose, tautosakoje, tautodailėje, tradiciniuose dirbiniuose, architektūroje, antkapiniuose krikštuose ir kt. Samprotauja apie baltų pasaulėžiūros ir krikščionybės dermę Lietuvos etninėje kultūroje paskutiniais šimtmečiais.

Teatras tradicinėje kultūroje. Mokiniai nusako klojimo teatro ir Lietuvių folkloro teatro reikšmę, apibūdina jų veiklos ypatybes.

Tautodailė. Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.

Baltų genezė. Remdamiesi mokslininkų darbais, mokiniai aptaria baltų kilmę indoeuropiečių kontekste.

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. Remdamiesi tyrėjų darbais ir kitais šaltiniais, mokiniai nagrinėja baltų sampratą apie svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus nuo kūdikystės iki senatvės. Tyrinėja vedybų apeigas ir jų prasmę, vertina tradicijų įtraukimą į šiuolaikines vestuves. Apibūdina gimtuvių, vardynų ir krikštynų papročius, apeigas, diskutuoja apie jų atspindžius šiuolaikinėse krikštynose ar vardynose. Gilinasi į vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijas, svarsto jų taikymo dabartiniam vaikų auklėjimui šeimoje ir ugdymo įstaigose galimybes. Nagrinėja archajišką mirties ir pomirtinio pasaulio sampratą, raudų semantiką, laidotuvių papročius ir apeigas, jų kaitą.

Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Palygina baltų mitybą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicine virtuve. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Aptaria šiuolaikines baltų genčių ir LDK laikų kulinarinio paveldo rekonstrukcijas. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas. [...]

Archeologinis kostiumas. Remdamiesi tyrimais, susipažindami su muziejų ekspozicijomis ar dalyvaudami gyvosios istorijos renginiuose, mokiniai nagrinėja I–XVI a. baltų aprangą. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais. Atpažįsta šiuos elementus XIX amžiaus lietuvių ir latvių tautiniuose kostiumuose.  Įvardija baltų aprangos dabartinę nešioseną per įvairius renginius ar užsiimant tam tikra veikla, pasigaminimo galimybes, svarsto ir interpretuoja archeologinio kostiumo atskirų elementų pritaikymą šiuolaikinei aprangai.

Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje. Mokiniai tyrinėja išskirtinę Lietuvos kraštovaizdžio ypatybę – piliakalnius, jų paskirtį, ryšį su senosiomis baltų žemėmis. Diskutuoja apie piliakalnių, alkakalnių etimologiją, raidą ir išlikimą. Analizuoja šaltinius apie kitus baltų kraštovaizdžio palikimą menančius objektus – mitologinius akmenis, ypatingus medžius, šaltinius, versmes ir kt. Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas. 

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 
Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: […] klasikinių ir šiuolaikinių autorių;

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: […] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; […]

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti lenkų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis lenkų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. 

Literatūros ir kultūros pažinimas. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.

Dievas veikia istorijoje.
Klausydami, iliustruodami, vaidindami Biblijos istorijas ugdosi kompetencijas pažinti Šventąjį Raštą kaip Dievo, veikiančio istorijoje, pasakojimą; [...] 

Stabmeldystė.
[...] išskiria to meto pagoniškų tautų papročius ir lygina juos su izraelitų ir Dievo santykiais. 

Biblijos Kanonas. 
Apibūdina Biblijos Kanono susiformavimo aplinkybes įvairiose tradicijose.[...]

Teologinės minties raida.
Susipažįsta su teologinės minties raidos periodais (Apaštalų amžius, Patristinis amžius, Viduramžiai ir Renesansas, Reformacija ir Postreformacinis laikotarpis, Modernieji amžiai).

Ekumenizmas. 
Plėtoja Bažnyčios kaip Dievo šeimos, kurią sudaro tikintieji iš įvairių bažnyčių, koncepciją. 

Ekumenizmo judėjimo istorija.
Nagrinėja ekumeninio judėjimo istoriją ir raišką pasaulyje ir Lietuvoje.

Biblijos neklaidingumas. 
[...] Dievo Žodžio patikimumą aiškinasi istorijos ir kitų mokslo disciplinų atradimų šviesoje. [...] 

Krikščioniškosios konfesijos. 
Lygindami įvairias krikščioniškas konfesijas atskleidžia jų doktrininius skirtumus ir panašumus. [...]

Kenčianti ir pergalinga Bažnyčia. 
[...] Bažnyčios ir valstybės susiliejimo pasekmės ir kontraversijos. Didžioji schizma. Scholastika.

Reformacijos idėjos mene ir politikoje. 
Analizuodami literatūros ir meno kūrinius diskutuoja apie Reformacijos įtaką jų raidai (M. Mažvydo, K. Donelaičio kūryba, Radviliada, Nyderlandų tapyba ir kiti). [...]

Krikščionybė ir kultūra. 
Diskutuoja apie Biblinį požiūris į kultūrą ir jos svarbą žmonijai, apie Evangelijos žinią pliuralistiniame pasaulyje. [...]

Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte. Ar verta pasitikėti Dievu? (Abraomas, Izaokas – išėjimas, Izaoko auka). Kiek kainuoja dubenėlis sriubos? (Ezavas ir Jokūbas, pirmagimystė Biblijoje, žmogaus vertė). Ar paskutinis gali būti pirmas? (Juozapas, brolių išdavystė). Į kokį žygį Dievas pakvietė Mozę? (Pašaukimas, išėjimas iš Egipto, kelionė per dykumą). Kas akmeniu užmušė milžiną? (Dovydo pašaukimas ir stiprybė). Kodėl sakome: „Išmintingas, kaip Saliamonas“? (Saliamonas, išminties vertybė). 

A1.3. Papasakoja apie Biblijos užrašymo būdus, paaiškina jų privalumus ir trūkumus.

Patarimai Išminties literatūroje. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? (Lyderystė, atsakomybė už savo šalį).

C1.3. Paaiškina, kas yra keliaujanti Dievo tauta, nurodo Bažnyčios atsiradimo ir augimo bruožus.

Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...] Pirmoji apaštalų bendruomenė: bendrystė, malda, duonos laužymas, patarnavimai, misija). Ar sunku skelbti Dievo žodį? (Šv. Paulius, pirmosios misijos, Bažnyčios augimas). Ar pirmieji krikščionys gyveno katakombose? (Pirmųjų krikščionių persekiojimas, maldos vietos, ištikimybė Kristui). [...]

Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. Ar galima Mariją sutikti kelyje? (piligrimystė, Aušros vartų Mergelės Marijos paveikslas, Marijos apsireiškimas Šiluvoje, Marijos apsireiškimas Lurde ir t. t.).

Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).

Biblija po mikroskopu. Kokį palikimą esi gavęs? (Žodžio „testamentas“ teologinė reikšmė, Senojo ir Naujojo Testamentų parašymo laikotarpiai ir aktualumas). Koks mokslininko žvilgsnis į Bibliją? (Biblijos geografija, istorija, archeologija). Kaip atrodo Biblija žvelgiant per širdies mikroskopą? (Dvasinė Biblijos prasmė, Biblijos, kaip Dievo žodžio, skaitymas šiandien). Ar Pirmieji Tėvai suvalgė obuolį? (Senieji ir šiuolaikiniai Biblijos vertimai).

Laiko ženklai Biblijoje. Kokios sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos? (Babilonas, Egiptas, Romos imperija ir t. t.). Kuo skiriasi biblinis pranašas nuo astrologo ir (ar) būrėjo? (Pranašo reikšmė ir dabarties įvykių interpretavimas tikėjimo perspektyvoje). […]

Išganymo istorija Biblijos panoramoje. Kaip Išganymo istoriją papasakotų Nacionalinė geografija? (Dievo Tautos Išganymo istorija, chronologinė seka: protėviai, išėjimas, teisėjai, karaliai, pranašai, tremtis, Jėzus, Bažnyčios gimimas). Ar Biblijos ir istorijos įvykiai sutampa? (Sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos, pvz., Babelio bokštas, Mesopotamija, Egiptas, Romos imperija ir Jėzaus gimimas). Ką Biblijoje suprasti pažodžiui, o ką ne? (Bibliniai simboliai ir perkeltinė reikšmė, pvz., atpirkimo ožys, Babelio bokštas, Sodoma ir Gomora, išmintingas kaip Saliamonas, užmėtyti akmenimis, nusiplauti rankas, iš didelio rašto išėjo iš krašto ir t. t.).

B4.3. Apibūdina krikščioniškas bažnyčias, jų istorinį atsiradimą. 

Seseriškos bažnyčios. Kodėl mūsų Bažnyčia vadinama Romos katalikų bažnyčia? (Bažnyčios žymės: viena, šventa, visuotinė, apaštališka, popiežiaus – šventojo Petro įpėdinio svarba). Ką reiškia „broliai ir seserys Kristuje“? (Krikščioniškas konfesijas jungiantis tikėjimas į Jėzų Kristų, konfesijos). Ar katalikai meldžiasi prie ikonų? (Kuo skiriasi ortodoksų ir katalikų bažnyčios, istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). Prieš ką protestavo Liuteris? (Kuo skiriasi protestantų ir katalikų bažnyčios, istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). 

Biblijos aktualumas. [...] Kodėl mokslininkai domisi Biblija? (Biblijos tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptologų tyrimai, jų tikslas ir atradimai). Ar verta skaityti Bibliją šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, knyga apie Jėzų, sakramentų pagrindas, Žodžio liturgija, asmeninės maldos būdas).

A2.3. Remdamasis biblinės kultūros kontekstu, vertina, kaip Biblijos tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, kelia probleminius klausimus, svarsto pateikdamas argumentus .

Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). [...] Ar Jėzus palyginimuose kalbėtų apie programuotoją? (Biblinės kultūros ir konteksto skirtumai lyginant su šiandiena, Jėzaus palyginimų paaiškinimai. [...]

Dievo įvaizdžiai. Kas yra Dievas ir koks Jis yra? (Dievo įvaizdžiai ir vardai: „Esu, kuris esu“, Dangaus ir žemės Kūrėjas, Viešpats, Adonai, Kyrie ir kt.). [...]

B4.3. Paaiškina ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo sąvokas, apibūdina ekumeninių ir tarpreliginių susitikimų tikslą ir rezultatus. 

Bendrystės keliai: ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas. Kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės? (Taikus sugyvenimas –- „kaimynystė“, geri darbai – tarnavimas visuomenei. Vatikano II susirinkimo Dekretas dėl ekumenizmo). Kodėl popiežiai bendrauja su kitų religijų atstovais? (Tarpreliginis maldos susitikimas Asyžiuje 1986 m.; popiežius Jonas Paulius II, popiežius Pranciškus). Ar įmanoma nuo kovos ateiti iki bendros maldos? (Ekumenizmo raida, ekumeninė malda, Taize bendruomenė).

C1.3. Nusako krikščioniškam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes Bažnyčios istorijoje.

Bažnyčia vakar ir šiandien. Ar tikrai lietuviai buvo pakrikštyti prievarta? (Lietuvos krikštas, kryžiuočių karai ir Bažnyčia ir t. t.). [...] 

C1.3. Nusako krikščioniškam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes Bažnyčios istorijoje.

A3.3. Tyrinėja ir argumentuoja mokslo ir tikėjimo santykį. [...]

Biblijos svarba ir reikšmė. Kam priklauso Biblijos autoriaus teisės? (Šventieji autoriai (hagiografai), autorystė, autoriaus teisės, intelektinė nuosavybė). Kiek Biblijoje yra istorijos? (Biblijos formavimosi istorija, geografija, civilizacijos, žmonės, įvykiai). [...]

Susitiki ir pažinti Jėzų: „radome Mesiją“. [...] Ar galima „parašyti“ paveikslą? (Jėzaus Kristaus dieviškumas ir žmogiškumas, ikona – tikras atvaizdas, Kristaus ikonos, modernusis krikščioniškas menas, šventųjų asmenų, mokytojų vaizdavimas kitose religijose).Ar galima sutikti Kristų kelyje? (Susitikimai su Jėzumi Biblijoje, tikėjimo liudijimai, šventųjų istorijos, piligrimystė, literatūriniai tekstai). Ar apie Jėzų rašo kitų religijų tekstai? (Jėzaus Asmuo kitose pasaulio religijose). Ar lengva suvaidinti Jėzų? (Jėzaus vaizdavimas filmuose, spektakliuose, aktorių ir režisierių liudijimai).

Katalikybė ir pasaulio religijos. Kuo jie tiki? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, ir kt., ištakos, įkūrėjai, formavimasis, pagrindiniai tikėjimo teiginiai). Kaip jie švenčia? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, konfucianizmo ir kt., maldos būdai, kultas, šventės, apeigos, šventosios vietos). Kaip jie gyvena? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, ir kt., moralinės normos, gyvenimo būdas, vertybės). „O kuo jūs mane laikote?“ Mk 8,29 (Kultūra, kultūrų susitikimas, pagarbos svarba, evangelizacija ir Kristaus įkultūrinimas).

Aš esu Bažnyčioje. [...] Kodėl sena Bažnyčia yra jauna? (Esminiai Bažnyčios istorijos etapai nuo ankstyvųjų iki dabartinių laikų, Bažnyčios atsinaujinimas). [...]

Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: […] klasikinių ir šiuolaikinių autorių.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: […] klasikinių ir šiuolaikinių autorių;

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas, pasirinkus grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko, Šviečiamojo amžiaus, Romantizmo ir Realizmo) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose.

Baltarusių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis baltarusių kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. […] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: […] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; […].

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos. [...]

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suvokti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose. [...]

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti kalbą kaip dinamišką reiškinį, susijusį su tautos istorija ir tarpkultūriniais ryšiais. Chronologiškai aptariami gimtosios kalbos leksiniai skoliniai, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Susipažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan.). [...]

Nagrinėjama problematika. [...] Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. [...]

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti vokiečių kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis gimtosios kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. [...]

A2.3. Lygina ir vertina palyginimų biblinės kultūros kontekstą ir prasmę šiandienos fone.

B4.3. Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus ir pateikia bendruomenių kultūrinio dialogo pavyzdžių.

A2.3. Lygina ir vertina palyginimų biblinės kultūros kontekstą ir prasmę šiandienos fone.

B4.3. Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus ir pateikia bendruomenių kultūrinio dialogo pavyzdžių.

Aš ir pasaulis. Ekumenizmas. […] Kokia yra Rytų ir Vakarų Bažnyčių istorinė raida ir patirtis? […]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 [...]Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe[...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. [...]

D2.3. Išvardina ir palygina karaimų bendruomenes pasaulyje įvairiais istorijos tarpsniais.

D3.3. Analizuoja ir vertina, kokie yra ir kokie gali būti veiksmai, siekiant išsaugoti karaimus kaip tautą, karaimų tikėjimą; kokias ekologijos bei darnaus vystymosi priemones taikyti.

Karaimu? istorijos pažinimas.
 Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. [...]

Moralinės nuostatos. 
 Susipažįstama su karaimų bendruomenėmis pasaulyje (iki dabarties). 

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 [...] Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. [...]

D1.3. Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo potencialų vaidmenį joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant istoriją, modeliuoja tolesnę karaimų tautos raidą Lietuvoje.

B1.3. [...]apibūdina savo santykį su karaimų tautos ir tikėjimo istorija.[...]

D1.3. Tyrinėja savo galimą rolę bendruomenėje, norą bendruomenės labui ką nors nuveikti (ką?), modeliuoja konkrečių veiksmų poreikį siekiant išlaikyti karaimų bendruomenės Lietuvoje gyvavimą .

Ką reiškia būti musulmonu? 
Mokiniai aiškinasi, ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje. Susipažįsta su islamo atsiradimo Lietuvoje istorija.

Religinių praktikų istorija. 
Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.

Islamo istorija Lietuvoje. 
[...]Tyrinėja islamo istoriją Lietuvoje. Mokosi apie iškilius islamo pasekėjus Lietuvoje. 

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Senųjų laikų atgarsiai: tikrovė ir legendos.

Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi suprasti grožinės literatūros epochų (XIX a. antrosios pusės, XX a. ir XXI a.) ir krypčių esminius ypatumus, aptarti jų idėjas skirtinguose kontekstuose.

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Chronologiškai aptariami leksiniai skoliniai gimtojoje kalboje, atsižvelgiant į jų šaltinį, istorines ir kultūrines jų atsiradimo aplinkybes. Supažindinama su archaizmo sąvoka, mokomasi atpažinti archaizmus ankstesnių epochų tekstuose (pvz., dokumentuose, laiškuose, grožiniuose tekstuose ir pan).

Nagrinėjama problematika. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; aptariama jų problematika; įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Mokomasi suprasti ir aptarti rusų kalbos leksikos plėtotės būdus: žodžių darinius, semantinius naujadarus ir skolinius, pateikti jų pavyzdžių. Aptariamas globalizacijos procesų poveikis rusų kalbos leksikos raidai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais. 

B1.3. Paaiškina, kaip skaičiuojamas (suprantamas) laikas istorijoje (pvz., dešimtmetis, epocha, laikotarpis); nurodo nagrinėtus įvykius laiko juostoje. Pateikia vieną pavyzdį, rodantį, kaip suvokiamas laikas istorijoje. Nurodo nagrinėtų Lietuvos istorijos įvykių chronologinę seką, savais žodžiais pateikdamas jų eiliškumą, susiedamas to paties laikotarpio įvykius ir reiškinius.

Laiko suvokimas (I) ir skaičiavimas skirtingais istoriniais laikotarpiais. Nagrinėjamas laiko skaičiavimas senosiose civilizacijose: saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžiai. Analizuojami šiuolaikiniai kalendoriai (pasirinktinai, Julijaus, Grigaliaus ar musulmonų). Mokoma(si) apie laiko skaičiavimą iki Kristaus ir po. Apibūdinama civilizacijos sąvoka.

Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. Aiškinamasi herbo kūrimo principai: formų, simbolių ir spalvų istorinės prasmės. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vėliavos ir herbo atsiradimo istorijos. Aiškinamasi kitų pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių ir (ar) istorinių didikų giminių herbų reikšmes. [...]

Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...]

Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. Nagrinėjama, kaip istoriniai įvykiai vaizduojami dailėje (pasirinktų dailininkų kūriniuose vaizduojamų istorinių temų aptarimas). Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. [...]

Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). [...]

Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...]

Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. [...]

Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). [...]

Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. Aiškinamasi europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija (epochos) ir kiekvienam laikotarpiui charakteringi bruožai bei simboliai. Svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas laiko juostoje vadovaujantis europietiškajai tradicijai būdinga istorijos periodizacija. [...]

Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. [...] Tyrinėjamas gyvenamasis būstas Lietuvoje: XIII a. Kernavės gyvenvietė, XVI–XVIII a. Lietuvos didikų dvarai; gatvinis kaimas. [...]

Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. Analizuojami senųjų civilizacijų rašto pavyzdžiai; abėcėlių, Brailio rašto ir Morzės abėcėlės istorija. Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. [...]

Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. Aptariamos pirmosios mokyklos LDK. Nagrinėjama universitetų atsiradimas Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmė. [...]

Kasdienybės istorija (I): istorinė virtuvė. Aiškinamasi atskirų augalų (bulvių, pomidorų, kavamedžių ar kitų pasirinktų augalų) reikšmė žmonijos istorijai. [...]

Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. Nagrinėjamos didžiosios epidemijos Lietuvos ir Europos istorijoje, jų pamokos. Aptariama vandentiekis ir kanalizacija kaip vienas svarbiausių civilizacijos pasiekimų. [...]

Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. Nagrinėjami skirtingų Lietuvos laikotarpių teatro ir muzikos istorijos įvykiai ir reiškiniai: pirmoji Lietuvoje Vilniuje atlikta opera „Elenos pagrobimas“ XVII a., pirmasis viešas teatro spektaklis lietuvių kalba 1899 m. Palangoje, pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m., 1987–1989 m. „Roko maršai“. Susipažįstama su svarbių Lietuvos kūrėjų ir jų kūrinių istorija: Laurynas Gucevičius (Vilniaus katedra), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (paveikslas „Karalių pasaka“), Juozas Zikaras (skulptūra „Laisvė“), Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) ar kiti pasirinkti kūrėjai ir jų kūriniai. [...]

Kultūros istorija (II): mados istorija. Nagrinėjama drabužių istorija: toga, kelnės ir sijonas ar kiti pasirinkti drabužiai. Analizuojami skirtingų pasirinktų Lietuvos ir (ar) Europos laikotarpių mados istorijos bruožai, lietuvių ir (ar) kitų tautų nacionalinis kostiumas. [...]

Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. Susipažįstama su laukinių gyvūnų prijaukinimu priešistoriniais laikais. Nagrinėjama medžioklės, žvejybos ir senųjų amatų istorija. Vertinama prijaukintų gyvūnų (pvz., arklio, karvės ar bičių) reikšmė istorijoje. [...]

Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. Vertinami didieji išradimai istorijoje: ugnies „prisijaukinimas“, ratas, garo variklis, elektros lemputė (ar kiti pasirinkti išradimai). Nagrinėjama artimoje aplinkoje esančių daiktų sukūrimo istorija: kompiuteris, šaldytuvas, televizorius (ar kiti pasirinkti daiktai). Nagrinėjamas Tomo Edisono, Džeimso Vato vaidmuo išradimų istorijoje. [...]

Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. Susipažįstama su laisvalaikio žaidimų istorija: šachmatai, šaškės, domino, lietuviška ripka, monopolis ar kiti pasirinkti žaidimai. Nagrinėjami olimpinių žaidynių istorijos bruožai (Antikoje ir šiais laikais). [...]

Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. [...]

Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. [...]

Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. [...]

Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. [...] Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. [...]

Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III-II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I-II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). [...]

Antika – Europos istorijos pradžia (III). Kultūra ir religija graikų ir romėnų visuomenėse: politeistinę pasaulio supratimo sanklodą keičiantis monoteizmas. Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). Analizuojama architektūrinė miesto panorama: Koliziejus, panteonas, termos, forumas, akvedukas, triumfo arka, insulė. Religija, vienijanti atskirus polius: graikų dievų panteonas, herojai, mitai, pasaulio suvokimas, Olimpinės žaidynės. Romėniškoji graikų dievų panteono recepcija. Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. [...]

Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. Susipažįsta su rašytinėmis žiniomis apie baltus. Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. Nagrinėjami kasdienybės bruožai: religija ir mitologija, karyba, verslai ir prekyba. [...] Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. [...]

Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. Aiškinamasi viduramžių esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjama viduramžių Vakarų Europos sąveika su kaimynais: Bizantija, Islamo pasauliu. [...]

Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. Nagrinėjama feodalinė viduramžių valstybė. Aptariama Europos valstybių politinė raida nuo susiskaldymo iki centralizacijos (VIII-XV a.): Frankų valstybė, Šventoji Romos imperija, Anglija ir Prancūzija. Susipažįstama su krikščioniškuoju pasauliu: katalikybės plėtra ir sklaida ankstyvaisiais viduramžiais, Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), dvasinės (popiežiaus) ir pasaulietinės (imperatoriaus) kova dėl valdžios viršenybės. Aiškinamasi krikščionybės reikšmė Europos integralumui. Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI-XIV a.). Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. Analizuojama Lietuvos valstybė: suvienijimas ir karalystės susikūrimas (1253 m.), Krėvos unija ir Lietuvos krikštas (1387 m.), LDK politinė raida ir santykiai su kitomis šalimis iki XVI a.: ekspansija į skilusios Kijevo Rusios kunigaikštystes, karas su Kalavijuočių ir Vokiečių ordinais (XIII-XV a.), kovos su Maskvos valstybe (XV-XVI a.), kultūrinis ir politinis suartėjimas su Lenkijos karalyste. [...]

Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. Aiškinamasi feodalinės visuomenės samprata ir raida, feodalinis ūkis. [...] Aiškinamasi viduramžių žmogaus pasaulėvaizdis ir mąstymo savitumas: laikas, erdvė, žmogus. Nagrinėjamas kasdienis gyvenimas Europoje ir LDK: buitis ir darbai, turtas ir skurdas, karas ir maras. [...]

Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. Aiškinamasis bizantiškosios ir islamiškosios kultūros poveikis Europai: mokslas, menas, architektūra. Susipažįstama su lotyniškąja raštija, mokslu, filosofija ir teologija, švietimu (vienuolynų mokyklos ir universitetai), architektūra ir menu (romanika, gotika), riterių kultūra, religiniu ir pasaulietiniu teatru. Analizuojami europėjančios LDK kultūros bruožai: krikščionybės įtaka, rašto kultūra, mūrinė statyba (gotika), pirmosios mokyklos. [...]

Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. Aiškinamasi ankstyvųjų naujųjų laikų sąvoka, esminiai bruožai, chronologija, pažinimo šaltiniai. Nagrinėjamas Amerikos ir jūrų kelio į Indiją atradimas, europinės kolonizacijos pasekmės. Aptariamas daugiakultūrės visuomenės susiformavimas Naujajame pasaulyje. [...]

Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. Susipažįstama su Lietuvos Statutais. Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. Susipažįstama su liuteronizmu, kalvinizmu, anglikonizmu. Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. Susipažįstama su LDK mokslo ir kultūros centrais: Vilniaus universitetu, dvarais ir jų kultūra. [...]

Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. Modernaus žmogaus gimimas. Aiškinamasi svarbiausi LDK ir Europos ūkio raidos aspektai. Nagrinėjama Valakų reforma (XVI a.). Aptariamas moderniosios ekonominės sistemos formavimasis: akcinė bendrovė, birža, bankas (Nyderlandų pavyzdys XVII a.). Nagrinėjama ankstyvųjų naujųjų laikų žmogaus pasaulėžiūros transformacija, vertybės ir kasdienis gyvenimas (diduomenė, miestiečiai, valstiečiai) Europoje ir LDK (XVI-XVIII a.). [...]

Įvadas į epochą: modernios visuomenės ir šiuolaikinės valstybės susikūrimas. Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai.

Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. [...]

XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848-1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). [...] Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830-1831 m., 1863-1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864-1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX-XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. [...]

Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). [...]

Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX-XX a. pr. Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX-XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX-XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. [...]

Įvadas į epochą: globalizacija ir neeuropinio pasaulio iškilimas. Susipažįstama su naujausiais laikais: esminiais bruožais ir chronologija. Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą.

Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. [...]

Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. [...]

Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. [...]

Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami struktūriniai Romos imperijos bruožai ir galios ribos. [...]

Ikimoderniųjų laikų valstybė. Analizuojama ankstyvoji monarchija: valdovo asmens ir tarpasmeninių santykių reikšmė valstybės formavimuisi. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjama absoliutinė monarchija ir konstitucinė monarchija: tarp monarcho galios ir valdžios ribų nustatymo. [...]

Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. [...] Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. [...]

XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. [...] Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. [...]

Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Analizuojamos LDK savarankiškumo manifestacijos. [...]

Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. [...]

Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI–XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida – Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. [...]

Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. Analizuojama XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje. Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. Aptariamas naujų meno formų ir krypčių XIX a.–XX a. pr. revoliucingumas: impresionistinė tapyba, modernioji architektūra, naujos technologijos mene. [...]

Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. Nagrinėjamas kultūros ideologizavimas: tarp kūrėjų priverstinės emigracijos, „išsigimusio meno“ ir knygų deginimo. [...]

Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. Aptariama Lietuvos ir Europos architektūros formų sinchronizacija: barokas ir klasicizmas. [...] Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi įvykiai kaip Vilniaus katedros mokyklos atidarymas (1397 m.), Pranciškaus Skorinos spaustuvė įkūrimas (1522 m.), Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas (1579 m.). 

Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. Nagrinėjamos Lietuvos akademybės trajektorijos: humanitariniai ir gamtos mokslai. Aptariama Kauno modernizmo architektūra ir jos palikimas šiandien. [...] Analizuojama Lietuvos universiteto Kaune įsteigimo (1922 m.) reikšmė Lietuvos mokslui. 

Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. Analizuojamos laisvos meninės raiškos galimybės sovietmečiu: tarp cenzūros ir savicenzūros, tarp Maskvos ir Vilniaus. Kultūros praktiškumas – vėlyvojo sovietmečio architektūra. Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. [...]

XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. Aptariama nepriklausomos Lietuvos teatras ir jo pasiekimai. [...]

Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. [...]

Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. [...]

Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. [...]

LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. [...] Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. [...] Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.). 

[...] Aptariamos maisto gaminimo, tiekimo, degustavimo higienos ir kultūros, elgesio prie stalo taisyklės, jų kaita ir joms įtaką darantys veiksniai. 

[...] Pateikiami, komentuojami pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos palyginant šiuolaikinių ir tradicinių tekstilės gaminių artimiausioje aplinkoje formas, spalvų derinius, ornamentiką.

[...] Natūralūs pluoštai palyginami, apibūdinami ir klasifikuojami pagal kilmę[...] aptariama pluoštų apdirbimo raida ir pritaikymas, paplitimas, perdirbimas skirtingais laikotarpiais.

[...] Aptariamos konstrukcinių medžiagų rūšys, jų panaudojimo raida, savybių pritaikomumas praktiniams darbams. Įvardinamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (medienos, metalų ir jų lydinių) apdirbimo technologinės medžiagos.

[...] Elektriniai ir elektroniniai prietaisai, jų paskirtis, raida [...].

[...] Susipažįstama su gastrofizika, jos atsiradimo ištakomis, tam įtaką turėjusiomis asmenybėmis, išradimais ir kitomis aplinkybėmis.

[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas). Įvertinama ir apibūdinama pietų stalo estetikos, kultūros tradicijų, stalo aksesuarų kaita.

[...] Išskiriami ir aptariami žinomiausi Lietuvos ir kitų šalių konditerijos gaminiai, kepiniai [...].

[...] Gilinamasi į estetiško šventinio stalo serviravimo, aplinkos apipavidalinimo galimybes, meniu sudarymo strategijas (meniu inžinerija), išskiriamos ir aptariamos tendencijos, dabarties prioritetai. 

Geografijos tyrimo objektai. Tyrinėjami ir apibūdinami artimiausios aplinkos gamtiniai ir visuomeniniai objektai, tiriamas jų sąryšingumas, kaita laike ir erdvėje. [...]

Žemės forma ir orientavimosi būdai. [...] Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. [...]

Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. [...] kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. [...]

Diasporos. Vertinamas diasporų vaidmuo kitų šalių kultūrų kontekste.