Pilietinės visuomenės savikūra
Ekstremalios situacijos
Pilietinės visuomenės savikūra
Padedama mokiniams suvokti save kaip aktyvų pilietinės bendruomenės narį, siekiama ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime ir jį tobulinti. Siekiama, kad mokiniai suprastų, jog demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė ir bendruomeninė kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė.
Jungiant formalias ir neformalias ugdymo formas, įtraukiant mokinius į praktines pilietines ir socialines veiklas, mėginama pažadinti jaunimo pilietinį potencialą – leisti jam pajusti savo pilietines galias ir sąmoningai jas nukreipti darniai bendruomenei, valstybei kurti, o tuo pačiu suteikti tikro kūrybos džiaugsmo, pilietinės galios ir veikimo prasmės patyrimo.
Bendruomeniškumas, savanorystė, aktyvus dalyvavimas viešajame gyvenime, demokratinės ir bendražmogiškos vertybės, laisvė, atsakomybė, lyderystė, sveika gyvensena, tautinė savimonė, mokymasis visą gyvenimą, kritinis mąstymas – tai ugdytinos savybės kuriant pilietinę visuomenę.
Ekstremalios situacijos
Ekstremalios situacijos – tai susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Ji gali atsirasti dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų.
Mokomasi skirti sąvokas ekstremali situacija ir ekstremalus įvykis. Analizuojant konkrečius pavyzdžius įvardijami piliečių veiksmai paskelbus ekstremalią situaciją ar įvykį. Vykdomi praktiniai mokymai, kaip mokiniams elgtis įvykus ekstremaliam įvykiui mokykloje, pavyzdžiui, gaisro, žmogaus sveikatos sutrikimo, smurtinio užpuolimo, branduolinės avarijos ir kitais ekstremaliais atvejais.
Informatika
Virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių pasirinkimas ir pagrindimas. [...] Apibūdinami šiuolaikinei virtualaus bendravimo ir bendradarbiavimo darbo vietai keliami reikalavimai, [...] aptariamos įspėjimų (priminimų) sistemos, ryšys mobiliaisiais įrenginiais, komunikavimas ekstremalių situacijų metu [...].
Pilietiškumo pagrindai
A5. Suvokia ir analizuoja vidines ir išorines grėsmes galinčias kilti jam pačiam, bendruomenei, valstybei ir demokratiniam pasauliui. Pateikia nacionalinio saugumo užtikrinimo pavyzdžių.
Fizika
Radioaktyvumas. Aptariama [...] radiacinė tarša bei apsisaugojimo nuo jos būdai. Susipažistama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.
Atomų branduolių virsmai. Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje.
Elektros srovės šaltiniai. [...] aptariamas trumpasis jungimas ir jo sukeliami pavojai. [...]
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos [...] neigiamą poveikį gamtai.
Atomo branduolys ir radioaktyvumas. Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
Radioaktyvumas. Aptariama [...] radiacinė tarša bei apsisaugojimo nuo jos būdai. Susipažistama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.
Atomų branduolių virsmai. Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje.
Elektros srovės šaltiniai. [...] aptariamas trumpasis jungimas ir jo sukeliami pavojai. [...]
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos [...] neigiamą poveikį gamtai.
Atomo branduolys ir radioaktyvumas. Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
Biologija
F2.3. [...] paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.
F2.3. [...] paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
Ekosistema. [...] nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių.
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Imunitetas. [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...]
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Aplinkosauga. Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...]
F2.3. [...] Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Organizmų funkcijų valdymas. [...] Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...]
F2.3. [...] paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. [...] Apibūdinamas bakterijų vaidmuo gamtoje. [...] mokomasi apibūdinti virusus, paaiškinti jų vaidmenį gamtoje.
F2.3. [...] paaiškina žmogaus veiklos pasekmes gamtai ir vertina jas vietovės bei globaliu mastu.
Ekosistema. [...] nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių.
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Imunitetas. [...] Mokomasi apibūdinti, kuo skiriasi vietinis ligos plitimas (endemija) nuo regioninio (epidemija) ir pasaulinio protrūkio (pandemija), pateikti taip plintančių ligų sukėlėjus, ligos požymius, prevenciją. [...]
F2.3. [...] Apibūdina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Apibūdina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Aplinkosauga. Mokomasi paaiškinti žmogaus veiklos (miškų kirtimas, gaisrai, iškastinio kuro naudojimas) įtaką klimato kaitai. [...]
F2.3. [...] Paaiškina ir kritiškai vertina žmogaus veiklos poveikį ir galimas pasekmes gamtai ir visuomenei. Paaiškina ir vertina vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgdamas į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus.
Organizmų funkcijų valdymas. [...] Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo. [...]
Gamtos mokslai
Saugus elgesys. [...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). [...]
F2.3. Pateikia [...] neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
Medžiagų savybių tyrimas. [...] Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.
F1.3. [...] Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Užkrečiamosios ligos. Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.
Medžiagų sudėtis ir savybės. [...] nagrinėjamos elgesio taisyklės užsidegus daiktui, kilus gaisrui, aiškinamasi, kokiais būdais ir priemonėmis gesinti ugnį.
Radioaktyvumas. [...] Aptariama radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.
Atomų branduolių virsmai. [...] Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje. [...]
Ekosistema. [...] nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...]
Saugus elgesys. [...] Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai). [...]
F2.3. Pateikia [...] neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai pavyzdžių artimoje aplinkoje.
Medžiagų savybių tyrimas. [...] Aptariamos gaisrų priežastys ir apsaugos būdai siejant su medžiagų degumu, aiškinamasi, kaip elgtis užsidegus įvairiems aplinkos daiktams.
F1.3. [...] Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Užkrečiamosios ligos. Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.
Medžiagų sudėtis ir savybės. [...] nagrinėjamos elgesio taisyklės užsidegus daiktui, kilus gaisrui, aiškinamasi, kokiais būdais ir priemonėmis gesinti ugnį.
Radioaktyvumas. [...] Aptariama radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.
Atomų branduolių virsmai. [...] Aptariamos ekstremalios situacijos, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus atominių elektrinių naudojimo; pavojai, kurie kyla dėl Astravo ir kitų atominių elektrinių; priemonės, kurių reikėtų imtis įvykus avarijai atominėje elektrinėje. [...]
Ekosistema. [...] nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų ar miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių. [...]
Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba
Pasaulio saugumas. Aptariama tarptautinės saugumo architektūros istorinė raida ir dabarties pokyčiai: šaltasis karas, Vakarų dominavimas, naujųjų galių iškilimas ir su tuo susiję iššūkiai.
Globalizacijos poveikis pasaulio saugumui. Analizuojamas globalizacijos poveikis pasaulio saugumui, klimato kaitos poveikis saugumui, demografijos ir migracijos iššūkiai, resursų trūkumas, masinio naikinimo ginklų plėtra, terorizmas (terorizmo reiškinio istorinė raida; terorizmo rūšys, teroristų tikslai ir veikimo būdai) ir organizuoto nusikalstamumo reiškinys.
A4. Pristato pagrindines galimas gamtinio, [...] ekologinio pobūdžio bei sveikatos nelaimes. Pasitelkdami Lietuvos ir kitų valstybių pavyzdžius gali įvertinti galimą jų poveikį.
Gamtinio pobūdžio situacijos. Aptariamos ir vertinamos gamtinio (potvyniai, uraganai, sausros, ekstremalūs snygiai ir kt.) pobūdžio situacijos ir jų poveikis piliečių saugumui.
A4. Pristato pagrindines galimas [...] techninio [...] pobūdžio [...] nelaimes. Pasitelkdami Lietuvos ir kitų valstybių pavyzdžius gali įvertinti galimą jų poveikį.
C4. Paaiškina kaip elgtis įvairių krizių (pavyzdžiui, ekstremalių situacijų, [...]) atveju. Nusako ir argumentuoja konkrečius elgesio scenarijus.
Techninės situacijos. Analizuojamos techninės (cheminiai incidentai, radiaciniai incidentai, avarijos branduolinėse elektrinėse, didelio masto gaisrai, automobilių, geležinkelių ir aviakatastrofos) situacijos ir jų poveikis piliečių saugumui.
A4. Pristato pagrindines galimas [...] socialinio [...] pobūdžio bei sveikatos nelaimes. Pasitelkdami Lietuvos ir kitų valstybių pavyzdžius gali įvertinti galimą jų poveikį.
Socialinio pobūdžio situacijos. Aptariamos socialinio pobūdžio (epidemijos, pandemijos, socialiniai neramumai ir kt.) situacijos ir jų poveikis saugumui.
Maisto ir kitų atsargų kaupimas. Aptariami maisto ir kitų atsargų kaupimo principai. Mokoma(si) parengti išvykimo krepšio sudėties sąrašą, paaiškinama jo sudėtis. Mokoma(si) parengti ir pristatyti šeimos evakuacijos planą.
Saugus judėjimas ir evakavimas. Nagrinėjami saugaus judėjimo ir evakavimo principai. Aiškinamasi evakavimo maršrutų pasirinkimas, susitikimo vietų nustatymas, orientavimosi vietovėje pagrindai. Nagrinėjami darbo su žemėlapiu, kompasu, atstumo nustatymo, pagrindinių orientyrų identifikavimo principai. Analizuojamos saugaus judėjimo keliais, urbanizuotose ir gamtinėse vietovėse ypatybės. Mokoma(si) šiuos įgūdžius taikyti praktinio evakavimo simuliavimo sąlygomis, t. y., suplanuoti evakavimo maršrutą, o vėliau judėti juo miesto ir (ar) gamtinėje aplinkoje. Demonstruojami individualios maskuotės ir maskavimosi vietovėje pagrindai.
Apsauga nuo gamtinių, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pavojų. Atliekamos praktines užduotys imituojant apsaugą nuo gamtinių, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pavojų.
Veiksmų planas branduolinės elektrinės avarijos atveju. Mokoma(si) parengti savo ir artimųjų veiksmų planą galimos Astravo branduolinės elektrinės avarijos atveju.
Gyventojų perspėjimo ir informavimo signalai. Mokoma(si) atpažinti gyventojų perspėjimo ir informavimo signalus, tinkamai reaguoti į perspėjimo signalus, rasti informaciją neveikiant ryšiui. Aptariama, kur slėptis iškilus grėsmei. Mokoma(si) skirti priedangas, kolektyvinės apsaugos slėptuves ir slėptuves. Apibūdinamos kitos galimos laikinos saugios vietos. Aptariamas elgesys bombardavimo atveju.
Išgyvenimo miesto ir gamtinėse vietovėse principai. Nagrinėjami išgyvenimo miesto ir gamtinėse vietovėse principai. Mokoma(si) pristatyti efektyvius savitarpio pagalbos būdus. Diskutuojant, mokoma(si) parengti atmintinę, kaip išgyventi be elektros, vandens ir šilumos tiekimo, apsirūpinti maistu ir vandeniu, palaikyti asmeninę higieną. Atliekant praktines užduotis, mokoma(si), kaip krizinėse situacijose išgauti ugnį, įrengti laikiną nakvynės vietą, apsisaugoti nuo kritulių, saulės ir pavojingų gyvūnų.
Sužeidimo ir kitų sveikatos sutrikimų pavojingumo nustatymo principai. Apibūdinami sužeidimo ir kitų sveikatos sutrikimų pavojingumo nustatymo principai, elgesys su šoko būsenos nukentėjusiu. Demonstruojami pradinio gaivinimo įgūdžiai. Aptariami pagalbos esant įvairaus pobūdžio žaizdoms principai. Demonstruojami įgūdžiai stabdyti kraujavimą (turniketai ir kitos priemonės), atlikti dirbtinį kvėpavimą. Demonstruojama, kaip suteikti pirmąją medicininę pagalbą nušalimo, nudegimo ar cheminio pažeidimo, apsinuodijimo atvejais, taip pat kaulo lūžių atveju. Simuliuojamas nukentėjusiųjų transportavimas.
C3. Paaiškina kaip atpažinti priešiškų žvalgybos institucijų veiklos požymius, diskutuoja apie jų veiklos metodus ir apsisaugojimo nuo jų būdus. Paaiškina kaip išvengti nusikalstamų ir teroristinių organizacijų veiklos keliamų pavojų.
Užsienio žvalgybų veiklos keliami pavojai. Remiantis faktais argumentuotai diskutuojama apie apsisaugojimą nuo užsienio žvalgybų veiklos keliamų pavojų. Paaiškinama, kaip atpažinti verbavimo, ardomąją ir kitas pavojingas veiklas. Paaiškinama, kokie yra apsisaugojimo nuo jų būdai, kaip saugiai elgtis su asmenine ir kita informacija. Nagrinėjama, kaip atpažinti nusikalstamų, radikalių, teroristinių ir kitų pavojingų organizacijų veikimą.
Teatras
A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.
Judesio ir kalbos sąveika. Kuriant ir rodant nesudėtingus individualius, porinius ir grupinius etiudus mokomasi veikti sutartomis aplinkybėmis, pasitelkti garsą, gestą ir judesį, pasirenkant aktualaus įvykio temą, apibūdinti ryšį su dabarties pilietinės visuomenės savikūra.
B3.3. Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas ir paaiškina, kas jas sukėlė (pvz., raiškos priemonės, personažai ir jų santykiai, personažų savybės ir elgesys ir pan.).
Pojūčiai. Savais žodžiais paaiškina teatro raiškos (kūrybos) priemonių poveikį savo kaip žiūrovo pojūčiams, emocijoms. Komentuojamas ekstremalių situacijų poveikis kūrybai.
B3.3. Vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes.
Teatro recenzijos. Perskaičius parinktas spektaklių recenzijas [...] Analizuojamos ekstremalios situacijos, ryšys su dabartinės visuomenės savikūra.
C2.3. Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą.
Teatras ir tautinė tapatybė. [...] aiškinamasi, kaip teatras prisidėjo prie nacionalinės savimonės, tautinės rezistencijos okupacijos laikotarpiu.
A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.
Judesio ir kalbos sąveika. Kuriant ir rodant nesudėtingus individualius, porinius ir grupinius etiudus mokomasi veikti sutartomis aplinkybėmis, pasitelkti garsą, gestą ir judesį, pasirenkant aktualaus įvykio temą, apibūdinti ryšį su dabarties pilietinės visuomenės savikūra.
B3.3. Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio nuotaiką, sukeltas emocijas ir paaiškina, kas jas sukėlė (pvz., raiškos priemonės, personažai ir jų santykiai, personažų savybės ir elgesys ir pan.).
Pojūčiai. Savais žodžiais paaiškina teatro raiškos (kūrybos) priemonių poveikį savo kaip žiūrovo pojūčiams, emocijoms. Komentuojamas ekstremalių situacijų poveikis kūrybai.
B3.3. Vertina stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos būdus, svarstomas problemas ir vertybes.
Teatro recenzijos. Perskaičius parinktas spektaklių recenzijas [...] Analizuojamos ekstremalios situacijos, ryšys su dabartinės visuomenės savikūra.
C2.3. Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą.
Teatras ir tautinė tapatybė. [...] aiškinamasi, kaip teatras prisidėjo prie nacionalinės savimonės, tautinės rezistencijos okupacijos laikotarpiu.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Menų istorija
B1. Atpažįsta ir įvardija įvairių meno epochų artefaktų raiškos priemones bei geba jas interpretuoti ir vertinti asmeninės patirties kontekste.
XX amžiaus I pusės Vakarų Europos klasikinis modernizmas. [...] klasikinio modernizmo mene temos pilietinės visuomenės savikūros bei ekstremalių situacijų kontekste.
Fizinis ugdymas
A1.4. [...] išlaikydami optimalią laikyseną ir prisitaikydami prie aplinkos suvaržymų.
Mokomasi judėjimo būdų ekstremaliose situacijose (gaisro, sprogimo ir kt.) [...].
A1.4. [...] išlaikydami optimalią laikyseną ir prisitaikydami prie aplinkos suvaržymų.
Mokomasi judesių ir evakuacijos veiksmų sekos ekstremalių situacijų (šaudymo, gaisro, sprogimo ir kt.) mokykloje atvejais.
A1.4. Spontaniškai taisyklingai (optimaliai) atlieka lokomocinius, nelokomocinius ir manipuliacinius judesius įvairiuose kontekstuose.
Tyrinėjamas mokyklos evakuacijos planas, mokomasi greitai ir sklandžiai pasišalinti iš mokyklos pastato ar teritorijos.
A1.4. [...] išlaikydami optimalią laikyseną ir prisitaikydami prie aplinkos suvaržymų.
Mokomasi judėjimo būdų ekstremaliose situacijose (gaisro, sprogimo ir kt.) [...].
A1.4. [...] išlaikydami optimalią laikyseną ir prisitaikydami prie aplinkos suvaržymų.
Mokomasi judesių ir evakuacijos veiksmų sekos ekstremalių situacijų (šaudymo, gaisro, sprogimo ir kt.) mokykloje atvejais.
A1.4. Spontaniškai taisyklingai (optimaliai) atlieka lokomocinius, nelokomocinius ir manipuliacinius judesius įvairiuose kontekstuose.
Tyrinėjamas mokyklos evakuacijos planas, mokomasi greitai ir sklandžiai pasišalinti iš mokyklos pastato ar teritorijos.
Dailė
Vaizdavimo būdai ir galimybės.
Mokosi derinti tekstą ir vaizdą, kuria savitus atvirukus, iliustracijas, plakatus. [...].
Lietuvių kalba ir literatūra
Meniškai vertingos iliustruotos vaikų ir paauglių literatūros knygos
M. Marcinkevičius, I. Dagilė, „Akmenėlis“. [...]
Teksto pobūdis ir struktūra.
[...] Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
[...] Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus. [...]
Meniškai vertingos iliustruotos vaikų ir paauglių literatūros knygos
M. Marcinkevičius, I. Dagilė, „Akmenėlis“. [...]
Teksto pobūdis ir struktūra.
[...] Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.
[...] Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus. [...]
Gyvenimo įgūdžiai
D1.3. Paaiškina, kas yra taršos šaltinis, kaip jį atpažinti ir elgtis jį pamačius, saugiai evakuojasi iš mokyklos.
Mokosi atpažinti įspėjimo apie pavojų ženklus, pasišalinti į saugią vietą ir evakuotis iš mokyklos.
D1.3. Saugiai evakuojasi iš uždarų patalpų, padeda evakuotis draugui.
Nagrinėja, kas yra išvykimo krepšys ir kokius daiktus svarbu pasiimti prireikus skubiai dėl pavojaus palikti namus. Praktikuojasi evakuotis iš pastato į saugią zoną. Mokosi padėti evakuotis draugui.
D1.3. Analizuoja ir vertina galimus pavojaus šaltinius ir moka saugiai elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai.
Mokosi tinkamai pasielgti pamačius gaisrą. Nagrinėja, kur galima rasti gesintuvą, kaip kviesti pagalbą, gelbėtis pačiam ir padėti gelbėti kitus. Mokosi skęstančiojo gelbėjimo taisyklių.
D1.3. Paaiškina, ką daryti, išgirdus perspėjimo sireną, parodo, kaip nusistatyti mobilųjį telefoną perspėjimo pranešimui gauti.
Mokosi reaguoti išgirdus perspėjimo sireną, nusistatyti mobilųjį telefoną perspėjimo pranešimui gauti.
D1.3. Priklausomai nuo situacijos pobūdžio taiko tinkamus apsaugos būdus [...].
Analizuoja ir apibūdina ekstremalias situacijas ir paaiškina, kaip jose reikia elgtis (socialinio, techninio, gamtinio, ekologinio pobūdžio situacijos), mokosi tinkamai elgtis išgirdus pavojaus signalą, patekus į karo veiksmų zoną, įvykus sprogimui ir atsidūrus po nuolaužomis.
D1.3. Paaiškina, kas yra taršos šaltinis, kaip jį atpažinti ir elgtis jį pamačius, saugiai evakuojasi iš mokyklos.
Mokosi atpažinti įspėjimo apie pavojų ženklus, pasišalinti į saugią vietą ir evakuotis iš mokyklos.
D1.3. Saugiai evakuojasi iš uždarų patalpų, padeda evakuotis draugui.
Nagrinėja, kas yra išvykimo krepšys ir kokius daiktus svarbu pasiimti prireikus skubiai dėl pavojaus palikti namus. Praktikuojasi evakuotis iš pastato į saugią zoną. Mokosi padėti evakuotis draugui.
D1.3. Analizuoja ir vertina galimus pavojaus šaltinius ir moka saugiai elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai.
Mokosi tinkamai pasielgti pamačius gaisrą. Nagrinėja, kur galima rasti gesintuvą, kaip kviesti pagalbą, gelbėtis pačiam ir padėti gelbėti kitus. Mokosi skęstančiojo gelbėjimo taisyklių.
D1.3. Paaiškina, ką daryti, išgirdus perspėjimo sireną, parodo, kaip nusistatyti mobilųjį telefoną perspėjimo pranešimui gauti.
Mokosi reaguoti išgirdus perspėjimo sireną, nusistatyti mobilųjį telefoną perspėjimo pranešimui gauti.
D1.3. Priklausomai nuo situacijos pobūdžio taiko tinkamus apsaugos būdus [...].
Analizuoja ir apibūdina ekstremalias situacijas ir paaiškina, kaip jose reikia elgtis (socialinio, techninio, gamtinio, ekologinio pobūdžio situacijos), mokosi tinkamai elgtis išgirdus pavojaus signalą, patekus į karo veiksmų zoną, įvykus sprogimui ir atsidūrus po nuolaužomis.
Užsienio kalba (pirmoji)
Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos.
Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga,
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.
Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos.
Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.
Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija.
Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga,
Aplinkos tvarumas.
Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.
Taikomosios technologijos
Tekstilės rankdarbių kūrėjai, jų kūrinių išsaugojimo problemos, galimybės, perspektyvos. [...] Išvardijamas ir diferencijuojamas ekstremalių sąlygų poveikis kultūros vertybėms, plėtojamos idėjos, kaip jas apsaugoti, išsaugoti ir turtinti.
Maisto produktai, žaliavos ir priedai. [...] Aptaria ekstremalių sąlygų galimą poveikį maisto pramonei.
Chemija
Periodinis dėsnis.
[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.
Cheminiai ryšiai.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. [...]
Cheminės reakcijos.
[...] Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis. Nagrinėjamos greitos ir lėtos reakcijos, pavyzdžiui: degimas ir rūdijimas. [...]
Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai.
[...] tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu. [...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei. [...]
Rūgštys.
[...] Aptariamas rūgščių poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. [...]
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. [...] ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. [...]
Nemetalai ir jų junginiai.
[...] Nagrinėjamos supaprastintos sieros ir azoto rūgščių gamybos procesų schemos, užrašomos ir išlyginamos gavimo reakcijų lygtys. Aptariamas gamybos procesų potencialių ekstremalių situacijų pavojus ir jų padarinių likvidavimas.
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) ir ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Organinių junginių gavimas ir atpažinimo reakcijos.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti organinių medžiagų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis.
Atomo sandara ir periodinis dėsnis.
[...] Plėtojamos žinios apie izotopų panaudojimo sritis (medicina, archeologiniai ir geologiniai tyrinėjimai, branduolinė energetika). [...] Remiantis periodine elementų sistema nurodoma, kad cheminiai elementai, kurių atominis skaičius 84 ir daugiau, yra radioaktyvūs. [...]
Cheminių reakcijų energija.
Plėtojamos žinios apie cheminių reakcijų šiluminį efektą, šilumos pokyčius vykstant egzoterminėms ir endoterminėms reakcijoms. Pakartojami cheminių medžiagų pavojingumo ženklai ir nurodoma, kaip saugiai elgtis. [...]
Cheminė pusiausvyra.
[...] Kritiškai vertinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamyba. [...]
Oksidai.
[...] Aptariamas anglies(II) oksido poveikis žmogaus organizmui, apsinuodijimo požymiai, pirmosios pagalbos suteikimas. [...]
Rūgštys ir bazės.
[...] Pakartojami rūgščių (sieros ir azoto) pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su rūgštimis taisyklės, apsipylus ar ekstremalių situacijų atvejais. [...] Pakartojami 1 ir 2 grupių metalų hidroksidų pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su šarmais taisyklės. [...]
Periodinis dėsnis.
[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.
Cheminiai ryšiai.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. [...]
Cheminės reakcijos.
[...] Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis. Nagrinėjamos greitos ir lėtos reakcijos, pavyzdžiui: degimas ir rūdijimas. [...]
Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai.
[...] tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu. [...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei. [...]
Rūgštys.
[...] Aptariamas rūgščių poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. [...]
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. [...] ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. [...]
Nemetalai ir jų junginiai.
[...] Nagrinėjamos supaprastintos sieros ir azoto rūgščių gamybos procesų schemos, užrašomos ir išlyginamos gavimo reakcijų lygtys. Aptariamas gamybos procesų potencialių ekstremalių situacijų pavojus ir jų padarinių likvidavimas.
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) ir ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Organinių junginių gavimas ir atpažinimo reakcijos.
[...] Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti organinių medžiagų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis.
Atomo sandara ir periodinis dėsnis.
[...] Plėtojamos žinios apie izotopų panaudojimo sritis (medicina, archeologiniai ir geologiniai tyrinėjimai, branduolinė energetika). [...] Remiantis periodine elementų sistema nurodoma, kad cheminiai elementai, kurių atominis skaičius 84 ir daugiau, yra radioaktyvūs. [...]
Cheminių reakcijų energija.
Plėtojamos žinios apie cheminių reakcijų šiluminį efektą, šilumos pokyčius vykstant egzoterminėms ir endoterminėms reakcijoms. Pakartojami cheminių medžiagų pavojingumo ženklai ir nurodoma, kaip saugiai elgtis. [...]
Cheminė pusiausvyra.
[...] Kritiškai vertinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgščių gamyba. [...]
Oksidai.
[...] Aptariamas anglies(II) oksido poveikis žmogaus organizmui, apsinuodijimo požymiai, pirmosios pagalbos suteikimas. [...]
Rūgštys ir bazės.
[...] Pakartojami rūgščių (sieros ir azoto) pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su rūgštimis taisyklės, apsipylus ar ekstremalių situacijų atvejais. [...] Pakartojami 1 ir 2 grupių metalų hidroksidų pramoniniai gavimo būdai ir saugaus elgesio su šarmais taisyklės. [...]
Technologijos
[...] Aptariamas geriamojo vandens tiekimas, kaip elgtis, jei vanduo netiekiamas ilgiau negu parą.
[...] Aptariami maisto ruošimo būdai įprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis (pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijos, gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekimui).
[...] Maisto produktų kokybės išsaugojimas ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijai ir kt.
[...] Aptariamas elektroninių prietaisų poveikis aplinkai, ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai, kai ilgiau negu parą sutrinka arba nutrūksta elektros energijos tiekimas.
[...] Išskiriamas ir apibūdinamas ekstremalių sąlygų galimas poveikis žemės ūkiui, maisto pramonei. Diskutuojama apie galimas jų pasekmes vartotojams, verslams.
[...] Aptariamas geriamojo vandens tiekimas, kaip elgtis, jei vanduo netiekiamas ilgiau negu parą.
[...] Aptariami maisto ruošimo būdai įprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis (pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijos, gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekimui).
[...] Maisto produktų kokybės išsaugojimas ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijai ir kt.
[...] Aptariamas elektroninių prietaisų poveikis aplinkai, ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai, kai ilgiau negu parą sutrinka arba nutrūksta elektros energijos tiekimas.
[...] Išskiriamas ir apibūdinamas ekstremalių sąlygų galimas poveikis žemės ūkiui, maisto pramonei. Diskutuojama apie galimas jų pasekmes vartotojams, verslams.
Inžinerinės technologijos
[...] Analizuojamos galimos ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai, priemonės, kai ilgiau negu parą sutrinka ar nutrūksta elektros energijos tiekimas.
[...] Aptariamos ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai ar priemonės, kai ilgiau negu parą sutrinka arba nutrūksta elektros energijos tiekimas.
Istorija
Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. [...] Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.).
Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17?d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje.
Geografija
[...] Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. [...] Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. [...]
[...] Aiškinamasi, kodėl ir kur kyla žemės drebėjimai mūsų planetoje, kur vyksta vulkanizmas ir su juo susiję reiškiniai, kaip susidaro cunamio bangos, kur formuojasi raukšliniai kalnai. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir nurodomi vidinių jėgų pasireiškimo neigiami ir teigiami padariniai.
Analizuojami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžiai, nagrinėjamos jų geografinio pasireiškimo teritorijos ir keliamos grėsmės. Nurodomi būdai ir priemonės, kaip prognozuojami pavojingi gamtos reiškiniai, kaip galima nuo jų apsisaugoti arba švelninti galimą poveikį.
[...] Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.
Apibūdinamos litosferos plokščių judėjimo priežastys, nagrinėjamos litosferos plokščių sandūros, paaiškinamas juose susidarantis reljefas, vykstantys vulkanizmo ir žemės drebėjimų procesai.
Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.
Nurodomos seisminės sritys ir aktyvaus vulkanizmo juostos bei vertinami būdai ir priemonės, kurios skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalyse mažina žalą žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimo metu.
Paaiškinamas gravitacinis įvairių medžiagų judėjimas, vertinamos jų keliamos grėsmės ir priklausomybė nuo žmogaus ūkinės veiklos bei klimato kaitos.
[...] Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. [...] Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. [...]
[...] Aiškinamasi, kodėl ir kur kyla žemės drebėjimai mūsų planetoje, kur vyksta vulkanizmas ir su juo susiję reiškiniai, kaip susidaro cunamio bangos, kur formuojasi raukšliniai kalnai. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir nurodomi vidinių jėgų pasireiškimo neigiami ir teigiami padariniai.
Analizuojami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžiai, nagrinėjamos jų geografinio pasireiškimo teritorijos ir keliamos grėsmės. Nurodomi būdai ir priemonės, kaip prognozuojami pavojingi gamtos reiškiniai, kaip galima nuo jų apsisaugoti arba švelninti galimą poveikį.
[...] Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose.
Apibūdinamos litosferos plokščių judėjimo priežastys, nagrinėjamos litosferos plokščių sandūros, paaiškinamas juose susidarantis reljefas, vykstantys vulkanizmo ir žemės drebėjimų procesai.
Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.
Nurodomos seisminės sritys ir aktyvaus vulkanizmo juostos bei vertinami būdai ir priemonės, kurios skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalyse mažina žalą žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimo metu.
Paaiškinamas gravitacinis įvairių medžiagų judėjimas, vertinamos jų keliamos grėsmės ir priklausomybė nuo žmogaus ūkinės veiklos bei klimato kaitos.
Ekonomika ir verslumas
25.2.11. [...] Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.
Teisė
Gilinamasi, už kokias padarytas nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką kyla baudžiamoji atsakomybė.
Aptariama, ką būtina žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karui.