Žaismė ir atradimai. Vadovas pedagogui >

Vadove mokytojai ras informaciją kaip naudotis metodinės medžiagos rinkiniu.

Leidinyje atsižvelgiama į pedagogų nuomonę, kurioms pasiekimų sritims labiausiai trūksta idėjų įdomesnėms ir prasmingesnėms vaikų veikloms organizuoti bei priemonėms panaudoti ar kurti.

Pakylėta kasdienybė. Rekomendacijos pedagogui >

Rekomendacijose mokytojai ras informaciją kaip formuoti estetinę ugdymo įstaigos aplinką.

Knygelė „Korys“

Giliąją, žmogaus dvasios gelme patiriamą matematinio mąstymo kultūrą formuokime nuo mažens. Užtikrinkime vaiko prigimtinę reikmę įvairiuose kontekstuose ir veiklose suprasti
matematinės kalbos elementus. Planuodami matematines veiklas, atsižvelkime į konkretaus amžiaus vaikų galimybes pažinti pasaulį.  jau turimą patirtį, pozityviai vertinkime jų rodomas pastangas. Nepamirškime, kad emocinis aspektas matematinėse veiklose visuomet yra pats svarbiausias.

Knygelė „Medžiagų dialogai“ 

 „Niekas nevyksta be džiaugsmo ir malonumo. Tai – dimensija, kurios kasdien ieško tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tai – optimistinė dvasia, nes kaita yra neatsiejama nuo žmogaus. Todėl į visus pokyčius reikia žiūrėti džiaugsmingai“. (Loris Malaguzzi).

Knygelė „Puodų orkestras“ 

Paprasti muzikos elementai, tokie kaip ritmas ir tonas sužadina vaiko emocijas, protą ir kūną. Muzikos kalba (melodija, ritmas, tembras, tempas, dinamika, dermė, harmonija, faktūra) sukuria ryšius, lavinančius vaiko emocinį intelektą ir protinius gebėjimus. Dėl šių priežasčių siūloma muziką integruoti į įvairias veiklas.

Knygelė „Kalbos spintelė“ 

Kalbos ir muzikos gebėjimų ugdymas yra ne produktas, o procesas, kurį reikia pradėti puoselėti kuo anksčiau ir leisti jam natūraliai plėtotis. Vaikai kalbos ir muzikos mokosi labai panašiai – per patyrimą: jie priima viską, ką girdi, ir noriai mėgdžioja. Verbalinė komunikacija prasideda nuo bandymų pakartoti pirmuosius garsus ir intonacijas.

Knygelė „Judantys laiptai“ 

 „Pastebėjome, kad grindys, kaip erdvus paviršiaus plotas, dovanoja begalę judėjimo galimybių įvairaus amžiaus vaikams ir yra vienas lengviausiai transformuojamų ugdymo proceso elementų. O ten, kur grindys pereina į pakylą ar laiptus, yra ypatinga vaikus supančios aplinkos vieta – čia, it miesto aikštėje (it. piazza), vaikai spontaniškai susiburia skirtingoms santykių raiškos situacijoms gvildenti: prisėda pasišnekučiuoti ar apsikeisti mažomis „brangenybėmis“, rungtyniauja, kas nušoks nuo aukštesnio laiptelio, bumpsėdami sėdynėmis leidžiasi nuo pakylų žemyn ar prigula ant laiptų ir ramiai stebi, kas vyksta aplinkui“.

Knygelė „Atradimų takelis“ 

Aplinkos pažinimas prasideda nuo vaiko smalsumo. Klausimai, kuriuos užduoda pedagogas, ir vaiko stebėjimai sukuria atradimų atmosferą. Nebijokime vaiko klausinėti (pavyzdžiui: „Kas nutiks, jei...?“; „Kaip manai, ar...?“), skatinkime jį mąstyti. Šio amžiaus vaikai su aplinka susipažįsta bandydami ir klysdami. Jiems reikia laiko eksperimentuoti, išbandyti įvairius dalykus ir savarankiškai mąstyti. Duokime vaikui laiko ir erdvės, kad jis galėtų sėkmingai keliauti atradimų takeliu.

Knygelė „Aš“ pasaulis“ 

Iki trejų metų „aš“ yra nuolat kintančių vaizdų apie save pasaulis. Savo nepakartojamą tapatumą vaikas kuria pasitelkdamas kasdienius santykius su aplinka, „aš – ne aš“ tyrinėjimus, veiklą ir veiklos pėdsakų aptikimą aplinkoje. Atrasdamas daugybę būdų save parodyti, pristatyti, išreikšti, pavaizduoti ir pajausdamas savo veiklos ženklus bei prasmes, mažylis sulaukia pasaulio atsako – „aš“ atspindėjimo. Suaugusiųjų ir bendraamžių pritarimas, kūno kalba, žodžiai, ryšio pajauta audžia socialinio tapatumo tinklus (Audyn, C., De Boer, B., 2020; Ding, X. P., 2019). Knygelėje vaikams siūlomos veiklos provokuoja veidrodinio „aš“ atspindžius vaiką   supančiame pasaulyje, leidžiančius pajusti savąjį „aš“ ir skatinančius atradimus.

Knygelė „Smėlio dėžė“ 

 „Jei tik pasakysi, man pasimirš, bet jei parodysi – aš atsiminsiu; jei leisi man pačiam padaryti – aš suprasiu“ (pagal kinų patarlę). Vaikai mokosi patirdami – jie priima viską, ką girdi ir mato, jie noriai mokosi: mėgdžioja ir tyrinėja (liečia, uosto, ragauja, klausosi). Padėkime vaikams pažinti pasaulį, sukurdami jiems tinkamą įtraukiančią aplinką.

Knygelė „Energijos upė“

Ne jėga, o atkaklumas padeda atlikti didelius darbus (Samuelis Daonsonas).

Knygelė „Dėlionių kilimas“ 

Šio amžiaus vaikai natūraliai įsitraukia į matematinių objektų tyrinėjimą, pastebi jų panašumą ir skirtumus, mėgsta skaičiuoti ir grupuoti objektus, kurti jų sekas. Nuo mažens stiprinkime vaikų pasitikėjimą savo matematiniais gebėjimais, padėdami jiems perprasti matematinę kalbą, padedančią dalytis atradimais ir problemų sprendimų idėjomis. Neskubinkime vaikų, kurkime daugiau panašių situacijų ir kontekstų – matematinė kalba nėra lengva, nes turi abstrakcijos elementų, kurių nesuprasdami vaikai ilgainiui ima jausti   nerimą  ir baimę, išaugančią į nenorą domėtis šia svarbia sritimi.

Knygelė „Kūrybiniai dialogai“

 „Aš noriu, kad vaikai suprastų pasaulį ne todėl, kad pasaulis yra žavus, ir žmogaus prigimtis yra smalsi. Aš noriu, kad jie suprastų pasaulį, norėdami padaryti jį geresnį“. (Howard Gardner).

Knygelė „Pasaulis be sienų“ 

 „Kalbant apie vaikus, man visą laiką atrodė, kad jie už mus išmintingesni“ (Andrejus Tarkovskis).

Patikėkime vaikų smalsumu. Kuo anksčiau vaikai susipažins su skirtingų etninių kultūrų muzika, kalba, papročiais ir tradicijomis, tuo lengviau atras savo kultūrinę tapatybę.

Knygelė „Kalbos ir knygos gelmė“ 

 „Skaitymo džiaugsmas patiriamas tik tada, kai skaitymas virsta kūryba, kai knyga leidžia pritaikyti skaitytojo gebėjimus. Geriausios knygos yra tos, kurios skaitytojui palieka erdvės kurti“. (Emili Teixidor).

Žinoma, kad skaitančių vaikų smegenys vystosi sklandžiau, jų kalba yra laisvesnė, o reakcija į pasaulį – kūrybiškesnė. Kuo daugiau skaitome, tuo daugiau suvokiame ir patiriame, tampame sąmoningesni, aprėpiame daugiau pasaulio – visa tai gebame išreikšti sklandžia kalba (pagal Maryanne Wolf).

Knygelė „Judantis pasaulis“ 

 „Vaikai mokosi žaisdami. Žaisdami jie atranda pasaulio veikimo dėsnius, ir nesvarbu, ar žaidimas yra griežtai struktūruotas pagal iš anksto su vaikais priimtus susitarimus, ar pačių vaikų sumąstytas ir sukurtas veikiant. Laisvam judėjimui skirtose erdvėse mes tuoj pat įsitraukiame į žaidybines užduotis: įveikliname savo kūną, protą ir vaizduotę, užkuriame kūrybines judesio tyrinėjimo dirbtuves.“ (Cit. iš „Drama Games for Young Children“ (2017). Katherine Zachest. Nick Hern Books, London).

Knygelė „Žaliasis pieštukas“ 

Gamtos pasaulis – tai didžiulė laboratorija, suteikianti vaikui begalę atradimų. Atrasdamas vaikas lavina smalsumą, protą. Vaikai iš prigimties yra mokslininkai. Jie mėgsta patirti naujus vaizdus, garsus, kvapus, skirtingus paviršius, nori pažinti gyvosios gamtos objektus. Artimas kontaktas su gamta turi teigiamos įtakos vaiko kognityvinei, fizinei, emocinei ir socialinei raidai. Pati gamta ir ši knygelė pateikia idėjų, padėsiančių pedagogui vaikams atverti gamtinės aplinkos pažinimo horizontus.

Knygelė „Aš“ matomas ir nematomas“ 

Inovatyvi, t. y. ateities perspektyva, yra naujos žmonių bendro buvimo, dalyvavimo, komunikavimo ir bendrystės formos, kurios iškyla iš vaikystės patirčių, kai mokymosi objektai ir procesai tampa vaikui matomi kaip emocinių ženklų, ryšių, sąveikų, dialogų, draugysčių, atradimų apie save ir kitus erdvė (Reggio Emilia, 2013; Beccy Earnshaw, Peter Hyman, 2021).

Knygelė „Mokymosi veidrodis“ 

Kiekvienas vaikas ne tik mokosi mokytis, bet ir gali suprasti mokymąsi kaip gyvenimo vertybę, pats atrasdamas vis daugiau mokymosi galimybių, džiaugdamasis mokymusi ir pajusdamas
malonumą dalytis bei mokytis drauge su kitais (Reggio Emilia, 2019).

Knygelė „Realybių žaismė“ 

Informatinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas – būtini XXI a. žmogaus gebėjimai, reikalingi sprendžiant įvairias realaus gyvenimo problemas. Informatinio mąstymo ugdymas ir skaitmeninių technologijų integravimas į įvairių pasiekimo sričių ugdymą jaunesnio amžiaus vaikams sukuria tokią mokymosi aplinką, kurioje vaikai gali „žaisti mokydamiesi žaisti“. Toks ugdymas atitinka konstrukcionizmo teorijos principus. S. Papertas, pasiūlęs šią teoriją, teigia, kad mokymasis geriausiai vyksta tada, kai besimokantysis aktyviai kuria išorinio pasaulio objektus. Šioje knygelėje pateikiama idėjų, kaip vaikams žaidžiant, judant, tyrinėjant, pasitelkiant vaizduotę, kurti realios ir skaitmeninės tikrovės objektus.