Fizinis ugdymas formaliojo ir neformaliojo ugdymo kontekste

Fizinis aktyvumas – svarbus sveikos gyvensenos veiksnys, darantis reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei. Nepaisant to, tiek Lietuvoje, tiek Europoje fizinio aktyvumo rodikliai tendencingai mažėja – tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc. 2018–2030 m. PSO fizinio aktyvumo strategijoje mokyklinio amžiaus asmenys išskiriami kaip prioritetinė grupė. Jų fiziniam aktyvumui skatinti šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti su partneriais, kuriančiais ir įtraukiančiais vaikus į fizinio aktyvumo programas, kurios leistų įtvirtinti ir stiprinti visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir fizinį raštingumą ir tuo pačiu skatinti mėgavimąsi fizine veikla. Fizinio aktyvumo nauda mokiniams yra visapusiška: ji daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai (Howie ir kt., 2010), sveikatos vertinimui (Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2018), jų kognityvinėms funkcijoms (Cerezo, 2009; Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2016), padidina savivertę, kontroliuoja nerimo ir streso lygį (Dunn ir kt., 2008), normalizuoja psichologinę būklę (Hilton, 2010) ir neabejotinai tai turi įtakos fizinio pajėgumo lygiui (Graham, 2010; Emeljanovas et al., 2012). Mokiniai praranda norą būti fiziškai aktyvūs, jiems trūksta motyvacijos. To išvengti galėtų padėti įdomesnės, įvairesnės, kūrybiškesnės, mokinių norą tobulėti skatinančios fizinio ugdymo pamokos ir šiuolaikiški ugdymo metodai. Sportiniai žaidimai vienas iš tokių metodų. Ši priemonė tinkama ne tik fizinio aktyvumo skatinimui fizinio ugdymo pamokose, bet ir sportinėse treniruotėse ar pertraukų metu.