Sveikata, sveika gyvensena
Asmens savybių ugdymas
Sveikata, sveika gyvensena
Sveikata – tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena – gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena yra sąmoningas požiūris į savo sveikatą apimantis tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, tinkamą poilsį ir neturėjimą žalingų įpročių.
Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu. Tai yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja nuoseklaus ir pastovaus įsipareigojimo.
Siekiama, kad mokiniai:
- suvoktų sveikatą kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių psichinės, fizinės ir socialinės sričių visumą;
- vertintų sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę;
- keltų trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslus, atsižvelgtų į savo fizinius, psichinius bei dvasinius poreikius sveikatai stiprinti ir tarpasmeniniams santykiams kurti;
- suprastų socialinių veiksnių, tarpasmeninių santykių, atsakingo pasirinkimo, tarpusavio pagarbos ir paramos vienas kitam esmę ir svarbą sveikatai;
- mankštintųsi ir praktikuotų įvairias kitas fizinio aktyvumo formas, sveikai maitintųsi, laikytųsi darbo ir poilsio ritmo, asmens ir aplinkos švaros.
Asmens savybių ugdymas
Asmens savybės yra dvasinės, intelektinės ir fizinės. Ypač svarbios pirminės, natūralios dvasinės savybės: geranoriškumas ir dėmesingumas kitam žmogui (empatija), sąmoningumas ir veiklumas, drąsa ir emocinis stabilumas, atsakingumas ir teisingumas, sąžiningumas ir savigarba. Asmens savybių ugdymas(is) yra susijęs, t. y. vienos savybės ugdymas(is) skatina ir kitas. Pavyzdžiui, savigarbos ugdymas(is) mokinius motyvuoja, jie ima labiau pasitikėti savimi, įgyja drąsos, tampa atkaklesni, veiklesni, pasiekia daugiau nei įprastai. O tai deda pamatus kitų savybių ugdymui(si).
Asmens savybių ugdymasis prasideda nuo savirefleksijos (gebėjimo sąmoningai vertinti savo veiklą ir jos rezultatus) ir nusiteikimo tobulėti. Kitas žingsnis – tikslo išsikėlimas nukreipiant pastangas į tam tikrus savybių tobulinimo aspektus, atkaklumas ir pastangos siekiant tikslo ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už rezultatus.
Informatika
D2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Skaitmeninės priemonės. [...] dėl iškilusių technologinių problemų, kurių nepavyksta išspręsti savarankiškai, pagalbos galima kreiptis į draugus ar į suaugusiuosius (mokytoją, mokyklos informacinių technologijų specialistą, tėvus). Svarbu, kad mokiniai suprastų, kad kreiptis pagalbos nėra gėda, kad kartu spręsdami problemas ar padėdami kitam mes patys sužinome daugiau. [...]
D1.3. Apibūdina naudojamus skaitmeninius įrenginius. Atpažįsta ir aptaria skaitmeninių įrenginių sutrikimo problemas.
Darbo skaitmeniniu įrenginiu sutrikimai. [...] Nuolat skatinama kreiptis pagalbos į suaugusįjį (mokytoją, mokyklos informacinių technologijų specialistą, tėvus), jei susidurta su neaiškia problema (sutrikimu). Skatinama drąsa, pasitikėjimas savo jėgomis, apdairus ir atsakingas eksperimentavimas, ugdomasi nuostata prisiimti atsakomybę už savo atliktus veiksmus. [...]
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Diskutuojama, dėl ko dažniausiai kyla vaikų konfliktai [...] ir kaip taikiai juos spręsti [...], kuo pokalbis skiriasi nuo ginčo. Pagrindinė taisyklė: jei aš gerbsiu kitus, tai ir jie mane gerbs.
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo virtualiojoje erdvėje kultūra ir tolerancija. Aptariamos darbo grupėmis taisyklės: būti partneriais: suprasti ir priimti kitų pasiūlymus, nuorodas; prisiimti atsakomybę už savo įsipareigojimus, išklausyti kito žmogaus mintis, išsakyti ir argumentuoti savo nuomonę; gebėti priimti racionalius sprendimus; ieškoti kompromisų siekiant bendro tikslo, gebėti konstruktyviai spręsti problemas.
D1.3. [...] Apibūdina skaitmeninių technologijų sutrikimų problemas, ieško jų šalinimo būdų.
Skaitmeninių įrenginių darbo sutrikimai ir jų šalinimas. [...] Akcentuojama, kad iškilus techninei problemai reikia kreiptis pagalbos į draugus ar į suaugusįjį [...] Svarbu ugdytis drąsą, pasitikėjimą savo jėgomis, apdairų ir atsakingą eksperimentavimą, formuoti nuostatą prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus.
E1.3. Aptaria komunikavimo principus, atsakingai dalijasi skaitmeniniu turiniu komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonėmis.
Bendradarbiavimo priemonės ir debesų technologijos. [...] Skatinama bendromis jėgomis kurti skaitmeninį turinį, pagal susitarimą jį koreguoti; padėti vieni kitiems, konsultuoti(s), dalintis patirtimi, vertinti vieniems kitų turinį [...].
A3.3. Baigęs kurti skaitmeninį turinį, aptaria ir įsivertina pasiekimus.
Pristatymas (įsivertinimas, refleksija). [...] Mokomasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, atsižvelgti į pastabas, argumentuotai pateikti savo nuomonę, koreguoti darbą (jei reikia).
D2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Skaitmeninės priemonės. [...] dėl iškilusių technologinių problemų, kurių nepavyksta išspręsti savarankiškai, pagalbos galima kreiptis į draugus ar į suaugusiuosius (mokytoją, mokyklos informacinių technologijų specialistą, tėvus). Svarbu, kad mokiniai suprastų, kad kreiptis pagalbos nėra gėda, kad kartu spręsdami problemas ar padėdami kitam mes patys sužinome daugiau. [...]
D1.3. Apibūdina naudojamus skaitmeninius įrenginius. Atpažįsta ir aptaria skaitmeninių įrenginių sutrikimo problemas.
Darbo skaitmeniniu įrenginiu sutrikimai. [...] Nuolat skatinama kreiptis pagalbos į suaugusįjį (mokytoją, mokyklos informacinių technologijų specialistą, tėvus), jei susidurta su neaiškia problema (sutrikimu). Skatinama drąsa, pasitikėjimas savo jėgomis, apdairus ir atsakingas eksperimentavimas, ugdomasi nuostata prisiimti atsakomybę už savo atliktus veiksmus. [...]
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Diskutuojama, dėl ko dažniausiai kyla vaikų konfliktai [...] ir kaip taikiai juos spręsti [...], kuo pokalbis skiriasi nuo ginčo. Pagrindinė taisyklė: jei aš gerbsiu kitus, tai ir jie mane gerbs.
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo virtualiojoje erdvėje kultūra ir tolerancija. Aptariamos darbo grupėmis taisyklės: būti partneriais: suprasti ir priimti kitų pasiūlymus, nuorodas; prisiimti atsakomybę už savo įsipareigojimus, išklausyti kito žmogaus mintis, išsakyti ir argumentuoti savo nuomonę; gebėti priimti racionalius sprendimus; ieškoti kompromisų siekiant bendro tikslo, gebėti konstruktyviai spręsti problemas.
D1.3. [...] Apibūdina skaitmeninių technologijų sutrikimų problemas, ieško jų šalinimo būdų.
Skaitmeninių įrenginių darbo sutrikimai ir jų šalinimas. [...] Akcentuojama, kad iškilus techninei problemai reikia kreiptis pagalbos į draugus ar į suaugusįjį [...] Svarbu ugdytis drąsą, pasitikėjimą savo jėgomis, apdairų ir atsakingą eksperimentavimą, formuoti nuostatą prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus.
E1.3. Aptaria komunikavimo principus, atsakingai dalijasi skaitmeniniu turiniu komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonėmis.
Bendradarbiavimo priemonės ir debesų technologijos. [...] Skatinama bendromis jėgomis kurti skaitmeninį turinį, pagal susitarimą jį koreguoti; padėti vieni kitiems, konsultuoti(s), dalintis patirtimi, vertinti vieniems kitų turinį [...].
A3.3. Baigęs kurti skaitmeninį turinį, aptaria ir įsivertina pasiekimus.
Pristatymas (įsivertinimas, refleksija). [...] Mokomasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, atsižvelgti į pastabas, argumentuotai pateikti savo nuomonę, koreguoti darbą (jei reikia).
Judėjų tikyba
Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Ar įmanoma nusipirkti talentą (talentai, gabumai).
Santykiai šeimoje. Kokios mano ir kitų šeimos narių pareigos?[...]
Dekalogas kaip gyvenimo gairės. Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai, ar blogai (sąžinė, vidinis balsas). Nuo ko mus saugo D–o įsakymai (įsakymai kaip gyvenimo taisyklės; kokie yra dvasiniai pavojai, pagundos).
Judaizmas ir kasdienybė. Kokia yra kasdienė religinė praktika (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai)?
C3.3. Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis konstruktyviems ir empatiškiems asmens santykiams su šeima ir bendruomene.
D3.3. Paaiškina, kaip solidarumo, bendradarbiavimo ir proaktyvios pagalbos kitam principai sutvirtina tarpasmeninius, šeimos ir bendruomenės ryšius.
Toros aktualumas. [...] Bendruomeninio ir asmeninio dvasingumo šaltinis [...]
C2.3. Paaiškina veiksmingiausius modernių asmens, šeimos ir bendruomenės konfliktų sprendimų būdus.
C3.3. Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis konstruktyviems ir empatiškiems asmens santykiams su šeima ir bendruomene.
D3.3. Paaiškina, kaip solidarumo, bendradarbiavimo ir proaktyvios pagalbos kitam principai sutvirtina tarpasmeninius, šeimos ir bendruomenės ryšius.
Pakrikęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas (pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą (puikybės pasekmė, Babelio bokštas)?
Judaizmas kasdieną. [...] Koks ryšys tarp darbo ir Toros žydų gyvenime (santykis su mokslu ir darbu, kas gali mokytis Toros, Toros mokymosi įstatymai, tėvo priedermė mokyti sūnus amato, žydų profesijos.
Pakrikęs žmogus. Altruizmo ir egoistinės agresijos perskyra Tanache (Berešito istorijų etinės pamokos šiandienai – kartojimas). [...]
Judaizmas kasdieną. Baimės ir pykčio įveika bei pakeitimas atjauta bei bendradarbiavimu judaizme. Pagalba kitiems kaip svarbiausia modalinė ūgties sąlyga I. Salanterio Musar sistemoje.
D–as ir žmogus. Pasitikėjimas kitais kaip kitų priėmimas ir altruistinis bendradarbiavimas (Juozapo istorija). [...]
Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Ar įmanoma nusipirkti talentą (talentai, gabumai).
Santykiai šeimoje. Kokios mano ir kitų šeimos narių pareigos?[...]
Dekalogas kaip gyvenimo gairės. Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai, ar blogai (sąžinė, vidinis balsas). Nuo ko mus saugo D–o įsakymai (įsakymai kaip gyvenimo taisyklės; kokie yra dvasiniai pavojai, pagundos).
Judaizmas ir kasdienybė. Kokia yra kasdienė religinė praktika (košerinis maistas, rankų plovimas, mezuza, šabato ir švenčių žvakių degimas, drabužiai)?
C3.3. Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis konstruktyviems ir empatiškiems asmens santykiams su šeima ir bendruomene.
D3.3. Paaiškina, kaip solidarumo, bendradarbiavimo ir proaktyvios pagalbos kitam principai sutvirtina tarpasmeninius, šeimos ir bendruomenės ryšius.
Toros aktualumas. [...] Bendruomeninio ir asmeninio dvasingumo šaltinis [...]
C2.3. Paaiškina veiksmingiausius modernių asmens, šeimos ir bendruomenės konfliktų sprendimų būdus.
C3.3. Nusako svarbiausius iššūkius ir kliūtis konstruktyviems ir empatiškiems asmens santykiams su šeima ir bendruomene.
D3.3. Paaiškina, kaip solidarumo, bendradarbiavimo ir proaktyvios pagalbos kitam principai sutvirtina tarpasmeninius, šeimos ir bendruomenės ryšius.
Pakrikęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas (pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą (puikybės pasekmė, Babelio bokštas)?
Judaizmas kasdieną. [...] Koks ryšys tarp darbo ir Toros žydų gyvenime (santykis su mokslu ir darbu, kas gali mokytis Toros, Toros mokymosi įstatymai, tėvo priedermė mokyti sūnus amato, žydų profesijos.
Pakrikęs žmogus. Altruizmo ir egoistinės agresijos perskyra Tanache (Berešito istorijų etinės pamokos šiandienai – kartojimas). [...]
Judaizmas kasdieną. Baimės ir pykčio įveika bei pakeitimas atjauta bei bendradarbiavimu judaizme. Pagalba kitiems kaip svarbiausia modalinė ūgties sąlyga I. Salanterio Musar sistemoje.
D–as ir žmogus. Pasitikėjimas kitais kaip kitų priėmimas ir altruistinis bendradarbiavimas (Juozapo istorija). [...]
Pilietiškumo pagrindai
B2.3. Aktyviai ir atsakingai dalyvauja kasdieniame mokyklos gyvenime sprendžiant klasėje kilusius klausimus, aktualius mokyklos, vietos bendruomenės, visuomenės iššūkius.
Pokyčių iniciavimas. Mokoma(si) kartu su kitais inicijuoti pokyčius ir dalyvauti kasdieniame mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime.
Biologija
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; [...]
Organų donorystė. [...] Apibūdinama [...] organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
F3.3. [...] Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
F3.3. [...] Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; [...]
Organų donorystė. [...] Apibūdinama [...] organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
F3.3. [...] Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose.
F3.3. [...] Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir gamtosaugos organizacijų akcijose, projektuose ir kitose veiklose ir siūlo naujų gamtosauginių veiklų.
Muzika
A3.3. Dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose: atlieka sutartą vaidmenį ar užduotį (pvz., atlikėjo, stebėtojo ar kt.).
Melodiniai muzikos instrumentai. Iš klausos ar iš natų, pasirinktu melodiniu muzikos instrumentu atliekami 2–3 gaidų deriniai ir (ar) motyvai (1 kl.), trumpi 4–6 gaidų motyvai ir (ar) melodijų fragmentai (2 kl.). Įvardijamos muzikavimo sėkmės ir sunkumai.
B2.3. Sukuria muzikinius darinius pagal sąlygą ar pasirinktam sumanymui, užfiksuoja simboliais ar supaprastinta notacija.
Ritmai ir melodinės struktūros. Atliekant kūrybines užduotis su paprasčiausiais ritmais [...] išbandomi ritminiai ir melodiniai dariniai, mokomasi juos taikyti praktikoje.
C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.
Dinamika ir tempas. Aptariami ir išbandomi dinamikos ir tempo kontrastai (garsiai – tyliai, lėtai – greitai). Dalijamasi pastebėjimais, kokią tai daro įtaką muzikos nuotaikai.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.
Grojimo pradmenys. Mokomasi atlikti nesudėtingas melodijas (dūdele, klaviatūra, ksilofonu); Supažįstama su ansamblinio muzikavimo pradmenimis (burdonas, ostinato, sutartinė ar
kanonas).
B2.3. Atsirenka idėjas muzikiniam sumanymui įgyvendinti. Sukomponuoja nesudėtingus kūrinius su aiškia pradžia ir pabaiga, juos užfiksuoja naudodamas įprastinę ar simbolinę notaciją.
Melodijos kūrimas. Mokomasi atpažinti ir parodyti melodijos kryptį (kylanti, krintanti, šuolis); sudaryti keturių–šešių gaidų melodinius darinius, trumpas melodijas iki oktavos, užrašyti jas naudojant įprastinę ar simbolinę notaciją.
C3.3. Nusako ir aptaria muzikos kūrinių paskirtį ar kontekstą nurodo sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Intervalai, trigarsis ir akordų junginiai. Mokomasi atpažinti ir atlikti (pvz., ukulėle, klaviatūra, kanklėmis) muzikinius intervalus, trigarsį, paprastus akordų junginius (pvz., F-C ar G7-C). Savais žodžiais apibūdinamas patirtas įspūdis.
C3.3. Nusako ir aptaria muzikos kūrinių paskirtį ar kontekstą nurodo sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Muzikinės sąvokos. Aptariami dinamikos ženklai (f, ff, p, pp, mf, crescendo, diminuendo); mokomasi pajausti muzikos tempus, susipažįstama su metronomu.
B3.3. Kūrybos rezultatus pristato pasirinktu būdu pritaikydamas situacijai. Apibūdina sumanymą, pagrindžia pasirinktas priemones. Į(si)vertina kūrybą vadovaudamasis pasirinktais kriterijais, pasako vertinimo argumentus.
Kompiuterinė muzika. [...] aptariami kūriniai, atskleidžiantys kryptingą poveikį asmenybės formavimuisi.
A3.3. Dalyvauja formaliuose ir (ar) neformaliuose muzikiniuose renginiuose kaip atlikėjas (kūrėjas), atskleisdamas savo muzikinį identitetą, praturtindamas klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Muzikinę kultūrinę medžiagą pristato virtualioje erdvėje, paisydamas vertingumo kriterijaus bei laikydamasis saugumo ir autorių teisių reikalavimų.
Populiariosios muzikos kūriniai. Naudojamos kalbinės ir nekalbinės komunikavimo priemonės atliekant mokinių polinkius atitinkančius pasirinktus muzikos kūrinius. Pagrindžiamas sąmoningas pasirinkimas. Išbandomos įvairių atlikėjų sudėtys, formuojamas asmeninis muzikinis įvaizdis.
B3.3. Pristato ir pagal aptartus kriterijus į(si)vertina kūrybą, pagrindžia jos asmeninę ir socialinę reikšmę, vertingumą.
Improvizavimo būdai. Improvizuojama balsu ar instrumentais, individualiai ir ansamblyje, naudojami vaizdai, analogijos, simboliai, metaforos, atskleidžiami įgūdžiai ir gebėjimai. Išbandomi įvairūs improvizavimo būdai.
C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas.
Estetinės patirties požymiai, grožio sampratos raida ir muzikos charakteringumas. [...] Mokiniai tyrinėja įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertina jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi.
D2.3. Tyrinėja įvairių muzikinių kultūrų reiškinius – juos atpažįsta, lygina ir vertina. Demonstruoja estetinį skonį, pagarbą ir toleranciją.
Muzika mūsų gyvenime: paskirtis ir funkcijų įvairovė. Aptariama muzikos reikšmė visuomenei ir sau. [...] Aiškinamasi kaip muzika veikia žmones, ar muzikinė patirtis keičia jų elgesį, kultūrą, charakterį.
A3.3. Dalyvauja formaliuose ir (ar) neformaliuose muzikiniuose renginiuose kaip atlikėjas (kūrėjas), atskleisdamas savo muzikinį identitetą, praturtindamas klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Muzikinę kultūrinę medžiagą pristato virtualioje erdvėje, paisydamas vertingumo kriterijaus bei laikydamasis saugumo ir autorių teisių reikalavimų.
Mokinių polinkius ir sąmoningą pasirinkimą atspindintys populiariosios muzikos kūriniai. [...] Numatomos įvairių atlikėjų sudėtys, formuojamas asmeninis muzikos įvaizdis, demonstruojamas stiliaus pojūtis [...].
B1.3. Improvizuoja plėtodamas muzikavimo įgūdžius, kelia idėjas, naudoja vaizdus, analogijas, simbolius, metaforas.
Improvizacija. Improvizuojama balsu ar instrumentais, individualiai ir (ar) ansamblyje naudojant vaizdus, analogijas, simbolius, metaforas, tobulinami įgūdžiai ir gebėjimai.
A3.3. Dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose: atlieka sutartą vaidmenį ar užduotį (pvz., atlikėjo, stebėtojo ar kt.).
Melodiniai muzikos instrumentai. Iš klausos ar iš natų, pasirinktu melodiniu muzikos instrumentu atliekami 2–3 gaidų deriniai ir (ar) motyvai (1 kl.), trumpi 4–6 gaidų motyvai ir (ar) melodijų fragmentai (2 kl.). Įvardijamos muzikavimo sėkmės ir sunkumai.
B2.3. Sukuria muzikinius darinius pagal sąlygą ar pasirinktam sumanymui, užfiksuoja simboliais ar supaprastinta notacija.
Ritmai ir melodinės struktūros. Atliekant kūrybines užduotis su paprasčiausiais ritmais [...] išbandomi ritminiai ir melodiniai dariniai, mokomasi juos taikyti praktikoje.
C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.
Dinamika ir tempas. Aptariami ir išbandomi dinamikos ir tempo kontrastai (garsiai – tyliai, lėtai – greitai). Dalijamasi pastebėjimais, kokią tai daro įtaką muzikos nuotaikai.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.
Grojimo pradmenys. Mokomasi atlikti nesudėtingas melodijas (dūdele, klaviatūra, ksilofonu); Supažįstama su ansamblinio muzikavimo pradmenimis (burdonas, ostinato, sutartinė ar
kanonas).
B2.3. Atsirenka idėjas muzikiniam sumanymui įgyvendinti. Sukomponuoja nesudėtingus kūrinius su aiškia pradžia ir pabaiga, juos užfiksuoja naudodamas įprastinę ar simbolinę notaciją.
Melodijos kūrimas. Mokomasi atpažinti ir parodyti melodijos kryptį (kylanti, krintanti, šuolis); sudaryti keturių–šešių gaidų melodinius darinius, trumpas melodijas iki oktavos, užrašyti jas naudojant įprastinę ar simbolinę notaciją.
C3.3. Nusako ir aptaria muzikos kūrinių paskirtį ar kontekstą nurodo sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Intervalai, trigarsis ir akordų junginiai. Mokomasi atpažinti ir atlikti (pvz., ukulėle, klaviatūra, kanklėmis) muzikinius intervalus, trigarsį, paprastus akordų junginius (pvz., F-C ar G7-C). Savais žodžiais apibūdinamas patirtas įspūdis.
C3.3. Nusako ir aptaria muzikos kūrinių paskirtį ar kontekstą nurodo sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Muzikinės sąvokos. Aptariami dinamikos ženklai (f, ff, p, pp, mf, crescendo, diminuendo); mokomasi pajausti muzikos tempus, susipažįstama su metronomu.
B3.3. Kūrybos rezultatus pristato pasirinktu būdu pritaikydamas situacijai. Apibūdina sumanymą, pagrindžia pasirinktas priemones. Į(si)vertina kūrybą vadovaudamasis pasirinktais kriterijais, pasako vertinimo argumentus.
Kompiuterinė muzika. [...] aptariami kūriniai, atskleidžiantys kryptingą poveikį asmenybės formavimuisi.
A3.3. Dalyvauja formaliuose ir (ar) neformaliuose muzikiniuose renginiuose kaip atlikėjas (kūrėjas), atskleisdamas savo muzikinį identitetą, praturtindamas klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Muzikinę kultūrinę medžiagą pristato virtualioje erdvėje, paisydamas vertingumo kriterijaus bei laikydamasis saugumo ir autorių teisių reikalavimų.
Populiariosios muzikos kūriniai. Naudojamos kalbinės ir nekalbinės komunikavimo priemonės atliekant mokinių polinkius atitinkančius pasirinktus muzikos kūrinius. Pagrindžiamas sąmoningas pasirinkimas. Išbandomos įvairių atlikėjų sudėtys, formuojamas asmeninis muzikinis įvaizdis.
B3.3. Pristato ir pagal aptartus kriterijus į(si)vertina kūrybą, pagrindžia jos asmeninę ir socialinę reikšmę, vertingumą.
Improvizavimo būdai. Improvizuojama balsu ar instrumentais, individualiai ir ansamblyje, naudojami vaizdai, analogijos, simboliai, metaforos, atskleidžiami įgūdžiai ir gebėjimai. Išbandomi įvairūs improvizavimo būdai.
C2.3. Pristato kritiniu mąstymu ir vertinimo kriterijais pagrįstą nuomonę apie analizuojamą kūrinį, savo estetinę patirtį, polinkius, prasmės įžvalgas.
Estetinės patirties požymiai, grožio sampratos raida ir muzikos charakteringumas. [...] Mokiniai tyrinėja įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertina jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi.
D2.3. Tyrinėja įvairių muzikinių kultūrų reiškinius – juos atpažįsta, lygina ir vertina. Demonstruoja estetinį skonį, pagarbą ir toleranciją.
Muzika mūsų gyvenime: paskirtis ir funkcijų įvairovė. Aptariama muzikos reikšmė visuomenei ir sau. [...] Aiškinamasi kaip muzika veikia žmones, ar muzikinė patirtis keičia jų elgesį, kultūrą, charakterį.
A3.3. Dalyvauja formaliuose ir (ar) neformaliuose muzikiniuose renginiuose kaip atlikėjas (kūrėjas), atskleisdamas savo muzikinį identitetą, praturtindamas klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Muzikinę kultūrinę medžiagą pristato virtualioje erdvėje, paisydamas vertingumo kriterijaus bei laikydamasis saugumo ir autorių teisių reikalavimų.
Mokinių polinkius ir sąmoningą pasirinkimą atspindintys populiariosios muzikos kūriniai. [...] Numatomos įvairių atlikėjų sudėtys, formuojamas asmeninis muzikos įvaizdis, demonstruojamas stiliaus pojūtis [...].
B1.3. Improvizuoja plėtodamas muzikavimo įgūdžius, kelia idėjas, naudoja vaizdus, analogijas, simbolius, metaforas.
Improvizacija. Improvizuojama balsu ar instrumentais, individualiai ir (ar) ansamblyje naudojant vaizdus, analogijas, simbolius, metaforas, tobulinami įgūdžiai ir gebėjimai.
Priešmokyklinis ugdymas
Muzika
[...]Ugdosi taisyklingą, stabilumo suteikiančią kūno laikyseną dainavimui. Naudoja įvairius kūno apšilimo pratimus, žaidimus (žiovauja, pasitempia, masažuoja) bei pasiruošia dainavimui (atlieka pratimus – žaidimus lūpoms, liežuviui, skruostams). Mėgdžiodamas traukinį, sireną, raketą ar gamtos garsus, taisyklingai kvėpuoja, naudodamas diafragmą, ir plečia diapazoną. Išbando ir tyrinėja savo balso tembro galimybes, lavina artikuliaciją, intonaciją per skaičiuotes, skanduotes, imitacijas ir improvizacijas. Grodamas įvairiais prieinamais ar paties pasigamintais muzikos instrumentais lavina motoriką. Ritmuoja mušamaisiais instrumentais bei kūno perkusija. [...]
Teatro kūrinių aptarimas
[…] Sprendžia, ko išmoko apie emocijas ir gyvenimiškąsias situacijas po patirto spektaklio.
Įgūdis
Žaisdamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose aiškinasi, kas yra įgūdis ir kam jis yra reikalingas. Tyrinėja, ką moka gerai daryti ir kas jį ir kitus džiugina (namuose, žaidžiant su draugais, vystant savo pomėgį ar talentą ir pan.). Pastebi ir atranda savo įgūdžius, gebėjimus ir talentus, reikalingus grupei, darželiui, šeimai, bendruomenei. Veikdamas kartu su kitais, bendraudamas, bendradarbiaudamas analizuoja asmenines savybes, kurios reikalingos sėkmingam ugdymuisi (pvz., atkaklumas, atsakingumas, susikaupimas ir pan.) ir savaip reflektuoja, kaip sekasi jas demonstruoti. [...]
Sprendimų priėmimas
Žaisdamas, dalyvaudamas įvairiose kasdienėse situacijose pasako „ne“ ir atsisako daryti tai, ko neleidžia tėvai, auklėtojai ar taisyklės. Žaisdamas, tyrinėdamas analizuoja įvairias situacijas, kai reikia priimti sprendimą, pasirinkti, kaip elgtis, kaip ieškoti pagalbos, aptaria apgalvotus ir neapgalvotus sprendimus, kurie gali būti žalingi sveikatai. Diskutuoja, kas gali padėti priimti sprendimą. Dalyvaudamas kasdienėse situacijose taiko dviejų žingsnių sprendimo priėmimo strategiją: galvok ir pasirink (t. y. prieš priimdamas sprendimą padaro pauzę ir pagalvoja).
Panašūs ir skirtingi
Analizuoja, kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių kūnai. Mokosi pažinti ir saugoti savo kūno ribas, pasakyti tvirtą „ne“ netinkamam prisilietimui. Aptardamas kasdienes situacijas nusako tinkamas ir netinkamas paslaptis, argumentuoja, kodėl jos tinkamos ar netinkamos, ir mokosi pranešti, jeigu kas nors nori peržengti kūno ribas ar prašo daryti ką nors netinkamo.
Fizinės ypatybės
Žaisdamas, mankštindamasis ugdosi fizines ypatybes: greitumą, vikrumą, ištvermę, pusiausvyrą, koordinaciją, lankstumą, jėgą. […]
Mankštinimasis
[...] Stebėdamas įvairius pavyzdžius analizuoja, koks pratimas galėtų būti skirtas įvardintai kūno daliai mankštinti. Atskirų kūno dalių pratimus išbando praktiškai, kuria savo pratimus. Stebi ir veidrodiniu būdu atkartoja mokytojo, draugo rodomus judesius. Virtualių mankštų metu stengiasi kuo tiksliau atkartoti ekrane matomų veikėjų judesius.
Laikysena
Žaisdamas, mankštindamasis, atlikdamas įvairius pratimus, judesius tyrinėja taisyklingos laikysenos požymius. Stengiasi įvertinti savo ir kitų laikyseną: prie sienos, žiūrėdamas į veidrodį, nagrinėdamas paveikslėlius. […]
Tausojantis elgesys
[…] Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais ugdosi suvokimą, kas yra mano, tavo, mūsų visų.
Šeimos istorinė raida
[...] Dalyvaudamas bendrose veiklose samprotauja apie savo paties augimą ir brandą, kartu su kitais stebi ir tyrinėja savo augimą (pvz., žymėdamas brūkšnelius ūgio matavimo juostoje) ir brandą (pvz., aptaria, ką jau moka, ko nemokėjo). Palygina ir apibūdina skirtingų amžiaus grupių, kartų išvaizdą, elgesį, pomėgius, aprangą ir kt. Pasakoja apie savo šeimą, jos narius, kartas, svarbius savo šeimos praeities įvykius, girdėtas savo šeimos istorijas.
Medijų menas
D1. Kelia kūrybines idėjas, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti.
Medijų meno pristatymas ir demonstravimas. Mokamasi reflektuoti, diskutuoti, analizuoti, teikti grįžtamąjį ryšį apie savo kūrybinius pasiekimus. Paaiškinama kaip sukurti savo kūrybos portfolio, jį pristatyti ir rasti tinkamas platinimo galimybes.
D1. Kelia kūrybines idėjas, planuoja, numato reikiamus resursus, randa tinkamas raiškos priemones idėjai (-joms) įgyvendinti.
Medijų meno demonstravimo kultūra. Išmokstama pristatyti, demonstruoti, eksponuoti, interpretuoti savo kūrybinius medijų meno pasiekimus galerijose, muziejuose, teatruose, kultūros centruose, kinoteatruose, viešuose erdvėse, radijo, televizijos, interneto, kituose medijų tinkluose – ir fizinėse, ir virtualiose erdvėse [...].
Teatras
A1.3. Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį.
Teatriniai žaidimai. Žaidžiami pojūčių, įsivaizduojamų aplinkybių, ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami susikaupti ir atsipalaiduoti, koordinuotai judėti, lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
B3.3. Išsako matyto teatrinio pavyzdžio įspūdžius, aptaria personažus.
Personažai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria personažų svarbą spektakliui [...] turinčius poveikį asmenybės formavimuisi.
A3.3. Parodo savo sugalvotą trumpą etiudą ir (ar) personažą pamokoje, klasės, bendraamžių aplinkoje (pvz., dalijantis gerąja patirtimi tarp klasių).
Refleksija. Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus. Analizuoja teatro pažinimo reikšmę jų gyvenime bendražmogiškų vertybių kontekste.
A4.3. Įvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus.
Etiudo refleksija. Diskutuoja, kokias bendravimo, kolegiškumo, atsakingumo už bendrą darbą savybes ugdo teatro kūryba.
B3.3. Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio bruožus, nusako jų poveikį sau.
Vertinimas. Diskutuoja ir vertina, kaip spektaklis paveikė asmeniškai, kaip prisidėjo ugdant asmenines moralines, etines savybes, stiprinant vertybines nuostatas.
A3.3. Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pa(si)rinktai auditorijai, parengia informacinę medžiagą.
Pristatymo refleksija. Sėkmingai įgyvendinę teatrinį sumanymą mokiniai diskutuoja apie asmeninių savybių ugdymą, polinkius bei poreikius, susijusius su teatro menu ir kūryba.
C3.3. Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose.
Režisūrinis teatras. Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama susvarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais [...]. Analizuojami teatro spektakliai, kryptingai paveikiantys asmenybės formavimąsi.
C3.3. Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui.
Teatras ir savikūra. Mokiniai kviečiami apibendrinti savo teatrines žinias ir patirtį, įvardyti, kokios teorinės ar praktinės teatro žinios padėjo atverti savo gebėjimus, prisidėjo prie savęs pažinimo, suformavo naujus poreikius ir įpročius.
A3.3. Pristato įgyvendintą meninį projektą pasirinktoje viešoje ir (ar) skaitmeninėje erdvėje; organizuoja jo aptarimą.
Meninis projektas. Mokiniams pasirinkus meninio projekto formą [...] aptariamas ketinamo atlikti tyrimo poreikis ir tikslas. Per veiklą atskleidžiamas poveikis asmenybės formavimuisi.
C3.3. Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime.
Pilietinis teatras. Mokiniai dalijasi savo asmenine pilietinio teatro (spektaklio) patirtimi, diskutuoja apie tokio teatro poreikį ir poveikį asmenybės formavimuisi.
A4.3. Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jų įtaką ir svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją.
Kūrybinio proceso refleksija. Aptariama dokumentinio teatro kūrimo patirtis, bendradarbiavimo ir komunikavimo iššūkiai bendraujant su respondentais, kūrybine grupe, tobulinant ir ugdant asmenines savybes.
A1.3. Vaidina nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje, mimika ir judesiais reaguodamas į sutartas aplinkybes, įvykį.
Teatriniai žaidimai. Žaidžiami pojūčių, įsivaizduojamų aplinkybių, ritmo ir muzikiniai žaidimai, skiriami susikaupti ir atsipalaiduoti, koordinuotai judėti, lavinti dėmesingumą aplinkai, vaizduotę, garsų ir pojūčių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės) reakcijas.
B3.3. Išsako matyto teatrinio pavyzdžio įspūdžius, aptaria personažus.
Personažai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria personažų svarbą spektakliui [...] turinčius poveikį asmenybės formavimuisi.
A3.3. Parodo savo sugalvotą trumpą etiudą ir (ar) personažą pamokoje, klasės, bendraamžių aplinkoje (pvz., dalijantis gerąja patirtimi tarp klasių).
Refleksija. Mokiniai diskutuoja apie savo kūrybinius ieškojimus, įsivertina savo ir draugų sumanymus bei pasiekimus. Analizuoja teatro pažinimo reikšmę jų gyvenime bendražmogiškų vertybių kontekste.
A4.3. Įvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus.
Etiudo refleksija. Diskutuoja, kokias bendravimo, kolegiškumo, atsakingumo už bendrą darbą savybes ugdo teatro kūryba.
B3.3. Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio bruožus, nusako jų poveikį sau.
Vertinimas. Diskutuoja ir vertina, kaip spektaklis paveikė asmeniškai, kaip prisidėjo ugdant asmenines moralines, etines savybes, stiprinant vertybines nuostatas.
A3.3. Pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pa(si)rinktai auditorijai, parengia informacinę medžiagą.
Pristatymo refleksija. Sėkmingai įgyvendinę teatrinį sumanymą mokiniai diskutuoja apie asmeninių savybių ugdymą, polinkius bei poreikius, susijusius su teatro menu ir kūryba.
C3.3. Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose.
Režisūrinis teatras. Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama susvarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais [...]. Analizuojami teatro spektakliai, kryptingai paveikiantys asmenybės formavimąsi.
C3.3. Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui.
Teatras ir savikūra. Mokiniai kviečiami apibendrinti savo teatrines žinias ir patirtį, įvardyti, kokios teorinės ar praktinės teatro žinios padėjo atverti savo gebėjimus, prisidėjo prie savęs pažinimo, suformavo naujus poreikius ir įpročius.
A3.3. Pristato įgyvendintą meninį projektą pasirinktoje viešoje ir (ar) skaitmeninėje erdvėje; organizuoja jo aptarimą.
Meninis projektas. Mokiniams pasirinkus meninio projekto formą [...] aptariamas ketinamo atlikti tyrimo poreikis ir tikslas. Per veiklą atskleidžiamas poveikis asmenybės formavimuisi.
C3.3. Įsivertina teatrinės patirties reikšmę bei poveikį asmeninei brandai, dalyvaujant kultūriniame ir (ar) socialiniame mokyklos, bendruomenės gyvenime.
Pilietinis teatras. Mokiniai dalijasi savo asmenine pilietinio teatro (spektaklio) patirtimi, diskutuoja apie tokio teatro poreikį ir poveikį asmenybės formavimuisi.
A4.3. Analizuoja ir įsivertina teatrinę patirtį bei poreikius, nurodo jų įtaką ir svarbą dalyvaujant kultūriniame gyvenime, renkantis tolesnes studijas ar profesiją.
Kūrybinio proceso refleksija. Aptariama dokumentinio teatro kūrimo patirtis, bendradarbiavimo ir komunikavimo iššūkiai bendraujant su respondentais, kūrybine grupe, tobulinant ir ugdant asmenines savybes.
Lietuvių kalba ir literatūra
Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. [...] Aptariami veikėjai, diskutuojama apie jų santykius, vertinami jų veiksmai. [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis bei tikslai. [...] Skatinama [...] patirti bendravimo džiaugsmą ir suprasti kalbos, kaip bendravimo ir žmonių suartinimo priemonės, vertę. [...]
Rekomenduojama literatūra. [...] Grožinė literatūra. [...] I. Babilaitė „(Ne)vienas“; [...]
Teksto kūrimas. [...] Naudojantis regos, girdėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio pojūčiais mokomasi ranka ir klaviatūra aprašyti objektą (daiktą, gyvūną ir kt.). [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. [...] mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. [...]
Komunikavimo intencijos. [...] Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip priimti kito pagalbą; kaip atsisakyti kito siūlomos pagalbos; kaip paprašyti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip uždrausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip padėkoti už kvietimą; kaip pasveikinti, kaip palinkėti, kaip įteikti dovaną. Nuomonė: kaip paklausti kito nuomonės; kaip suabejoti, nepatikėti; kaip pasakyti savo nuomonę. Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis (ko nors, dėl ko nors); kaip apgailestauti. [...]
Rašymo tikslai. Aptariama rašymo (ranka ir klaviatūra) svarba ir nauda žmogui ugdantis asmenybę, kūrybiškumą, lavinantis vaizduotę, [...]
Komunikavimo intencijos. [...] Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti abejonę; kaip pasidžiaugti; kaip pasakyti apie savijautą; kaip išreikšti pageidavimą, norą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę. [...]
Tekstų atranka. Skaitomi mokinių amžių ir interesus atitinkantys, vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) ir klasikinės vaikų literatūros bei tautosakos kūriniai ar jų ištraukos. [...]
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.Rašymas aptariamas kaip asmeniškai svarbi veikla, teikianti saviraiškos, bendravimo galimybių. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Meniškai vertingos iliustruotos vaikų ir paauglių literatūros knygos: [...] O. Tokarčiuk (O. Tokarczuk), J. Concejo (J. Concejo) „Pamesta siela“ [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Aptariama kalbėjimo ir klausymo svarba bendraujant. Atliekamos veiklos, kurios turėtų padėti kiekvienam mokiniui suprasti, kad svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir ugdytis tinkamus gebėjimus bendrauti įvairiais būdais (gyvai, raštu, naudojant skaitmenines priemones).
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.[...] Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.[...] svarstoma apie rašymo patirties suteikiamas galimybes keistis mintimis, idėjomis, būti geriau pažintiems ir pažinti kitus. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai): [...] M. K. Čiurlionis, Laiškai Sofijai; [...]
Kūrybinės veiklos. Filosofiniu ir psichologiniu aspektu diskutuojama apie skaitytuose kūriniuose nagrinėjamus asmens unikalumo, savo jausmų atpažinimo, rūpesčio savimi ir kitais klausimus. [...]
Skaitymo tikslai. [...] Ugdomas pomėgis skaityti, estetinis skonis, suvokiama literatūros kūrinio galia formuoti etines, moralines, socialines nuostatas. [...]
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.Aptariama, kaip rašymas padeda tobulinti bendruosius asmens gebėjimus – analitinį ir kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir kt. [...]
Rašymo veiklos pobūdis. [...] Siekiama pažinti save kaip rašantįjį, nuolat tobulėti, jaustis atsakingu kartu besimokančios grupės nariu, pasitikėti savo jėgomis. [...]
Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] pasitelkus skaitymo patirtis, ugdytis kūrybiškumą. [...]
Tekstų atranka. [...] Savarankiškai skaitomi didesnės apimties lietuvių ir pasaulio literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai savo malonumui, kultūriniam išprusimui. [...]
Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių ar jų ištraukų etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui [...]
Negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė. [...] Negrožinės literatūros ir įvairių medijų tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje.
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. Aptariamos rašymo kaip asmeniškai vertingos veiklos teikiamos galimybės, pabrėžiama atsakomybė už savo tekstų tikrumą, aiškumą, etiškumą. [...]
Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas. [...] Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). [...]
Sakytinių tekstų kūrimas. [...] Laikomasi viešojo bendravimo etikos. [...]
Skaitymo tikslai. [...] Ugdomas estetinis skonis, kritinis mąstymas.
Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. [...] Aptariami veikėjai, diskutuojama apie jų santykius, vertinami jų veiksmai. [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis bei tikslai. [...] Skatinama [...] patirti bendravimo džiaugsmą ir suprasti kalbos, kaip bendravimo ir žmonių suartinimo priemonės, vertę. [...]
Rekomenduojama literatūra. [...] Grožinė literatūra. [...] I. Babilaitė „(Ne)vienas“; [...]
Teksto kūrimas. [...] Naudojantis regos, girdėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio pojūčiais mokomasi ranka ir klaviatūra aprašyti objektą (daiktą, gyvūną ir kt.). [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. [...] mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. [...]
Komunikavimo intencijos. [...] Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip priimti kito pagalbą; kaip atsisakyti kito siūlomos pagalbos; kaip paprašyti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip uždrausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip padėkoti už kvietimą; kaip pasveikinti, kaip palinkėti, kaip įteikti dovaną. Nuomonė: kaip paklausti kito nuomonės; kaip suabejoti, nepatikėti; kaip pasakyti savo nuomonę. Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis (ko nors, dėl ko nors); kaip apgailestauti. [...]
Rašymo tikslai. Aptariama rašymo (ranka ir klaviatūra) svarba ir nauda žmogui ugdantis asmenybę, kūrybiškumą, lavinantis vaizduotę, [...]
Komunikavimo intencijos. [...] Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti abejonę; kaip pasidžiaugti; kaip pasakyti apie savijautą; kaip išreikšti pageidavimą, norą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę. [...]
Tekstų atranka. Skaitomi mokinių amžių ir interesus atitinkantys, vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) ir klasikinės vaikų literatūros bei tautosakos kūriniai ar jų ištraukos. [...]
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.Rašymas aptariamas kaip asmeniškai svarbi veikla, teikianti saviraiškos, bendravimo galimybių. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Meniškai vertingos iliustruotos vaikų ir paauglių literatūros knygos: [...] O. Tokarčiuk (O. Tokarczuk), J. Concejo (J. Concejo) „Pamesta siela“ [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. Aptariama kalbėjimo ir klausymo svarba bendraujant. Atliekamos veiklos, kurios turėtų padėti kiekvienam mokiniui suprasti, kad svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir ugdytis tinkamus gebėjimus bendrauti įvairiais būdais (gyvai, raštu, naudojant skaitmenines priemones).
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba.[...] Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.[...] svarstoma apie rašymo patirties suteikiamas galimybes keistis mintimis, idėjomis, būti geriau pažintiems ir pažinti kitus. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai): [...] M. K. Čiurlionis, Laiškai Sofijai; [...]
Kūrybinės veiklos. Filosofiniu ir psichologiniu aspektu diskutuojama apie skaitytuose kūriniuose nagrinėjamus asmens unikalumo, savo jausmų atpažinimo, rūpesčio savimi ir kitais klausimus. [...]
Skaitymo tikslai. [...] Ugdomas pomėgis skaityti, estetinis skonis, suvokiama literatūros kūrinio galia formuoti etines, moralines, socialines nuostatas. [...]
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos.Aptariama, kaip rašymas padeda tobulinti bendruosius asmens gebėjimus – analitinį ir kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir kt. [...]
Rašymo veiklos pobūdis. [...] Siekiama pažinti save kaip rašantįjį, nuolat tobulėti, jaustis atsakingu kartu besimokančios grupės nariu, pasitikėti savo jėgomis. [...]
Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] pasitelkus skaitymo patirtis, ugdytis kūrybiškumą. [...]
Tekstų atranka. [...] Savarankiškai skaitomi didesnės apimties lietuvių ir pasaulio literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai savo malonumui, kultūriniam išprusimui. [...]
Grožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. [...] Mokomasi atpažinti ir įvardyti patiriamą skaitomų kūrinių ar jų ištraukų etinį, estetinį, emocinį poveikį sau kaip skaitytojui [...]
Negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinių skaitymas, supratimas ir analizė. [...] Negrožinės literatūros ir įvairių medijų tekstai vertinami meniškumo, etikos, pagrįstumo ar kitais aspektais, mokantis kultūringai išsakyti savo požiūrį, polemizuoti, dalyvauti diskusijoje.
Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. Aptariamos rašymo kaip asmeniškai vertingos veiklos teikiamos galimybės, pabrėžiama atsakomybė už savo tekstų tikrumą, aiškumą, etiškumą. [...]
Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas. [...] Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). [...]
Sakytinių tekstų kūrimas. [...] Laikomasi viešojo bendravimo etikos. [...]
Skaitymo tikslai. [...] Ugdomas estetinis skonis, kritinis mąstymas.
Fizinis ugdymas
A1.3. [...] išlaiko optimalią laikyseną ir taisyklingą kaklo padėtį, siekia tikslumo ir didina amplitudę.
Vykdomoji funkcija. Ugdomi baziniai vykdomosios funkcijos įgūdžiai, plėtojant sensorinių (regos, klausos, lytėjimo, propriocepcijos) patirčių įvairovę. Lavinamas gebėjimas išlaikyti judėjimo tikslumą keičiant atramos plotą ar veikimo erdvę, atliekant tą patį judesį iš skirtingų kūno ar erdvės pozicijų, užsimerkus, judant nestabiliais paviršiais, jungiant manipuliacinius judesius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais, dažnai ir netikėtai keičiant judesio atlikimui naudojamus įrankius, papildant naujomis sąlygomis [...]
C2.3. Tinkamai pasirengia pamokai lauko sąlygomis (apranga atitinka oro sąlygas, apsirengia savarankiškai ir savalaikiai).
„Žalia, balta ir mėlyna“ aplinkos. Organizuojant fiziškai aktyvias veiklas gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje lauko sąlygomis, ugdomas atsakomybės už savarankišką pasirengimą pamokai prisiėmimas [...]
A1.3. [...] išlaiko optimalią laikyseną, geba didinti manipuliacinių judesių amplitudę prisitaikydami prie įrankio ir aplinkos suvaržymų.
Vykdomoji funkcija. Ugdomi baziniai vykdomosios funkcijos įgūdžiai plėtojant sensorinių (regos, klausos, lytėjimo, propriocepcijos) patirčių įvairovę ir darbinę atmintį. [...]
C2.3. Tinkamai pasirengia pamokoms lauko sąlygomis ar naujose aplinkose.
„Žalia, balta ir mėlyna“ aplinkos. [...] Savarankiškai rūpinantis tinkama pamokai apranga, mokomasi adaptyviai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
A1.3. Geba išlaikyti optimalų kūno surikiavimą atliekant lokomocinius, nelokomocinius ar manipuliacinius judesius sudėtingėjančių aplinkų, suvaržymų sąlygomis.
Sportinių ir funkcinių judesių atpažinimas. Susipažįstama su įvairių sporto šakų judesiais. Mokomasi taisyklingo sportinio judesio atlikimo. Mokomasi atpažinti laisvalaikio veiklose atliekamų judesių panašumus su sportiniais judesiais.
A1.3. Geba išlaikyti optimalų kūno surikiavimą atliekant lokomocinius, nelokomocinius ar manipuliacinius judesius sudėtingėjančių aplinkų, suvaržymų sąlygomis.
Sportinių ir funkcinių judesių integracija. [...] Mokomasi atpažinti sporto šakų judesių ir funkcinių judesių panašumus bei skirtumus. Reflektuojama sportinių judesių taikymo kasdienėse veiklose nauda.
A1.3. [...] sklandžiai jungti manipuliacinius judesius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais; analizuoja derinius ir reflektuoja efektyvumą.
Sportinio judesio analizė. Tyrinėjami įvairių sporto šakų judesiai, mokomasi atpažinti judesio sandus (fragmentus). Mokomasi įvairių sporto šakų judesių. Mokomasi taisyklingai, nuosekliai atlikti visus sportinio judesio sandus.
A1.3. Geba taisyklingai apjungti atliekamo lokomocinio ar nelokomocinio judesio fragmentus į vientisą judesį ir reflektuoti atlikimo efektyvumą. [...]
Sportinio judesio įsivertinimas. Įsivertinama praktikuojamų sporto šakų judesių atlikimo kokybė. Taisomos esminės sportinių judesių atlikimo klaidos (pavyzdžiui, fragmento, judesių jungimo, kitų sportinio judesio sandų).
A1.3. [...] reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą [...]
Sportinių judesių įvairovė. [...] mokomasi atpažinti ir palyginti įvairių sporto šakų judesių ypatumus. Aptariamos sportinių judesių tobulinimo galimybės ir ribojimai paauglio brendimo metu.
A1.3. [...] reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą [...]
Sportinių judesių taikymas įvairiuose kontekstuose. [...] Tobulinami individualūs sportiniai judesiai, sportinių ir funkcinių judesių derinimas pagal konteksto iššūkius. [...]
A1.3. Tyrinėja ir reflektuoja įvairiuose kontekstuose atliekamų lokomocinio, nelokomocinio ar manipuliacinio judesių metu veikiančias sistemas [...].
Netradicinio sporto judesiai. [...] Kuriamos naujų judesių idėjos savo gebėjimų ugdymosi poreikiams ir saugiai išbandomos.
A1.3. [...] išlaiko optimalią laikyseną ir taisyklingą kaklo padėtį, siekia tikslumo ir didina amplitudę.
Vykdomoji funkcija. Ugdomi baziniai vykdomosios funkcijos įgūdžiai, plėtojant sensorinių (regos, klausos, lytėjimo, propriocepcijos) patirčių įvairovę. Lavinamas gebėjimas išlaikyti judėjimo tikslumą keičiant atramos plotą ar veikimo erdvę, atliekant tą patį judesį iš skirtingų kūno ar erdvės pozicijų, užsimerkus, judant nestabiliais paviršiais, jungiant manipuliacinius judesius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais, dažnai ir netikėtai keičiant judesio atlikimui naudojamus įrankius, papildant naujomis sąlygomis [...]
C2.3. Tinkamai pasirengia pamokai lauko sąlygomis (apranga atitinka oro sąlygas, apsirengia savarankiškai ir savalaikiai).
„Žalia, balta ir mėlyna“ aplinkos. Organizuojant fiziškai aktyvias veiklas gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje lauko sąlygomis, ugdomas atsakomybės už savarankišką pasirengimą pamokai prisiėmimas [...]
A1.3. [...] išlaiko optimalią laikyseną, geba didinti manipuliacinių judesių amplitudę prisitaikydami prie įrankio ir aplinkos suvaržymų.
Vykdomoji funkcija. Ugdomi baziniai vykdomosios funkcijos įgūdžiai plėtojant sensorinių (regos, klausos, lytėjimo, propriocepcijos) patirčių įvairovę ir darbinę atmintį. [...]
C2.3. Tinkamai pasirengia pamokoms lauko sąlygomis ar naujose aplinkose.
„Žalia, balta ir mėlyna“ aplinkos. [...] Savarankiškai rūpinantis tinkama pamokai apranga, mokomasi adaptyviai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
A1.3. Geba išlaikyti optimalų kūno surikiavimą atliekant lokomocinius, nelokomocinius ar manipuliacinius judesius sudėtingėjančių aplinkų, suvaržymų sąlygomis.
Sportinių ir funkcinių judesių atpažinimas. Susipažįstama su įvairių sporto šakų judesiais. Mokomasi taisyklingo sportinio judesio atlikimo. Mokomasi atpažinti laisvalaikio veiklose atliekamų judesių panašumus su sportiniais judesiais.
A1.3. Geba išlaikyti optimalų kūno surikiavimą atliekant lokomocinius, nelokomocinius ar manipuliacinius judesius sudėtingėjančių aplinkų, suvaržymų sąlygomis.
Sportinių ir funkcinių judesių integracija. [...] Mokomasi atpažinti sporto šakų judesių ir funkcinių judesių panašumus bei skirtumus. Reflektuojama sportinių judesių taikymo kasdienėse veiklose nauda.
A1.3. [...] sklandžiai jungti manipuliacinius judesius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais; analizuoja derinius ir reflektuoja efektyvumą.
Sportinio judesio analizė. Tyrinėjami įvairių sporto šakų judesiai, mokomasi atpažinti judesio sandus (fragmentus). Mokomasi įvairių sporto šakų judesių. Mokomasi taisyklingai, nuosekliai atlikti visus sportinio judesio sandus.
A1.3. Geba taisyklingai apjungti atliekamo lokomocinio ar nelokomocinio judesio fragmentus į vientisą judesį ir reflektuoti atlikimo efektyvumą. [...]
Sportinio judesio įsivertinimas. Įsivertinama praktikuojamų sporto šakų judesių atlikimo kokybė. Taisomos esminės sportinių judesių atlikimo klaidos (pavyzdžiui, fragmento, judesių jungimo, kitų sportinio judesio sandų).
A1.3. [...] reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą [...]
Sportinių judesių įvairovė. [...] mokomasi atpažinti ir palyginti įvairių sporto šakų judesių ypatumus. Aptariamos sportinių judesių tobulinimo galimybės ir ribojimai paauglio brendimo metu.
A1.3. [...] reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą [...]
Sportinių judesių taikymas įvairiuose kontekstuose. [...] Tobulinami individualūs sportiniai judesiai, sportinių ir funkcinių judesių derinimas pagal konteksto iššūkius. [...]
A1.3. Tyrinėja ir reflektuoja įvairiuose kontekstuose atliekamų lokomocinio, nelokomocinio ar manipuliacinio judesių metu veikiančias sistemas [...].
Netradicinio sporto judesiai. [...] Kuriamos naujų judesių idėjos savo gebėjimų ugdymosi poreikiams ir saugiai išbandomos.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Menų istorija
B1. Atpažįsta ir įvardija įvairių meno epochų artefaktų raiškos priemones bei geba jas interpretuoti ir vertinti asmeninės patirties kontekste.
Viduramžių epocha. [...] Aptariami ir demonstruojami žymiausi įvairių meno rūšių kūriniai ir pristatomi jų kūrėjai. Apibūdinama ir interpretuojama to laikmečio kūrėjo asmenybė bei nagrinėjamas ir diferencijuojamas jos ryšys su dabarties kūrėjo asmenybe.
C2. Išvardija pagrindinius menininko gyvenimo bruožus, įvertina ir interpretuoja patirtų asmeninių bei istorinių įvykių poveikį jo kūrybai, pastebi ryškiausius savitumus ir jų vertę meninės epochos ar visos menų istorijos kontekste.
Barokas ir vėlyvosios jo transformacijos. [...] Analizuojami ir demonstruojami vaizduojamojo meno kūriniai, atskleidžiantys kryptingą poveikį asmenybės formavimuisi.
Dailė
Idealai, vertybės, asmenybės.
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Idealai, vertybės, asmenybės. Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. [...].
Idealai, vertybės, asmenybės.
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Idealai, vertybės, asmenybės. Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. [...].
Meninės idėjos.
A1.3. Intuityviai kelia vizualias idėjas. [...].
Meninės idėjos. Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A2.3. Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...], siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
Idealai, vertybės, asmenybės.
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Idealai, vertybės, asmenybės. Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. [...].
Idealai, vertybės, asmenybės.
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Idealai, vertybės, asmenybės. Aptaria gėrio ir blogio, šviesaus ir tamsaus, linksmo ir liūdno pradų apraiškas gyvenime ir pasakose, legendose, teigiamus ir neigiamus herojų charakterius dailės kūriniuose. [...].
Meninės idėjos.
A1.3. Intuityviai kelia vizualias idėjas. [...].
Meninės idėjos. Perteikia savo kūrybinę idėją, pasirinktą temą įvairių menų raiškos priemonėmis.
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A2.3. Pasirenka ir sumaniai taiko tradicines ir (ar) mišrias dailės technikas, pasinerdamas į kūrybinį procesą kuria autorinę techniką, išradingai siekdamas norimo rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...], siekia sukurti sau artimą autorinę techniką. [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje.
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
Gyvenimo įgūdžiai
A1.3. [...] Paaiškina, kas sukelia stiprias emocijas, ir pasako, kaip jas gali nuraminti ir kada reikia pagalbos.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi analizuoti savo pomėgius, talentus, įgūdžius, savybes, nuspręsti, kuriuos norėtų tobulinti [...]
B4.3. [...] Paaiškina, kas yra patyčios, kaip reikia į jas reaguoti ir stabdyti, analizuoja, kur dažniausiai vyksta patyčios ir kaip gali padėti tiems, iš kurių tyčiojasi.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėja, kaip neišspręsti konfliktai gali pakenkti santykiams, ir mokosi konfliktų sprendimo strategijos. Analizuoja priežastis, skirtumus ir panašumas tarp tyčinio ir netyčinio elgesio, patyčių ir konflikto, aiškinasi, kokius jausmus žmonės patiria šiose situacijose, ir mokosi, juos atpažinus, reaguoti, analizuoja, kokiose vietose ir situacijose dažniausiai gali atsirasti patyčios.
D1.3. [...] Paaiškina, kam reikalingas Bendrasis pagalbos centras. Pasako skubiosios pagalbos 112 numerį ir kokiais atvejais reikia juo skambinti. Paaiškina, kaip vengti nelaimingų atsitikimų. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. Analizuoja žalingo elgesio ir sprendimų pavyzdžius, mokosi pademonstruoti, kaip pasipriešinti tokiam elgesiui. Tyrinėja įvairių informacijos šaltinių patikimumą ir diskutuoja, kuo gali pasitikėti, kai iškyla grėsmė saugumui ar neaišku, kaip pasielgti. Mokosi paskambinti skubiosios pagalbos tarnybai (112) ir paprašyti pagalbos. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja asmenines savybes, kurios yra reikalingos laikantis taisyklių ir išsaugant gerus santykius. Analizuoja, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti. [...]
A1.3. Paaiškina, kas yra jausmai, emocijų raiškai taiko proceso „mintys-veiksmai-emocijos“ logiką, paaiškina, kada neigiamos emocijos gali tapti naudingos. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja ir apibūdina patiriamas emocijas nagrinėdami kasdienes situacijas, mokosi jas išreikšti taikydami proceso „mintys-veiksmai-emocijos“ logiką, panaudoti jį priimdami geriausią sprendimą [...].
B4.3. Paaiškina, kas yra teigiamas ir neigiamas bendraamžių spaudimas, ir pademonstruoja, kaip atsispirti, paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip atskirti problemos įvardijimą nuo kaltinimo. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Aiškinasi, kas yra teigiamas ir neigiamas bendraamžių spaudimas, mokosi palyginti ir paaiškinti skirtumus, pademonstruoti, kaip reikia atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui. Analizuodami įvairius pavyzdžius mokosi atskirti problemos įvardijimą nuo kaltinimo, atpažinti vedančias į konfliktą patyčių situacijas nuo netyčinės situacijos ir veiksmingai laiku sureaguoti. [...]
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja atsakingo ir sąžiningo, pagarbaus elgesio naudą šeimai, klasei ir bendruomenei, kokios gali būti nesąžiningo ir neatsakingo elgesio pasekmės asmeniui, jo šeimos nariams ar bendraklasiams. Kartu kuria ir reflektuoja taisykles, jų svarbą saugant santykius, siekiant tikslų, asmenines savybes, kurios padeda jų laikytis [...]
D1.3. [...] Įvardija saugaus elgesio taisykles gavus informaciją apie pavojų, papasakoja, kokios skubiosios pagalbos tarnybos teikia pagalbą, ir ją apibūdina. [...]
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Aiškinasi, kokios yra skubiosios pagalbos tarnybos ir kokią pagalbą jos gali suteikti. Analizuoja, įvardija ir reflektuoja apie savo svarbius atsparumo nesaugiam elgesiui įgūdžius (pvz., atsisakyti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, išvengti nusikalstamų grupių, atpažinti seksualinės prievartos grėsmę ir pan.). [...]
A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus bei panašumus [...]
B4.3. Konfliktui spręsti panaudoja strategiją, kuri priimtina abiem konfliktuojančioms pusėms. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėdami pavyzdžius, remdamiesi savo pavyzdžiais, analizuoja, kodėl svarbu konfliktą spręsti abiem konfliktuojančioms pusėms kartu, paaiškina, kodėl sprendžiant konfliktą svarbu rasti keletą problemos sprendimo alternatyvų, mokosi išspręsti problemą, kurios sprendimas tiks abiem pusėms. [...]
D1.3. [...] Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Diskutuoja ir ieško atsakymo, kodėl paauglystėje priimant svarbius sprendimus reikalinga suaugusiųjų parama. [...]
B4.3. Paaiškina, kaip stereotipai daro įtaką santykiams, konflikto atsiradimui, atpažįsta ir įvardija pavojingas žmonių, draugų savybes, jų elgesį. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Mokosi tinkamai reaguoti, kai kas nors neteisingai apkaltina, analizuoja įvairias situacijas apie stereotipų daromą poveikį konflikto atsiradimui ir poveikio pobūdį visiems įsitraukusiems, mokosi atpažinti ir įvardyti pavojingas žmonių, draugų savybes, jų elgesį. Tyrinėja ir mokosi palyginti, kaip skiriasi konfliktų sprendimas skirtinguose santykiuose, kaip jėgos pasiskirstymas tarp konfliktuojančiųjų paveikia konflikto eigą, mokosi spręsti konfliktus, kai konflikto metu abi pusės gali patenkinti savo poreikius. [...]
C2.3. Paaiškina, kaip priima tinkamus sprendimus patirdamas bendraamžių spaudimą, pateikia pavyzdžių, kaip bendraamžiai gali padėti priimti tinkamus sprendimus.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] Mokosi priimti sprendimą esant neigiamam bendraamžių spaudimui (pvz., formuluotis sau klausimus, tvirtai ginti savo nuostatas ir vertybes, žinoti savo teigiamas galimybes), reflektuoja, kaip bendraamžiai gali padėti išvengti netinkamo elgesio ir pasielgti tinkamai. [...]
D1.3. [...] Įvardija apsaugos būdus radioaktyviojo, biologinio ir cheminio užterštumo atvejais (šeimos saugumo planas, išvykimo krepšys, evakavimas(is), skydliaukės blokavimas jodu, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės). [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi, kaip saugoti save ir kitus radioaktyviojo, biologinio ir cheminio užterštumo atvejais (šeimos saugumo planas, išvykimo krepšys, evakavimas(is), skydliaukės blokavimas jodu, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės). [...]
B4.3. Analizuoja ir pagrindžia konfliktų atsiradimo priežastis, demonstruoja mediacijos gebėjimus. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėja įvairias situacijas ir mokosi atpažinti, kada nepatenkinti asmens fiziologiniai, emociniai, pripažinimo, saugumo ir kt. poreikiai paskatina konflikto atsiradimą, analizuoja ir įvertina priimtų sprendimų veiksmingumą, lygina abipusio sutarimo vertę su sprendimu konfliktuoti. Mokosi pademonstruoti konflikto sprendimo būdų panaudojimą sudėtingose situacijose, išvengiant jėgos demonstravimo, parenkant ir pritaikant konfliktų sprendimo įgūdžius [...]
C2.3. Paaiškina, kaip socialiniai santykiai padeda priimti tinkamus sprendimus, prisiimti atsakomybę ir geriau atlikti užduotis.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] Mokosi atpažinti, kaip socialiniai santykiai padeda priimti tinkamus sprendimus, padeda prisiimti atsakomybę, veikia mokymosi užduočių atlikimą ir padeda saugoti, stiprinti sveikatą [...]
D2.3. Paaiškina žmogaus sveikatos poreikius ir pagrindžia, kaip sveikos gyvensenos principų, vertybinių nuostatų laikymasis padeda šiuos poreikius patenkinti. Taiko pirmosios pagalbos teikimo žinias ir įgūdžius gyvybei nepavojingose ir pavojingose situacijose. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja sveikos žmogaus raidos fizinio aktyvumo, sveiko maitinimosi, sveikos gyvensenos principų laikymosi poreikius ir kaip dėmesys tenkinant šiuos poreikius padeda stiprinti asmens fizinius, intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus, kuria savo sveikatos stiprinimo planą, pasirenka ir pademonstruoja atsipalaidavimo pratimus. [...] Tyrinėja su mityba, nesaikingu higienos priemonių? ir paslaugu? naudojimu susijusias galimas problemas, ligas [...] Mokosi suteikti pirmąją pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui, insultui ir infarktui, traukuliams, esant skirtingiems sužeidimams ir traumai, stabdyti kraujavimą susidūrus su gyvybei grėsmingu kraujavimu (suspaudimas arba suveržimas, ledo pridėjimas), suteikti pagalbą elektros traumos metu, ištikus hiperoglikeminei komai (epilepsijai), sutrikus kraujo apytakos sistemai. [...]
A2.3. Įvardija savo pomėgius, interesus, asmenybės bruožus, gabumus, kurie reikalingi ateities planams įgyvendinti, planuoja profesinę karjerą ir savanorystės galimybes.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja savo pomėgius, interesus, asmenybės bruožus, gabumus ir reflektuoja, kaip jie daro įtaką karjeros pasirinkimui [...].
A1.3. [...] Paaiškina, kas sukelia stiprias emocijas, ir pasako, kaip jas gali nuraminti ir kada reikia pagalbos.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Mokosi analizuoti savo pomėgius, talentus, įgūdžius, savybes, nuspręsti, kuriuos norėtų tobulinti [...]
B4.3. [...] Paaiškina, kas yra patyčios, kaip reikia į jas reaguoti ir stabdyti, analizuoja, kur dažniausiai vyksta patyčios ir kaip gali padėti tiems, iš kurių tyčiojasi.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėja, kaip neišspręsti konfliktai gali pakenkti santykiams, ir mokosi konfliktų sprendimo strategijos. Analizuoja priežastis, skirtumus ir panašumas tarp tyčinio ir netyčinio elgesio, patyčių ir konflikto, aiškinasi, kokius jausmus žmonės patiria šiose situacijose, ir mokosi, juos atpažinus, reaguoti, analizuoja, kokiose vietose ir situacijose dažniausiai gali atsirasti patyčios.
D1.3. [...] Paaiškina, kam reikalingas Bendrasis pagalbos centras. Pasako skubiosios pagalbos 112 numerį ir kokiais atvejais reikia juo skambinti. Paaiškina, kaip vengti nelaimingų atsitikimų. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. Analizuoja žalingo elgesio ir sprendimų pavyzdžius, mokosi pademonstruoti, kaip pasipriešinti tokiam elgesiui. Tyrinėja įvairių informacijos šaltinių patikimumą ir diskutuoja, kuo gali pasitikėti, kai iškyla grėsmė saugumui ar neaišku, kaip pasielgti. Mokosi paskambinti skubiosios pagalbos tarnybai (112) ir paprašyti pagalbos. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja asmenines savybes, kurios yra reikalingos laikantis taisyklių ir išsaugant gerus santykius. Analizuoja, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti. [...]
A1.3. Paaiškina, kas yra jausmai, emocijų raiškai taiko proceso „mintys-veiksmai-emocijos“ logiką, paaiškina, kada neigiamos emocijos gali tapti naudingos. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja ir apibūdina patiriamas emocijas nagrinėdami kasdienes situacijas, mokosi jas išreikšti taikydami proceso „mintys-veiksmai-emocijos“ logiką, panaudoti jį priimdami geriausią sprendimą [...].
B4.3. Paaiškina, kas yra teigiamas ir neigiamas bendraamžių spaudimas, ir pademonstruoja, kaip atsispirti, paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip atskirti problemos įvardijimą nuo kaltinimo. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Aiškinasi, kas yra teigiamas ir neigiamas bendraamžių spaudimas, mokosi palyginti ir paaiškinti skirtumus, pademonstruoti, kaip reikia atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui. Analizuodami įvairius pavyzdžius mokosi atskirti problemos įvardijimą nuo kaltinimo, atpažinti vedančias į konfliktą patyčių situacijas nuo netyčinės situacijos ir veiksmingai laiku sureaguoti. [...]
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja atsakingo ir sąžiningo, pagarbaus elgesio naudą šeimai, klasei ir bendruomenei, kokios gali būti nesąžiningo ir neatsakingo elgesio pasekmės asmeniui, jo šeimos nariams ar bendraklasiams. Kartu kuria ir reflektuoja taisykles, jų svarbą saugant santykius, siekiant tikslų, asmenines savybes, kurios padeda jų laikytis [...]
D1.3. [...] Įvardija saugaus elgesio taisykles gavus informaciją apie pavojų, papasakoja, kokios skubiosios pagalbos tarnybos teikia pagalbą, ir ją apibūdina. [...]
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Aiškinasi, kokios yra skubiosios pagalbos tarnybos ir kokią pagalbą jos gali suteikti. Analizuoja, įvardija ir reflektuoja apie savo svarbius atsparumo nesaugiam elgesiui įgūdžius (pvz., atsisakyti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, išvengti nusikalstamų grupių, atpažinti seksualinės prievartos grėsmę ir pan.). [...]
A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus bei panašumus [...]
B4.3. Konfliktui spręsti panaudoja strategiją, kuri priimtina abiem konfliktuojančioms pusėms. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėdami pavyzdžius, remdamiesi savo pavyzdžiais, analizuoja, kodėl svarbu konfliktą spręsti abiem konfliktuojančioms pusėms kartu, paaiškina, kodėl sprendžiant konfliktą svarbu rasti keletą problemos sprendimo alternatyvų, mokosi išspręsti problemą, kurios sprendimas tiks abiem pusėms. [...]
D1.3. [...] Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Diskutuoja ir ieško atsakymo, kodėl paauglystėje priimant svarbius sprendimus reikalinga suaugusiųjų parama. [...]
B4.3. Paaiškina, kaip stereotipai daro įtaką santykiams, konflikto atsiradimui, atpažįsta ir įvardija pavojingas žmonių, draugų savybes, jų elgesį. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Mokosi tinkamai reaguoti, kai kas nors neteisingai apkaltina, analizuoja įvairias situacijas apie stereotipų daromą poveikį konflikto atsiradimui ir poveikio pobūdį visiems įsitraukusiems, mokosi atpažinti ir įvardyti pavojingas žmonių, draugų savybes, jų elgesį. Tyrinėja ir mokosi palyginti, kaip skiriasi konfliktų sprendimas skirtinguose santykiuose, kaip jėgos pasiskirstymas tarp konfliktuojančiųjų paveikia konflikto eigą, mokosi spręsti konfliktus, kai konflikto metu abi pusės gali patenkinti savo poreikius. [...]
C2.3. Paaiškina, kaip priima tinkamus sprendimus patirdamas bendraamžių spaudimą, pateikia pavyzdžių, kaip bendraamžiai gali padėti priimti tinkamus sprendimus.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] Mokosi priimti sprendimą esant neigiamam bendraamžių spaudimui (pvz., formuluotis sau klausimus, tvirtai ginti savo nuostatas ir vertybes, žinoti savo teigiamas galimybes), reflektuoja, kaip bendraamžiai gali padėti išvengti netinkamo elgesio ir pasielgti tinkamai. [...]
D1.3. [...] Įvardija apsaugos būdus radioaktyviojo, biologinio ir cheminio užterštumo atvejais (šeimos saugumo planas, išvykimo krepšys, evakavimas(is), skydliaukės blokavimas jodu, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės). [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi, kaip saugoti save ir kitus radioaktyviojo, biologinio ir cheminio užterštumo atvejais (šeimos saugumo planas, išvykimo krepšys, evakavimas(is), skydliaukės blokavimas jodu, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės). [...]
B4.3. Analizuoja ir pagrindžia konfliktų atsiradimo priežastis, demonstruoja mediacijos gebėjimus. [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Nagrinėja įvairias situacijas ir mokosi atpažinti, kada nepatenkinti asmens fiziologiniai, emociniai, pripažinimo, saugumo ir kt. poreikiai paskatina konflikto atsiradimą, analizuoja ir įvertina priimtų sprendimų veiksmingumą, lygina abipusio sutarimo vertę su sprendimu konfliktuoti. Mokosi pademonstruoti konflikto sprendimo būdų panaudojimą sudėtingose situacijose, išvengiant jėgos demonstravimo, parenkant ir pritaikant konfliktų sprendimo įgūdžius [...]
C2.3. Paaiškina, kaip socialiniai santykiai padeda priimti tinkamus sprendimus, prisiimti atsakomybę ir geriau atlikti užduotis.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] Mokosi atpažinti, kaip socialiniai santykiai padeda priimti tinkamus sprendimus, padeda prisiimti atsakomybę, veikia mokymosi užduočių atlikimą ir padeda saugoti, stiprinti sveikatą [...]
D2.3. Paaiškina žmogaus sveikatos poreikius ir pagrindžia, kaip sveikos gyvensenos principų, vertybinių nuostatų laikymasis padeda šiuos poreikius patenkinti. Taiko pirmosios pagalbos teikimo žinias ir įgūdžius gyvybei nepavojingose ir pavojingose situacijose. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja sveikos žmogaus raidos fizinio aktyvumo, sveiko maitinimosi, sveikos gyvensenos principų laikymosi poreikius ir kaip dėmesys tenkinant šiuos poreikius padeda stiprinti asmens fizinius, intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus, kuria savo sveikatos stiprinimo planą, pasirenka ir pademonstruoja atsipalaidavimo pratimus. [...] Tyrinėja su mityba, nesaikingu higienos priemonių? ir paslaugu? naudojimu susijusias galimas problemas, ligas [...] Mokosi suteikti pirmąją pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui, insultui ir infarktui, traukuliams, esant skirtingiems sužeidimams ir traumai, stabdyti kraujavimą susidūrus su gyvybei grėsmingu kraujavimu (suspaudimas arba suveržimas, ledo pridėjimas), suteikti pagalbą elektros traumos metu, ištikus hiperoglikeminei komai (epilepsijai), sutrikus kraujo apytakos sistemai. [...]
A2.3. Įvardija savo pomėgius, interesus, asmenybės bruožus, gabumus, kurie reikalingi ateities planams įgyvendinti, planuoja profesinę karjerą ir savanorystės galimybes.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja savo pomėgius, interesus, asmenybės bruožus, gabumus ir reflektuoja, kaip jie daro įtaką karjeros pasirinkimui [...].
Šokis
Šokio atlikimas.
A2.3. Pavieniui ar poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius.
Šokio atlikimas. [...]. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.
Šokio raiškos pristatymas.
A3.3. Pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais klasės ar mokyklos renginyje.
Šokio raiškos pristatymas. [...]. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.
Šokio supratimas ir vertinimas.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokiniai sugalvoja, kaip galima panaudoti šokį kitų dalykų pamokose, kartu kuria judesio pasisveikinimo ir atsisveikinimo, atsipalaidavimo ar susikaupimo ritualus klasėje. [...].
Šokio kūryba.
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą.
Šokio kūryba. [...]. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).
Šokio supratimas ir vertinimas.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę. [...].
Šokio raiškos pristatymas.
Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. [...].
Šokio raiškos refleksija.
Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Šokio raiškos pristatymas.
Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.
Šokio atlikimas.
A2.3. Pavieniui ar poroje kuria paskiras natūralių šokio judesių sekas, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą, naudodamas įvairų judesių tempą, dydį ir erdvės lygius.
Šokio atlikimas. [...]. Šokdami įvairius šokius poroje ir grupėje mokosi pagarbiai bendrauti tarpusavyje, pasitikėti savimi ir kitais.
Šokio raiškos pristatymas.
A3.3. Pasirenka šokio veiklą ir laikydamasis sceninio elgesio ir žiūrovo taisyklių ją įgyvendina kartu su kitais klasės ar mokyklos renginyje.
Šokio raiškos pristatymas. [...]. Šokėjo ar žiūrovo situacijose, pristatydami šokio veiklą klasėje, aiškinasi žiūrovo (pvz., nevėluoti į pasirodymą, išjungti mobilųjį telefoną) ir šokėjo (pvz., šokant nekalbėti, jei to nereikalauja atliekamo šokio specifika, pasibaigus šokiui nusilenkti) elgesio nuostatas ir mokosi jų laikytis.
Šokio supratimas ir vertinimas.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išklausyti kitų ir išsakyti savo įspūdžius, kilusius stebint draugų ar kitų šokėjų atliekamus šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.
C3.3. Atsižvelgdamas į situaciją panaudoja šokį kaip emocijų paleidimo, atsipalaidavimo, ir pasilinksminimo būdą.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Mokiniai sugalvoja, kaip galima panaudoti šokį kitų dalykų pamokose, kartu kuria judesio pasisveikinimo ir atsisveikinimo, atsipalaidavimo ar susikaupimo ritualus klasėje. [...].
Šokio kūryba.
A1.3. Šoka pavieniui, poroje ir grupėje, kontroliuodamas judėjimą, orientuodamasis šokio erdvėje, prisiderindamas prie šokio ritmo ir tempo, perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą.
Šokio kūryba. [...]. Susipažįsta su kūrybos procesais (improvizavimas, komponavimas), būdais (pavieniui, poromis, grupėmis) ir eiga (idėjų kėlimas, išraiškos priemonių pasirinkimas, šokio elementų raiškos galimybės).
Šokio supratimas ir vertinimas.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę. [...].
Šokio raiškos pristatymas.
Mokosi bendradarbiauti, susitarti, išrinkti tinkamiausią kūrybinio sprendimo variantą. [...].
Šokio raiškos refleksija.
Įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldami šokio mokymo(si) tikslus ir numatydami pasirinktus šokio mokym(osi) būdus (savarankiškai, grupėje, naudojant vaizdo įrašus).
Šokio raiškos pristatymas.
Mokosi sutelkti projekto komandą, bendradarbiauti grupėje ir planuoti įvairius veiklos etapus, įsivertinti grupės darbo kokybę.
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Nagrinėjama problematika. Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu.
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Nagrinėjama problematika. Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu.
Etika
A1.3. Kelia klausimus apie savo pomėgius ir jų skirtumus nuo kitų asmenų pomėgių.
Pažįsta savo unikalumą. Mano asmenybė: kas aš esu? [...] Mokosi savarankiško mąstymo (aš galiu). [...] Savistaba – laikas sau. Ar skiriu laiko sau? Kodėl jis reikalingas?
Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? [...] Pyktis ir švelnumas. Kada jie kyla? Kada aš supykstu? Kodėl? Kada aš būnu švelnus? Kodėl? Kas man padeda išsklaidyti pyktį?
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
B1.3. Pateikia konkrečių pavyzdžių apie tai, kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Su klasės draugais kalbasi, kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.
Kitas kaip draugas: ką reiškia turėti draugą? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai.
B2.3. Mandagiai ir pagarbiai bendrauja su šeimos nariais bei mokytojais, diskutuoja apie tokio bendravimo svarbą.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. [...] Ar stengiuosi padėti savo šeimos nariams? [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Mokosi paprastai, bet nuoširdžiai kalbėtis su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Mokosi priimti Kito kitoniškumą. [...]
A1.3. Kelia klausimus apie savo pomėgius ir jų skirtumus nuo kitų asmenų pomėgių.
Pažįsta savo unikalumą. Kuo kiti panašūs į mane ir kuo skiriasi? Pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiškai mąstyti (aš galiu). [...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. [...]
B1.3. Pateikia konkrečių pavyzdžių apie tai, kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Su klasės draugais kalbasi, kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.
Kitas kaip draugas. Kaip sprendžiu konfliktinę situaciją? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai. [...]
B2.3 Mandagiai ir pagarbiai bendrauja su šeimos nariais bei mokytojais, diskutuoja apie tokio bendravimo svarbą.
Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus.
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip svetimas. Ar būtų įdomu, jei visi žmonės atrodytų vienodai? Mokosi priimti Kito kitoniškumą. Paaiškina, kuo patyčios skiriasi nuo konflikto. [...]
B4.3. Bendraudamas ar mokydamasis virtualioje erdvėje taiko mandagaus bendravimo taisykles. Padedamas parašo mandagią žinutę draugui virtualioje erdvėje.
C1.3. Pateikia pavyzdžių, kaip palaiko savo santykį su skirtingais šeimos nariais. Analizuoja, kodėl šeima yra vertybė.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ugdau valią. Ar žinau, kas yra valia? [...] Kodėl svarbu ugdyti sveikos gyvensenos įpročius? Kaip tai susiję su valia? [...]
Aš ir virtualumas. Kas man padėtų planuoti laiką, kurį praleidžiu virtualioje erdvėje? [...] Padedamas mokosi tikslingai planuoti naudojimosi virtualia erdve laiką ir laikytis susitarimų. [...]
Aš ir klasės draugai. Kada lengva, kada sunku kalbėtis? [...] Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. [...]
C1.3. Pateikia pavyzdžių, kaip palaiko savo santykį su skirtingais šeimos nariais. Analizuoja, kodėl šeima yra vertybė.
Aš ir klasės draugai. Ar man įdomu žinoti, ką kalba ir mąsto klasės draugai? [...] Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Ar draugai išklauso mane? Kaip išmokti nutilti ir išklausyti kitą?
A1.3. Įvardija ir apibrėžia savo savitumą, skirtumus ir panašumus su kitais ir priima kitų savitumą.
Pažįsta savo unikalumą. Kas būtų, jeigu būčiau kitoks? Kaip išreikšti savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes? [...]
A2.3. [...] Taiko savistabos įgūdį.
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...] Mokosi taikyti savistabą. [...] Ar savistaba padėtų pastebėti, ko bijai, ir šias baimes įveikti?
A4.3. [...] savarankiškai suplanuoja užduočių atlikimo laiką virtualioje erdvėje.
Aš ir virtualumas. Ar moku mandagiai bendrauti virtualioje erdvėje? Mokosi suprasti, kaip veikia virtuali erdvėbei domisi, kaip saugiai naudotis jos teikiamomis galimybėmis, tačiau supranta ir saikingo medijų naudojimo (laikantis susitarimų) svarbą, suaugusiųjų padedami planuoja laiką virtualioje erdvėje. [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų pokalbį su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Su klasės draugais diskutuoja apie visų žmonių savitumą (kitoniškumą). Kelia klausimus apie patyčias, svarsto jų žalą žmogui.
B4.3. [...] Pateikia pagarbaus elgesio virtualioje erdvėje pavyzdžių, jais remdamasis savarankiškai ar padedamas suformuluoja pagarbaus elgesio apibrėžimą.
Virtualus Kitas. Ar bendraudamas su draugu virtualioje erdvėje neišduodu savų paslapčių? O draugo? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauti mandagiai, gerbti virtualų Kitą. [...]
C4.3. Kelia klausimus, kodėl kuriami vaidybiniai, animaciniai filmai, apie atjautą Kitam, padedamas analizuoja, kodėl tai svarbu.
Aš ir virtuali bendruomenė. [...] Mokosi patirti empatiją Kitam (žmogui, gyvūnui) naudojant animacinius filmus ir apsvarstant jų skirtumą nuo empatijos tikrovėje.
A1.3. Įvardija ir apibrėžia savo savitumą, skirtumus ir panašumus su kitais ir priima kitų savitumą.
Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. [...]
A2.3. [...] Taiko savistabos įgūdį.
Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. Kas yra paslaptis? Ar paslaptį būtina saugoti? [...] Toliau mokosi taikyti savistabą.
A4.3. [...] savarankiškai suplanuoja užduočių atlikimo laiką virtualioje erdvėje.
Aš ir virtualumas. [...] su suaugusiųjų pagalba planuoja laiką virtualioje erdvėje. [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų pokalbį su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Su klasės draugais diskutuoja apie visų žmonių savitumą (kitoniškumą). Kelia klausimus apie patyčias, svarsto jų žalą žmogui.
B4.3. [...] Pateikia pagarbaus elgesio virtualioje erdvėje pavyzdžių, jais remdamasis savarankiškai ar padedamas suformuluoja pagarbaus elgesio apibrėžimą.
Virtualus Kitas. Kuo skiriasi bendravimas virtualioje erdvėje ir tikrovėje? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauja mandagiai, gerbia virtualų Kitą. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Saugumas. [...] Ugdosi sveikos gyvensenos įpročius bei svarsto, kodėl tai svarbu. [...]
Kitas kaip draugas. Kaip susidraugauju? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, savo ir kitos klasės bendraamžiais;mokosi empatiškai suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan. [...]
Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? Mokosi vertinti šeimos narių tarpusavio meilės jausmą. Mokosi suprasti tarpusavio pagalbos būtinumą. [...]
Aš ir šeima. Ar moku gerbti kito žmogaus paslaptį? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su šeimos nariais. [...]
Aš ir klasės draugai. Kaip išmokti palyginti savo ir kitų mintis? Mokosi empatiškai reaguoti į draugams kylančias problemas. [...] Mokosi kantrybės išklausyti kitų nuomones. [...]
Aš ir bendruomenė. Ar jaučiuosi priklausantis bendruomenei? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais [...] Ar suprantu savo vaidmenį bendruomenėje?
Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną? [...] Mokosi prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus. [...]
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti šiukšles? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ištvermė. [...] Domisi valios ugdymu bei kelia klausimą kodėl valia – svarbi savybė. Mokosi ištvermės kasdienėse situacijose. [...]
Kitas kaip draugas. Ar visada lengva suprasti Kitą? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, klasės ir kitos klasės bendraamžiais; mokosi suprasti draugą ir jo situacijas; mokosi suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan., kalbasi su draugu apie tai. [...]
Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...] Mokosi pasakyti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. [...]
Aš ir šeima. Ar aš pats atsiprašau, kai būnu neteisus? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su artimais ir (tolimais)? šeimos nariais. [...]
Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...] Mokosi kantriai išklausyti kitų nuomones. Mokosi iš kitų bendraamžių. [...]
Aš ir bendruomenė. Ar pažįstu savo bendruomenės gyvenimą ir ypatumus? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais, domisi gyvenimu bendruomenėje. [...]
A1.3. Apibrėžia savitumo (unikalumo) sąvoką bei savais žodžiais nusako jo reikšmę žmogui. Analizuoja kūrybiškumo sąvoką, diskutuoja apie kūrybiškumo svarbą, pateikia pavyzdžių, kur reikalingas kūrybiškas mąstymas.
Pažįsta savo unikalumą. Ar gerai save pažįstu? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. [...]
B4.3. Savarankiškai parašo mandagų laišką draugui virtualioje erdvėje, laikosi mandagaus bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių mokymosi platformose, socialiniuose tinkluose.
Virtualus Kitas. Kuo skiriasi realus gyvenimas nuo virtualios realybės? […] Mokosi rašyti mandagias, pagarbias žinutes, laiškus, vengia necenzūrinių žodžių, svarsto mandagumo reikšmę gyvenime. […]
A1.3. Apibrėžia savitumo (unikalumo) sąvoką bei savais žodžiais nusako jo reikšmę žmogui. Analizuoja kūrybiškumo sąvoką, diskutuoja apie kūrybiškumo svarbą, pateikia pavyzdžių, kur reikalingas kūrybiškas mąstymas.
Pažįsta savo unikalumą. Aš – pastovus ar kintantis? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. […]
B4.3. Savarankiškai parašo mandagų laišką draugui virtualioje erdvėje, laikosi mandagaus bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių mokymosi platformose, socialiniuose tinkluose.
Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda ar galėtų padėti ugdytis kantrybę? […] Diskutuoja apie paauglystės kaip pereinamojo laikotarpio galimus asmens vidinius konfliktus. Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. […]
Aš ir virtualumas. Kaip galėčiau gyventi pasaulyje, kuriame dar nebūtų išrastas kompiuteris? […] Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. […]
Kitas kaip draugas. Vienatvė ir bičiulystė. Ar galiu pasijausti vienišas, nors aplinkui mane daugybė žmonių? Ar tai nekeista? Kodėl taip nutinka? […]
Kitas kaip artimas. Konfliktas. Mokosi suprasti konflikto su suaugusiuoju artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis.
Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? […] Mokosi diskutuoti su Kitu įvairiomis temomis ir geba siekti bendro tikslo. […]
Aš ir šeima. Ar tariuosi su savo šeima? […] Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. […]
Aš ir klasės draugai. Bendraamžių pokalbiai. […] Mokosi empatijos ir pakantumo kitokiai nuomonei. Mokosi drąsos pasipriešinti neteisingai daugumos nuomonei. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Internetas ir cenzūra. […] Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. […]
Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? […] Prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius. […]
Aš ir ekologija. Kodėl man turėtų rūpėti planetos likimas? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
Pažįsta savo jausmus. Įžūlumas ir santūrumas: kodėl santūrius žmonės gerbia, o įžūlių nemėgsta? […] Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. […]
Aš ir virtualumas. Kodėl svarbu planuoti savo laiką? […] Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. […]
Kitas kaip svetimas. Ar sunku kreiptis pagalbos į nepažįstamą žmogų? Kodėl? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. [...]
Aš ir šeima. Ar tavo tėvai tave supranta? Vertina šeimos instituciją, mokosi suvokti šeimos turėjimo prasmę dabar ir ateityje. Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. […]
Aš ir klasės draugai. Jei tavo nuomonė skiriasi nuo visų, iš kur semiesi drąsos ją išsakyti? […] Mokosi pasakyti santykiuose su artimais arba klasės draugais kylančias krizes ir problemas. Mokosi empatijos ir gebėjimo priimti kitokią nuomonę. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. […] Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. […]
Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius?
[…] Atsakomybės už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius, prisiėmimas. […]
Aš ir ekologija. Kaip galiu prisidėti prie planetos puoselėjimo savo individualiais veiksmais?
Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
A1.3. Apibūdina asmens unikalumo idėjos esmę ir pateikia pavyzdžių apie asmens unikalumą iš kasdienio gyvenimo, TV dokumentikos, literatūros, kino filmų ar politinio konteksto.
A2.3. [...] Geba suvaldyti, apibūdinti pagrindines emocijas bei jausmus, pasidalina asmenine patirtimi [...]
Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. […]
A3.3. [...] Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip apsaugoti savo kūną ir psichiką nuo žalingų priklausomybių? […] Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose. […]
B2.3. Išklauso artimo žmogaus. Mokosi geriau suprasti savo tėvus (globėjus) ir kitus artimus šeimos narius. Pasidalina patirtimi, kaip pavyko įsijausti į jų padėtį, atjausti, išspręsti konfliktus. [...]
Kitas kaip artimas: Kodėl svarbu būti empatiškam esančiam šalia? […] Empatiškas kitų amžiaus tarpsnių Kito problemoms. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. Mokosi argumentuoti savo poziciją konfliktinėje situacijoje ir išklausyti Kito argumentų, mokosi logiškai rasti tinkamiausią konflikto sprendimo būdą. […]
C2.3. Kelia etinius klausimus apie sąžiningumą, garbingumą ir teisingumą mokymosi procese ir mokinių bendruomenės santykiuose. Diskutuoja su klasės draugais, įsiklauso į jų nuomonę, mokosi iš kitų. Konstruktyviai sprendžia konfliktus, ugdosi lyderystės gebėjimus.
Aš ir klasės draugai. Kaip suderinti sąžiningą laikyseną ir gerus santykius su klasės draugais?
[...] Tobulina argumentavimą. Mokosi iš kitų. Empatiškai reaguoja į draugams kylančias problemas. Pataria ir paskatina artimus draugus arba bendraklasius kreiptis pagalbos, jei mato, jog tai būtina. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė nevisada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją. [...]
A1.3. Apibūdina asmens unikalumo idėjos esmę ir pateikia pavyzdžių apie asmens unikalumą iš kasdienio gyvenimo, TV dokumentikos, literatūros, kino filmų ar politinio konteksto.
Pažįsta savo unikalumą. Koks mano santykis su savimi pačiu? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Nuosaikiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu. […]
A2.3. [...] Geba suvaldyti, apibūdinti pagrindines emocijas bei jausmus, pasidalina asmenine patirtimi [...]
Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo asmens vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. […]
A3.3. [...] Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kada vadovaujuosi protu? O kada užvaldo jausmai? […] Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose. Ar mano valia pakankamai stipri, kad galėčiau suvaldyti jausmus? […]
B2.3. Išklauso artimo žmogaus. Mokosi geriau suprasti savo tėvus (globėjus) ir kitus artimus šeimos narius. Pasidalina patirtimi, kaip pavyko įsijausti į jų padėtį, atjausti, išspręsti konfliktus. [...]
Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. […] Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. […]
C2.3. Kelia etinius klausimus apie sąžiningumą, garbingumą ir teisingumą mokymosi procese ir mokinių bendruomenės santykiuose. Diskutuoja su klasės draugais, įsiklauso į jų nuomonę, mokosi iš kitų. Konstruktyviai sprendžia konfliktus, ugdosi lyderystės gebėjimus.
Pažįsta savo unikalumą. Kokiose gyvenimo situacijose galiu atrasti save kaip kuriantį, kuriančią?
Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Atsargiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu. […]
Kitas kaip draugas. Ar turi draugą, kuriuo besąlygiškai pasitiki? Kuriamas draugystės ryšys su Kitu atliekant užduotis klasėje, žaidžiant ir bendraujant užklasinėje veikloje, stengiamasi į draugą kreiptis atvirai, klausiama dėl pašlijusių santykių, bandoma suprasti posakį „Draugas – tai mano kitas „Aš“. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […] Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. […]
Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? […] Kritiškai mąsto, atpažįsta ir vengia asmenines ribas pažeidžiančio elgesio virtualioje erdvėje. […]
Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? […] Kritiškai supranta necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. […]
Virtualus Kitas. Kaip elgtis susidūrus su patyčiomis virtualioje erdvėje? […] Geba kritiškai mąstyti, atpažinti ir vengti įtartino elgesio virtualioje erdvėje. […]
Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje. […]
A1.3. Suformuluoja asmenybės tapsmo tikslus, įvardija siektinus idealus, juos pagrindžia žmogaus (moralinės) raidos teoriniais duomenimis. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Aš – pats sau ir Aš Kitiems.Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t.y. kuria savo gyvenimo projektą. […]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje? Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. [...]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kodėl svarbu mylėti ir rūpintis savimi? […] Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, įvardija situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl. […]
B2.3. Suvokia pagarbaus ir supratingo tarpusavio santykio su tėvais svarbą ir vertę. Analizuoja, svarsto savo ir tėvų abipuses atsakomybes. Savo nuostatas pagrindžia moraliniais principais ir geriausiais pavyzdžiais iš istorijos, literatūros, kino.
Kitas kaip artimas. Mano santykis su tėvais. Mokosi suprasti ir atjausti kitos amžiaus grupės narį bei praktiškai padėti, globoti, prisiimti atsakomybę pagal savo galimybes. Mokosi suprasti santykių autentiškumą su tėvu, mama, ar mokytoju (klasės, neformalių veiklų ir pan.). Diskutuoja, argumentuoja savo požiūrį, priima Kito kaip suaugusiojo požiūrį, geba atsiprašyti, jei yra neteisus. [...]
C1.3. Geba pasakyti savo šeimos nariams pagarbią ir neužgaulią kritiką, domisi jų savijauta ir problemomis, išklauso, atjaučia, atsiprašo, susitaiko, pasiūlo pagalbą. Stengiasi suprasti artimųjų poelgius.
Aš ir šeima. Kaip padedu savo šeimos nariams sudėtingose ir netikėtose situacijose? […] Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. […]
C2.3. Mokosi išklausyti draugus, suprasti jų požiūrį, atsižvelgti į jų argumentus. [...]
Aš ir draugai. Kaip pasimokyti iš nesutarimų ir nuomonių įvairovės? […] Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį. […]
A1.3. Suformuluoja asmenybės tapsmo tikslus, įvardija siektinus idealus, juos pagrindžia žmogaus (moralinės) raidos teoriniais duomenimis. [...]
Pažįsta savo unikalumą: Kas aš esu iš tikrųjų? Jei noriu apibrėžti save, kokias išorines bei vidines savo savybes išvardinu kaip reikšmingas? Bet ar aš esu tik savybės? Ar kas nors daugiau? Kas? Kokias vertybes laikai svarbiausiomis? Kokius pozityvius savo asmens bruožus įvardiju kaip svarbius? Kokius kitus pozityvius asmenybės bruožus tikiuosi išsiugdyti? Kodėl taip sunku suprasti, kas aš esu? [...]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties. [...] Ar neapykanta yra man pažįstamas jausmas? Kaip ugdyti savyje meilę sau, meilę kitiems, meilę pasauliui?
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. […] Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, aptaria situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl. […]
B2.3. Suvokia pagarbaus ir supratingo tarpusavio santykio su tėvais svarbą ir vertę. Analizuoja, svarsto savo ir tėvų abipuses atsakomybes. Savo nuostatas pagrindžia moraliniais principais ir geriausiais pavyzdžiais iš istorijos, literatūros, kino.
C1.3. Geba pasakyti savo šeimos nariams pagarbią ir neužgaulią kritiką, domisi jų savijauta ir problemomis, išklauso, atjaučia, atsiprašo, susitaiko, pasiūlo pagalbą. Stengiasi suprasti artimųjų poelgius.
Aš ir šeima. Ar žinau savo protėvių vardus? Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. […]
C2.3. Mokosi išklausyti draugus, suprasti jų požiūrį, atsižvelgti į jų argumentus. [...]
Aš ir draugai. Kaip išmokti diskusijose su bendraamžiais vertinti argumentus, o ne autoritetą?
Reflektuoja empatiją, diskusiją ir argumentavimą kaip socialinės komunikacijos būdus. Geba pagrįstai argumentuoti. Atskiria sofistinį (tuščiažodį, niekuo neparemtą) išvedžiojimą nuo tikrojo įsitikinimo pagrindimo. [...] Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį. [...]
Kitas kaip draugas. Ar niekada nesi išdavęs draugo? […] Suklydęs pripažįsta klaidą, atsiprašo. […] Atsakingai vertina užsimezgusius meilės ryšius. […]
Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? Kuria konstruktyvius santykius su Kitu kaip nepažįstamuoju. Suvokia Savas – Svetimas skirties svarbą ir mokosi iš tos skirties. Savo empatijos pavyzdžiu daro įtaką Kitam. Vertina Kitą kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus. [...]
Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]
Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. […]
Kitas kaip draugas. Tvirta draugystė. […] Ką reikia daryti, kad išlaikytum duotą pažadą? […]
Kitas kaip svetimas. Rūpesčio etika. Kodėl konkretūs santykiai su kitais žmonėmis formuoja asmens moraliniusį veiksmus? Kas yra rūpestis? Kokia yra rūpestinga kalba? Kuo ji skiriasi nuo teisingos kalbos? […]
Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. Kaip ir kodėl bendruomenė suteikia jėgų individui? Kokių galių asmenybei suteikia tauta? […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Jei be saiko dauginu savo asmenukes ir dedu į internetą, ar savęs paklausiu – kodėl? […]
Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]
Aš ir gyvūnija. Moralinės gyvūnų teisės. Vertina savo artumą gyvūnui.Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalinius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. […]
Aš ir ekologija. Ar galima tikėtis aukštesnės ekologinės žmonijos savimonės? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. […]
C4.3. Savarankiškai, atsakingai plėtoja ryšius su virtualia bendruomene, laikosi etinių ir teisinių normų, sumaniai saugo savo ir kitų asmens duomenis ir jautrią asmeninę informaciją. Laikosi socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų taisyklių bei etinių normų, kurdami virtualias tapatybes, nesityčioja ir neapgaudinėja kitų. Žino ir paiso intelektinės nuosavybės apsaugos principus. Įspėja bendraamžius, informuoja tinklų administratorius apie teisės ir etikos pažeidimus. Atpažįsta ir ignoruoja virtualias bendruomenes, kurios žemina asmens orumą, pažeidžia žmogaus teises, vykdo neteisėtą veiklą arba kelia grėsmę visuomenės [...]
Aš ir virtuali bendruomenė. Kaip prisistatau virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose?
Kas formuoja mano įvaizdį socialiniuose tinkluose? Ar atkreipiu dėmesį į detales (nuotraukas, pokalbius, pasidalinimus), kuriais irgi formuoju savo įvaizdį virtualioje erdvėje?
Pažįsta savo unikalumą. Mano unikalumas ir jo svarba asmeniniame bei socialiniame gyvenime.
Ar kuriant santykius su kitais norisi, kad kiti prisitaikytų prie manęs, ar pats (-i) labiau taikaisi prie kitų? Kokia pozicija būtų teisinga? […]
Pažįsta savo jausmus. Aš ir mano nuotaika (vok., – Stimmung kaip pamatinė ontologinė kategorija). Kaip mano „Aš“ ir pasaulis man atsiveria (yra duotas ar Aš duotas pasauliui) per nuotaiką (nerimą, pyktį, skausmą, laimę, džiaugsmą, laukimą, nuobodulį ir t.t.)? Kaip tada suprantu save ir pasaulį?
Aš ir virtualumas. Mano unikalumas ir šiuolaikinės technologijos. Tapatybių virtualumas ir performatyvumas. Kaip technologijos (profilis socialiniame tinkle ar pan.) formuoja mano tikrąją tapatybę? Ar žiūriu kritiškai į tokias virtualias tapatybes? Ar nėra taip, kad mano tapatybė visada yra kintanti (augu, pakeičiu gyvenamą vietą, užsiimu vis kita veikla)?
Kitas kaip artimas. Atsivėrimas Kitam kaip pamatinė etinė bei fenomenologinė procedūra.
[…] Ar dažnai Kitą paverčiame „objektu“? […]
Kitas kaip svetimas. Svetimas asmens ir bendruomenės gyvenime. […] Kada jaučiamas susvetimėjimas Kitų ir pasaulio atžvilgiu? Kaip Svetimas yra duotas mano prasmių horizonte? Kaip galima įveikti susvetimėjimo jausmą? […]
Aš ir draugai. Atsakomybė kaip draugystės santykio pagrindas. […] Kokiose situacijose tarp draugų atsiranda kaltės ir atsakomybės suvokimas?
A1.3. Paaiškina savo asmenybės unikalumą ir kritiškai vertina savo kelio į dorinę brandą svarbumą bei unikalumą. Išvardija ir interpretuoja dorinės brandos kertinius principus. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Ar susimąstau, ko verta siekti? Ką reikia daryti, kad būčiau laimingas? […]
A2.3. [...] Atpažįsta, savo patiriamas emocijas bei jausmus, kuriais remdamasis sąmoningai formuoja savo charakterį. Pažįsta savo asmenybės kryptingumą, geba racionaliai rinktis ir argumentuoti savo pasirinkimus. [...]
Pažįsta savo jausmus. Laimė ir kančia. Laimė ir kančia. Ar kančia gali turėti prasmę? Kur slypi kančios ir egzistencinio nerimo šaltinis? […]
A4.3. Pagrindžia, kaip technologijos konstruoja tapatybę, kritiškai vertina šiuolaikinių technologijų įtaką tapatybės konstravimui. Geba saugiai, kūrybingai ir prasmingai veikti virtualioje erdvėje, vyresnio amžiaus asmenims, kaip tinkamai naudotis informacinėmis technologijomis nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų, intelektinės nuosavybės ir kitų teisės aktais nustatytų apribojimų, taip pat saugant asmens orumą ir saviraiškos bei kūrybos galimybes.
C4.3. Savarankiškai, atsakingai plėtoja ryšius su virtualia bendruomene, laikosi etinių ir teisinių normų, sumaniai saugo savo ir kitų asmens duomenis ir jautrią asmeninę informaciją. Laikosi socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų taisyklių bei etinių normų, kurdami virtualias tapatybes, nesityčioja ir neapgaudinėja kitų. Žino ir paiso intelektinės nuosavybės apsaugos principus. Įspėja bendraamžius, informuoja tinklų administratorius apie teisės ir etikos pažeidimus. Atpažįsta ir ignoruoja virtualias bendruomenes, kurios žemina asmens orumą, pažeidžia žmogaus teises, vykdo neteisėtą veiklą arba kelia grėsmę visuomenės [...]
Kitas kaip artimas. Kas lemia gebėjimą susikalbėti su Kitu? Kas lemia gebėjimą susikalbėti su Kitu? Ar mėginimai vienas kitam išaiškinti savo vartojamų sąvokų, nuostatų ir pan. prasmes padeda geriau suprasti vienas kitą.? […]
Kitas kaip svetimas. Kur slypi agresijos, kovos, destruktyvaus elgesio, pavydo ir neapykantos šaknys? Kur galima rasti atlaidumo, gerumo šaltinį? […]
Aš ir šeima. Kiek nedarna mano šeimoje lemia mano nuotaiką ir santykį su aplinka, pasauliu?
A1.3. Kelia klausimus apie savo pomėgius ir jų skirtumus nuo kitų asmenų pomėgių.
Pažįsta savo unikalumą. Mano asmenybė: kas aš esu? [...] Mokosi savarankiško mąstymo (aš galiu). [...] Savistaba – laikas sau. Ar skiriu laiko sau? Kodėl jis reikalingas?
Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? [...] Pyktis ir švelnumas. Kada jie kyla? Kada aš supykstu? Kodėl? Kada aš būnu švelnus? Kodėl? Kas man padeda išsklaidyti pyktį?
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
B1.3. Pateikia konkrečių pavyzdžių apie tai, kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Su klasės draugais kalbasi, kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.
Kitas kaip draugas: ką reiškia turėti draugą? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai.
B2.3. Mandagiai ir pagarbiai bendrauja su šeimos nariais bei mokytojais, diskutuoja apie tokio bendravimo svarbą.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. [...] Ar stengiuosi padėti savo šeimos nariams? [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Mokosi paprastai, bet nuoširdžiai kalbėtis su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Mokosi priimti Kito kitoniškumą. [...]
A1.3. Kelia klausimus apie savo pomėgius ir jų skirtumus nuo kitų asmenų pomėgių.
Pažįsta savo unikalumą. Kuo kiti panašūs į mane ir kuo skiriasi? Pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiškai mąstyti (aš galiu). [...]
A2.3. Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias teigiamas ir neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti.
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. [...]
B1.3. Pateikia konkrečių pavyzdžių apie tai, kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Su klasės draugais kalbasi, kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.
Kitas kaip draugas. Kaip sprendžiu konfliktinę situaciją? [...] Mokosi išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai. [...]
B2.3 Mandagiai ir pagarbiai bendrauja su šeimos nariais bei mokytojais, diskutuoja apie tokio bendravimo svarbą.
Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus.
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas jo kitoniškumą. Svarsto būdus, kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.
Kitas kaip svetimas. Ar būtų įdomu, jei visi žmonės atrodytų vienodai? Mokosi priimti Kito kitoniškumą. Paaiškina, kuo patyčios skiriasi nuo konflikto. [...]
B4.3. Bendraudamas ar mokydamasis virtualioje erdvėje taiko mandagaus bendravimo taisykles. Padedamas parašo mandagią žinutę draugui virtualioje erdvėje.
C1.3. Pateikia pavyzdžių, kaip palaiko savo santykį su skirtingais šeimos nariais. Analizuoja, kodėl šeima yra vertybė.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ugdau valią. Ar žinau, kas yra valia? [...] Kodėl svarbu ugdyti sveikos gyvensenos įpročius? Kaip tai susiję su valia? [...]
Aš ir virtualumas. Kas man padėtų planuoti laiką, kurį praleidžiu virtualioje erdvėje? [...] Padedamas mokosi tikslingai planuoti naudojimosi virtualia erdve laiką ir laikytis susitarimų. [...]
Aš ir klasės draugai. Kada lengva, kada sunku kalbėtis? [...] Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. [...]
C1.3. Pateikia pavyzdžių, kaip palaiko savo santykį su skirtingais šeimos nariais. Analizuoja, kodėl šeima yra vertybė.
Aš ir klasės draugai. Ar man įdomu žinoti, ką kalba ir mąsto klasės draugai? [...] Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Ar draugai išklauso mane? Kaip išmokti nutilti ir išklausyti kitą?
A1.3. Įvardija ir apibrėžia savo savitumą, skirtumus ir panašumus su kitais ir priima kitų savitumą.
Pažįsta savo unikalumą. Kas būtų, jeigu būčiau kitoks? Kaip išreikšti savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes? [...]
A2.3. [...] Taiko savistabos įgūdį.
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...] Mokosi taikyti savistabą. [...] Ar savistaba padėtų pastebėti, ko bijai, ir šias baimes įveikti?
A4.3. [...] savarankiškai suplanuoja užduočių atlikimo laiką virtualioje erdvėje.
Aš ir virtualumas. Ar moku mandagiai bendrauti virtualioje erdvėje? Mokosi suprasti, kaip veikia virtuali erdvėbei domisi, kaip saugiai naudotis jos teikiamomis galimybėmis, tačiau supranta ir saikingo medijų naudojimo (laikantis susitarimų) svarbą, suaugusiųjų padedami planuoja laiką virtualioje erdvėje. [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų pokalbį su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Su klasės draugais diskutuoja apie visų žmonių savitumą (kitoniškumą). Kelia klausimus apie patyčias, svarsto jų žalą žmogui.
B4.3. [...] Pateikia pagarbaus elgesio virtualioje erdvėje pavyzdžių, jais remdamasis savarankiškai ar padedamas suformuluoja pagarbaus elgesio apibrėžimą.
Virtualus Kitas. Ar bendraudamas su draugu virtualioje erdvėje neišduodu savų paslapčių? O draugo? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauti mandagiai, gerbti virtualų Kitą. [...]
C4.3. Kelia klausimus, kodėl kuriami vaidybiniai, animaciniai filmai, apie atjautą Kitam, padedamas analizuoja, kodėl tai svarbu.
Aš ir virtuali bendruomenė. [...] Mokosi patirti empatiją Kitam (žmogui, gyvūnui) naudojant animacinius filmus ir apsvarstant jų skirtumą nuo empatijos tikrovėje.
A1.3. Įvardija ir apibrėžia savo savitumą, skirtumus ir panašumus su kitais ir priima kitų savitumą.
Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. [...]
A2.3. [...] Taiko savistabos įgūdį.
Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. Kas yra paslaptis? Ar paslaptį būtina saugoti? [...] Toliau mokosi taikyti savistabą.
A4.3. [...] savarankiškai suplanuoja užduočių atlikimo laiką virtualioje erdvėje.
Aš ir virtualumas. [...] su suaugusiųjų pagalba planuoja laiką virtualioje erdvėje. [...]
B3.3. Savarankiškai palaiko mandagų pokalbį su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Su klasės draugais diskutuoja apie visų žmonių savitumą (kitoniškumą). Kelia klausimus apie patyčias, svarsto jų žalą žmogui.
B4.3. [...] Pateikia pagarbaus elgesio virtualioje erdvėje pavyzdžių, jais remdamasis savarankiškai ar padedamas suformuluoja pagarbaus elgesio apibrėžimą.
Virtualus Kitas. Kuo skiriasi bendravimas virtualioje erdvėje ir tikrovėje? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauja mandagiai, gerbia virtualų Kitą. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Saugumas. [...] Ugdosi sveikos gyvensenos įpročius bei svarsto, kodėl tai svarbu. [...]
Kitas kaip draugas. Kaip susidraugauju? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, savo ir kitos klasės bendraamžiais;mokosi empatiškai suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan. [...]
Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? Mokosi vertinti šeimos narių tarpusavio meilės jausmą. Mokosi suprasti tarpusavio pagalbos būtinumą. [...]
Aš ir šeima. Ar moku gerbti kito žmogaus paslaptį? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su šeimos nariais. [...]
Aš ir klasės draugai. Kaip išmokti palyginti savo ir kitų mintis? Mokosi empatiškai reaguoti į draugams kylančias problemas. [...] Mokosi kantrybės išklausyti kitų nuomones. [...]
Aš ir bendruomenė. Ar jaučiuosi priklausantis bendruomenei? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais [...] Ar suprantu savo vaidmenį bendruomenėje?
Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną? [...] Mokosi prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus. [...]
Aš ir ekologija. Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti šiukšles? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ištvermė. [...] Domisi valios ugdymu bei kelia klausimą kodėl valia – svarbi savybė. Mokosi ištvermės kasdienėse situacijose. [...]
Kitas kaip draugas. Ar visada lengva suprasti Kitą? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, klasės ir kitos klasės bendraamžiais; mokosi suprasti draugą ir jo situacijas; mokosi suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan., kalbasi su draugu apie tai. [...]
Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...] Mokosi pasakyti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. [...]
Aš ir šeima. Ar aš pats atsiprašau, kai būnu neteisus? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su artimais ir (tolimais)? šeimos nariais. [...]
Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...] Mokosi kantriai išklausyti kitų nuomones. Mokosi iš kitų bendraamžių. [...]
Aš ir bendruomenė. Ar pažįstu savo bendruomenės gyvenimą ir ypatumus? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais, domisi gyvenimu bendruomenėje. [...]
A1.3. Apibrėžia savitumo (unikalumo) sąvoką bei savais žodžiais nusako jo reikšmę žmogui. Analizuoja kūrybiškumo sąvoką, diskutuoja apie kūrybiškumo svarbą, pateikia pavyzdžių, kur reikalingas kūrybiškas mąstymas.
Pažįsta savo unikalumą. Ar gerai save pažįstu? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. [...]
B4.3. Savarankiškai parašo mandagų laišką draugui virtualioje erdvėje, laikosi mandagaus bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių mokymosi platformose, socialiniuose tinkluose.
Virtualus Kitas. Kuo skiriasi realus gyvenimas nuo virtualios realybės? […] Mokosi rašyti mandagias, pagarbias žinutes, laiškus, vengia necenzūrinių žodžių, svarsto mandagumo reikšmę gyvenime. […]
A1.3. Apibrėžia savitumo (unikalumo) sąvoką bei savais žodžiais nusako jo reikšmę žmogui. Analizuoja kūrybiškumo sąvoką, diskutuoja apie kūrybiškumo svarbą, pateikia pavyzdžių, kur reikalingas kūrybiškas mąstymas.
Pažįsta savo unikalumą. Aš – pastovus ar kintantis? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. […]
B4.3. Savarankiškai parašo mandagų laišką draugui virtualioje erdvėje, laikosi mandagaus bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių mokymosi platformose, socialiniuose tinkluose.
Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda ar galėtų padėti ugdytis kantrybę? […] Diskutuoja apie paauglystės kaip pereinamojo laikotarpio galimus asmens vidinius konfliktus. Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. […]
Aš ir virtualumas. Kaip galėčiau gyventi pasaulyje, kuriame dar nebūtų išrastas kompiuteris? […] Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. […]
Kitas kaip draugas. Vienatvė ir bičiulystė. Ar galiu pasijausti vienišas, nors aplinkui mane daugybė žmonių? Ar tai nekeista? Kodėl taip nutinka? […]
Kitas kaip artimas. Konfliktas. Mokosi suprasti konflikto su suaugusiuoju artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis.
Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? […] Mokosi diskutuoti su Kitu įvairiomis temomis ir geba siekti bendro tikslo. […]
Aš ir šeima. Ar tariuosi su savo šeima? […] Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. […]
Aš ir klasės draugai. Bendraamžių pokalbiai. […] Mokosi empatijos ir pakantumo kitokiai nuomonei. Mokosi drąsos pasipriešinti neteisingai daugumos nuomonei. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Internetas ir cenzūra. […] Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. […]
Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? […] Prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius. […]
Aš ir ekologija. Kodėl man turėtų rūpėti planetos likimas? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
Pažįsta savo jausmus. Įžūlumas ir santūrumas: kodėl santūrius žmonės gerbia, o įžūlių nemėgsta? […] Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. […]
Aš ir virtualumas. Kodėl svarbu planuoti savo laiką? […] Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. […]
Kitas kaip svetimas. Ar sunku kreiptis pagalbos į nepažįstamą žmogų? Kodėl? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. [...]
Aš ir šeima. Ar tavo tėvai tave supranta? Vertina šeimos instituciją, mokosi suvokti šeimos turėjimo prasmę dabar ir ateityje. Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. […]
Aš ir klasės draugai. Jei tavo nuomonė skiriasi nuo visų, iš kur semiesi drąsos ją išsakyti? […] Mokosi pasakyti santykiuose su artimais arba klasės draugais kylančias krizes ir problemas. Mokosi empatijos ir gebėjimo priimti kitokią nuomonę. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. […] Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. […]
Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius?
[…] Atsakomybės už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius, prisiėmimas. […]
Aš ir ekologija. Kaip galiu prisidėti prie planetos puoselėjimo savo individualiais veiksmais?
Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. […]
A1.3. Apibūdina asmens unikalumo idėjos esmę ir pateikia pavyzdžių apie asmens unikalumą iš kasdienio gyvenimo, TV dokumentikos, literatūros, kino filmų ar politinio konteksto.
A2.3. [...] Geba suvaldyti, apibūdinti pagrindines emocijas bei jausmus, pasidalina asmenine patirtimi [...]
Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. […]
A3.3. [...] Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip apsaugoti savo kūną ir psichiką nuo žalingų priklausomybių? […] Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose. […]
B2.3. Išklauso artimo žmogaus. Mokosi geriau suprasti savo tėvus (globėjus) ir kitus artimus šeimos narius. Pasidalina patirtimi, kaip pavyko įsijausti į jų padėtį, atjausti, išspręsti konfliktus. [...]
Kitas kaip artimas: Kodėl svarbu būti empatiškam esančiam šalia? […] Empatiškas kitų amžiaus tarpsnių Kito problemoms. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. Mokosi argumentuoti savo poziciją konfliktinėje situacijoje ir išklausyti Kito argumentų, mokosi logiškai rasti tinkamiausią konflikto sprendimo būdą. […]
C2.3. Kelia etinius klausimus apie sąžiningumą, garbingumą ir teisingumą mokymosi procese ir mokinių bendruomenės santykiuose. Diskutuoja su klasės draugais, įsiklauso į jų nuomonę, mokosi iš kitų. Konstruktyviai sprendžia konfliktus, ugdosi lyderystės gebėjimus.
Aš ir klasės draugai. Kaip suderinti sąžiningą laikyseną ir gerus santykius su klasės draugais?
[...] Tobulina argumentavimą. Mokosi iš kitų. Empatiškai reaguoja į draugams kylančias problemas. Pataria ir paskatina artimus draugus arba bendraklasius kreiptis pagalbos, jei mato, jog tai būtina. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė nevisada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją. [...]
A1.3. Apibūdina asmens unikalumo idėjos esmę ir pateikia pavyzdžių apie asmens unikalumą iš kasdienio gyvenimo, TV dokumentikos, literatūros, kino filmų ar politinio konteksto.
Pažįsta savo unikalumą. Koks mano santykis su savimi pačiu? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Nuosaikiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu. […]
A2.3. [...] Geba suvaldyti, apibūdinti pagrindines emocijas bei jausmus, pasidalina asmenine patirtimi [...]
Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo asmens vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. […]
A3.3. [...] Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kada vadovaujuosi protu? O kada užvaldo jausmai? […] Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose. Ar mano valia pakankamai stipri, kad galėčiau suvaldyti jausmus? […]
B2.3. Išklauso artimo žmogaus. Mokosi geriau suprasti savo tėvus (globėjus) ir kitus artimus šeimos narius. Pasidalina patirtimi, kaip pavyko įsijausti į jų padėtį, atjausti, išspręsti konfliktus. [...]
Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. […] Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. […]
C2.3. Kelia etinius klausimus apie sąžiningumą, garbingumą ir teisingumą mokymosi procese ir mokinių bendruomenės santykiuose. Diskutuoja su klasės draugais, įsiklauso į jų nuomonę, mokosi iš kitų. Konstruktyviai sprendžia konfliktus, ugdosi lyderystės gebėjimus.
Pažįsta savo unikalumą. Kokiose gyvenimo situacijose galiu atrasti save kaip kuriantį, kuriančią?
Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Atsargiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu. […]
Kitas kaip draugas. Ar turi draugą, kuriuo besąlygiškai pasitiki? Kuriamas draugystės ryšys su Kitu atliekant užduotis klasėje, žaidžiant ir bendraujant užklasinėje veikloje, stengiamasi į draugą kreiptis atvirai, klausiama dėl pašlijusių santykių, bandoma suprasti posakį „Draugas – tai mano kitas „Aš“. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […] Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. […]
Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? […] Kritiškai mąsto, atpažįsta ir vengia asmenines ribas pažeidžiančio elgesio virtualioje erdvėje. […]
Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? […] Kritiškai supranta necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. […]
Virtualus Kitas. Kaip elgtis susidūrus su patyčiomis virtualioje erdvėje? […] Geba kritiškai mąstyti, atpažinti ir vengti įtartino elgesio virtualioje erdvėje. […]
Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje. […]
A1.3. Suformuluoja asmenybės tapsmo tikslus, įvardija siektinus idealus, juos pagrindžia žmogaus (moralinės) raidos teoriniais duomenimis. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Aš – pats sau ir Aš Kitiems.Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t.y. kuria savo gyvenimo projektą. […]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje? Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu. [...]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kodėl svarbu mylėti ir rūpintis savimi? […] Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, įvardija situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl. […]
B2.3. Suvokia pagarbaus ir supratingo tarpusavio santykio su tėvais svarbą ir vertę. Analizuoja, svarsto savo ir tėvų abipuses atsakomybes. Savo nuostatas pagrindžia moraliniais principais ir geriausiais pavyzdžiais iš istorijos, literatūros, kino.
Kitas kaip artimas. Mano santykis su tėvais. Mokosi suprasti ir atjausti kitos amžiaus grupės narį bei praktiškai padėti, globoti, prisiimti atsakomybę pagal savo galimybes. Mokosi suprasti santykių autentiškumą su tėvu, mama, ar mokytoju (klasės, neformalių veiklų ir pan.). Diskutuoja, argumentuoja savo požiūrį, priima Kito kaip suaugusiojo požiūrį, geba atsiprašyti, jei yra neteisus. [...]
C1.3. Geba pasakyti savo šeimos nariams pagarbią ir neužgaulią kritiką, domisi jų savijauta ir problemomis, išklauso, atjaučia, atsiprašo, susitaiko, pasiūlo pagalbą. Stengiasi suprasti artimųjų poelgius.
Aš ir šeima. Kaip padedu savo šeimos nariams sudėtingose ir netikėtose situacijose? […] Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. […]
C2.3. Mokosi išklausyti draugus, suprasti jų požiūrį, atsižvelgti į jų argumentus. [...]
Aš ir draugai. Kaip pasimokyti iš nesutarimų ir nuomonių įvairovės? […] Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį. […]
A1.3. Suformuluoja asmenybės tapsmo tikslus, įvardija siektinus idealus, juos pagrindžia žmogaus (moralinės) raidos teoriniais duomenimis. [...]
Pažįsta savo unikalumą: Kas aš esu iš tikrųjų? Jei noriu apibrėžti save, kokias išorines bei vidines savo savybes išvardinu kaip reikšmingas? Bet ar aš esu tik savybės? Ar kas nors daugiau? Kas? Kokias vertybes laikai svarbiausiomis? Kokius pozityvius savo asmens bruožus įvardiju kaip svarbius? Kokius kitus pozityvius asmenybės bruožus tikiuosi išsiugdyti? Kodėl taip sunku suprasti, kas aš esu? [...]
A2.3. [...] Žino konstruktyvių būdų, kaip susivaldyti, juos gali komentuoti ir prognozuoti nesivaldymo pasekmes. [...]
Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties. [...] Ar neapykanta yra man pažįstamas jausmas? Kaip ugdyti savyje meilę sau, meilę kitiems, meilę pasauliui?
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. […] Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, aptaria situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl. […]
B2.3. Suvokia pagarbaus ir supratingo tarpusavio santykio su tėvais svarbą ir vertę. Analizuoja, svarsto savo ir tėvų abipuses atsakomybes. Savo nuostatas pagrindžia moraliniais principais ir geriausiais pavyzdžiais iš istorijos, literatūros, kino.
C1.3. Geba pasakyti savo šeimos nariams pagarbią ir neužgaulią kritiką, domisi jų savijauta ir problemomis, išklauso, atjaučia, atsiprašo, susitaiko, pasiūlo pagalbą. Stengiasi suprasti artimųjų poelgius.
Aš ir šeima. Ar žinau savo protėvių vardus? Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. […]
C2.3. Mokosi išklausyti draugus, suprasti jų požiūrį, atsižvelgti į jų argumentus. [...]
Aš ir draugai. Kaip išmokti diskusijose su bendraamžiais vertinti argumentus, o ne autoritetą?
Reflektuoja empatiją, diskusiją ir argumentavimą kaip socialinės komunikacijos būdus. Geba pagrįstai argumentuoti. Atskiria sofistinį (tuščiažodį, niekuo neparemtą) išvedžiojimą nuo tikrojo įsitikinimo pagrindimo. [...] Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį. [...]
Kitas kaip draugas. Ar niekada nesi išdavęs draugo? […] Suklydęs pripažįsta klaidą, atsiprašo. […] Atsakingai vertina užsimezgusius meilės ryšius. […]
Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? Kuria konstruktyvius santykius su Kitu kaip nepažįstamuoju. Suvokia Savas – Svetimas skirties svarbą ir mokosi iš tos skirties. Savo empatijos pavyzdžiu daro įtaką Kitam. Vertina Kitą kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus. [...]
Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]
Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. […]
Kitas kaip draugas. Tvirta draugystė. […] Ką reikia daryti, kad išlaikytum duotą pažadą? […]
Kitas kaip svetimas. Rūpesčio etika. Kodėl konkretūs santykiai su kitais žmonėmis formuoja asmens moraliniusį veiksmus? Kas yra rūpestis? Kokia yra rūpestinga kalba? Kuo ji skiriasi nuo teisingos kalbos? […]
Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. Kaip ir kodėl bendruomenė suteikia jėgų individui? Kokių galių asmenybei suteikia tauta? […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Jei be saiko dauginu savo asmenukes ir dedu į internetą, ar savęs paklausiu – kodėl? […]
Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. […]
Aš ir gyvūnija. Moralinės gyvūnų teisės. Vertina savo artumą gyvūnui.Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalinius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. […]
Aš ir ekologija. Ar galima tikėtis aukštesnės ekologinės žmonijos savimonės? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. […]
C4.3. Savarankiškai, atsakingai plėtoja ryšius su virtualia bendruomene, laikosi etinių ir teisinių normų, sumaniai saugo savo ir kitų asmens duomenis ir jautrią asmeninę informaciją. Laikosi socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų taisyklių bei etinių normų, kurdami virtualias tapatybes, nesityčioja ir neapgaudinėja kitų. Žino ir paiso intelektinės nuosavybės apsaugos principus. Įspėja bendraamžius, informuoja tinklų administratorius apie teisės ir etikos pažeidimus. Atpažįsta ir ignoruoja virtualias bendruomenes, kurios žemina asmens orumą, pažeidžia žmogaus teises, vykdo neteisėtą veiklą arba kelia grėsmę visuomenės [...]
Aš ir virtuali bendruomenė. Kaip prisistatau virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose?
Kas formuoja mano įvaizdį socialiniuose tinkluose? Ar atkreipiu dėmesį į detales (nuotraukas, pokalbius, pasidalinimus), kuriais irgi formuoju savo įvaizdį virtualioje erdvėje?
Pažįsta savo unikalumą. Mano unikalumas ir jo svarba asmeniniame bei socialiniame gyvenime.
Ar kuriant santykius su kitais norisi, kad kiti prisitaikytų prie manęs, ar pats (-i) labiau taikaisi prie kitų? Kokia pozicija būtų teisinga? […]
Pažįsta savo jausmus. Aš ir mano nuotaika (vok., – Stimmung kaip pamatinė ontologinė kategorija). Kaip mano „Aš“ ir pasaulis man atsiveria (yra duotas ar Aš duotas pasauliui) per nuotaiką (nerimą, pyktį, skausmą, laimę, džiaugsmą, laukimą, nuobodulį ir t.t.)? Kaip tada suprantu save ir pasaulį?
Aš ir virtualumas. Mano unikalumas ir šiuolaikinės technologijos. Tapatybių virtualumas ir performatyvumas. Kaip technologijos (profilis socialiniame tinkle ar pan.) formuoja mano tikrąją tapatybę? Ar žiūriu kritiškai į tokias virtualias tapatybes? Ar nėra taip, kad mano tapatybė visada yra kintanti (augu, pakeičiu gyvenamą vietą, užsiimu vis kita veikla)?
Kitas kaip artimas. Atsivėrimas Kitam kaip pamatinė etinė bei fenomenologinė procedūra.
[…] Ar dažnai Kitą paverčiame „objektu“? […]
Kitas kaip svetimas. Svetimas asmens ir bendruomenės gyvenime. […] Kada jaučiamas susvetimėjimas Kitų ir pasaulio atžvilgiu? Kaip Svetimas yra duotas mano prasmių horizonte? Kaip galima įveikti susvetimėjimo jausmą? […]
Aš ir draugai. Atsakomybė kaip draugystės santykio pagrindas. […] Kokiose situacijose tarp draugų atsiranda kaltės ir atsakomybės suvokimas?
A1.3. Paaiškina savo asmenybės unikalumą ir kritiškai vertina savo kelio į dorinę brandą svarbumą bei unikalumą. Išvardija ir interpretuoja dorinės brandos kertinius principus. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Ar susimąstau, ko verta siekti? Ką reikia daryti, kad būčiau laimingas? […]
A2.3. [...] Atpažįsta, savo patiriamas emocijas bei jausmus, kuriais remdamasis sąmoningai formuoja savo charakterį. Pažįsta savo asmenybės kryptingumą, geba racionaliai rinktis ir argumentuoti savo pasirinkimus. [...]
Pažįsta savo jausmus. Laimė ir kančia. Laimė ir kančia. Ar kančia gali turėti prasmę? Kur slypi kančios ir egzistencinio nerimo šaltinis? […]
A4.3. Pagrindžia, kaip technologijos konstruoja tapatybę, kritiškai vertina šiuolaikinių technologijų įtaką tapatybės konstravimui. Geba saugiai, kūrybingai ir prasmingai veikti virtualioje erdvėje, vyresnio amžiaus asmenims, kaip tinkamai naudotis informacinėmis technologijomis nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų, intelektinės nuosavybės ir kitų teisės aktais nustatytų apribojimų, taip pat saugant asmens orumą ir saviraiškos bei kūrybos galimybes.
C4.3. Savarankiškai, atsakingai plėtoja ryšius su virtualia bendruomene, laikosi etinių ir teisinių normų, sumaniai saugo savo ir kitų asmens duomenis ir jautrią asmeninę informaciją. Laikosi socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų taisyklių bei etinių normų, kurdami virtualias tapatybes, nesityčioja ir neapgaudinėja kitų. Žino ir paiso intelektinės nuosavybės apsaugos principus. Įspėja bendraamžius, informuoja tinklų administratorius apie teisės ir etikos pažeidimus. Atpažįsta ir ignoruoja virtualias bendruomenes, kurios žemina asmens orumą, pažeidžia žmogaus teises, vykdo neteisėtą veiklą arba kelia grėsmę visuomenės [...]
Kitas kaip artimas. Kas lemia gebėjimą susikalbėti su Kitu? Kas lemia gebėjimą susikalbėti su Kitu? Ar mėginimai vienas kitam išaiškinti savo vartojamų sąvokų, nuostatų ir pan. prasmes padeda geriau suprasti vienas kitą.? […]
Kitas kaip svetimas. Kur slypi agresijos, kovos, destruktyvaus elgesio, pavydo ir neapykantos šaknys? Kur galima rasti atlaidumo, gerumo šaltinį? […]
Aš ir šeima. Kiek nedarna mano šeimoje lemia mano nuotaiką ir santykį su aplinka, pasauliu?
Etninė kultūra
Paprotinis elgesys ir vertybės. Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. [...]
Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. [...]
Paprotinis elgesys ir vertybės. Remdamiesi patarlėmis, priežodžiais, pasakomis ir kita tautosaka, mokiniai nagrinėja tradicinės bendruomenės doros principus – atjautą, silpnesnių ir nuskriaustų globą, pagarbą vyresniems, tarpusavio pagalbą ir kt. [...]
Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. [...]
Užsienio kalba (pirmoji)
Apie save.
Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.
Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos.
Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai.
Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas.
Potemės: įvaizdžio formavimas, vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, asmenybės, autoritetai ir pan.
Apie save.
Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.
Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos.
Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai.
Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas.
Potemės: įvaizdžio formavimas, vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, asmenybės, autoritetai ir pan.
Evangelikų reformatų tikyba
Bažnyčia, kaip Dievo šeima.
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]
Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.
[...] samprotauja apie pažadų laikymosi, atleidimo, pasitikėjimo Dievu svarbą kasdieninėse gyvenimo situacijose.
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
[...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų.
[...] Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. [...]
Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[...] ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. [...]
Bendruomenės gerovė.
Ieško idėjų, kuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės. [...]
5–10 Dievo įsakymai.
[...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.
Pasitikėjimas Dievu. Išpažintis.
[...] kaip pasitikėjimas Dievu padeda žmonėms nugalėti baimes, pateikia pavyzdžių apie tikinčių žmonių drąsą iš jiems pažįstamų žmonių gyvenimo ar skaitytų knygų [...] mokosi ištirti savo širdį Viešpaties akivaizdoje ir išpažinti savo nuodėmes.
Dora lyderystė.
Aptardami pirmųjų Izraelio karalių valdymo ir asmeninio gyvenimo nesėkmes, ieško jų priežasčių ir pasekmių. [...]
Dievo karalystė.
[...] Komentuoja, kaip savo talentus galėtų panaudoti vietinės bendruomenės gyvenime, [...] dalinasi įspūdžiais, vidiniais pastebėjimais [...]
Laikas su Dievu.
[...] Eksperimentuodami mokosi kūrybiškai organizuoti savo asmeninį laiką su Dievu. Apibūdina laiko įprasminimo būdus, pateikia pavyzdžių apie praktikuojamus prasmingus laisvalaikio būdus.
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] aptaria būdus, kaip dora lyderystė galėtų pasireikšti santykyje su kūrinija ir patikėtomis užduotimis. Komentuoja tokias sąvokas kaip sąžiningumas, pasiaukojimas, nuolankumas, teisingumas, pagarba.
Tikinčiųjų bendruomenės svarba.
[...] Išplėtoja mintis apie vietinės bažnyčios svarbą tapatybės suvokimui, dvasiniam augimui, sunkumų įveikimui [...]
Biblijos skaitymas.
[...] Mokiniai mokosi planuoti laiką Biblijos tekstų skaitymui ir apmąstymui, [...]
Jėzaus Kristaus misija.
[...] ugdosi dėkingumą ir pagarbą.
Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais.
Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti. [...]
Jausmų legalumas.
[...] ir moko juos atvirai ir sąžiningai išsakyti savo jausmus, abejones Dievo akivaizdoje, nuolankiai priimti savo ribotumą didingo Dievo akivaizdoje ir Juo pasitikėti. [...]
Gailestingumo tarnystė.
[...] planuoja, kaip atsakant į žmonių poreikius galima paliudyti apie Dievo meilę.
Šventosios Dvasios veikimas.
[...] šventėjimo samprata ir būdai [...]
Dvasinės brandos kelias.
[...] Analizuoja savo dvasinio gyvenimo būklę nagrinėdami tikinčiojo gyvenimo aprašymus apaštalo Pauliaus laiškuose (laisvė Kristuje, kova su nuodėme, saugumas Dievo meilėje, dvasinės brandos kelias, dosnumas, pasirinkimai, atleidimas, tikėjimas ir savitvarda).
Dvasingumas kasdienybėje.
Remdamiesi Šventojo Rašto įžvalgomis, mokosi apibūdinti savo santykį su Dievu. [...]
Krikščioniškas dvasingumas.
Aiškinasi teologijos naudą dvasiniam augimui. Komentuoja, kaip reiškiasi tikras dvasingumas kasdienybėje. [...]
Socialinė tikinčiojo atsakomybė.
Plėtoja sampratą apie socialinę tikinčiojo atsakomybę, apibrėžtą Šventajame Rašte. [...]
Bendrystė.
[...] Įvertina savo indėlį į vietinės bažnyčios gyvenimą. [...]
Evangelinio pamaldumo išraiškos.
Išpažinimo ugdymo įgūdžių formavimas asmeniškoje tikėjimo praktikoje, šeimoje ir vietinėje bendruomenėje. [...]
Asmeninis pamaldumas ir liudijimas.
Paliudija apie asmeninį santykis su Jėzumi šių dienų iššūkiuose. Diskutuoja apie asmeninio pamaldaus gyvenimo ir tarnystės iššūkius bei palaiminimus šeimoje, bendruomenėje. Kaip tikėjimas padeda rasti ir įprasminti pašaukimą darbui ir kūrybai. Svarsto apie savo santykį su supančiu pasauliu ir savo pašaukimą jį evangelizuojant.
Bažnyčia, kaip Dievo šeima.
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]
Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.
[...] samprotauja apie pažadų laikymosi, atleidimo, pasitikėjimo Dievu svarbą kasdieninėse gyvenimo situacijose.
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
[...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų.
[...] Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. [...]
Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[...] ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. [...]
Bendruomenės gerovė.
Ieško idėjų, kuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės. [...]
5–10 Dievo įsakymai.
[...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.
Pasitikėjimas Dievu. Išpažintis.
[...] kaip pasitikėjimas Dievu padeda žmonėms nugalėti baimes, pateikia pavyzdžių apie tikinčių žmonių drąsą iš jiems pažįstamų žmonių gyvenimo ar skaitytų knygų [...] mokosi ištirti savo širdį Viešpaties akivaizdoje ir išpažinti savo nuodėmes.
Dora lyderystė.
Aptardami pirmųjų Izraelio karalių valdymo ir asmeninio gyvenimo nesėkmes, ieško jų priežasčių ir pasekmių. [...]
Dievo karalystė.
[...] Komentuoja, kaip savo talentus galėtų panaudoti vietinės bendruomenės gyvenime, [...] dalinasi įspūdžiais, vidiniais pastebėjimais [...]
Laikas su Dievu.
[...] Eksperimentuodami mokosi kūrybiškai organizuoti savo asmeninį laiką su Dievu. Apibūdina laiko įprasminimo būdus, pateikia pavyzdžių apie praktikuojamus prasmingus laisvalaikio būdus.
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] aptaria būdus, kaip dora lyderystė galėtų pasireikšti santykyje su kūrinija ir patikėtomis užduotimis. Komentuoja tokias sąvokas kaip sąžiningumas, pasiaukojimas, nuolankumas, teisingumas, pagarba.
Tikinčiųjų bendruomenės svarba.
[...] Išplėtoja mintis apie vietinės bažnyčios svarbą tapatybės suvokimui, dvasiniam augimui, sunkumų įveikimui [...]
Biblijos skaitymas.
[...] Mokiniai mokosi planuoti laiką Biblijos tekstų skaitymui ir apmąstymui, [...]
Jėzaus Kristaus misija.
[...] ugdosi dėkingumą ir pagarbą.
Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais.
Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti. [...]
Jausmų legalumas.
[...] ir moko juos atvirai ir sąžiningai išsakyti savo jausmus, abejones Dievo akivaizdoje, nuolankiai priimti savo ribotumą didingo Dievo akivaizdoje ir Juo pasitikėti. [...]
Gailestingumo tarnystė.
[...] planuoja, kaip atsakant į žmonių poreikius galima paliudyti apie Dievo meilę.
Šventosios Dvasios veikimas.
[...] šventėjimo samprata ir būdai [...]
Dvasinės brandos kelias.
[...] Analizuoja savo dvasinio gyvenimo būklę nagrinėdami tikinčiojo gyvenimo aprašymus apaštalo Pauliaus laiškuose (laisvė Kristuje, kova su nuodėme, saugumas Dievo meilėje, dvasinės brandos kelias, dosnumas, pasirinkimai, atleidimas, tikėjimas ir savitvarda).
Dvasingumas kasdienybėje.
Remdamiesi Šventojo Rašto įžvalgomis, mokosi apibūdinti savo santykį su Dievu. [...]
Krikščioniškas dvasingumas.
Aiškinasi teologijos naudą dvasiniam augimui. Komentuoja, kaip reiškiasi tikras dvasingumas kasdienybėje. [...]
Socialinė tikinčiojo atsakomybė.
Plėtoja sampratą apie socialinę tikinčiojo atsakomybę, apibrėžtą Šventajame Rašte. [...]
Bendrystė.
[...] Įvertina savo indėlį į vietinės bažnyčios gyvenimą. [...]
Evangelinio pamaldumo išraiškos.
Išpažinimo ugdymo įgūdžių formavimas asmeniškoje tikėjimo praktikoje, šeimoje ir vietinėje bendruomenėje. [...]
Asmeninis pamaldumas ir liudijimas.
Paliudija apie asmeninį santykis su Jėzumi šių dienų iššūkiuose. Diskutuoja apie asmeninio pamaldaus gyvenimo ir tarnystės iššūkius bei palaiminimus šeimoje, bendruomenėje. Kaip tikėjimas padeda rasti ir įprasminti pašaukimą darbui ir kūrybai. Svarsto apie savo santykį su supančiu pasauliu ir savo pašaukimą jį evangelizuojant.
Katalikų tikyba
B4.3. Paaiškina, kaip žmonių skirtumai gali tapti praturtinančiomis dovanomis, įvardija savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Esame skirtingi. […] Ar įmanoma nusipirkti talentą? (Talentai, gabumai, palyginimas apie talentus).
Kaip žmonės meldžiasi? […] Kaip galiu melstis namuose? (Malda ryte, vakare, prie stalo, maldos kampelis, malda šeimoje). […]
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
E4.3. Jėzaus darbų perspektyvoje vertina savo gerus darbus.
Aš galiu padėti. Ką gali mano mažos rankutės? (du – trys gailestingumo darbai kūnui (pasirinktinai) atskleidžiant artimos aplinkos ir pasaulio skurdą, ekologines, stichines nelaimes ir pan.). Ką gali mano maža širdelė? (du – trys gailestingumo darbai sielai (pasirinktinai) atskleidžiant vaikų situacijas pasaulyje ir pan.). Ar lengva dalintis? (Dalinimosi džiaugsmas, Duonos padauginimas). […]
Žmogus-unikalus Dievo kūrinys. [...] Žmogus pažįsta Kūrėją, mąsto, myli, gali laisvai pasirinkti, kurti.
Bažnyčia – švenčianti bendruomenė. Ką galėčiau nuveikti bažnyčioje? (Asmeninės tikėjimo ir maldos patirtys, bendruomenė, tarnystės galimybės, dalyvavimas liturgijoje: atidžiai klausytis, melstis, giedoti ir t. t.).
Liturginės laikysenos ir simboliai šventosiose Mišiose. […] Kaip turiu elgtis, kai pasaulio Viešpats Šv. Mišiose ateina pas mane? (Pagarbus elgesys Šv. Mišiose, besimeldžianti širdis ir lūpos).
D2.3. Išskiria žmogaus dvasinio augimo būdus.
Maldos formos, būdai ir laikysenos. Kaip su Dievu tiesiogiai susisiekti ir pasikalbėti? (Tyli malda, draugų pokalbis, dienos peržvalga). […]
Dievas leidžia pažinti pasaulį. […] Vidiniai troškimai, išgyvenimai, Dievo ilgesys, sąžinė. […]
Ką Šventasis Raštas man kalba šiandien? […] „Katras iš jų įvykdė Tėvo valią?“ (Apie klusnumą, žodžio ir veiksmo dermę).
Jėzus ir sakramentai. […] Kaip išdrįsti nusiprausti po dvasiniu dušu? (Susitikimas su pačiu Dievu per kunigą, išpažinties prasmė ir eiga, Atgailos sakramentas).
Dvasinio gyvenimo priešai. Ką daryti jeigu susvyruoja tikėjimas? (Pokalbis su tikinčiu žmogumi, malda, knygų apie tikėjimą skaitymas). Ką reiškia pagunda? (Gundymai, kaip jiems pasipriešinti, Jėzaus gundymas). Ką reiškia garbinti Dievą? (Švč. Sakramento pagarbinimas, malda prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, Šv. Tarcizijaus pavyzdys). Ką reiškia pasakymas: „Tikėjimas be darbų – miręs“? (Krikščionio pašaukimas tarnystei, darbas kaip malda ir malda darbuose).
Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą. Kaip Dievas manimi rūpinasi? (Pasitikėjimas Dievo Apvaizda, Dievo rūpestis manimi kasdienybėje).
Patarimai Išminties literatūroje. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? (Lyderystė, atsakomybė už savo šalį).
Santykis tarp Dievo ir žmogaus. […] Prigimtinis Dievo troškimas, Dievas pasitinka žmogų. […] Kodėl verta pasitikėti Dievu? […]
Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...] Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai: Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir pan.).
D1.3. Vertina maldą, sieja su realiu gyvenimo kontekstu.
Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu. Kaip žmogui ateina į galvą mintis melstis? (Per maldą Dievas dovanoja savo artumą). Ar nelaimė išmoko melstis? (Malda kritinėse situacijose, Jėzaus malda mirties akivaizdoje). Ar žmogus gali būti kurčias Dievui? (Vidinė laikysena: „Kalbėk, Viešpatie”, pvz., Samuelio pašaukimas). Ar malda gali įkyrėti Dievui? (Ištverminga malda, pvz., Abraomo užtarimo malda). Ką kalbėčiau, jeigu būčiau prie stalo su Jėzumi? (Eucharistijos įsteigimo tekstų supratimas ir (ar) meditacija). Kaip Jėzus meldėsi? (dykumoje, nuošalioje vietoje, šventykloje, kreipinys į Tėvą).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Sakramentų prasmės ir šventimas. […] Ar yra išeitis su Dievu beviltiškoje situacijoje? (Gydymo sakramentai: Atgailos, Ligonių sakramentų šventimas, sąlygos ir gaunama malonė). Ar egzistuoja „stalo etiketas“ Bažnyčioje? (apie elgesį Šv. Mišiose, liturgija, liturginiai indai, malda, gestai ir t. t.).
D2.3. Remdamasis sąžine ir Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus, nusako tikėjimo ir darbų vienovės svarbą.
Dekalogas, Kalno pamokslas – kaip dvasinis kelias. Kodėl Dievui svarbu, kaip aš gyvenu? (Laimės žmogui troškimas ir dovanojimas). Kokius įsakymus mums davė Dievas? (Dešimt Dievo įsakymų, kaip kelrodis dvasiniame gyvenime ir asmeniniame augime). Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai ar blogai? (Sąžinė, vidinis balsas). Kokią laimę žada Jėzus? (Kalno pamokslas). Ar Jėzus laimina tik nelaimingus? (Tikroji palaiminimų prasmė).
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
E4.3. Pagrindžia gailestingumo veiksmus ir nuostatas.
Gailestingumo pavyzdžiai Šv. Rašte ir šventųjų gyvenimuose. […] asmeniniai gailestingumo pavyzdžiai.
Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Ar sveikata padeda aktyviai dalyvauti Dievo plane? (Fizinė ir dvasinė sveikata, pagarba savo ir kito kūnui ir sveikatai, sveika gyvensena).
B2.3. Komentuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
Šventoji Dvasia, Jos dovanos ir vaisiai. […] Koks yra skirtumas tarp talento ir dvasinės dovanos? […]
D1.3. Paaiškina vidinės maldos savitumą ir būdus.
Melstis psalmėmis ir giesmėmis. Kaip meldėsi Biblijos žmonės? (Samuelio, Dovydo, Saliamono, Mortos malda). Ar galiu Dievui kalbėti poezija? (Malda su psalmėmis, jausmų ir situacijų išraiška, maldos formos). Giedoti – dvigubai melstis? (Bažnytinis giedojimas, grigališkasis choralas, vienuolynai, akatistas, Valandų liturgija). Ar yra mano širdyje „vidinis kambarėlis“, kuriame galiu melstis? (Vidinė malda, troškimas, asmeninis santykis su Dievu). Ko man reikia kiekvieną dieną, kad išgyvenčiau? (Septyni prašymai Tėve mūsų maldoje).
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).
Pagarba sau ir kitam. Ką reiškia saugoti gyvybę? (Rūpintis kūno ir dvasios sveikata, gerbti savo ir kitų gyvybę). Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
Dievas – istorijos Viešpats. Ar Dievas išvaduoja iš vergijos? (Nuo tautos išvadavimo iš nelaisvės iki asmens išvadavimo nuo priklausomybių). […]
Bažnyčia tarnaujanti bendruomenė. Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai, Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir t. t.).
Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. […] Kokia mano vieta bendruomenėje? (Katalikiškų organizacijų įvairovė, jų veikla, tikslai, pasirinktinai: ateitininkai, skautai, parapijos jaunimo grupės ir t. t.).
Bažnyčia – susitikimų su Jėzumi vieta. […] Kokia man nauda iš sakramentų? (Dievas dovanoja save sakramentuose, atrandu atleidimą per išpažintį ir Dievo artumą per Komuniją).
D2.3. Paaiškina dvasinio gyvenimo dinamiką ir jam reikalingas priemones.
Tikėjimo kelionės kryptis ir ženklai. Ar Dievas dalyvauja pasirenkant būrelį? (Įžvalga kasdienybėje: rinktis tarp gero ir geresnio, įsiklausyti į patarimus, atpažinti savo polinkius, klausytis širdies ir melstis ir t. t.). Ar yra laiptai į dangų? (Dvasinis augimas, sakramentinis gyvenimas, gailestingumo darbai).
Visuminė žmogaus samprata. Ar manai, kad Dievas tave sukūrė tyčia? (Sukurtas iš meilės ir atpirktas, žmogaus prigimties vienovė, žmogaus gyvybė šventa, neliečiama).
Žmogus yra daugiau nei kūnas. Kai buvau ligonis, ar mane aplankei? (Jėzaus žvilgsnis į ligonius, pagalbos projektai ligoniams ir neįgaliesiems). Kai buvau pavargęs, ar už rankos vedei? (Senatvė, senų žmonių pavyzdžiai Šv. Rašte: Abraomas ir Sara, Simeonas, pranašė Ona, Elžbieta ir kt.). Kai buvau kalinys, ar mane aplankei? (Žmogaus orumo išsaugojimas, elgesio vertinimas, popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, priešų meilė). Kai buvau migrantas, ar pastogę suteikei? (Popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, litanijos kreipinys: „Mergele Marija, keliaujančiųjų priebėga“).
E4.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus.
Biblijos aktualumas. […] Ar verta skaityti Bibliją šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, knyga apie Jėzų, sakramentų pagrindas, Žodžio liturgija, asmeninės maldos būdas).
Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). [...] Kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime? (Atleidimas, priešų meilė, dosnumas).
Sakramentai įvairiose gyvenimo situacijose. Kokie yra septyni būdai tapti išmintingesniu, laimingesniu ir geresniu? (Sakramentai ir žmogaus gyvenimo etapai, pavyzdžiui, Ligonių patepimas ir kritinės situacijos; Santuoka ir gyvenimo pasirinkimai ir t. t.). [...]
D1.3. Apibūdina maldos svarbą asmens ir bendruomenės gyvenime.
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? (Kasdieninės maldos praktika, maldos laikas ir vieta). Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). Kas vagia asmeninę ir bendruomeninę maldą? (Gyvenimo prioritetai, besimeldžiančių žmonių maldos pavyzdžiai mano aplinkoje, stereotipiniai pasiteisinimai: „bažnyčioje tik močiutės“, „Dievui – taip, Bažnyčiai – ne“ ir t. t.). Kada mano širdis gieda? (Švč. Mergelė Marija maldos pavyzdys, Magnificat, Marijos globa, apsireiškimai).
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Susiskaldęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas? (Pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Kodėl kenčia nekaltas? (Kančios problema: Jobo knyga, Kristaus kančia). Kur Dievas, kai skauda? (Skausmingi žmogaus ir Bažnyčios įvykiai, Jobo knyga, 23 psalmė, holokaustas ir t. t.). Pasirinkimas būti gailestingu ar teisingu? (Pasirinktinai: gailestingasis samarietis, sūnus palaidūnas, vynuogyno darbininkai, palyginimas apie talentus, turtuolis ir Lozorius). Kaip elgtis su sunkiais žmonėmis? (Beširdis skolininkas, Jėzaus raginimas atleisti). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą? (Puikybės pasekmė, Babelio bokštas, nesusikalbėjimas). Kiek žmogui gana? (Godumas, mana dykumoje, turtingasis jaunuolis).
Proto ir tikėjimo dermė. [...] Kuo ir kodėl aš tikiu? (Tikėjimo Išpažinimas (Credo)). [...]
Jauna Bažnyčia. [...] Ką jaunas žmogus gali veikti Bažnyčioje? (Dalyvavimo liturgijoje ir Bažnyčios misijoje galimybės, Pasaulio jaunimo dienų tradicija, vietos bendruomenė – parapija).
Misija – įmanoma. Ar kiekvienas esame pašauktas? (Pašaukimas gyventi, mylėti, talentai ir gebėjimai, pašaukimai bažnyčioje, tarnystė). [...]Kodėl negerai žmogui būti vienam? (Tarnavimo vienas kitam sakramentas – Santuoka, dosnioji viengungystė). [...]
Vienas pasaulis – viena žmonija. Ar visi turime teisę į gyvenimą ir pragyvenimą? (Darbo reikšmė, vergovės formos. Pasirinktinai palyginimas apie vynuogyno darbininkus, palyginimas apie talentus). [...]
Pažinti Dievą savo gyvenime. Kokie troškimai verti gyvenimo prasmės? (Dievo troškimas, Palaiminimai, vertybės ir pasirinkimai, gyvenimo prasmė, Jėzaus „Trokštu“). Koks mano Credo? [...]
Proto ir širdies malda. [...] Ar visos maldos veda link Dievo? (Maldos ir dvasingumo formos, religinės praktikos, maldos autentiškumas, kristocentriškumas). Ar žinome, ko deramai melsti? (Malda Biblijoje, šventųjų pavyzdžiai, Bažnyčios tėvų mokymas).
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). […]
Būties klausimai. [...] Ar skausmas gali būti palaimintas? (Žmogus gyvenimo sunkumų, kančios akivaizdoje Biblijos (Pranašų literatūra, Psalmės, Išminties knygos) ir literatūros tekstuose). Kodėl dėkojimas yra nuolatinė krikščionio laikysena? (Sąžinė, laisva valia, dorybės ir ydos, malda). Kokia akimirkos vertė? (Amžinybė ir laikinumas, laiko samprata: laiko perteklius ir stoka, skubėjimas ir laisvalaikis, smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais, šventės prasmė, literatūriniai kontekstai).
Mūsų sprendimai įrašomi danguje. Ar galima atšaukti tai, kas neatšaukiama? (Priesaika, ištikimybė, sakramentų charakteris, menininkų raiška). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. [...] Kodėl šiandien dar esu krikščionis? (Pasirinkto teksto analizė: A. Maceina, H. U. von Balthasaras, K. Rahneris, J. Ratzingeris, Ch. Busta, Tomaš Halik ir kt.). Ar galima etika be Dievo? (Moraliniai apsisprendimai, Dekalogo aktualumas).
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Ar skaistumas tik šventiesiems? (Šventųjų skaistumo pavyzdžiai, susivaldymo dorybė asmenų meilės ryšiuose, bendravimas ir draugystė su kitos lyties asmeniu). [...]
B4.3. Paaiškina, kaip žmonių skirtumai gali tapti praturtinančiomis dovanomis, įvardija savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Esame skirtingi. […] Ar įmanoma nusipirkti talentą? (Talentai, gabumai, palyginimas apie talentus).
Kaip žmonės meldžiasi? […] Kaip galiu melstis namuose? (Malda ryte, vakare, prie stalo, maldos kampelis, malda šeimoje). […]
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
E4.3. Jėzaus darbų perspektyvoje vertina savo gerus darbus.
Aš galiu padėti. Ką gali mano mažos rankutės? (du – trys gailestingumo darbai kūnui (pasirinktinai) atskleidžiant artimos aplinkos ir pasaulio skurdą, ekologines, stichines nelaimes ir pan.). Ką gali mano maža širdelė? (du – trys gailestingumo darbai sielai (pasirinktinai) atskleidžiant vaikų situacijas pasaulyje ir pan.). Ar lengva dalintis? (Dalinimosi džiaugsmas, Duonos padauginimas). […]
Žmogus-unikalus Dievo kūrinys. [...] Žmogus pažįsta Kūrėją, mąsto, myli, gali laisvai pasirinkti, kurti.
Bažnyčia – švenčianti bendruomenė. Ką galėčiau nuveikti bažnyčioje? (Asmeninės tikėjimo ir maldos patirtys, bendruomenė, tarnystės galimybės, dalyvavimas liturgijoje: atidžiai klausytis, melstis, giedoti ir t. t.).
Liturginės laikysenos ir simboliai šventosiose Mišiose. […] Kaip turiu elgtis, kai pasaulio Viešpats Šv. Mišiose ateina pas mane? (Pagarbus elgesys Šv. Mišiose, besimeldžianti širdis ir lūpos).
D2.3. Išskiria žmogaus dvasinio augimo būdus.
Maldos formos, būdai ir laikysenos. Kaip su Dievu tiesiogiai susisiekti ir pasikalbėti? (Tyli malda, draugų pokalbis, dienos peržvalga). […]
Dievas leidžia pažinti pasaulį. […] Vidiniai troškimai, išgyvenimai, Dievo ilgesys, sąžinė. […]
Ką Šventasis Raštas man kalba šiandien? […] „Katras iš jų įvykdė Tėvo valią?“ (Apie klusnumą, žodžio ir veiksmo dermę).
Jėzus ir sakramentai. […] Kaip išdrįsti nusiprausti po dvasiniu dušu? (Susitikimas su pačiu Dievu per kunigą, išpažinties prasmė ir eiga, Atgailos sakramentas).
Dvasinio gyvenimo priešai. Ką daryti jeigu susvyruoja tikėjimas? (Pokalbis su tikinčiu žmogumi, malda, knygų apie tikėjimą skaitymas). Ką reiškia pagunda? (Gundymai, kaip jiems pasipriešinti, Jėzaus gundymas). Ką reiškia garbinti Dievą? (Švč. Sakramento pagarbinimas, malda prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, Šv. Tarcizijaus pavyzdys). Ką reiškia pasakymas: „Tikėjimas be darbų – miręs“? (Krikščionio pašaukimas tarnystei, darbas kaip malda ir malda darbuose).
Dievas rūpinasi žmogumi ir dovanoja gyvenimą. Kaip Dievas manimi rūpinasi? (Pasitikėjimas Dievo Apvaizda, Dievo rūpestis manimi kasdienybėje).
Patarimai Išminties literatūroje. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? (Lyderystė, atsakomybė už savo šalį).
Santykis tarp Dievo ir žmogaus. […] Prigimtinis Dievo troškimas, Dievas pasitinka žmogų. […] Kodėl verta pasitikėti Dievu? […]
Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...] Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai: Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir pan.).
D1.3. Vertina maldą, sieja su realiu gyvenimo kontekstu.
Malda Šventajame Rašte ir su Šventuoju Raštu. Kaip žmogui ateina į galvą mintis melstis? (Per maldą Dievas dovanoja savo artumą). Ar nelaimė išmoko melstis? (Malda kritinėse situacijose, Jėzaus malda mirties akivaizdoje). Ar žmogus gali būti kurčias Dievui? (Vidinė laikysena: „Kalbėk, Viešpatie”, pvz., Samuelio pašaukimas). Ar malda gali įkyrėti Dievui? (Ištverminga malda, pvz., Abraomo užtarimo malda). Ką kalbėčiau, jeigu būčiau prie stalo su Jėzumi? (Eucharistijos įsteigimo tekstų supratimas ir (ar) meditacija). Kaip Jėzus meldėsi? (dykumoje, nuošalioje vietoje, šventykloje, kreipinys į Tėvą).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Sakramentų prasmės ir šventimas. […] Ar yra išeitis su Dievu beviltiškoje situacijoje? (Gydymo sakramentai: Atgailos, Ligonių sakramentų šventimas, sąlygos ir gaunama malonė). Ar egzistuoja „stalo etiketas“ Bažnyčioje? (apie elgesį Šv. Mišiose, liturgija, liturginiai indai, malda, gestai ir t. t.).
D2.3. Remdamasis sąžine ir Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus, nusako tikėjimo ir darbų vienovės svarbą.
Dekalogas, Kalno pamokslas – kaip dvasinis kelias. Kodėl Dievui svarbu, kaip aš gyvenu? (Laimės žmogui troškimas ir dovanojimas). Kokius įsakymus mums davė Dievas? (Dešimt Dievo įsakymų, kaip kelrodis dvasiniame gyvenime ir asmeniniame augime). Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai ar blogai? (Sąžinė, vidinis balsas). Kokią laimę žada Jėzus? (Kalno pamokslas). Ar Jėzus laimina tik nelaimingus? (Tikroji palaiminimų prasmė).
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
E4.3. Pagrindžia gailestingumo veiksmus ir nuostatas.
Gailestingumo pavyzdžiai Šv. Rašte ir šventųjų gyvenimuose. […] asmeniniai gailestingumo pavyzdžiai.
Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Ar sveikata padeda aktyviai dalyvauti Dievo plane? (Fizinė ir dvasinė sveikata, pagarba savo ir kito kūnui ir sveikatai, sveika gyvensena).
B2.3. Komentuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
Šventoji Dvasia, Jos dovanos ir vaisiai. […] Koks yra skirtumas tarp talento ir dvasinės dovanos? […]
D1.3. Paaiškina vidinės maldos savitumą ir būdus.
Melstis psalmėmis ir giesmėmis. Kaip meldėsi Biblijos žmonės? (Samuelio, Dovydo, Saliamono, Mortos malda). Ar galiu Dievui kalbėti poezija? (Malda su psalmėmis, jausmų ir situacijų išraiška, maldos formos). Giedoti – dvigubai melstis? (Bažnytinis giedojimas, grigališkasis choralas, vienuolynai, akatistas, Valandų liturgija). Ar yra mano širdyje „vidinis kambarėlis“, kuriame galiu melstis? (Vidinė malda, troškimas, asmeninis santykis su Dievu). Ko man reikia kiekvieną dieną, kad išgyvenčiau? (Septyni prašymai Tėve mūsų maldoje).
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).
Pagarba sau ir kitam. Ką reiškia saugoti gyvybę? (Rūpintis kūno ir dvasios sveikata, gerbti savo ir kitų gyvybę). Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
Dievas – istorijos Viešpats. Ar Dievas išvaduoja iš vergijos? (Nuo tautos išvadavimo iš nelaisvės iki asmens išvadavimo nuo priklausomybių). […]
Bažnyčia tarnaujanti bendruomenė. Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai, Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir t. t.).
Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. […] Kokia mano vieta bendruomenėje? (Katalikiškų organizacijų įvairovė, jų veikla, tikslai, pasirinktinai: ateitininkai, skautai, parapijos jaunimo grupės ir t. t.).
Bažnyčia – susitikimų su Jėzumi vieta. […] Kokia man nauda iš sakramentų? (Dievas dovanoja save sakramentuose, atrandu atleidimą per išpažintį ir Dievo artumą per Komuniją).
D2.3. Paaiškina dvasinio gyvenimo dinamiką ir jam reikalingas priemones.
Tikėjimo kelionės kryptis ir ženklai. Ar Dievas dalyvauja pasirenkant būrelį? (Įžvalga kasdienybėje: rinktis tarp gero ir geresnio, įsiklausyti į patarimus, atpažinti savo polinkius, klausytis širdies ir melstis ir t. t.). Ar yra laiptai į dangų? (Dvasinis augimas, sakramentinis gyvenimas, gailestingumo darbai).
Visuminė žmogaus samprata. Ar manai, kad Dievas tave sukūrė tyčia? (Sukurtas iš meilės ir atpirktas, žmogaus prigimties vienovė, žmogaus gyvybė šventa, neliečiama).
Žmogus yra daugiau nei kūnas. Kai buvau ligonis, ar mane aplankei? (Jėzaus žvilgsnis į ligonius, pagalbos projektai ligoniams ir neįgaliesiems). Kai buvau pavargęs, ar už rankos vedei? (Senatvė, senų žmonių pavyzdžiai Šv. Rašte: Abraomas ir Sara, Simeonas, pranašė Ona, Elžbieta ir kt.). Kai buvau kalinys, ar mane aplankei? (Žmogaus orumo išsaugojimas, elgesio vertinimas, popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, priešų meilė). Kai buvau migrantas, ar pastogę suteikei? (Popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, litanijos kreipinys: „Mergele Marija, keliaujančiųjų priebėga“).
E4.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus.
Biblijos aktualumas. […] Ar verta skaityti Bibliją šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, knyga apie Jėzų, sakramentų pagrindas, Žodžio liturgija, asmeninės maldos būdas).
Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). [...] Kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime? (Atleidimas, priešų meilė, dosnumas).
Sakramentai įvairiose gyvenimo situacijose. Kokie yra septyni būdai tapti išmintingesniu, laimingesniu ir geresniu? (Sakramentai ir žmogaus gyvenimo etapai, pavyzdžiui, Ligonių patepimas ir kritinės situacijos; Santuoka ir gyvenimo pasirinkimai ir t. t.). [...]
D1.3. Apibūdina maldos svarbą asmens ir bendruomenės gyvenime.
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? (Kasdieninės maldos praktika, maldos laikas ir vieta). Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). Kas vagia asmeninę ir bendruomeninę maldą? (Gyvenimo prioritetai, besimeldžiančių žmonių maldos pavyzdžiai mano aplinkoje, stereotipiniai pasiteisinimai: „bažnyčioje tik močiutės“, „Dievui – taip, Bažnyčiai – ne“ ir t. t.). Kada mano širdis gieda? (Švč. Mergelė Marija maldos pavyzdys, Magnificat, Marijos globa, apsireiškimai).
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Susiskaldęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas? (Pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Kodėl kenčia nekaltas? (Kančios problema: Jobo knyga, Kristaus kančia). Kur Dievas, kai skauda? (Skausmingi žmogaus ir Bažnyčios įvykiai, Jobo knyga, 23 psalmė, holokaustas ir t. t.). Pasirinkimas būti gailestingu ar teisingu? (Pasirinktinai: gailestingasis samarietis, sūnus palaidūnas, vynuogyno darbininkai, palyginimas apie talentus, turtuolis ir Lozorius). Kaip elgtis su sunkiais žmonėmis? (Beširdis skolininkas, Jėzaus raginimas atleisti). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą? (Puikybės pasekmė, Babelio bokštas, nesusikalbėjimas). Kiek žmogui gana? (Godumas, mana dykumoje, turtingasis jaunuolis).
Proto ir tikėjimo dermė. [...] Kuo ir kodėl aš tikiu? (Tikėjimo Išpažinimas (Credo)). [...]
Jauna Bažnyčia. [...] Ką jaunas žmogus gali veikti Bažnyčioje? (Dalyvavimo liturgijoje ir Bažnyčios misijoje galimybės, Pasaulio jaunimo dienų tradicija, vietos bendruomenė – parapija).
Misija – įmanoma. Ar kiekvienas esame pašauktas? (Pašaukimas gyventi, mylėti, talentai ir gebėjimai, pašaukimai bažnyčioje, tarnystė). [...]Kodėl negerai žmogui būti vienam? (Tarnavimo vienas kitam sakramentas – Santuoka, dosnioji viengungystė). [...]
Vienas pasaulis – viena žmonija. Ar visi turime teisę į gyvenimą ir pragyvenimą? (Darbo reikšmė, vergovės formos. Pasirinktinai palyginimas apie vynuogyno darbininkus, palyginimas apie talentus). [...]
Pažinti Dievą savo gyvenime. Kokie troškimai verti gyvenimo prasmės? (Dievo troškimas, Palaiminimai, vertybės ir pasirinkimai, gyvenimo prasmė, Jėzaus „Trokštu“). Koks mano Credo? [...]
Proto ir širdies malda. [...] Ar visos maldos veda link Dievo? (Maldos ir dvasingumo formos, religinės praktikos, maldos autentiškumas, kristocentriškumas). Ar žinome, ko deramai melsti? (Malda Biblijoje, šventųjų pavyzdžiai, Bažnyčios tėvų mokymas).
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). […]
Būties klausimai. [...] Ar skausmas gali būti palaimintas? (Žmogus gyvenimo sunkumų, kančios akivaizdoje Biblijos (Pranašų literatūra, Psalmės, Išminties knygos) ir literatūros tekstuose). Kodėl dėkojimas yra nuolatinė krikščionio laikysena? (Sąžinė, laisva valia, dorybės ir ydos, malda). Kokia akimirkos vertė? (Amžinybė ir laikinumas, laiko samprata: laiko perteklius ir stoka, skubėjimas ir laisvalaikis, smagumas ir nuobodulys; chronos ir kairos – laiko įprasminimas įvairiais gyvenimo tarpsniais, šventės prasmė, literatūriniai kontekstai).
Mūsų sprendimai įrašomi danguje. Ar galima atšaukti tai, kas neatšaukiama? (Priesaika, ištikimybė, sakramentų charakteris, menininkų raiška). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. [...] Kodėl šiandien dar esu krikščionis? (Pasirinkto teksto analizė: A. Maceina, H. U. von Balthasaras, K. Rahneris, J. Ratzingeris, Ch. Busta, Tomaš Halik ir kt.). Ar galima etika be Dievo? (Moraliniai apsisprendimai, Dekalogo aktualumas).
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Ar skaistumas tik šventiesiems? (Šventųjų skaistumo pavyzdžiai, susivaldymo dorybė asmenų meilės ryšiuose, bendravimas ir draugystė su kitos lyties asmeniu). [...]
Visuomeninis ugdymas
Aš – bendruomenės narys. [...] Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. Aptariami konstruktyvaus elgesio pavyzdžiai, konfliktiško elgesio pasekmės, paprasčiausi būdai nesutarimams spręsti, patyčių prevencija.
Veikla ir santykiai bendruomenėje. Diskutuojama, kaip priimti bendrus sprendimus, ką reiškia susitarti, kaip kasdieniame gyvenime taikyti paprastus ir (ar) nesudėtingus būdus sprendžiant tarpasmenines problemas. Nagrinėjama savanorystė, kalbamasi, kuo kiekvienas gali padėti kitam, aptariama, kodėl tai svarbu, kodėl tai padeda stiprinti visuomenę.
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime. Prisimenama, kas yra atsakomybė, iniciatyva, lyderystė. Nagrinėjamas idėjų siūlymas, kai yra siekiama aplinkos pokyčių. [...]
Aš – bendruomenės narys. [...] Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. Aptariami konstruktyvaus elgesio pavyzdžiai, konfliktiško elgesio pasekmės, paprasčiausi būdai nesutarimams spręsti, patyčių prevencija.
Veikla ir santykiai bendruomenėje. Diskutuojama, kaip priimti bendrus sprendimus, ką reiškia susitarti, kaip kasdieniame gyvenime taikyti paprastus ir (ar) nesudėtingus būdus sprendžiant tarpasmenines problemas. Nagrinėjama savanorystė, kalbamasi, kuo kiekvienas gali padėti kitam, aptariama, kodėl tai svarbu, kodėl tai padeda stiprinti visuomenę.
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime. Prisimenama, kas yra atsakomybė, iniciatyva, lyderystė. Nagrinėjamas idėjų siūlymas, kai yra siekiama aplinkos pokyčių. [...]
Užsienio kalba (antroji)
Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Laisvalaikis (pomėgiai, sportas, laisvalaikio planavimas, atostogos ir kt.).
Mokymasis, kasdienė veikla (pareigos, mokymasis, pilietinė ir socialinė veikla, savanorystė, savęs paieškos, ateities planai, profesijos; užsienio kalbos mokymasis, tarpkultūrinis bendradarbiavimas ir kt.).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu.
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas. Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Mokomasi nagrinėti įvairiais aspektais pateiktas privalomas temas pasirenkant grožinės literatūros kūrinius ir įvairius kultūros tekstus.
Sakytinio teksto pristatymas. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu.
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
B4.3. Pagarbiai bendrauja su visais klasės draugais, apibūdina savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Būti su kitais ir tarp kitų. Mokosi bendrauti su kitais ir su Jėzumi. Džiugu susitikti su Jėzumi: Jis mus daro geresnius, malonesnius, draugiškesnius. Kas lengviau – klausytis ar pačiam kalbėti?
Augti yra džiugu. Kaip aš išreiškiu džiaugsmą ir dėkingumą Kūrėjui? [...]
Bažnyčia ir visuomenė. Kokį bendravimą vadiname gražiu ir kodėl? Gera, kai esu mandagus ir broliškas. [...]
B4.3. Pagarbiai bendrauja su visais klasės draugais, apibūdina savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Sąžinė – Dievo balsas ir brangi Jo dovana. [...] Kas padeda, o kas trukdo laikytis susitarimų? [...]
Esame skirtingi. Nusako, kuo esame Dievo ypatingai apdovanoti. Kuo esu ypatingas, kuo skiriuosi nuo kitų? Kaip galiu išreikšti dėkingumą už tai, kad esu apdovanotas?
Žinojimas ir tikėjimas. Kuo esu ypatingas ir vertingas? [...]
B4.3. Paaiškina sąvoką „Dievo Apvaizdai“, pateikia pavyzdžių, kaip jie gali rūpintis kitais kasdienybėje.
Kaip gyvena Dievo vaikai. [...] Koks yra mano bendravimas su kitais žmonėmis?
B4.3. Paaiškina sąvoką „Dievo Apvaizdai“, pateikia pavyzdžių, kaip jie gali rūpintis kitais kasdienybėje.
Mano bendraamžiai ir aš. Kaip aš priimu tai, ką sako kiti? Aukso taisyklė – kodėl ji „auksinė“? Gal verta ją išbandyti – čia ir dabar?
Dievo man dovanotosios būdo savybės. Kokios mano būdo savybės ir kaip jomis naudojuosi? [...]
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
Einu kartu su Dievu. [...] Ką reiškia bendrauti atsakingai? Ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai „artimas“, „artimo meilė“. Gerojo samariečio pavyzdys. Kas padeda gerbti save ir kitus?
Gyvybės slėpiniai. [...] Dėkingumas ir atsakomybė – dovanas dera saugoti ir branginti. [...]
Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. [...] Draugystė, atvirumas, pasiaukojimas Šventajame Rašte: esu sukurtas draugystei su Dievu ir žmonėmis. Kam aš galiu patikėti ir kam patikiu savo mintis, jausmus, patirtis? Būti kartu – tai įsipareigojimas kitam. Draugystės principai. [...]
Rizikingas elgesys. Ar visi turime sąžinę? Kaip ją atpažinti ir ką ji pataria? Nuodėmė – klaida ar kas nors daugiau? Kaip galėčiau kontroliuoti savo žodžius, veiksmus, elgesį ir numatyti jų pasekmes? Susitaikymo su savimi, kitais ir Dievu svarba.
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
Žmogaus socialinė gerovė. Mano būdas: kokias kitų ir savo paties charakterio savybes vertinu? Kaip jas ugdyti? Kuo man gali padėti Dievas? Kodėl prasminga kurti gėrį? [...]
Dievo meilės žodžiai. Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...]
Pasaulyje esu ne vienas. Kaip išmokti mandagiai diskutuoti? Susitarimai ir žodžio laikymosi svarba.[...] Ką reiškia artimo meilė? Galiu melstis už kitus. [...]
Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...] Sąžiningumas, gailestingumas, teisingumas mano aplinkoje. [...]
B2.3. Analizuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Tikėjimas padeda sutarti. [...] Kaip galiu save realizuoti bendruomenėje, draugystėje, neprarasdamas savasties?
Žmogus tarp žmonių. Kokį matau save ir kokį mane mato kiti? Kokie mano socialiniai vaidmenys? Kokios mano svajonės, kokios jų įgyvendinimo galimybės. Kokia asmenybe norėčiau tapti ir kaip to siekiu?
B2.3. Analizuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Bažnyčios vienumas ir joje išgyvenamas bendrumas. [...] Dievas skatina įsipareigoti gėriui: asmeninė atsakomybė; pasitikėjimas savimi ir kitais; pasitikėjimas Dievu.
Dievo ir žmogaus Sandora Biblijoje. [...] Sudaręs sandorą, esu laisvas rinktis gėrį ar blogį ir atsakau už visas pasekmes. [...]
Žmogaus gyvenimo iššūkiai. Kas man augant išliko pastovu ir nekintama? Kokie yra dabartinio laikotarpio iššūkiai? […]
Bendravimas ir santarvės raiška. Kodėl mums reikia kitų žmonių? Kokiais principais remiantis galima kurti stiprią bendruomenę ir kaip galima ją išlaikyti? Kaip bendraujant derinti atvirumą, atsargumą, ištikimybę, kritiškumą. Kaip suprasti evangelinę artimo meilę – ar asmens orumas dera su nuolankumu? Nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus orumas ir vertė?
C1.3. Paaiškina, kad krikščionis turi daug galimybių aktyviai įsitraukti į liturgiją ir ją praturtinti savo gabumais. Apibrėžia sakramentinio gyvenimo požymius ir gaunamas malones.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį maldos gyvenimui. Analizuoja ir įsivertina Dievo dovanotus talentus planuodamas savo profesinę karjerą.
Žmogaus misija ir tarnystė. Kas aš esu ir koks norėčiau tapti: kokie mano talentai, gebėjimai, idealai? Kokia galėtų būti mano misija pagal Dievo planą? Kaip siekiu tapti asmenybė ir ką man tai reiškia?
Bendrystė su Dievu ir savimi. Sąžinė, Šventasis Raštas ir Bažnyčios mokymas – puikūs orientyrai rinktis gėrį ir įveikti blogybes: kovoti su blogiu pradedu nuo savęs. Ką krikščioniui reiškia gyventi laisvai ir atsakingai?
Žmogaus ryšys su Dievu kaip Asmeniu. […] Kaip atsiliepiu į pašaukimą gyventi, mylėti, daryti gera? […]
Žmogaus pašaukimo ūgtis. [...] Kaip sąžinė veikia mano elgesį ir apsisprendimą? Sąžinė padeda ar trukdo laisvei ir gyvenimo pilnatvei? Kas gali sąžinę iškreipti? Kaip suderinti laisvę su atsakomybe tiesai? Kaip aš save ugdau? Kas dar mane ugdo, padeda skleistis?
Žmogaus pasirinkimo laisvė. […] Kodėl laisvė neatsiejama nuo atsakomybės? Už ką esu atsakingas? […]
Taikos ir vienybės keliai. […] Kaip Bažnyčia skleidžia mokymą apie taiką ir vienybę, kaip prie to prisidedu „aš“. […]
Žmogaus būtis: tarp laikinumo ir amžinumo. [...] Ką reiškia prasmingai būti čia ir dabar? [...]
C1.3. Paaiškina, kad krikščionis turi daug galimybių aktyviai įsitraukti į liturgiją ir ją praturtinti savo gabumais. Apibrėžia sakramentinio gyvenimo požymius ir gaunamas malones.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį maldos gyvenimui. Analizuoja ir įsivertina Dievo dovanotus talentus planuodamas savo profesinę karjerą.
Žmogaus tikėjimo reikšmingumas. [...] Kokie mano tikslai ir gyvenimo prioritetai? Kaip pasireiškia mano unikalumas? [...]
Maldos sakramentas. […] Kaip galiu apibūdinti maldą ir ką pasakyčiau apie savo maldos gyvenimą? […]
Šventumas žmogaus gyvenime. [...] Mano asmenybės atsiskleidimo perspektyva šventume: būti savimi geriausiąja prasme.
Žmogaus gyvenimo prasmė. […] Kaip laimė priklauso nuo santykio su kitais, Dievu, savimi, aplinka? Kas padeda įprasminti mano gyvenimą žemėje? […]
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Paslėptas gyvenimo lobis. […] Kaip galima įveikti gyvenimo sunkumus? […]
Dvasingumo paieškos čia ir dabar. […] Ar atrandu savyje dvasinę gelmę? Ar aktualus asmens orumas? Kaip priimu savo ribotumus ir juos įveikiu? Kodėl žmogui yra reikalinga siekti vidinės ir išorinės pusiausvyros?
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Amžinybė. […] Kokios mano vertybės ir prioritetai? Ką renkuosi ir kodėl? Kokia yra dvasinių vertybių vieta asmens gyvenime?
Pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. […] Kokiu žmogumi norėčiau tapti? […]
B4.3. Pagarbiai bendrauja su visais klasės draugais, apibūdina savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Būti su kitais ir tarp kitų. Mokosi bendrauti su kitais ir su Jėzumi. Džiugu susitikti su Jėzumi: Jis mus daro geresnius, malonesnius, draugiškesnius. Kas lengviau – klausytis ar pačiam kalbėti?
Augti yra džiugu. Kaip aš išreiškiu džiaugsmą ir dėkingumą Kūrėjui? [...]
Bažnyčia ir visuomenė. Kokį bendravimą vadiname gražiu ir kodėl? Gera, kai esu mandagus ir broliškas. [...]
B4.3. Pagarbiai bendrauja su visais klasės draugais, apibūdina savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Sąžinė – Dievo balsas ir brangi Jo dovana. [...] Kas padeda, o kas trukdo laikytis susitarimų? [...]
Esame skirtingi. Nusako, kuo esame Dievo ypatingai apdovanoti. Kuo esu ypatingas, kuo skiriuosi nuo kitų? Kaip galiu išreikšti dėkingumą už tai, kad esu apdovanotas?
Žinojimas ir tikėjimas. Kuo esu ypatingas ir vertingas? [...]
B4.3. Paaiškina sąvoką „Dievo Apvaizdai“, pateikia pavyzdžių, kaip jie gali rūpintis kitais kasdienybėje.
Kaip gyvena Dievo vaikai. [...] Koks yra mano bendravimas su kitais žmonėmis?
B4.3. Paaiškina sąvoką „Dievo Apvaizdai“, pateikia pavyzdžių, kaip jie gali rūpintis kitais kasdienybėje.
Mano bendraamžiai ir aš. Kaip aš priimu tai, ką sako kiti? Aukso taisyklė – kodėl ji „auksinė“? Gal verta ją išbandyti – čia ir dabar?
Dievo man dovanotosios būdo savybės. Kokios mano būdo savybės ir kaip jomis naudojuosi? [...]
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
Einu kartu su Dievu. [...] Ką reiškia bendrauti atsakingai? Ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai „artimas“, „artimo meilė“. Gerojo samariečio pavyzdys. Kas padeda gerbti save ir kitus?
Gyvybės slėpiniai. [...] Dėkingumas ir atsakomybė – dovanas dera saugoti ir branginti. [...]
Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. [...] Draugystė, atvirumas, pasiaukojimas Šventajame Rašte: esu sukurtas draugystei su Dievu ir žmonėmis. Kam aš galiu patikėti ir kam patikiu savo mintis, jausmus, patirtis? Būti kartu – tai įsipareigojimas kitam. Draugystės principai. [...]
Rizikingas elgesys. Ar visi turime sąžinę? Kaip ją atpažinti ir ką ji pataria? Nuodėmė – klaida ar kas nors daugiau? Kaip galėčiau kontroliuoti savo žodžius, veiksmus, elgesį ir numatyti jų pasekmes? Susitaikymo su savimi, kitais ir Dievu svarba.
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
Žmogaus socialinė gerovė. Mano būdas: kokias kitų ir savo paties charakterio savybes vertinu? Kaip jas ugdyti? Kuo man gali padėti Dievas? Kodėl prasminga kurti gėrį? [...]
Dievo meilės žodžiai. Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...]
Pasaulyje esu ne vienas. Kaip išmokti mandagiai diskutuoti? Susitarimai ir žodžio laikymosi svarba.[...] Ką reiškia artimo meilė? Galiu melstis už kitus. [...]
Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. [...] Sąžiningumas, gailestingumas, teisingumas mano aplinkoje. [...]
B2.3. Analizuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Tikėjimas padeda sutarti. [...] Kaip galiu save realizuoti bendruomenėje, draugystėje, neprarasdamas savasties?
Žmogus tarp žmonių. Kokį matau save ir kokį mane mato kiti? Kokie mano socialiniai vaidmenys? Kokios mano svajonės, kokios jų įgyvendinimo galimybės. Kokia asmenybe norėčiau tapti ir kaip to siekiu?
B2.3. Analizuoja, kaip Šventosios Dvasios dovanos ir vaisiai keičia žmogaus gyvenimą, pateikia pavyzdžių.
E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.
Bažnyčios vienumas ir joje išgyvenamas bendrumas. [...] Dievas skatina įsipareigoti gėriui: asmeninė atsakomybė; pasitikėjimas savimi ir kitais; pasitikėjimas Dievu.
Dievo ir žmogaus Sandora Biblijoje. [...] Sudaręs sandorą, esu laisvas rinktis gėrį ar blogį ir atsakau už visas pasekmes. [...]
Žmogaus gyvenimo iššūkiai. Kas man augant išliko pastovu ir nekintama? Kokie yra dabartinio laikotarpio iššūkiai? […]
Bendravimas ir santarvės raiška. Kodėl mums reikia kitų žmonių? Kokiais principais remiantis galima kurti stiprią bendruomenę ir kaip galima ją išlaikyti? Kaip bendraujant derinti atvirumą, atsargumą, ištikimybę, kritiškumą. Kaip suprasti evangelinę artimo meilę – ar asmens orumas dera su nuolankumu? Nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus orumas ir vertė?
C1.3. Paaiškina, kad krikščionis turi daug galimybių aktyviai įsitraukti į liturgiją ir ją praturtinti savo gabumais. Apibrėžia sakramentinio gyvenimo požymius ir gaunamas malones.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį maldos gyvenimui. Analizuoja ir įsivertina Dievo dovanotus talentus planuodamas savo profesinę karjerą.
Žmogaus misija ir tarnystė. Kas aš esu ir koks norėčiau tapti: kokie mano talentai, gebėjimai, idealai? Kokia galėtų būti mano misija pagal Dievo planą? Kaip siekiu tapti asmenybė ir ką man tai reiškia?
Bendrystė su Dievu ir savimi. Sąžinė, Šventasis Raštas ir Bažnyčios mokymas – puikūs orientyrai rinktis gėrį ir įveikti blogybes: kovoti su blogiu pradedu nuo savęs. Ką krikščioniui reiškia gyventi laisvai ir atsakingai?
Žmogaus ryšys su Dievu kaip Asmeniu. […] Kaip atsiliepiu į pašaukimą gyventi, mylėti, daryti gera? […]
Žmogaus pašaukimo ūgtis. [...] Kaip sąžinė veikia mano elgesį ir apsisprendimą? Sąžinė padeda ar trukdo laisvei ir gyvenimo pilnatvei? Kas gali sąžinę iškreipti? Kaip suderinti laisvę su atsakomybe tiesai? Kaip aš save ugdau? Kas dar mane ugdo, padeda skleistis?
Žmogaus pasirinkimo laisvė. […] Kodėl laisvė neatsiejama nuo atsakomybės? Už ką esu atsakingas? […]
Taikos ir vienybės keliai. […] Kaip Bažnyčia skleidžia mokymą apie taiką ir vienybę, kaip prie to prisidedu „aš“. […]
Žmogaus būtis: tarp laikinumo ir amžinumo. [...] Ką reiškia prasmingai būti čia ir dabar? [...]
C1.3. Paaiškina, kad krikščionis turi daug galimybių aktyviai įsitraukti į liturgiją ir ją praturtinti savo gabumais. Apibrėžia sakramentinio gyvenimo požymius ir gaunamas malones.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį maldos gyvenimui. Analizuoja ir įsivertina Dievo dovanotus talentus planuodamas savo profesinę karjerą.
Žmogaus tikėjimo reikšmingumas. [...] Kokie mano tikslai ir gyvenimo prioritetai? Kaip pasireiškia mano unikalumas? [...]
Maldos sakramentas. […] Kaip galiu apibūdinti maldą ir ką pasakyčiau apie savo maldos gyvenimą? […]
Šventumas žmogaus gyvenime. [...] Mano asmenybės atsiskleidimo perspektyva šventume: būti savimi geriausiąja prasme.
Žmogaus gyvenimo prasmė. […] Kaip laimė priklauso nuo santykio su kitais, Dievu, savimi, aplinka? Kas padeda įprasminti mano gyvenimą žemėje? […]
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Paslėptas gyvenimo lobis. […] Kaip galima įveikti gyvenimo sunkumus? […]
Dvasingumo paieškos čia ir dabar. […] Ar atrandu savyje dvasinę gelmę? Ar aktualus asmens orumas? Kaip priimu savo ribotumus ir juos įveikiu? Kodėl žmogui yra reikalinga siekti vidinės ir išorinės pusiausvyros?
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Amžinybė. […] Kokios mano vertybės ir prioritetai? Ką renkuosi ir kodėl? Kokia yra dvasinių vertybių vieta asmens gyvenime?
Pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. […] Kokiu žmogumi norėčiau tapti? […]
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas.
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu […].
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. [...]
Nagrinėjama problematika. [...] Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė. [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. [...]
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas.
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu […].
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas. [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas. [...]
Sakytinio teksto pristatymas. [...] Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. [...]
Nagrinėjama problematika. [...] Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė. [...]
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. [...] Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. [...]
Musulmonų sunitų tikyba
Geras elgesys: pranašo Mahometo pavyzdys.
Aiškinasi, kas yra geras elgesys.[...]
D1.3. Įvardija savo vaidmenį šeimoje […]
Vaidmuo šeimoje.
Pasiremdami pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos aiškinasi ir nusako savo vaidmenį s?eimoje. Studijuoja Šv. Korano ajatus apie pagarbą tėvams.
Žmogus – Dievo kūrinys.
[...] Suvokia, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas.
Kasdienių maldų svarba musulmono gyvenime.
Mokosi suprasti maldos penkis kartus per dieną svarbą musulmono kasdieniame gyvenime.[...]
D1.3. Įvardija savo vaidmenį šeimoje […]
Vaidmuo šeimoje: pagarba tėvams.
Pasitelkdami pavyzdžius apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos nusako savo vaidmenį s?eimoje. Studijuoja pranašo Mahometo hadisus apie pagarbą tėvams.
Asmens pareigos.
Remdamiesi ajatais iš Šv. Korano mokosi apie suteiktas žmogui pareigas, aiškinasi, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, bet ir nustatė pareigas.
Pasninkas islame: papildomas pasninkas.
Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.
Musulmono pareigos visuomenėje.
Pranašo Mahometo ir sachabų pavyzdys. Analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.
Musulmono pareigos visuomenėje.
Kalifų pavyzdys. Pasiremdami pavyzdžiais iš teisingųjų islamo kalifų gyvenimo analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Aiškinasi savo rolę visuomenėje.
Šariatas.
Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. [...]
Islamo istorija Lietuvoje.
Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo potencialią rolę joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje....]
Tikėjimas moderniame pasaulyje.
[...]Mokosi gyventi moderniame pasaulyje būdamas musulmonu.[...]
Šariato mokyklos.
[...]Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi.[...]
Musulmono pilietiškumas.
Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo vaidmenį joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Bando suvokti savo kaip asmens vaidmenį visuomenėje. Svarsto, kuo gali būti naudingas bendruomenei, o vėliau visuomenei. Analizuoja, ar šie dalykai kertasi su tikėjimu ir buvimu musulmonu.
Dievo apreikštos taisyklės.
Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles analizuoja pagal jų taikymą islamo teisės mokyklose kasdieniam musulmonų gyvenimui.
Atsakomybė.
Analizuodami Pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę, apsvarsto savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui.
Musulmono socialinė veikla.
Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, studijuoja šiuos principus, reikšmingus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir riša bendruomenę.
Kantrybė.
Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Paaiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano – abi Pranašo Sunas apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime. [...]
Socialinė musulmono veikla.
Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina labdaros rūšis (sadaka, hadija, zakiat), studijuoja šiuos principus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su bendruomenine veikla, bendruomenės gerove užjaučiant ir gelbstint vieniems kitus bet kokioje situacijoje.
Geras elgesys: pranašo Mahometo pavyzdys.
Aiškinasi, kas yra geras elgesys.[...]
D1.3. Įvardija savo vaidmenį šeimoje […]
Vaidmuo šeimoje.
Pasiremdami pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos aiškinasi ir nusako savo vaidmenį s?eimoje. Studijuoja Šv. Korano ajatus apie pagarbą tėvams.
Žmogus – Dievo kūrinys.
[...] Suvokia, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas.
Kasdienių maldų svarba musulmono gyvenime.
Mokosi suprasti maldos penkis kartus per dieną svarbą musulmono kasdieniame gyvenime.[...]
D1.3. Įvardija savo vaidmenį šeimoje […]
Vaidmuo šeimoje: pagarba tėvams.
Pasitelkdami pavyzdžius apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos nusako savo vaidmenį s?eimoje. Studijuoja pranašo Mahometo hadisus apie pagarbą tėvams.
Asmens pareigos.
Remdamiesi ajatais iš Šv. Korano mokosi apie suteiktas žmogui pareigas, aiškinasi, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, bet ir nustatė pareigas.
Pasninkas islame: papildomas pasninkas.
Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.
Musulmono pareigos visuomenėje.
Pranašo Mahometo ir sachabų pavyzdys. Analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.
Musulmono pareigos visuomenėje.
Kalifų pavyzdys. Pasiremdami pavyzdžiais iš teisingųjų islamo kalifų gyvenimo analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Aiškinasi savo rolę visuomenėje.
Šariatas.
Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. [...]
Islamo istorija Lietuvoje.
Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo potencialią rolę joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje....]
Tikėjimas moderniame pasaulyje.
[...]Mokosi gyventi moderniame pasaulyje būdamas musulmonu.[...]
Šariato mokyklos.
[...]Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi.[...]
Musulmono pilietiškumas.
Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo vaidmenį joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Bando suvokti savo kaip asmens vaidmenį visuomenėje. Svarsto, kuo gali būti naudingas bendruomenei, o vėliau visuomenei. Analizuoja, ar šie dalykai kertasi su tikėjimu ir buvimu musulmonu.
Dievo apreikštos taisyklės.
Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles analizuoja pagal jų taikymą islamo teisės mokyklose kasdieniam musulmonų gyvenimui.
Atsakomybė.
Analizuodami Pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę, apsvarsto savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui.
Musulmono socialinė veikla.
Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, studijuoja šiuos principus, reikšmingus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir riša bendruomenę.
Kantrybė.
Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Paaiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano – abi Pranašo Sunas apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime. [...]
Socialinė musulmono veikla.
Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina labdaros rūšis (sadaka, hadija, zakiat), studijuoja šiuos principus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su bendruomenine veikla, bendruomenės gerove užjaučiant ir gelbstint vieniems kitus bet kokioje situacijoje.
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.
Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas.
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
- Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
- Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Sakytinio teksto pristatymas.
Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Nagrinėjama problematika.
Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Įvairių tekstų klausymas ir supratimas.
Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi.
Sakytinio teksto pristatymas.
Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties garsų, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai).
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Savęs pažinimas ir asmenybės tobulinimas.
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
- Pasaulėžiūra. Mano ir kitų žmonių pasauliai.
- Idealai. Autoritetai. Jauno žmogaus vertybių ugdymas.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Gyvenimo modeliai. Egzistencijos džiaugsmas.
Sakytinio teksto pristatymas.
Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (pvz., kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose.
Nagrinėjama problematika.
Vertybių universalumas ir kaita. Vertybės ir antivertybės. Dvasingumas, idealizmas ir materialiosios vertybės. Laisvas vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai. Skirtingi gyvenimo modeliai. Žmogiškumas kaip vienijanti vertybė.
Taikomosios technologijos
Maisto produktų gamyba ir paslaugos. [...] Kuria ir gamina maisto produktus, patiekalus, eksperimentuoja, modeliuoja technologinius procesus, vadovaujasi maisto saugos ir kokybės, žmogaus saugos, etiniais bei aplinkosaugos reikalavimais.
Psichologija
A3.3. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui, aprašo sau būdingą Aš vaizdą ir savęs vertinimą.
Asmenybės raida. Aiškinamasi asmenybės raida.
C2.3. [...] Paaiškina ryšį tarp patiriamo streso, smurto, psichologinės krizės ir savižudybės.
Savižudybė. Nagrinėjama savižudybės psichologija.
B1.3. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Paaiškina aktyvaus bendravimo veiksnius, empatiją, grįžtamojo ryšio svarbą.
Įgūdžiai. Lavinami kalbėjimo ir aktyvaus klausymosi įgūdžiai.
B2.3. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Pateikia stereotipų ir socialinės atribucijos pavyzdžių iš savo kasdienės aplinkos.
Socialinė atribucija. Aiškinamasi, kas yra socialinė atribucija.
B3.3. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose.
Lyderystė. Aiškinamasi, kas yra lyderystė.
C1.3. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Padedamas suranda visuomenines organizacijas, tinkamas savanorystei ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti, ir diskutuoja apie mokinių galimybes dalyvauti bendruomeninėje veikloje.
Psichologinė pagalba. Nagrinėjamos psichologinės pagalbos galimybės.
Ekonomika ir verslumas
B2.3. Sudaro tam tikro laikotarpio (savaitės, mėnesio ir pan.) asmens (ar šeimos) biudžetą. Apibūdina galimus finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu.
D1.3. Paaiškina valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą ir nusako šešėlinės ekonomikos priežastis ir poveikį valstybės biudžetui.
Kolegų idėjų vertinimas. [...] Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti.
Technologijos
[...] Įvertinama vandens, gėrimų ir užkandžių svarba mitybai, aptariami sveikatai palankesni pasirinkimai.
[...] Gaminant gėrimus (pavyzdžiui, arbatą, kokteilį, sultis) formuojami [...] higienos ir tvarkos palaikymo, buitinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įgūdžiai.
[...] Praktiškai išbandomi drabužių lankstymo, susagstymo ar avalynės išvarstymo ir surišimo, diržų ir skarelių, kalaraiščių užrišimo būdai arba avalynės ar tekstilės valymas be cheminių priemonių.
[...] Mokomasi saugiai konstruoti, kurti nagrinėjamus objektus, jų elementus.
[...] Pasikartojami reikalavimai, kaip įrengti saugią, ergonomišką, higienišką darbo aplinką, palaikyti tvarką ir higieną.
[...] Nagrinėjamos ir palyginamos maistinės medžiagos, maisto produktai, maisto priedai, mitybos režimas ir išskiriami sveikatai palankūs pasirinkimai.
[...] Šaltų, karštų (kruopų, makaronų, duonos, pieno produktų, kiaušinių, daržovių, vaisių, uogų) patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Nagrinėjamas ir atliekamas saugus darbas su bazinėmis elektrotechnikos darbo priemonėmis, įrankiais, medžiagomis [...] Aptariamas saugus darbas su elektriniais įrankiais (pavyzdžiui, karšti klijai).
[...] Lietuvos etnografinių regionų, kalendorinių švenčių tradicinių patiekalų išskyrimas, apibūdinimas, gaminimas išbandant senuosius receptus ar juos adaptuojant pasirenkant sveikatai palankesnius produktus ar gaminimo būdus, tradicinių patiekalų patiekimas, degustavimas aptariant jų laikymo sąlygas ir terminus, pakavimo, realizavimo galimybes [...].
[...] Užkandžių, sriubos, pagrindinio patiekalo gaminimas iš mėsos ar žuvies pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
Analizuojami mėsos, žuvies ir jų pusgaminių ar gaminių šviežumo požymių nustatymo būdai, laikymo sąlygos ir terminai [...].
[...] Apibūdina arba išbando skalbimą, džiovinimą namų sąlygomis, įvertina ir komentuoja patirtį, dalinasi įžvalgomis.
[...] Tyrinėjama, įvardinama, komentuojama modifikuotų produktų pasiūla, išskiriami tam įtaką darantys veiksniai, galimi pasirinkimai, alternatyvos.
[...] Aiškinamasi apie legalų dabą, kada ir kam galima individuali veikla pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, kokios nepilnamečių įsidarbinimo, verslo kūrimo galimybės.
[...] Diskutuojama inovatyvios tekstilės kaitos, pritaikymo perspektyvų, atsakingo bei tikslingo pasirinkimo galimybių, su šiomis inovacijomis susijusių verslų kūrimo tendencijų Lietuvoje ir pasaulyje bei intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusiais klausimais.
[...] Įvertinama vandens, gėrimų ir užkandžių svarba mitybai, aptariami sveikatai palankesni pasirinkimai.
[...] Gaminant gėrimus (pavyzdžiui, arbatą, kokteilį, sultis) formuojami [...] higienos ir tvarkos palaikymo, buitinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įgūdžiai.
[...] Praktiškai išbandomi drabužių lankstymo, susagstymo ar avalynės išvarstymo ir surišimo, diržų ir skarelių, kalaraiščių užrišimo būdai arba avalynės ar tekstilės valymas be cheminių priemonių.
[...] Mokomasi saugiai konstruoti, kurti nagrinėjamus objektus, jų elementus.
[...] Pasikartojami reikalavimai, kaip įrengti saugią, ergonomišką, higienišką darbo aplinką, palaikyti tvarką ir higieną.
[...] Nagrinėjamos ir palyginamos maistinės medžiagos, maisto produktai, maisto priedai, mitybos režimas ir išskiriami sveikatai palankūs pasirinkimai.
[...] Šaltų, karštų (kruopų, makaronų, duonos, pieno produktų, kiaušinių, daržovių, vaisių, uogų) patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Nagrinėjamas ir atliekamas saugus darbas su bazinėmis elektrotechnikos darbo priemonėmis, įrankiais, medžiagomis [...] Aptariamas saugus darbas su elektriniais įrankiais (pavyzdžiui, karšti klijai).
[...] Lietuvos etnografinių regionų, kalendorinių švenčių tradicinių patiekalų išskyrimas, apibūdinimas, gaminimas išbandant senuosius receptus ar juos adaptuojant pasirenkant sveikatai palankesnius produktus ar gaminimo būdus, tradicinių patiekalų patiekimas, degustavimas aptariant jų laikymo sąlygas ir terminus, pakavimo, realizavimo galimybes [...].
[...] Užkandžių, sriubos, pagrindinio patiekalo gaminimas iš mėsos ar žuvies pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
Analizuojami mėsos, žuvies ir jų pusgaminių ar gaminių šviežumo požymių nustatymo būdai, laikymo sąlygos ir terminai [...].
[...] Apibūdina arba išbando skalbimą, džiovinimą namų sąlygomis, įvertina ir komentuoja patirtį, dalinasi įžvalgomis.
[...] Tyrinėjama, įvardinama, komentuojama modifikuotų produktų pasiūla, išskiriami tam įtaką darantys veiksniai, galimi pasirinkimai, alternatyvos.
[...] Aiškinamasi apie legalų dabą, kada ir kam galima individuali veikla pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, kokios nepilnamečių įsidarbinimo, verslo kūrimo galimybės.
[...] Diskutuojama inovatyvios tekstilės kaitos, pritaikymo perspektyvų, atsakingo bei tikslingo pasirinkimo galimybių, su šiomis inovacijomis susijusių verslų kūrimo tendencijų Lietuvoje ir pasaulyje bei intelektinės nuosavybės apsaugos ir su ja susijusiais klausimais.
Inžinerinės technologijos
[...] Kokybės kontrolė, jos tikrinimo būdai. Analizuojamas gamybos procesų ir planavimo ekonominis pagrįstumas.
Evangelikų liuteronų tikyba
B2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
Dievo vedimas. [...] Mokiniai aiškinasi, kaip Dievas vedą žmogų gyvenime, kokiomis dovanomis apdovanotas kiekvienas žmogus. [...]
C2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
D1.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai. [...]
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Sąžinė. Aiškinasi, kas yra sąžinė. Įsiklausydami į sąžinės balsą, mokosi įsiklausyti į save, susikaupti maldai ir maldoje pabūti su Dievu. [...]
B2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
C2.3. Apibūdina, kas yra pamaldos, ir tikinčiojo elgesį pamaldų metu.
D1.3. Nurodo gero atsakingo elgesio poveikį ir blogo elgesio pasekmes ir tikinčio gyvenimui.
Dievas mus pažįsta. [...] Dievas nori ir gali mums padėti būti geresniems (Mt 7, 24–27).
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Pamokantys Jėzaus darbai. [...] Mokosi branginti tarpusavio bendravimą ir vertinti ryšį su šeimos nariais, giminaičiais, draugais. [...]
Dievas – Kūrėjas. [...] Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gabumus ir įpareigojamus. [...]
Esame Dievo kūriniai, unikalūs, tarpusavyje susiję. [...] Dievas nori, jog žmonės būtų geresni. Aptariama meilė, gailestingumas, vienybė, geras elgesys Kristuje (1 Pt 3, 8–17).
B2.3. Paaiškina, kaip žmogus gali tapti Dievo draugu ir dėl ko tai labai svarbu.
Dievas yra mano draugas. Svarsto, kaip žmogus gali būti Dievo draugu ir koks turi būti tarpusavio elgesys. [...]
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. Brangindami bendravimo džiaugsmą, mokosi spręsti bendravimo problemas. [...]
B2.3. Paaiškina, kaip žmogus gali tapti Dievo draugu ir dėl ko tai labai svarbu.
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Gėrio ar blogio pasirinkimas. Mokydamiesi pasirinkti, kas yra gera, ir vengti blogio, tinkamai ir atsakingai elgiasi. Mokiniai mokosi rinktis, kas yra gera, vengti blogio, kokios yra pasirinkimų pasekmės, krikščioniška pagalba suklydusiam artimui, pamatyti gerus pavyzdžius gyvenime.
Pagrindiniai pamaldų momentai. [...] Pagarbus elgesys pamaldų metu: susikaupimas, rimtis, pagarba, atsakingumas ir kt.
E1.3. Analizuoja žmogaus klaidų pasekmes. Pateikia pavyzdžių.
Atleidimas. [...] aiškinasi, kodėl svarbu susilaikyti nuo negražių žodžių, netinkamų poelgių. Žmogaus ir Dievo atleidimas: gaunamas, suteikiamas (Mt 6, 14–15; Lk 23, 34). [...]
Jėzus – Mokytojas. [...] Kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
Gundymas ir išbandymas. Analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas. Aiškinasi, kas trukdo gyventi krikščioniškai, kaip pašalinti trikdžius. [...] Mes dalijamės gautomis dovanomis. Mokiniai aptaria kaip išmintingai tvarkytis su Dievo dovanomis iš meilės dalinantis su kitais. [...]
E1.3. Analizuoja žmogaus klaidų pasekmes. Pateikia pavyzdžių.
Užuojauta, gailestingumas, kilniaširdingumas, gerumas, pagalba. [...] Mokiniai analizuoja gailestingumo, kilniaširdingumo, gerumo, pagalbos ir kt. Dievo ir žmogaus savybes (Lk 10, 29–37).
Jėzus - Ganytojas. Remdamasis Šventuoju Raštu mokosi argumentuoti, kodėl Dievas iš žmogaus laukia gėrio, kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
D1.3. Palaipsniui suprasdamas, koks yra krikščionio pašaukimas, paaiškina, kaip žmogus turi atsiliepti į pašaukimą.
Konfirmacija. [...]Buvimo drauge būdų ieškojimas ir išsakymas[...]
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Krikščioniškosios konfesijos. [...]Mano ir kitų teigiamos savybės. Pozityvūs ir negatyvūs jausmai kitam, jų aspektai.
D1.3. Palaipsniui suprasdamas, koks yra krikščionio pašaukimas, paaiškina, kaip žmogus turi atsiliepti į pašaukimą.
Krikščionio pašaukimas. [...] Mano ir kitų teigiamos ir neigiamos savybės, jų įtaka tarpusavio bendravimui. Mano teigiamų ir neigiamų jausmų ir savybių kitam aspektai.[...]
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai, aptardami žmogų kaip unikalų Dievo kūrinį, diskutuoja apie žmonių tarpusavio santykius, aptaria lygiavertį bendravimą.Svarsto atvirumo ir kritiškumo santykius su savimi ir kitais žmonėmis.[...]
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
Sąžinė ir nuodėmė. [...]Iš kur žinau, kada elgiuosi gerai, o kada blogai? Mokiniai analizuoja kas padeda analizuoti savo elgesį, ketinumus: Šv. Raštas, sąžinė, vidinis balsas, Dievo balsas[...]
D1.3. Analizuoja ir įvardija krikščioniško gyvenimo tikslą, misiją persekiojimų perspektyvoje.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
D1.3. Analizuoja ir įvardija krikščioniško gyvenimo tikslą, misiją persekiojimų perspektyvoje.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
Ekumenizmas. [...]Mokosi drauge spręsti, kaip reikia gyventi, elgtis, kad jaustųsi laimingi. [...]
Malonė ir jos priemonės. [...]Ar vadovaujantis Dievo Įstatymu galiu atskirti, kas yra gera, o kas yra bloga? [...]
B1.3. Apibūdina, kaip tikintis žmogus gali sukaupti savo mintis kreipdamasis į Aukščiausiąjį.
Tikėjimas ir geri darbai.[...]Tikintis žmogus ir geri darbai. [...]
Krikščioniškos bažnyčios. [...]Praktikuoja ir pristato, kaip krikščioniškų vertybių laikosi gyvenime. [...]
Tikėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. Mokosi kaip pradėti dialogą ir pagarbiai diskutuoti sprendžiant socialinių santykių problemas, iškilusius žmonių tarpusavio įšūkius.
B1.3. Apibūdina, kaip tikintis žmogus gali sukaupti savo mintis kreipdamasis į Aukščiausiąjį (B1.3).
B2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
Dievo vedimas. [...] Mokiniai aiškinasi, kaip Dievas vedą žmogų gyvenime, kokiomis dovanomis apdovanotas kiekvienas žmogus. [...]
C2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
D1.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai. [...]
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Sąžinė. Aiškinasi, kas yra sąžinė. Įsiklausydami į sąžinės balsą, mokosi įsiklausyti į save, susikaupti maldai ir maldoje pabūti su Dievu. [...]
B2.3. Paaiškina, jog Dievas sukūrė visus žmones su gabumais, talentais, dėl ko esame vieni kitiems reikalingi.
C2.3. Apibūdina, kas yra pamaldos, ir tikinčiojo elgesį pamaldų metu.
D1.3. Nurodo gero atsakingo elgesio poveikį ir blogo elgesio pasekmes ir tikinčio gyvenimui.
Dievas mus pažįsta. [...] Dievas nori ir gali mums padėti būti geresniems (Mt 7, 24–27).
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Pamokantys Jėzaus darbai. [...] Mokosi branginti tarpusavio bendravimą ir vertinti ryšį su šeimos nariais, giminaičiais, draugais. [...]
Dievas – Kūrėjas. [...] Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gabumus ir įpareigojamus. [...]
Esame Dievo kūriniai, unikalūs, tarpusavyje susiję. [...] Dievas nori, jog žmonės būtų geresni. Aptariama meilė, gailestingumas, vienybė, geras elgesys Kristuje (1 Pt 3, 8–17).
B2.3. Paaiškina, kaip žmogus gali tapti Dievo draugu ir dėl ko tai labai svarbu.
Dievas yra mano draugas. Svarsto, kaip žmogus gali būti Dievo draugu ir koks turi būti tarpusavio elgesys. [...]
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. Brangindami bendravimo džiaugsmą, mokosi spręsti bendravimo problemas. [...]
B2.3. Paaiškina, kaip žmogus gali tapti Dievo draugu ir dėl ko tai labai svarbu.
E1.3. Įvardija kas ir kaip galėtų padėti išmokti susikoncentruoti įvairiose situacijose.
Gėrio ar blogio pasirinkimas. Mokydamiesi pasirinkti, kas yra gera, ir vengti blogio, tinkamai ir atsakingai elgiasi. Mokiniai mokosi rinktis, kas yra gera, vengti blogio, kokios yra pasirinkimų pasekmės, krikščioniška pagalba suklydusiam artimui, pamatyti gerus pavyzdžius gyvenime.
Pagrindiniai pamaldų momentai. [...] Pagarbus elgesys pamaldų metu: susikaupimas, rimtis, pagarba, atsakingumas ir kt.
E1.3. Analizuoja žmogaus klaidų pasekmes. Pateikia pavyzdžių.
Atleidimas. [...] aiškinasi, kodėl svarbu susilaikyti nuo negražių žodžių, netinkamų poelgių. Žmogaus ir Dievo atleidimas: gaunamas, suteikiamas (Mt 6, 14–15; Lk 23, 34). [...]
Jėzus – Mokytojas. [...] Kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
Gundymas ir išbandymas. Analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas. Aiškinasi, kas trukdo gyventi krikščioniškai, kaip pašalinti trikdžius. [...] Mes dalijamės gautomis dovanomis. Mokiniai aptaria kaip išmintingai tvarkytis su Dievo dovanomis iš meilės dalinantis su kitais. [...]
E1.3. Analizuoja žmogaus klaidų pasekmes. Pateikia pavyzdžių.
Užuojauta, gailestingumas, kilniaširdingumas, gerumas, pagalba. [...] Mokiniai analizuoja gailestingumo, kilniaširdingumo, gerumo, pagalbos ir kt. Dievo ir žmogaus savybes (Lk 10, 29–37).
Jėzus - Ganytojas. Remdamasis Šventuoju Raštu mokosi argumentuoti, kodėl Dievas iš žmogaus laukia gėrio, kaip atsispirti neigiamiems dalykams. [...]
D1.3. Palaipsniui suprasdamas, koks yra krikščionio pašaukimas, paaiškina, kaip žmogus turi atsiliepti į pašaukimą.
Konfirmacija. [...]Buvimo drauge būdų ieškojimas ir išsakymas[...]
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Krikščioniškosios konfesijos. [...]Mano ir kitų teigiamos savybės. Pozityvūs ir negatyvūs jausmai kitam, jų aspektai.
D1.3. Palaipsniui suprasdamas, koks yra krikščionio pašaukimas, paaiškina, kaip žmogus turi atsiliepti į pašaukimą.
Krikščionio pašaukimas. [...] Mano ir kitų teigiamos ir neigiamos savybės, jų įtaka tarpusavio bendravimui. Mano teigiamų ir neigiamų jausmų ir savybių kitam aspektai.[...]
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai, aptardami žmogų kaip unikalų Dievo kūrinį, diskutuoja apie žmonių tarpusavio santykius, aptaria lygiavertį bendravimą.Svarsto atvirumo ir kritiškumo santykius su savimi ir kitais žmonėmis.[...]
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
Sąžinė ir nuodėmė. [...]Iš kur žinau, kada elgiuosi gerai, o kada blogai? Mokiniai analizuoja kas padeda analizuoti savo elgesį, ketinumus: Šv. Raštas, sąžinė, vidinis balsas, Dievo balsas[...]
D1.3. Analizuoja ir įvardija krikščioniško gyvenimo tikslą, misiją persekiojimų perspektyvoje.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
B1.3. Išvardija būdus, kaip žmogus gali išlaikyti santykį su Dievu, kai patiria negandas, ligas, išbandymus.
D1.3. Analizuoja ir įvardija krikščioniško gyvenimo tikslą, misiją persekiojimų perspektyvoje.
E1.3. Įvardija kaip prasmingai ir atsakingai žvelgti į iškylančias problemas, kaip ieškoti sprendimo būdų.
Ekumenizmas. [...]Mokosi drauge spręsti, kaip reikia gyventi, elgtis, kad jaustųsi laimingi. [...]
Malonė ir jos priemonės. [...]Ar vadovaujantis Dievo Įstatymu galiu atskirti, kas yra gera, o kas yra bloga? [...]
B1.3. Apibūdina, kaip tikintis žmogus gali sukaupti savo mintis kreipdamasis į Aukščiausiąjį.
Tikėjimas ir geri darbai.[...]Tikintis žmogus ir geri darbai. [...]
Krikščioniškos bažnyčios. [...]Praktikuoja ir pristato, kaip krikščioniškų vertybių laikosi gyvenime. [...]
Tikėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. Mokosi kaip pradėti dialogą ir pagarbiai diskutuoti sprendžiant socialinių santykių problemas, iškilusius žmonių tarpusavio įšūkius.
B1.3. Apibūdina, kaip tikintis žmogus gali sukaupti savo mintis kreipdamasis į Aukščiausiąjį (B1.3).