Sveikata, sveika gyvensena
Rūpinimasis savo ir kitų sveikata
Sveikata, sveika gyvensena
Sveikata – tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena – gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena yra sąmoningas požiūris į savo sveikatą apimantis tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, tinkamą poilsį ir neturėjimą žalingų įpročių.
Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu. Tai yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja nuoseklaus ir pastovaus įsipareigojimo.
Siekiama, kad mokiniai:
- suvoktų sveikatą kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių psichinės, fizinės ir socialinės sričių visumą;
- vertintų sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę;
- keltų trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslus, atsižvelgtų į savo fizinius, psichinius bei dvasinius poreikius sveikatai stiprinti ir tarpasmeniniams santykiams kurti;
- suprastų socialinių veiksnių, tarpasmeninių santykių, atsakingo pasirinkimo, tarpusavio pagarbos ir paramos vienas kitam esmę ir svarbą sveikatai;
- mankštintųsi ir praktikuotų įvairias kitas fizinio aktyvumo formas, sveikai maitintųsi, laikytųsi darbo ir poilsio ritmo, asmens ir aplinkos švaros.
Rūpinimasis savo ir kitų sveikata
Rūpinimasis savo ir kitų sveikata suprantamas kaip veikla, apimanti teigiamą savęs ir kitų vertinimą, pasitenkinimą tarpasmeniniais santykiais, gebėjimą bendrauti.
Siekiama, kad mokiniai:
- žinotų pagrindinius sveikos gyvensenos ir darnių tarpasmeninių santykių kūrimo ir palaikymo principus ir juos taikytų;
- suvoktų savivertės, savitvardos, emocijų ir jausmų pusiausvyros reikšmę savo ir kitų sveikatai;
- pozityviai, konstruktyviai mąstytų, atpažintų ir tinkamai išreikštų savo jausmus bei poreikius, priimtų optimalius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai;
- saugiai elgtųsi mokykloje, namuose, eisme ir kitose situacijose;
- kurtų darną su savimi ir aplinka, rūpintųsi ir būtų atsakingi už savo, artimųjų, bendruomenės sveikatą ir prisidėtų prie visuomenės gerovės kūrimo.
Informatika
Sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu. Paaiškinama, kad darbas skaitmeniniu įrenginiu, nesilaikant tam tikrų taisyklių, neigiamai veikia sveikatą [...]. Mokomasi atsakingai dirbti (mokytis, žaisti) skaitmeniniais įrenginiais, rūpintis savo sveikata ir ją saugoti [...]
Saugus ir sveikatą tausojantis elgesys kompiuterių klasėje. Darbo vietos įrengimas. Kiekvienų mokslo metų pradžioje surengiamas saugaus darbo kompiuterių klasėje ir naudojimosi internetu instruktažas. Primenama, kad privalu daryti pertraukėles, per kurias reikia atlikti nuovargį šalinančius mankštos pratimus. [...]
Saugus ir sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu. Primenamos saugaus elgesio kompiuterių klasėje taisyklės ir kompiuterių darbo vietos higienos reikalavimai. Taip pat primenami nuovargį šalinantis pratimai, skatinama pamokose (ir namuose) laikytis racionalaus darbo skaitmeniniu įrenginiu ir poilsio režimo.
Rizikos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai naudojant skaitmenines technologijas. Aiškinamasi, kaip besaikis naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais gali pakenkti ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai [...].
Higienos, ergonominės ir techninės saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis normos. Aptariami darbo ir elgesio kompiuterių klasėje ypatumai. Aiškinamasi, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kokia turi būti rankų, kojų padėtis, koks akių nuotolis nuo vaizduoklio. Parodoma ir išbandoma, kaip atlikti nuovargį šalinančius pratimus. Aptariamas racionalus darbo ir poilsio režimas.
Higienos, ergonominių ir techninių saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis problemų sprendimas. [...] Prisimenamos sveikatos problemos, kylančios dėl netinkamai įrengtos skaitmeninio darbo vietos, netinkamo elgesio ir laikysenos prie kompiuterio, ir šių problemų prevencijos priemonės.
Sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu. Paaiškinama, kad darbas skaitmeniniu įrenginiu, nesilaikant tam tikrų taisyklių, neigiamai veikia sveikatą [...]. Mokomasi atsakingai dirbti (mokytis, žaisti) skaitmeniniais įrenginiais, rūpintis savo sveikata ir ją saugoti [...]
Saugus ir sveikatą tausojantis elgesys kompiuterių klasėje. Darbo vietos įrengimas. Kiekvienų mokslo metų pradžioje surengiamas saugaus darbo kompiuterių klasėje ir naudojimosi internetu instruktažas. Primenama, kad privalu daryti pertraukėles, per kurias reikia atlikti nuovargį šalinančius mankštos pratimus. [...]
Saugus ir sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu. Primenamos saugaus elgesio kompiuterių klasėje taisyklės ir kompiuterių darbo vietos higienos reikalavimai. Taip pat primenami nuovargį šalinantis pratimai, skatinama pamokose (ir namuose) laikytis racionalaus darbo skaitmeniniu įrenginiu ir poilsio režimo.
Rizikos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai naudojant skaitmenines technologijas. Aiškinamasi, kaip besaikis naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais gali pakenkti ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai [...].
Higienos, ergonominės ir techninės saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis normos. Aptariami darbo ir elgesio kompiuterių klasėje ypatumai. Aiškinamasi, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kokia turi būti rankų, kojų padėtis, koks akių nuotolis nuo vaizduoklio. Parodoma ir išbandoma, kaip atlikti nuovargį šalinančius pratimus. Aptariamas racionalus darbo ir poilsio režimas.
Higienos, ergonominių ir techninių saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis problemų sprendimas. [...] Prisimenamos sveikatos problemos, kylančios dėl netinkamai įrengtos skaitmeninio darbo vietos, netinkamo elgesio ir laikysenos prie kompiuterio, ir šių problemų prevencijos priemonės.
Judėjų tikyba
Judaizmas kasdieną. [...] Kuo skiriasi draudžiami darbai (melachot) nuo Šabato poilsio?
Fizika
F1.3. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Garsas. [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.
F1.3. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariam akies sandara ir nagrinėjamas vaizdo susidarymas, trumparegystės ir toliaregystės priežastys ir akinių taikymą joms sumažinti. [...]
F1.3. Paaiškina, [...], kokią įtaką sveikatai daro aplinkos veiksniai, nurodo sveikos aplinkos kriterijus, dalyvauja kuriant sveiką aplinką.
Atomo branduolys ir radioaktyvumas. Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
F1.3. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Garsas. [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.
F1.3. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariam akies sandara ir nagrinėjamas vaizdo susidarymas, trumparegystės ir toliaregystės priežastys ir akinių taikymą joms sumažinti. [...]
F1.3. Paaiškina, [...], kokią įtaką sveikatai daro aplinkos veiksniai, nurodo sveikos aplinkos kriterijus, dalyvauja kuriant sveiką aplinką.
Atomo branduolys ir radioaktyvumas. Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
Gamtos mokslai
F1.3. [...] Paaiškina asmeninės higienos, fizinio aktyvumo, dienos režimo, sveikatai palankios mitybos svarbą sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Sveikas gyvenimas. Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Aiškinamasi, kodėl mityba svarbi žmogui, kiek kartų reikėtų valgyti ir kokią įtaką turi reguliarus maitinimasis, koks maistas palankus sveikatai [...]. Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. Aiškinantis stuburo ir raumenų svarbą organizmui mokomasi taisyklingos laikysenos – taisyklingai stovėti, sėdėti, nešioti kuprinę. Aptariamos netaisyklingos laikysenos pasekmės.
Gyvūnai. Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: [...] sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) [...] Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).
F1.3. [...] Paaiškina [...] sveikatai palankios mitybos svarbą sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Mitybos piramidės. [...] Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. Aptariama, kad žmogus energijos gauna iš maisto.
F1.3. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas ir įvardija jo gyvybinius poreikius. [...]
Šiluma. [...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...] Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą pavyzdžiai.
F1.3. [...] Paaiškina priežasties-pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. Paaiškina nepalankių aplinkos veiksnių, kenksmingų medžiagų poveikį sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Fizinė, socialinė emocinė sveikata. Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. [...]
F1.3. Paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. [...] Laikosi kasdienių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Užkrečiamosios ligos. Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.
F1.3. [...] Paaiškina priežasties-pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. Paaiškina [...] kenksmingų medžiagų poveikį sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Gyvūnai. [...] Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Medžiagų pernaša. [...] Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Asmens higiena. Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai. Aptariama dienotvarkės svarba normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Atramos ir judėjimo sistema. [...] aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena [...]
Nervų sistema. [...] įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą. [...]
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Kūno pokyčiai paauglystėje. [...] aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. Mokomasi [...] paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.
F1.3. [...] Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Garsas. [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...].
F1.3. [...] Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Šviesos reiškiniai. [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, mokomasi matuoti apšvietą.
F1.3. [...] Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama akies sandara ir nagrinėjamas vaizdo susidarymas, trumparegystės ir toliaregystės priežastys ir akinių taikymas joms sumažinti. [...]
F1.3. [...] Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Radioaktyvumas. [...] Aptariamas radioaktyvumas – alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. [...] Aptariama radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
F1.3. [...] Paaiškina asmeninės higienos, fizinio aktyvumo, dienos režimo, sveikatai palankios mitybos svarbą sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Sveikas gyvenimas. Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Aiškinamasi, kodėl mityba svarbi žmogui, kiek kartų reikėtų valgyti ir kokią įtaką turi reguliarus maitinimasis, koks maistas palankus sveikatai [...]. Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. Aiškinantis stuburo ir raumenų svarbą organizmui mokomasi taisyklingos laikysenos – taisyklingai stovėti, sėdėti, nešioti kuprinę. Aptariamos netaisyklingos laikysenos pasekmės.
Gyvūnai. Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aiškinamasi, dėl ko žmonės laiko naminius gyvūnus: [...] sveikatos (pavyzdžiui, terapija, aklųjų vedliai) [...] Susipažįstama su laukiniais gyvūnais, kurie gyvena ir lankosi šalia mūsų namų, aptariama, kaip jiems padėti išgyventi šaltą žiemą (pavyzdžiui, lesyklėlė).
F1.3. [...] Paaiškina [...] sveikatai palankios mitybos svarbą sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Mitybos piramidės. [...] Mokomasi remiantis mitybos piramide įsivertinti savo mitybą. Aptariama, kad žmogus energijos gauna iš maisto.
F1.3. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas ir įvardija jo gyvybinius poreikius. [...]
Šiluma. [...] Mokomasi naudotis termometru, nuskaityti jo rodmenis, pasirinkti tinkamą termometrą matuoti oro, vandens, žmogaus kūno temperatūrą. [...] Pateikiami ir aptariami žinomų medžiagų, gerai ir blogai praleidžiančių šilumą pavyzdžiai.
F1.3. [...] Paaiškina priežasties-pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. Paaiškina nepalankių aplinkos veiksnių, kenksmingų medžiagų poveikį sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Fizinė, socialinė emocinė sveikata. Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. [...]
F1.3. Paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. [...] Laikosi kasdienių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Užkrečiamosios ligos. Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Aptariami savęs ir kitų apsaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.
F1.3. [...] Paaiškina priežasties-pasekmės ryšius tarp žmogaus sveikatos ir sveikos gyvensenos įpročių. Paaiškina [...] kenksmingų medžiagų poveikį sveikatai. Laikosi kasdieninių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą.
Gyvūnai. [...] Mokomasi pagrįsti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, dienos ir poilsio režimo svarbą remiantis žiniomis apie organų sistemas.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Medžiagų pernaša. [...] Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. Aiškinamasi mitybos svarba bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Asmens higiena. Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai. Aptariama dienotvarkės svarba normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Atramos ir judėjimo sistema. [...] aiškinamasi, kokią įtaka sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena [...]
Nervų sistema. [...] įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą. [...]
F1.3. Remdamasis gamtos mokslų žiniomis [...] atpažįsta ir įvardija paauglystėje organizme vykstančius procesus ir pokyčius, įvardija ir apibūdina sveikos gyvensenos principus ir jų laikosi.
Kūno pokyčiai paauglystėje. [...] aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. Mokomasi [...] paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą.
F1.3. [...] Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Garsas. [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...].
F1.3. [...] Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Šviesos reiškiniai. [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, mokomasi matuoti apšvietą.
F1.3. [...] Paaiškina, kodėl svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama akies sandara ir nagrinėjamas vaizdo susidarymas, trumparegystės ir toliaregystės priežastys ir akinių taikymas joms sumažinti. [...]
F1.3. [...] Įvardija fizinių aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikos aplinkos pavyzdžių.
Radioaktyvumas. [...] Aptariamas radioaktyvumas – alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. [...] Aptariama radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...]
Biologija
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Kvėpavimo sistema. [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Mityba ir virškinimas. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Imunitetas. [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.
F1.3. [...]. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Infekcinės ligos. Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...].
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Humoralinis reguliavimas. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Vaisingumas. [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę [...]) šiuolaikiniame pasaulyje.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Aplinkosauga. [...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia [...] žmogaus sveikatą. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Ląstelės ciklas. [...] mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Genai ir chromosomos. [...] Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Virškinimas ir mityba. [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kvėpavimas. [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kraujas ir jo funkcijos. [...] Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Organizmo apsauga nuo infekcijų. Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Organizmų funkcijų valdymas. [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Homeostazės valdymas. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Dauginimasis. [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Dauginimasis ir vystymasis. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Kvėpavimo sistema. [...] Mokomasi paaiškinti kvėpavimo sistemos ligų priežastis (mikroorganizmai, aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas) ir prevenciją. Mokomasi atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą užspringus.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti širdies ir kraujotakos sutrikimus (infarktą, insultą) ir paaiškinti, kaip jų išvengti; mokomasi suteikti pirmąją pagalbą pažeidus kraujagysles.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Mityba ir virškinimas. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...] Mokomasi apibūdinti sveikatai palankią mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikatai palankios mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Aiškinamasi, kaip suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus maistu.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Imunitetas. [...] paaiškinti vakcinų svarbą infekcinių ligų profilaktikai, serumų naudojimą gydymui, antikūnų paskirtį infekcinių ligų diagnostikai. [...] Apibūdinami galimi alergijos požymiai (ašarojimas, dusimas, čiaudėjimas, kosėjimas, odos paraudimai, bėrimai) ir nurodoma, kokios maiste ir aplinkoje (žiedadulkės, dulkių erkutės) esančios medžiagos gali būti alergenais.
F1.3. [...]. Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Infekcinės ligos. Mokomasi apibūdinti krauju perduodamų ir oro lašeliniu būdu plintančių virusų sukeliamas ligas; pirmuonių (maliarinis plazmodijus), kirmėlių (kaspinuočių, askaridžių, spalinių) sukeliamas ligas ir erkių platinamų sukėlėjų sukeliamas ligas (erkinis encefalitas, Laimo liga); [...].
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas, jutimai. [...] mokomasi paaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. [...]
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Humoralinis reguliavimas. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl svarbu kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, sergant cukriniu diabetu. [...] mokomasi paaiškinti, kaip stresinėse situacijose nervų sistema ir antinksčių išskiriamas hormonas adrenalinas lemia kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo sistemų funkcijų pakitimus, elgseną.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Apvaisinimas ir vystymasis po apvaisinimo. [...] Aiškinamasi, kokie veiksniai (motinos ligos, nervinė įtampa, psichoaktyviosios medžiagos) gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Vaisingumas. [...] Analizuojami lytiškai plintančių ligų paplitimo statistiniai duomenys; mokomasi apibūdinti ligų prevenciją ir nurodyti jų pasekmes.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę [...]) šiuolaikiniame pasaulyje.
F1.3. [...] Apibūdina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo priemonių ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kuo pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.
Aplinkosauga. [...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia [...] žmogaus sveikatą. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Ląstelės ciklas. [...] mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Genai ir chromosomos. [...] Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Virškinimas ir mityba. [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas. [...] Mokomasi susieti riebalų, baltymų ir angliavandenių vartojimą su žmogaus sveikata. [...] Mokomasi apibūdinti su maistu gaunamų cheminių elementų (Fe, Ca, P, I, K ir Na) svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti maistines skaidulas ir jų svarbą žmogaus organizmui. Mokomasi apibūdinti 2–3 virškinimo sistemos ligas: nurodyti jų priežastis ir poveikį organizmui ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti. Remiantis žiniomis apie su maistu gaunamos energijos ir maisto medžiagų panaudojimą organizme, mokomasi paaiškinti nesubalansuotos mitybos pasekmes žmogui.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kvėpavimas. [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo (dervų, anglies monoksido, nikotino) poveikį žmogaus sveikatai. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kraujas ir jo funkcijos. [...] Analizuojant kraujo tyrimų duomenis, mokomasi paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai (sumažėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius, sumažėjęs trombocitų skaičius) gali turėti įtakos organizmui. [...] Mokomasi paaiškinti, kuo informacija apie Rh sistemos kraujo grupes yra svarbi, perpilant kraują ir laukiantis kūdikio.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Kraujotaka. [...] Mokomasi apibūdinti aterosklerozę kaip kraujagyslių ligą, dėl kurios sumažėjus arterijų spindžiui ir sutrikus kraujotakai didėja insulto ir infarkto rizika. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Organizmo apsauga nuo infekcijų. Nagrinėjant virusų ir bakterijų sukeltų infekcijų pavyzdžius, mokomasi apibūdinti žmogaus užkrečiamas ligas. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Organizmų funkcijų valdymas. [...] mokomasi apibūdinti jodo svarbą skydliaukės veikimui. Mokomasi paaiškinti jodo papildų vartojimą sutrikus skydliaukės veiklai ar iškilus radiaciniam pavojui, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių? sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Homeostazės valdymas. [...] Nagrinėjami I ir II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, mokomasi apibūdinti cukrinį diabetą kaip homeostazės valdymo sutrikimą; mokomasi susieti hipoglikemiją ir hiperglikemiją su sutrikusia homeostaze ir apibūdinti jų pasekmes. [...]
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Dauginimasis. [...] Mokomasi paaiškinti rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų ir medikamentų vartojimo bei streso poveikį gemalo ir vaisiaus vystymuisi. Mokomasi apibūdinti nevaisingumo priežastis ir galimas priemones šiai problemai spręsti. Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
F1.3. [...] Paaiškina žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, pateikia praktinių sveikatos stiprinimo ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo pavyzdžių. Paaiškina, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmės žmogui ir visuomenei.
Dauginimasis ir vystymasis. [...] Remiantis žuvinio kaspinuočio ir askaridės gyvenimo ciklų pavyzdžiais, mokomasi paaiškinti, kaip parazitinės kirmėlės yra prisitaikiusios parazituoti ir plisti.
Priešmokyklinis ugdymas
Nerimas
Savaip apibūdina, kas yra nerimas. Atpažįsta, kada jaučia nerimą, ir pasako. Aiškinasi, kaip reikia nusiraminti pajutus nemalonius fizinius pojūčius ar mintis. Dalyvaudamas įvairiose kasdienėse situacijose, pajutęs sudėtingas ir nemalonias emocijas (pvz., liūdesį, pyktį) pažįsta nusiraminimo būdus, bando paaiškinti ir pademonstruoti, kaip reikia nusiraminti, kodėl svarbu mokėti atpažinti šias nemalonias emocijas, jausmus ir nusiraminti. Veikdamas vienas ar drauge su kitais tyrinėja įtampą mažinančias technikas (pvz., skaičiavimo arba gilaus kvėpavimo, vidinio dialogo, piešimo, muzikavimo ir kt.). Mėgina keisti neigiamas mintis į teigiamas: apibūdinti situaciją, patiriamus jausmus, apsvarstyti galimus teigiamus veiksmus ir numatyti, kaip galėtų pasikeisti sunki emocija.
Pojūčiai
Dalyvaudamas bendruose pokalbiuose analizuoja fizinius pojūčius, mintis ir juos apibūdina prieš pradėdamas naują veiklą, kalbasi apie tai, kas gali sukelti nemalonius pojūčius ir kaip šie pojūčiai išreiškiami emocijomis.
Savijauta
Stengiasi taisyklingai sėdėti, stovėti, gulėti. Dalyvaudamas įvairiose veiklose, kai prireikia, taiko atsipalaidavimo pratimus (pvz., kvėpavimo technikas, skaičiavimo technikas). Žaisdamas, tyrinėdamas pažįsta pagrindinius žmonių poreikius, aptaria skirtingų žmonių sveikatą. [...]
Rūpinimasis sveikata
Tyrinėdamas, nagrinėdamas pavyzdžius aiškinasi, kas yra vaistai ir vaistų vartojimas, ką reikia daryti, kad saugotų sveikatą, jaustųsi gerai ir nereikėtų vartoti vaistų. Diskutuoja apie atsakingą vaistų vartojimą: kas paskiria ir kas paduoda.
Judėjimo poveikis žmogaus organizmui
Tyrinėdamas kasdienes situacijas, aktyviai judėdamas aiškinasi, kas vyksta su žmogaus organizmu jam judant (padažnėja kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis, pasikeičia veido odos spalva, žmogus pradeda prakaituoti ir pan.), tyrinėja savo organizmo reakciją į fizinį krūvį. Pastebi nuovargio požymius, išvardina juos, paaiškina, kaip pailsėti po didesnio fizinio krūvio (ramiai pasivaikščioti, giliai pakvėpuoti, atlikti tempimo pratimus ir pan.). Aiškinasi, kad judėti galima skirtingu tempu (lėtai, greitai, labai greitai), kad judant ilgesnį laiką, tempas turi būti mažesnis, o norint greitai įveikti trumpą atstumą, reikia judėti labai greitai.
Teatras
B1.3. Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio (spektaklio) aktorių vaidybą, scenografiją,muziką.
Vaidybos būdai. Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai susipažįsta ir tyrinėja vaidybos būdus (psichologinės ir nepsichologinės vaidybos skirtumai, panašumai), analizuoja spektaklio formą, žanrą, turinį ir jų sąsajas.
Fizinis ugdymas
A6.4. Geba atpažinti ir taikyti diafragminį kvėpavimą statinėse padėtyse.
Ramybės būsenoje mokomasi pajusti savo kvėpavimo judesius stovint, sėdint, gulint, stebėti kvėpavimo procesą pasitelkiant lytėjimą (plaštaka) ar pasunkinimo priemones (pavyzdžiui, knyga).
B4.4. Geba samprotauti apie maisto, miego ir judėjimo svarbą sveikatai.
Plėtojamas sveikatingumas, kūrybiškai ugdant įprotį fizinio aktyvumo metu reguliariai vartoti vandenį. Aptariamos sveikatai palankaus grūdinimosi taisyklės.
B4.4. Geba samprotauti apie maisto, miego ir judėjimo svarbą sveikatai.
Plėtojamos sveikatingumo žinios, pamokos pabaigoje (ir neformaliose veiklose) atliekant judesius su integruotomis loginėmis sveikatos žinių užduotimis [...].
B4.4. Geba panaudoti savistabos dienoraštį sveikatai palankių ir nepalankių įpročių atpažinimui, įsivardijimui ir koregavimui.
Mokomasi savistabos ir savirūpos. Ugdomas dėmesingumas pozityviems dalykams (kas pavyko) ir dėkingumo požiūris (padėkojama sau už pastangas, padėkojama varžovams). Aptariami sveikatai palankaus grūdinimosi būdai.
A6.4. Statinių izometrinių pratimų metu taiko tolygų diafragminį kvėpavimą (neužlaikant).
Mokomasi taisyklingai kvėpuoti atliekant judesius, derinant kvėpavimą su statinėmis ir dinaminėmis kūno padėtimis.
B4.4. Geba panaudoti savistabos dienoraštį sveikatai palankių ir nepalankių įpročių atpažinimui, įsivardijimui ir koregavimui.
Plėtojamos sveikatingumo žinios, pamokos pradžioje atliekant rytą imituojančius pratimus, o pabaigoje – pasiruošimo miegui pratimus.
A6.4. Geba derinti diafragminį kvėpavimą manipuliuojant ėjimo greičiu, statinių ir dinaminių judesių įvairove, intensyvumu.
Mokomasi taisyklingo kvėpavimo statinių kūno padėčių ir tolygaus ėjimo metu. Mokomasi derinti kvėpavimą su statiniais ir dinaminiais judesiais. Mokomasi taisyklingai kvėpuoti keičiant ėjimo greitį.
B4.4. Geba reflektuoti sveikatai palankių įpročių ugdymosi patirtis bei pasiekimus.
Mokomasi stebėti ir koreguoti savo mitybos bei miego įpročius. Supažindinama su cirkadinių ritmų samprata.
A6.4. Geba derinti diafragminį kvėpavimą manipuliuojant ėjimo greičiu, statinių ir dinaminių judesių įvairove, intensyvumu.
Mokomasi lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą statinėse kūno padėtyse, taikant diafragminį kvėpavimą. Tolygaus ėjimo metu įvedamas įkvėpimo ir iškvėpimo skaičiavimas.
C3.4. Inicijuoja sveikatai palankaus fizinio aktyvumo situacijas ir ugdosi naujus, sveikatai palankius įpročius.
[...] Aptariamas pasirengimas saugiai sportuoti nežinomose aplinkose. Pirmosios pagalbos įgūdžiai. Mokomasi pirmos pagalbos teikimo sumušimų, patempimų, įdrėskimų, nuospaudų, pirmo laipsnio nudegimų ar nušalimų atvejais, prevencijos supratimo ir veiksmų.
A6.4. Geba reflektuoti savo kvėpavimo efektyvumą skirtingose aplinkose ir harmonizuoti kvėpavimą su atliekamais judesiais.
Tinkamai atlikus kūno susirikiavimą, mokomasi derinti įkvėpimą per nosį ir iškvėpimą per burną (nosį) su tolygiai atliekamais cikliniais judesiais (bėgimas, ėjimas, plaukimas).
B4.4. Geba palyginti skirtingiems somatotipams palankius fizinio aktyvumo, mitybos bei miego įpročius.
Analizuojami subjektyvūs ir objektyvūs miego ir mitybos įsivertinimo duomenys. Mokomasi atpažinti streso ir kitų veiksnių poveikį miego kokybei, mitybos įpročiams. Tyrinėjama miego ir mitybos įtaka fiziniam pajėgumui.
C3.4. Geba remtis dalyko žiniomis reflektuojant fizinio aktyvumo tyrinėjimą naujose aplinkose ar nestandartinėmis sąlygomis.
[...] Pirmosios pagalbos įgūdžiai. Įtvirtinami sumušimų, patempimų, įdrėskimų, nuospaudų, pirmo laipsnio nudegimų ar nušalimų prevencijos bei pirmos pagalbos teikimo žinios ir įgūdžiai.
A6.4. Geba reflektuoti savo kvėpavimo efektyvumą skirtingose aplinkose ir harmonizuoti kvėpavimą su atliekamais judesiais.
Mokomasi derinti įkvėpimą per nosį ir iškvėpimą per burną/nosį su acikliniais judesiais (joga, gimnastika, aerobika). Mokomasi pasirinkti optimalų kontekstui kvėpavimo būdą (kūno padėčiai, judesio charakteristikai).
B4.4. Geba palyginti skirtingiems somatotipams palankius fizinio aktyvumo, mitybos bei miego įpročius.
Reflektuojama miego ir mitybos įpročių, kūno masės ir fiziologinės lyties, somototipo įtaka fiziniam pajėgimui. Mokomasi planuoti optimalų fizinį aktyvumą ir ugdytis sveikatai palankius įpročius, atsižvelgiant į individualius fizinius duomenis.
C3.4. Geba remtis dalyko žiniomis reflektuojant fizinio aktyvumo tyrinėjimą naujose aplinkose ar nestandartinėmis sąlygomis.
Tyrinėjami saugumo, mokantis naujų įgūdžių ar išbandant naujas fizinio aktyvumo formas, veiksniai: taisyklės, saugos priemonės ir įranga, grėsmių sveikatai suvokimas.
A6.4. Reflektuodamas ir reguliuodamas kvėpavimą tobulina savo fizines ypatybes.
Mokomasi atpažinti kvėpavimo poveikį judesiui ir judesio poveikį kvėpavimui.
B4.4. Geba remtis įsivertinimo duomenimis modeliuojant individualiai optimalų fizinio aktyvumo ir poilsio režimą, mitybą.
Supažindinama su superkompensacijos mechanizmu, fizinio aktyvumo ir poilsio subalansavimo svarba sveikatai. Diskutuojama apie individualiai netinkamo fizinio aktyvumo būdų, apimties, intensyvumo pavojus.
C2.4. Geba remtis mokymosi žiniomis praktikuojant ir reflektuojant fizinio aktyvumo lauko sąlygomis veiklas.
[...] Modeliuojamas palankus sveikatai fizinis aktyvumas lauko sąlygomis pagal individualius pajėgumo įsivertinimo ir sveikatos poreikius.
A6.4. Reflektuodamas ir reguliuodamas kvėpavimą tobulina savo fizines ypatybes.
Mokomasi atpažinti individualiai optimalų kvėpavimo ritmą ir gylį skirtingo pobūdžio bei intensyvumo krūvio metu.
B4.4. Geba remtis įsivertinimo duomenimis modeliuojant individualiai optimalų fizinio aktyvumo ir poilsio režimą, mitybą.
Modeliuojamas optimalus savo pajėgumui fizinio aktyvumo ir poilsio režimas. Įsivertinamas KMI ir koreguojami mitybos bei miego įpročiai.
A6.4. Sąmoningai harmonizuoja kvėpavimą ir judesius, reflektuoja judėjimo ir kvėpavimo sąveiką kintant fizinio krūvio intensyvumui ir pobūdžiui.
Mokomasi taikyti kvėpavimo pratimus simpatinės ir PNS aktyvumo subalansavimui, siekiant optimaliai prisitaikyti prie fizinio krūvio pobūdžio ir intensyvumo.
B4.4. Geba analizuoti savo miegojimo ciklo, kūno masės rodiklių dinamikos, fizinio aktyvumo ir mitybos savistabos bei įsivertinimo duomenis ir reflektuoti siektinus pokyčius.
Kartu su individualių savistabos rodiklių (pavyzdžiui, miego ir mitybos, cirkadinio ritmo, kūno masės) dinamikos stebėsena, įsivertinamas fizinio pajėgumo progresas, reflektuojama individualaus fizinio aktyvumo, pajėgumo ir poilsio derinimo įpročių įtaka sveikatai, gyvenimo kokybei bei gyvenimo džiaugsmui.
A6.4. Sąmoningai harmonizuoja kvėpavimą ir judesius, reflektuoja judėjimo ir kvėpavimo sąveiką kintant fizinio krūvio intensyvumui ir pobūdžiui.
Modeliuojamas įvairių kvėpavimo technikų taikymas pagal individualius poreikius, gyvenimo būdą, fizinio aktyvumo kontekstą.
B4.4. Geba analizuoti savo miegojimo ciklo, kūno masės rodiklių dinamikos, fizinio aktyvumo ir mitybos savistabos bei įsivertinimo duomenis ir reflektuoti siektinus pokyčius.
Analizuojami gyvensenos įpročiai. Mokomasi koreguoti fizinio aktyvumo planus, miego, mitybos bei kitus įpročius pagal individualius fiziologinius ypatumus bei cirkadinius ritmus.
A6.4. Geba atpažinti ir taikyti diafragminį kvėpavimą statinėse padėtyse.
Ramybės būsenoje mokomasi pajusti savo kvėpavimo judesius stovint, sėdint, gulint, stebėti kvėpavimo procesą pasitelkiant lytėjimą (plaštaka) ar pasunkinimo priemones (pavyzdžiui, knyga).
B4.4. Geba samprotauti apie maisto, miego ir judėjimo svarbą sveikatai.
Plėtojamas sveikatingumas, kūrybiškai ugdant įprotį fizinio aktyvumo metu reguliariai vartoti vandenį. Aptariamos sveikatai palankaus grūdinimosi taisyklės.
B4.4. Geba samprotauti apie maisto, miego ir judėjimo svarbą sveikatai.
Plėtojamos sveikatingumo žinios, pamokos pabaigoje (ir neformaliose veiklose) atliekant judesius su integruotomis loginėmis sveikatos žinių užduotimis [...].
B4.4. Geba panaudoti savistabos dienoraštį sveikatai palankių ir nepalankių įpročių atpažinimui, įsivardijimui ir koregavimui.
Mokomasi savistabos ir savirūpos. Ugdomas dėmesingumas pozityviems dalykams (kas pavyko) ir dėkingumo požiūris (padėkojama sau už pastangas, padėkojama varžovams). Aptariami sveikatai palankaus grūdinimosi būdai.
A6.4. Statinių izometrinių pratimų metu taiko tolygų diafragminį kvėpavimą (neužlaikant).
Mokomasi taisyklingai kvėpuoti atliekant judesius, derinant kvėpavimą su statinėmis ir dinaminėmis kūno padėtimis.
B4.4. Geba panaudoti savistabos dienoraštį sveikatai palankių ir nepalankių įpročių atpažinimui, įsivardijimui ir koregavimui.
Plėtojamos sveikatingumo žinios, pamokos pradžioje atliekant rytą imituojančius pratimus, o pabaigoje – pasiruošimo miegui pratimus.
A6.4. Geba derinti diafragminį kvėpavimą manipuliuojant ėjimo greičiu, statinių ir dinaminių judesių įvairove, intensyvumu.
Mokomasi taisyklingo kvėpavimo statinių kūno padėčių ir tolygaus ėjimo metu. Mokomasi derinti kvėpavimą su statiniais ir dinaminiais judesiais. Mokomasi taisyklingai kvėpuoti keičiant ėjimo greitį.
B4.4. Geba reflektuoti sveikatai palankių įpročių ugdymosi patirtis bei pasiekimus.
Mokomasi stebėti ir koreguoti savo mitybos bei miego įpročius. Supažindinama su cirkadinių ritmų samprata.
A6.4. Geba derinti diafragminį kvėpavimą manipuliuojant ėjimo greičiu, statinių ir dinaminių judesių įvairove, intensyvumu.
Mokomasi lėtinti įkvėpimą ir iškvėpimą statinėse kūno padėtyse, taikant diafragminį kvėpavimą. Tolygaus ėjimo metu įvedamas įkvėpimo ir iškvėpimo skaičiavimas.
C3.4. Inicijuoja sveikatai palankaus fizinio aktyvumo situacijas ir ugdosi naujus, sveikatai palankius įpročius.
[...] Aptariamas pasirengimas saugiai sportuoti nežinomose aplinkose. Pirmosios pagalbos įgūdžiai. Mokomasi pirmos pagalbos teikimo sumušimų, patempimų, įdrėskimų, nuospaudų, pirmo laipsnio nudegimų ar nušalimų atvejais, prevencijos supratimo ir veiksmų.
A6.4. Geba reflektuoti savo kvėpavimo efektyvumą skirtingose aplinkose ir harmonizuoti kvėpavimą su atliekamais judesiais.
Tinkamai atlikus kūno susirikiavimą, mokomasi derinti įkvėpimą per nosį ir iškvėpimą per burną (nosį) su tolygiai atliekamais cikliniais judesiais (bėgimas, ėjimas, plaukimas).
B4.4. Geba palyginti skirtingiems somatotipams palankius fizinio aktyvumo, mitybos bei miego įpročius.
Analizuojami subjektyvūs ir objektyvūs miego ir mitybos įsivertinimo duomenys. Mokomasi atpažinti streso ir kitų veiksnių poveikį miego kokybei, mitybos įpročiams. Tyrinėjama miego ir mitybos įtaka fiziniam pajėgumui.
C3.4. Geba remtis dalyko žiniomis reflektuojant fizinio aktyvumo tyrinėjimą naujose aplinkose ar nestandartinėmis sąlygomis.
[...] Pirmosios pagalbos įgūdžiai. Įtvirtinami sumušimų, patempimų, įdrėskimų, nuospaudų, pirmo laipsnio nudegimų ar nušalimų prevencijos bei pirmos pagalbos teikimo žinios ir įgūdžiai.
A6.4. Geba reflektuoti savo kvėpavimo efektyvumą skirtingose aplinkose ir harmonizuoti kvėpavimą su atliekamais judesiais.
Mokomasi derinti įkvėpimą per nosį ir iškvėpimą per burną/nosį su acikliniais judesiais (joga, gimnastika, aerobika). Mokomasi pasirinkti optimalų kontekstui kvėpavimo būdą (kūno padėčiai, judesio charakteristikai).
B4.4. Geba palyginti skirtingiems somatotipams palankius fizinio aktyvumo, mitybos bei miego įpročius.
Reflektuojama miego ir mitybos įpročių, kūno masės ir fiziologinės lyties, somototipo įtaka fiziniam pajėgimui. Mokomasi planuoti optimalų fizinį aktyvumą ir ugdytis sveikatai palankius įpročius, atsižvelgiant į individualius fizinius duomenis.
C3.4. Geba remtis dalyko žiniomis reflektuojant fizinio aktyvumo tyrinėjimą naujose aplinkose ar nestandartinėmis sąlygomis.
Tyrinėjami saugumo, mokantis naujų įgūdžių ar išbandant naujas fizinio aktyvumo formas, veiksniai: taisyklės, saugos priemonės ir įranga, grėsmių sveikatai suvokimas.
A6.4. Reflektuodamas ir reguliuodamas kvėpavimą tobulina savo fizines ypatybes.
Mokomasi atpažinti kvėpavimo poveikį judesiui ir judesio poveikį kvėpavimui.
B4.4. Geba remtis įsivertinimo duomenimis modeliuojant individualiai optimalų fizinio aktyvumo ir poilsio režimą, mitybą.
Supažindinama su superkompensacijos mechanizmu, fizinio aktyvumo ir poilsio subalansavimo svarba sveikatai. Diskutuojama apie individualiai netinkamo fizinio aktyvumo būdų, apimties, intensyvumo pavojus.
C2.4. Geba remtis mokymosi žiniomis praktikuojant ir reflektuojant fizinio aktyvumo lauko sąlygomis veiklas.
[...] Modeliuojamas palankus sveikatai fizinis aktyvumas lauko sąlygomis pagal individualius pajėgumo įsivertinimo ir sveikatos poreikius.
A6.4. Reflektuodamas ir reguliuodamas kvėpavimą tobulina savo fizines ypatybes.
Mokomasi atpažinti individualiai optimalų kvėpavimo ritmą ir gylį skirtingo pobūdžio bei intensyvumo krūvio metu.
B4.4. Geba remtis įsivertinimo duomenimis modeliuojant individualiai optimalų fizinio aktyvumo ir poilsio režimą, mitybą.
Modeliuojamas optimalus savo pajėgumui fizinio aktyvumo ir poilsio režimas. Įsivertinamas KMI ir koreguojami mitybos bei miego įpročiai.
A6.4. Sąmoningai harmonizuoja kvėpavimą ir judesius, reflektuoja judėjimo ir kvėpavimo sąveiką kintant fizinio krūvio intensyvumui ir pobūdžiui.
Mokomasi taikyti kvėpavimo pratimus simpatinės ir PNS aktyvumo subalansavimui, siekiant optimaliai prisitaikyti prie fizinio krūvio pobūdžio ir intensyvumo.
B4.4. Geba analizuoti savo miegojimo ciklo, kūno masės rodiklių dinamikos, fizinio aktyvumo ir mitybos savistabos bei įsivertinimo duomenis ir reflektuoti siektinus pokyčius.
Kartu su individualių savistabos rodiklių (pavyzdžiui, miego ir mitybos, cirkadinio ritmo, kūno masės) dinamikos stebėsena, įsivertinamas fizinio pajėgumo progresas, reflektuojama individualaus fizinio aktyvumo, pajėgumo ir poilsio derinimo įpročių įtaka sveikatai, gyvenimo kokybei bei gyvenimo džiaugsmui.
A6.4. Sąmoningai harmonizuoja kvėpavimą ir judesius, reflektuoja judėjimo ir kvėpavimo sąveiką kintant fizinio krūvio intensyvumui ir pobūdžiui.
Modeliuojamas įvairių kvėpavimo technikų taikymas pagal individualius poreikius, gyvenimo būdą, fizinio aktyvumo kontekstą.
B4.4. Geba analizuoti savo miegojimo ciklo, kūno masės rodiklių dinamikos, fizinio aktyvumo ir mitybos savistabos bei įsivertinimo duomenis ir reflektuoti siektinus pokyčius.
Analizuojami gyvensenos įpročiai. Mokomasi koreguoti fizinio aktyvumo planus, miego, mitybos bei kitus įpročius pagal individualius fiziologinius ypatumus bei cirkadinius ritmus.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Gyvenimo įgūdžiai
A2.3. Papasakoja, kokie asmenys gali padėti tobulėti mokykloje, namie šeimoje ir bendruomenėje, prireikus prašo pagalbos.
[...] mokosi atpažinti bendruomenės narius, kuriems gali prireikti pagalbos ir palaikymo ir kurių pagalbos gali prašyti patys.
B4.3. Paaiškina, kas yra provokacija, išvengia konfrontacijos išreiškiant kitam mintis panaudodamas tvirtus „Ne“ sakymo įgūdžius.
Mokosi valdyti neigiamus santykius ir taikyti konfliktų valdymo strategijas. Nagrinėja, kas yra provokacija, ir mokosi į ją tinkamai reaguoti, diskutuoja, kaip gandai gali tapti provokacija ir kaip reikia į juos reaguoti ir sustabdyti. Mokosi neužgauti kito jausmų ir išvengti konfrontacijos išreikšdami kitam mintis.
D2.3. Paaiškina, kodėl svarbu turėti dienos režimo ir sveikatos saugojimo planą, susikuria savo ir paaiškina, kaip sekasi jo laikytis. Atpažįsta ir pademonstruoja pirmosios pagalbos įgūdžius, esant kvėpavimo sutrikimams, fiksuoja lūžius, pasako pagalbos teikimo algoritmą, bando daryti dirbtinį kvėpavimą.
Paaiškina, kas yra pavojingos ir nežinomos medžiagos, kaip su jomis elgtis, pateikia vaistų, psichoaktyviųjų ir kitų pavojingų medžiagų pavyzdžių.
Stiprina savirūpos įgūdžius, mokosi atpažinti, apibūdinti sveikus ir nesveikus įpročius, kokios būna jų pasekmės ir susikuria dienos režimo ir sveikatos saugojimo planą išvengiant blogų įpročių ir žalingo vaistų naudojimo. Gerina pirmosios pagalbos sau ir kitiems įgūdžius, mokosi atpažinti ir veikti pastebėjus užspringimą, sutrikusį kvėpavimą, daryti širdies masažą, sužinodami, kur prireikus rasti defibriliatorių, ir paaiškindami, kam jis reikalingas (elektroimpulsas kraujotakai atstatyti), kaip teisingai dėvėti medicininę kaukę, respiratorių, dezinfekuoti rankas, fiksuoti sulūžusias galūnes, uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir pakviesti skubiąją pagalbą.
A2.3. Paaiškina, kaip patirtos nesėkmės gali padėti siekti išsikeltų sėkmių, pateikia pavyzdžių, kaip asmeniškai prisideda prie bendruomenės gerovės ir kaip – bendruomenė.
Analizuoja, kokius įgūdžius, talentus, gebėjimus, savybes tobulina ir kaip asmeniškai galėtų prisidėti prie bendruomenės gerovės.
B4.3. Paaiškina, kaip jaučiasi visi patyčių dalyviai, pademonstruoja veiksmingus atsako į patyčias būdus.
Analizuoja patyčių situacijose dalyvaujančių asmenų emocijas ir mokosi veiksmingų atsako į patyčias būdų.
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti.
Aiškinasi, kas yra provokacija pažeisti taisykles ir kaip reikia atpažinti ir į ją reaguoti, analizuoja ir įvardija, kur reikia kreiptis, kai vaikai pakliūva į bėdą ir nežino, kaip pasielgti [...].
D2.3. Paaiškina kasdienės higienos brandos periodu ypatumus, kas yra sveika gyvensena ir kaip ji padeda siekti išsikeltų tikslų ir saugoti sveikatą. Apibūdina, kas yra sveikatos sutrikimas, paaiškina, kaip atpažinti ir kada reikia kreiptis pagalbos, pademonstruoja pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
Analizuoja paros režimo, švaros palaikymo ir higienos įpročių svarbą brandos pokyčių metu, mokosi pasirinkti tinkamas pagal amžių higienos priemones. Mokosi susikurti sveiko įpročio ugdymo pažangos stebėjimo planą, diskutuoja, kokie veiksniai gali trukdyti laikytis sveikatą tausojančio įpročio ugdymosi plano (reklama, bendraamžių spaudimas, tingėjimas ir pan.) ir kas šiuos iššūkius gali padėti įveikti, paaiškina ir argumentuoja, kas yra sveika gyvensena ir kaip ji padeda pasiekti išsikeltų tikslų ir stiprinti sveikatą. Paaiškina, kas yra sveikatos sutrikimas, pademonstruoja pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
A2.3. Įvardija bendražmogiškąsias vertybes, argumentuoja, kaip jos padeda tobulėti, įvardija siekį, kurį gali pasiekti vadovaudamasis vertybėmis, atpažindamas ir pasitelkdamas savo gebėjimus ir išorinę pagalbą.
Analizuoja bendražmogiškąsias vertybes, reflektuoja ir mokosi argumentuoti, kaip vertybės padeda tobulėti ir kaip išorinis poveikis daro įtaką asmeninių savybių ir vertybių ugdymui. Aiškinasi, kas yra siekis ir kokie suaugusiųjų pavyzdžiai daro įtaką juos renkantis, tyrinėja ir argumentuoja, kaip mokykla, šeima ir kiti bendruomenės nariai padeda ugdyti asmenines savybes.
B4.3. Atpažįsta patyčių dalyvius ir veiksmingai reaguoja į patyčias, paaiškina, kas yra bauginimas, kaip veiksmingai į jį reaguoti ir padėti jį įveikti sau ir kitiems.
Toliau mokosi apie patyčias ir bauginantį elgesį: analizuoja patyčių situacijos dalyvių, aukos, kaltininko, stebėtojo, gynėjo vaidmenis ir atsakomybes, mokosi, kaip elgtis tapus patyčių stebėtoju arba kaip reikia išvengti smurto ir esant patyčių situacijai šias žinias pritaikyti tinkamai.
C1.3. Atpažįsta etišką ir neetišką elgesį, argumentuoja, kaip etiškas elgesys bendruomenėje padeda išvengti nesusipratimų.
Diskutuoja apie saugaus elgesio taisykles mokykloje, dirbant, siekiant išsaugoti sveikatą ir išvengti sužalojimų (supažindinama su fiziniais rizikos veiksniais darbe, patiriamomis traumomis darbe (pavojai ir rizika), prevencija, būtinomis apsaugos priemonėmis).
D2.3. Įvardija paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius, su jais susijusias psichologines ir fiziologines problemas ir jų sprendimus, pateikia lytinės sveikatos saugojimo pavyzdžių. Pritaiko įgytus kokybiško gaivinimo įgūdžius spausdamas krūtinę ir naudodamas defibriliatorių.
Tyrinėja paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius (hormonų poveikis, didesnis prakaitavimas, kūno pokyčiai, atsirandančios mėnesinės, poliucija, bėrimai ir kt.), kokie sprendimai gali padėti spręsti su brendimu susijusias psichologines ir fiziologines problemas. Aiškinasi ir mokosi apibūdinti, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį. Analizuoja ir mokosi paaiškinti, kaip sveikos gyvensenos pasirinkimas padeda įveikti dabar ir padės įveikti ateityje galimus sveikatos iššūkius (pvz., nepakankamo ar per didelio svorio problemą, sąnarių, kraujagyslių problemas ir pan.). Toliau praktikuojasi saugaus ir kokybiško gaivinimo įgūdžius: krūtinės paspaudimus, kvėpavimo pagalbą („burna-burna“), defibriliaciją automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.
B4.3. Paaiškina ir argumentuoja skirtingų konflikto sprendimo technikų veiksmingumą, taiko abipusio konflikto sprendimo įgūdžius.
Mokosi naudoti konflikto sprendimo įgūdžius, kad jį kuo skubiau sumažintų arba panaikintų ir (ar) išspręstų nesutarimus, analizuoja ir mokosi paaiškinti skirtingų konflikto sprendimo technikų veiksmingumą (pvz., priverstinis konflikto sprendimas ir abipusiai sutartas konflikto sprendimas).
D2.3. [...] gebėti įvertinti medžiagų palankumą arba pavojų sveikatai.
Analizuoja, kaip galėtų stiprinti sveikatą: sveikos mitybos, aktyvaus gyvenimo skatinimas, saugotis rizikos veiksnių (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, užkrečiamos ligos, peršalimas ir kt.).
B4.3. Paaiškina, kas yra mobingas, kokią įtaką daro asmens psichikos sveikatai, paaiškina reakcijos ir pasipriešinimo mobingui žingsnius.
Aiškinasi, kas yra mobingas, kokie mobingo požymiai, kokią įtaką jis daro asmens psichikos sveikatai, ir mokosi reagavimo į mobingą žingsnių. Reflektuoja, kokie išsiugdyti socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės ateityje išvengti arba įveikti mobingo situacijas.
D1.3. [...] rūpinasi ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu.
Laikydamiesi taisyklių, mokosi teikti pirmąją pagalbą gyvybei pavojingose ir nepavojingose situacijose (pvz., įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui, ištikus šilumos smūgiui ar nušalus), išvengti apsinuodijimo ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus. Paaiškina, kas yra epidemija, ir apibūdina elgesį, padedantį išvengti užkrečiamųjų ligų rizikos.
A2.3. Papasakoja, kokie asmenys gali padėti tobulėti mokykloje, namie šeimoje ir bendruomenėje, prireikus prašo pagalbos.
[...] mokosi atpažinti bendruomenės narius, kuriems gali prireikti pagalbos ir palaikymo ir kurių pagalbos gali prašyti patys.
B4.3. Paaiškina, kas yra provokacija, išvengia konfrontacijos išreiškiant kitam mintis panaudodamas tvirtus „Ne“ sakymo įgūdžius.
Mokosi valdyti neigiamus santykius ir taikyti konfliktų valdymo strategijas. Nagrinėja, kas yra provokacija, ir mokosi į ją tinkamai reaguoti, diskutuoja, kaip gandai gali tapti provokacija ir kaip reikia į juos reaguoti ir sustabdyti. Mokosi neužgauti kito jausmų ir išvengti konfrontacijos išreikšdami kitam mintis.
D2.3. Paaiškina, kodėl svarbu turėti dienos režimo ir sveikatos saugojimo planą, susikuria savo ir paaiškina, kaip sekasi jo laikytis. Atpažįsta ir pademonstruoja pirmosios pagalbos įgūdžius, esant kvėpavimo sutrikimams, fiksuoja lūžius, pasako pagalbos teikimo algoritmą, bando daryti dirbtinį kvėpavimą.
Paaiškina, kas yra pavojingos ir nežinomos medžiagos, kaip su jomis elgtis, pateikia vaistų, psichoaktyviųjų ir kitų pavojingų medžiagų pavyzdžių.
Stiprina savirūpos įgūdžius, mokosi atpažinti, apibūdinti sveikus ir nesveikus įpročius, kokios būna jų pasekmės ir susikuria dienos režimo ir sveikatos saugojimo planą išvengiant blogų įpročių ir žalingo vaistų naudojimo. Gerina pirmosios pagalbos sau ir kitiems įgūdžius, mokosi atpažinti ir veikti pastebėjus užspringimą, sutrikusį kvėpavimą, daryti širdies masažą, sužinodami, kur prireikus rasti defibriliatorių, ir paaiškindami, kam jis reikalingas (elektroimpulsas kraujotakai atstatyti), kaip teisingai dėvėti medicininę kaukę, respiratorių, dezinfekuoti rankas, fiksuoti sulūžusias galūnes, uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir pakviesti skubiąją pagalbą.
A2.3. Paaiškina, kaip patirtos nesėkmės gali padėti siekti išsikeltų sėkmių, pateikia pavyzdžių, kaip asmeniškai prisideda prie bendruomenės gerovės ir kaip – bendruomenė.
Analizuoja, kokius įgūdžius, talentus, gebėjimus, savybes tobulina ir kaip asmeniškai galėtų prisidėti prie bendruomenės gerovės.
B4.3. Paaiškina, kaip jaučiasi visi patyčių dalyviai, pademonstruoja veiksmingus atsako į patyčias būdus.
Analizuoja patyčių situacijose dalyvaujančių asmenų emocijas ir mokosi veiksmingų atsako į patyčias būdų.
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti.
Aiškinasi, kas yra provokacija pažeisti taisykles ir kaip reikia atpažinti ir į ją reaguoti, analizuoja ir įvardija, kur reikia kreiptis, kai vaikai pakliūva į bėdą ir nežino, kaip pasielgti [...].
D2.3. Paaiškina kasdienės higienos brandos periodu ypatumus, kas yra sveika gyvensena ir kaip ji padeda siekti išsikeltų tikslų ir saugoti sveikatą. Apibūdina, kas yra sveikatos sutrikimas, paaiškina, kaip atpažinti ir kada reikia kreiptis pagalbos, pademonstruoja pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
Analizuoja paros režimo, švaros palaikymo ir higienos įpročių svarbą brandos pokyčių metu, mokosi pasirinkti tinkamas pagal amžių higienos priemones. Mokosi susikurti sveiko įpročio ugdymo pažangos stebėjimo planą, diskutuoja, kokie veiksniai gali trukdyti laikytis sveikatą tausojančio įpročio ugdymosi plano (reklama, bendraamžių spaudimas, tingėjimas ir pan.) ir kas šiuos iššūkius gali padėti įveikti, paaiškina ir argumentuoja, kas yra sveika gyvensena ir kaip ji padeda pasiekti išsikeltų tikslų ir stiprinti sveikatą. Paaiškina, kas yra sveikatos sutrikimas, pademonstruoja pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
A2.3. Įvardija bendražmogiškąsias vertybes, argumentuoja, kaip jos padeda tobulėti, įvardija siekį, kurį gali pasiekti vadovaudamasis vertybėmis, atpažindamas ir pasitelkdamas savo gebėjimus ir išorinę pagalbą.
Analizuoja bendražmogiškąsias vertybes, reflektuoja ir mokosi argumentuoti, kaip vertybės padeda tobulėti ir kaip išorinis poveikis daro įtaką asmeninių savybių ir vertybių ugdymui. Aiškinasi, kas yra siekis ir kokie suaugusiųjų pavyzdžiai daro įtaką juos renkantis, tyrinėja ir argumentuoja, kaip mokykla, šeima ir kiti bendruomenės nariai padeda ugdyti asmenines savybes.
B4.3. Atpažįsta patyčių dalyvius ir veiksmingai reaguoja į patyčias, paaiškina, kas yra bauginimas, kaip veiksmingai į jį reaguoti ir padėti jį įveikti sau ir kitiems.
Toliau mokosi apie patyčias ir bauginantį elgesį: analizuoja patyčių situacijos dalyvių, aukos, kaltininko, stebėtojo, gynėjo vaidmenis ir atsakomybes, mokosi, kaip elgtis tapus patyčių stebėtoju arba kaip reikia išvengti smurto ir esant patyčių situacijai šias žinias pritaikyti tinkamai.
C1.3. Atpažįsta etišką ir neetišką elgesį, argumentuoja, kaip etiškas elgesys bendruomenėje padeda išvengti nesusipratimų.
Diskutuoja apie saugaus elgesio taisykles mokykloje, dirbant, siekiant išsaugoti sveikatą ir išvengti sužalojimų (supažindinama su fiziniais rizikos veiksniais darbe, patiriamomis traumomis darbe (pavojai ir rizika), prevencija, būtinomis apsaugos priemonėmis).
D2.3. Įvardija paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius, su jais susijusias psichologines ir fiziologines problemas ir jų sprendimus, pateikia lytinės sveikatos saugojimo pavyzdžių. Pritaiko įgytus kokybiško gaivinimo įgūdžius spausdamas krūtinę ir naudodamas defibriliatorių.
Tyrinėja paauglystėje vykstančius fiziologinius pokyčius (hormonų poveikis, didesnis prakaitavimas, kūno pokyčiai, atsirandančios mėnesinės, poliucija, bėrimai ir kt.), kokie sprendimai gali padėti spręsti su brendimu susijusias psichologines ir fiziologines problemas. Aiškinasi ir mokosi apibūdinti, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį. Analizuoja ir mokosi paaiškinti, kaip sveikos gyvensenos pasirinkimas padeda įveikti dabar ir padės įveikti ateityje galimus sveikatos iššūkius (pvz., nepakankamo ar per didelio svorio problemą, sąnarių, kraujagyslių problemas ir pan.). Toliau praktikuojasi saugaus ir kokybiško gaivinimo įgūdžius: krūtinės paspaudimus, kvėpavimo pagalbą („burna-burna“), defibriliaciją automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.
B4.3. Paaiškina ir argumentuoja skirtingų konflikto sprendimo technikų veiksmingumą, taiko abipusio konflikto sprendimo įgūdžius.
Mokosi naudoti konflikto sprendimo įgūdžius, kad jį kuo skubiau sumažintų arba panaikintų ir (ar) išspręstų nesutarimus, analizuoja ir mokosi paaiškinti skirtingų konflikto sprendimo technikų veiksmingumą (pvz., priverstinis konflikto sprendimas ir abipusiai sutartas konflikto sprendimas).
D2.3. [...] gebėti įvertinti medžiagų palankumą arba pavojų sveikatai.
Analizuoja, kaip galėtų stiprinti sveikatą: sveikos mitybos, aktyvaus gyvenimo skatinimas, saugotis rizikos veiksnių (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, užkrečiamos ligos, peršalimas ir kt.).
B4.3. Paaiškina, kas yra mobingas, kokią įtaką daro asmens psichikos sveikatai, paaiškina reakcijos ir pasipriešinimo mobingui žingsnius.
Aiškinasi, kas yra mobingas, kokie mobingo požymiai, kokią įtaką jis daro asmens psichikos sveikatai, ir mokosi reagavimo į mobingą žingsnių. Reflektuoja, kokie išsiugdyti socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės ateityje išvengti arba įveikti mobingo situacijas.
D1.3. [...] rūpinasi ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu.
Laikydamiesi taisyklių, mokosi teikti pirmąją pagalbą gyvybei pavojingose ir nepavojingose situacijose (pvz., įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui, ištikus šilumos smūgiui ar nušalus), išvengti apsinuodijimo ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus. Paaiškina, kas yra epidemija, ir apibūdina elgesį, padedantį išvengti užkrečiamųjų ligų rizikos.
Psichologija
C1.3 Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Padedamas suranda visuomenines organizacijas, tinkamas savanorystei ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti, ir diskutuoja apie mokinių galimybes dalyvauti bendruomeninėje veikloje.
Nagrinėjami emocijų sutrikimai, emocijų ir nuotaikų valdymas.
C1.3 Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Padedamas suranda visuomenines organizacijas, tinkamas savanorystei ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti, ir diskutuoja apie mokinių galimybes dalyvauti bendruomeninėje veikloje.
Aptariamas dalyvavimas bendruomenės gyvenime, visuomeninėse organizacijose svarba teikiant psichologinį palaikymą.
Šokis
Šokio atlikimas.
Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus.
Šokio atlikimas.
Mokiniai [...] ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. [...].
Šokio atlikimas.
Mokiniai per improvizacinius judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokosi pažinti, pajausti ir plėtoti savo kūno judėjimo galias, kontroliuoti save, sukaupti dėmesį, numatyti judesius. [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja traukos jėgos poveikį žmogaus laikysenai, sklandžiam šokio atlikimui ir mokosi saugiai ir taisyklingai pakilti ir nusileisti (šuolių metu), kristi ir atsikelti (vertimosi metu). [...].
Šokio atlikimas.
Improvizacinėmis judesio užduotimis mokiniai tyrinėja kokybinius judesio ypatumus (dydis, forma, intensyvumas, kryptis, trajektorija, tėkmė) ir tikslus (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas) ir ugdosi taisyklingos laikysenos ir koordinuoto judėjimo, psichofizinio laisvumo ir aktyvumo pagrindus.
Šokio atlikimas.
Mokiniai [...] ugdosi ir plėtoja šokio raiškai reikalingas kinestetines kūno galias (koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą, taisyklingą kvėpavimą ir laikyseną) bei psichofizinį laisvumą ir aktyvumą. [...].
Lietuvių kalba ir literatūra
Grožinė literatūra.
[...] K. Kasparavičius „Dingęs paveikslas“ [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.
[...] Mokomasi tinkamai dalyvauti [...] pokalbiuose. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.
Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose. [...]
Grožinė literatūra.
[...] K. Kasparavičius „Dingęs paveikslas“ [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.
[...] Mokomasi tinkamai dalyvauti [...] pokalbiuose. [...]
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.
Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose. [...]
Etika
A3.3. Išvardija situacijų, kuriose svarbu pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“, galimo pavojaus sveikatai pavyzdžių ir svarsto, kaip jose elgtųsi .
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką darau, kad būčiau sveikas? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. Ugdosi praktinį įgūdį pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“. Susipažįsta su valia kaip asmens savybe. Sveikata: jei sergu ar blogai jaučiuosi, pajuntu skaudantį kūną, kurio būdamas sveikas tarytum nejaučiu. Kodėl? Kodėl man patinka būti sveikam, nors tada pamirštu savo kūną? Kas tas mano kūnas?
A3.3. Išvardija situacijų, kuriose svarbu pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“, galimo pavojaus sveikatai pavyzdžių ir svarsto, kaip jose elgtųsi .
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? [...]Mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ugdau valią. Ar žinau, kas yra valia? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. [...]
A3.3. Saugo savo emocinę pusiausvyrą (nepasiduoda impulsyviai reakcijai ir elgsenai), laikosi sveikos fizinės gyvensenos pagrindų.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Saugumas. [...] Svarsto, kodėl svarbu nubrėžti asmeninės erdvės ribas.[...]
A3.3. Saugo savo emocinę pusiausvyrą (nepasiduoda impulsyviai reakcijai ir elgsenai), laikosi sveikos fizinės gyvensenos pagrindų
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...]Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. [...]Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais.Kaip susidraugauju su baime?[...]
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Domisi augalų teikiama nauda žmogui, kelia klausimus apie buvimo gamtoje, gryname ore svarbą.[...]
A3.3. Diskutuoja apie geros emocinės bei fizinės sveikatos palaikymo svarbą. Pristato žalingų įpročių padarinius žmogaus gyvenime.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Bioetika: mano kūnas. […]Mano kūnas keičiasi. Kas vyksta? Kodėl? […]
B3.3. Reflektuoja patyčių klausimą, svarsto situacijas, kada susidūrė su patyčiomis, ieško sprendimų, kaip tokių situacijų išvengti .
C2.3. Diskutuoja ir svarsto apie klasėje kylančias konfliktines situacijas, pasiūlo būdų, kaip dialogiškai kalbėtis, susitarti, ieškoti kompromiso
A3.3. Diskutuoja apie geros emocinės bei fizinės sveikatos palaikymo svarbą. Pristato žalingų įpročių padarinius žmogaus gyvenime.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką galvoju apie mirtį? Svarsto sveikos emocinės ir fizinės gyvensenos prasmę. Praktikuoja valios ugdymą. Ugdo ištvermę kasdieniais veiksmais. […]
B3.3. Reflektuoja patyčių klausimą, svarsto situacijas, kada susidūrė su patyčiomis, ieško sprendimų, kaip tokių situacijų išvengti .
C2.3. Diskutuoja ir svarsto apie klasėje kylančias konfliktines situacijas, pasiūlo būdų, kaip dialogiškai kalbėtis, susitarti, ieškoti kompromiso
Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų? […]Kaip buvimas gamtoje pakeičia savijautą?[…]
A3.3. [...]Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip apsaugoti savo kūną ir psichiką nuo žalingų priklausomybių? […]Mokosi sveikos gyvensenos įpročių.[…]
A3.3. [...]Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kada vadovaujuosi protu? O kada užvaldo jausmai? Diskutuoja, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų emocinę sveikatą, atpažįsta ir geba taikiai pasipriešinti žodiniam ar fiziniam smurtui, geba kreiptis pagalbos. Mokosi sveikos gyvensenos įpročių. […]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kodėl svarbu mylėti ir rūpintis savimi? Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savo savijautos refleksijai, saugo savo asmenines ribas. […]Kodėl negaliu savęs žaloti ir žudyti? Kodėl negaliu kito žaloti ir žudyti? […]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savijautos refleksijai.[…]
A3.3. Išvardija situacijų, kuriose svarbu pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“, galimo pavojaus sveikatai pavyzdžių ir svarsto, kaip jose elgtųsi .
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką darau, kad būčiau sveikas? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. Ugdosi praktinį įgūdį pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“. Susipažįsta su valia kaip asmens savybe. Sveikata: jei sergu ar blogai jaučiuosi, pajuntu skaudantį kūną, kurio būdamas sveikas tarytum nejaučiu. Kodėl? Kodėl man patinka būti sveikam, nors tada pamirštu savo kūną? Kas tas mano kūnas?
A3.3. Išvardija situacijų, kuriose svarbu pasakyti „ne“, „stop“, „man nepatinka“, galimo pavojaus sveikatai pavyzdžių ir svarsto, kaip jose elgtųsi .
Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? [...]Mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ugdau valią. Ar žinau, kas yra valia? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. [...]
A3.3. Saugo savo emocinę pusiausvyrą (nepasiduoda impulsyviai reakcijai ir elgsenai), laikosi sveikos fizinės gyvensenos pagrindų.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Saugumas. [...] Svarsto, kodėl svarbu nubrėžti asmeninės erdvės ribas.[...]
A3.3. Saugo savo emocinę pusiausvyrą (nepasiduoda impulsyviai reakcijai ir elgsenai), laikosi sveikos fizinės gyvensenos pagrindų
Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. [...]Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. [...]Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais.Kaip susidraugauju su baime?[...]
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Domisi augalų teikiama nauda žmogui, kelia klausimus apie buvimo gamtoje, gryname ore svarbą.[...]
A3.3. Diskutuoja apie geros emocinės bei fizinės sveikatos palaikymo svarbą. Pristato žalingų įpročių padarinius žmogaus gyvenime.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Bioetika: mano kūnas. […]Mano kūnas keičiasi. Kas vyksta? Kodėl? […]
B3.3. Reflektuoja patyčių klausimą, svarsto situacijas, kada susidūrė su patyčiomis, ieško sprendimų, kaip tokių situacijų išvengti .
C2.3. Diskutuoja ir svarsto apie klasėje kylančias konfliktines situacijas, pasiūlo būdų, kaip dialogiškai kalbėtis, susitarti, ieškoti kompromiso
A3.3. Diskutuoja apie geros emocinės bei fizinės sveikatos palaikymo svarbą. Pristato žalingų įpročių padarinius žmogaus gyvenime.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką galvoju apie mirtį? Svarsto sveikos emocinės ir fizinės gyvensenos prasmę. Praktikuoja valios ugdymą. Ugdo ištvermę kasdieniais veiksmais. […]
B3.3. Reflektuoja patyčių klausimą, svarsto situacijas, kada susidūrė su patyčiomis, ieško sprendimų, kaip tokių situacijų išvengti .
C2.3. Diskutuoja ir svarsto apie klasėje kylančias konfliktines situacijas, pasiūlo būdų, kaip dialogiškai kalbėtis, susitarti, ieškoti kompromiso
Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų? […]Kaip buvimas gamtoje pakeičia savijautą?[…]
A3.3. [...]Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip apsaugoti savo kūną ir psichiką nuo žalingų priklausomybių? […]Mokosi sveikos gyvensenos įpročių.[…]
A3.3. [...]Domisi, kaip stiprinti savo valią ir kūną. Atranda, kad protas gali suvaldyti emocijas ir jausmus. [...]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kada vadovaujuosi protu? O kada užvaldo jausmai? Diskutuoja, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų emocinę sveikatą, atpažįsta ir geba taikiai pasipriešinti žodiniam ar fiziniam smurtui, geba kreiptis pagalbos. Mokosi sveikos gyvensenos įpročių. […]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kodėl svarbu mylėti ir rūpintis savimi? Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savo savijautos refleksijai, saugo savo asmenines ribas. […]Kodėl negaliu savęs žaloti ir žudyti? Kodėl negaliu kito žaloti ir žudyti? […]
A3.3. Analizuoja ir diskutuoja emocinės sveikatos ir sielos ramybės (ataraksijos) klausimais. Ugdosi ištvermę, valią ir gebėjimą rūpintis savo bei kitų sveikata. Atsispiria pagundai sekti populiariais masinei kultūrai būdingais pavojingais modeliais.
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savijautos refleksijai.[…]
Etninė kultūra
22.1.4. Sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus.
23.1.3. Mitybos ir sveikatos papročiai. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.
24.2.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.
25.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.
26.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.
27.1.4. Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas.
22.1.4. Sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ – etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus.
23.1.3. Mitybos ir sveikatos papročiai. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių. Diskutuoja apie grūdinimosi papročius, aiškinasi senuosius prausimosi būdus, palygina pirties tradicijas praeityje ir dabar.
24.2.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Apibūdina Lietuvos tautinių bendrijų nacionalinius patiekalus. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia. Nagrinėja sveikatos ir ligos sampratą tradicinėje kultūroje, ligonio slaugymo ir lankymo papročius.
25.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Pasinaudodami vaizdine medžiaga, leidiniais ir kitais šaltiniais, nagrinėja lietuviškų tradicinių sporto žaidimų įvairovę, išbando įvairius žaidimus. Analizuoja etnosporto plėtrą ir sklaidą Lietuvoje, pateikia kitų šalių tradicinių sporto žaidimų pavyzdžių.
26.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja mitybos papročių kaitą Lietuvoje ir kulinarinio paveldo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Palygina sveikatos tausojimo ir higienos laikymosi papročius Lietuvoje ir kitose šalyse, gydomųjų maisto produktų panaudojimą tradicinėje virtuvėje ir liaudies medicinoje. Remdamiesi etnokultūros šaltiniais, apibūdina liaudies medicinos ir veterinarijos ypatybes. Diskutuoja apie lietuvių ir kitų tautų tradicinių sporto žaidimų šiandieninę būklę ir svarbą, žaidžia pasirinktus žaidimus.
27.1.4. Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje. Mokiniai nagrinėja mūsų krašte vartotus seniausius maisto produktus, jų paruošimo būdus. Tyrinėja kalendorinių, šeimos švenčių apeiginių patiekalų simboliką ir jos sąsajas su baltų pasaulėžiūra. Analizuoja senąsias pirties tradicijas, su jomis susijusius tikėjimus, simboliką ir apeigas.
Užsienio kalba (pirmoji)
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas.
Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.
Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.
Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas.
Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.
Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai.
Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.
Evangelikų reformatų tikyba
Meilė ir pagarba.
Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami [...]
Rūpestingas Dievas.
[...] Aiškinasi kokie yra pagrindiniai žmogaus fiziniai ir dvasiniai poreikiai. [...]
Dievo įsakymai.
[...] Dalyvaudami socialiniuose projektuose ugdosi pastabumą ir sąmoningumą atsiliepiant į žmonių fizinius ir dvasinius poreikius, aptaria būdus, kaip galima pasirūpinti tais poreikiais.
Evangelijos skelbimas.
[...] Analizuoja, kaip projekte būtų atsiliepta į fizinius ir dvasinius žmonių poreikius.
Biblinė lytiškumo samprata I.
Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris.
Biblinė lytiškumo samprata II.
Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.
Meilė ir pagarba.
Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami [...]
Rūpestingas Dievas.
[...] Aiškinasi kokie yra pagrindiniai žmogaus fiziniai ir dvasiniai poreikiai. [...]
Dievo įsakymai.
[...] Dalyvaudami socialiniuose projektuose ugdosi pastabumą ir sąmoningumą atsiliepiant į žmonių fizinius ir dvasinius poreikius, aptaria būdus, kaip galima pasirūpinti tais poreikiais.
Evangelijos skelbimas.
[...] Analizuoja, kaip projekte būtų atsiliepta į fizinius ir dvasinius žmonių poreikius.
Biblinė lytiškumo samprata I.
Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris.
Biblinė lytiškumo samprata II.
Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.
Katalikų tikyba
Dievas yra Kūrėjas ir mane kviečia kurti. […]Dievas – gyvybės davėjas.[…]
E1.3. Nurodo, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų gyvybę.
Gyvybė neliečiama. […]Gyvybės vertė, pagarba savo ir kito gyvybei.
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
Aš galiu padėti. Ką gali mano mažos rankutės? (du –-trys gailestingumo darbai kūnui (pasirinktinai) atskleidžiant artimos aplinkos ir pasaulio skurdą, ekologines, stichines nelaimes ir pan.). Ką gali mano maža širdelė? (du –-trys gailestingumo darbai sielai (pasirinktinai) atskleidžiant vaikų situacijas pasaulyje ir pan.). Ar lengva dalintis? (Dalinimosi džiaugsmas, Duonos padauginimas). […]
Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...]Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai: Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir pan.).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Dekalogas, Kalno pamokslas – kaip dvasinis kelias. Kodėl Dievui svarbu, kaip aš gyvenu? (Laimės žmogui troškimas ir dovanojimas). Kokius įsakymus mums davė Dievas? (Dešimt Dievo įsakymų, kaip kelrodis dvasiniame gyvenime ir asmeniniame augime). Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai ar blogai? (Sąžinė, vidinis balsas). Kokią laimę žada Jėzus? (Kalno pamokslas). Ar Jėzus laimina tik nelaimingus? (Tikroji palaiminimų prasmė).
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
E2.3. Įvardina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę dalyvaujant Dievo plane.
Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata).Ar sveikata padeda aktyviai dalyvauti Dievo plane? (Fizinė ir dvasinė sveikata, pagarba savo ir kito kūnui ir sveikatai, sveika gyvensena).
Pagarba sau ir kitam. Ką reiškia saugoti gyvybę? (Rūpintis kūno ir dvasios sveikata, gerbti savo ir kitų gyvybę). Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
E1.3. Išsako ir argumentuoja savo poziciją gyvybės klausimais.
Visuminė žmogaus samprata. Ar manai, kad Dievas tave sukūrė tyčia? (Sukurtas iš meilės ir atpirktas, žmogaus prigimties vienovė, žmogaus gyvybė šventa, neliečiama).
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? (Kasdieninės maldos praktika, maldos laikas ir vieta). Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). [...]
Asmens orumas ir savigarba. Ar teisingas posakis „Gyvenimas mažytis ir nėra ko varžytis?“ (Žmogaus lytiškumo prigimtis ir tikslas, biblinės įžvalgos apie žmogaus lytiškumą, lytiškumas ir dvasingumas, meilė ir įsimylėjimas). [...]
E1.3. Įvertina „gyvybės ir mirties kultūrų“ poveikį asmens ir visuomenės gyvenimui.
Pagrindiniai bioetikos principai. [...]Kokiai kultūrai pritariu – gyvybės kultūrai ar mirties kultūrai? (Bioetikos problemos: abortas, dirbtinis apvaisinimas, eksperimentai su embrionais, kontracepcija, genų inžinerija, klonavimas, atsakinga tėvystė – motinystė, eutanazija ir ori mirtis, mirties bausmė, organų donorystė).
Gyvybės neliečiamumas – rinkis gyvenimą. [...]Ar meilė sau turi ribas? (Būtinoji gintis, savižudybė, pagarba sveikatai, moraliniai ir etiniai apsisprendimai).
E2.3. Analizuoja žmogaus lytiškumo, meilės ir šeimos sampratą Katalikų Bažnyčios mokymo perspektyvoje.
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. Ką reiškia tai, jog esam sukurti „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“? (Pasakojimai apie žmogaus sukūrimą, žmogaus ir kitų gyvų būtybių skirtumai, asmens kūnas ir dvasinė siela, žmogaus lytiškumo prasmė, žmogaus laisva valia, protas).[...]
Dievas yra Kūrėjas ir mane kviečia kurti. […]Dievas – gyvybės davėjas.[…]
E1.3. Nurodo, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų gyvybę.
Gyvybė neliečiama. […]Gyvybės vertė, pagarba savo ir kito gyvybei.
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
Aš galiu padėti. Ką gali mano mažos rankutės? (du –-trys gailestingumo darbai kūnui (pasirinktinai) atskleidžiant artimos aplinkos ir pasaulio skurdą, ekologines, stichines nelaimes ir pan.). Ką gali mano maža širdelė? (du –-trys gailestingumo darbai sielai (pasirinktinai) atskleidžiant vaikų situacijas pasaulyje ir pan.). Ar lengva dalintis? (Dalinimosi džiaugsmas, Duonos padauginimas). […]
Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...]Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai: Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir pan.).
Rizikingas elgesys. Kas nutinka, kai atsigeriu iš netikro džiaugsmo ir laimės šaltinio? („Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį“, žalingi įpročiai ir elgsena, jų pasekmės). Kur yra tikrosios laimės šaltinis? (Dievas – laimės šaltinis, atsivertimų pavyzdžiai, pakeistas gyvenimas).
Dekalogas, Kalno pamokslas – kaip dvasinis kelias. Kodėl Dievui svarbu, kaip aš gyvenu? (Laimės žmogui troškimas ir dovanojimas). Kokius įsakymus mums davė Dievas? (Dešimt Dievo įsakymų, kaip kelrodis dvasiniame gyvenime ir asmeniniame augime). Kaip žinoti, ar elgiuosi gerai ar blogai? (Sąžinė, vidinis balsas). Kokią laimę žada Jėzus? (Kalno pamokslas). Ar Jėzus laimina tik nelaimingus? (Tikroji palaiminimų prasmė).
Krikščioniškas požiūris į kūriniją. Kas labiausiai pažeidžia mūsų santykį su savimi, kitu, gamta ir Dievu? (Nedorybės, ydos). Kodėl krikščionių santykis su gamta ir aplinka yra ypatingas? (Žmogus – Kūrėjo bendradarbis, bendrystė tarp visų Dievo kūrinių).
E2.3. Įvardina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę dalyvaujant Dievo plane.
Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata). Dievas įgalina aktyviai veikti (sveikata).Ar sveikata padeda aktyviai dalyvauti Dievo plane? (Fizinė ir dvasinė sveikata, pagarba savo ir kito kūnui ir sveikatai, sveika gyvensena).
Pagarba sau ir kitam. Ką reiškia saugoti gyvybę? (Rūpintis kūno ir dvasios sveikata, gerbti savo ir kitų gyvybę). Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
E1.3. Išsako ir argumentuoja savo poziciją gyvybės klausimais.
Visuminė žmogaus samprata. Ar manai, kad Dievas tave sukūrė tyčia? (Sukurtas iš meilės ir atpirktas, žmogaus prigimties vienovė, žmogaus gyvybė šventa, neliečiama).
Gyvenimą keičianti malda. Kokie vaistai gydo nuo nerimo? (Krikščioniška malda: tikėjimo, vilties ir meilės laikysena, maldos malonė). Kaip galiu mankštinti savo širdį? (Kasdieninės maldos praktika, maldos laikas ir vieta). Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). [...]
Asmens orumas ir savigarba. Ar teisingas posakis „Gyvenimas mažytis ir nėra ko varžytis?“ (Žmogaus lytiškumo prigimtis ir tikslas, biblinės įžvalgos apie žmogaus lytiškumą, lytiškumas ir dvasingumas, meilė ir įsimylėjimas). [...]
E1.3. Įvertina „gyvybės ir mirties kultūrų“ poveikį asmens ir visuomenės gyvenimui.
Pagrindiniai bioetikos principai. [...]Kokiai kultūrai pritariu – gyvybės kultūrai ar mirties kultūrai? (Bioetikos problemos: abortas, dirbtinis apvaisinimas, eksperimentai su embrionais, kontracepcija, genų inžinerija, klonavimas, atsakinga tėvystė – motinystė, eutanazija ir ori mirtis, mirties bausmė, organų donorystė).
Gyvybės neliečiamumas – rinkis gyvenimą. [...]Ar meilė sau turi ribas? (Būtinoji gintis, savižudybė, pagarba sveikatai, moraliniai ir etiniai apsisprendimai).
E2.3. Analizuoja žmogaus lytiškumo, meilės ir šeimos sampratą Katalikų Bažnyčios mokymo perspektyvoje.
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. Ką reiškia tai, jog esam sukurti „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“? (Pasakojimai apie žmogaus sukūrimą, žmogaus ir kitų gyvų būtybių skirtumai, asmens kūnas ir dvasinė siela, žmogaus lytiškumo prasmė, žmogaus laisva valia, protas).[...]
Užsienio kalba (antroji)
Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).
Sveikata, sveika gyvensena (kūno dalys, maisto produktai, aktyvi veikla, būsenos raiška ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (sveikata, dienotvarkė, poilsis, maitinimosi įpročiai, higienos įpročiai ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (higiena, sveikas gyvenimo būdas ir sveika mityba, emocinė sveikata, žalingų įpročių prevencija ir kt.).
Sveikata, sveika gyvensena (pvz., sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba ir sportas, emocinė sveikata, higiena, įvaizdžio formavimas, priklausomybės).
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Žmogus pasaulyje, pasaulis žmoguje.
Kas yra gyvybės Davėjas ir Palaikytojas? Visa, kas gyva, auga ir kinta.
A1.3. Skirdamas Dievo kūrinius nuo žmogaus kūrinių, suvokia gyvybės augimą ir kaitą, Dievo globą kūrinijai .
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Sveikata yra trapi dovana.
Kaip keičiuosi aš? Kodėl ir kaip saugome savo ir kitų gyvybę?
Krikščionio gyvenimas pasaulyje.
Kas gali pakenkti mano kūnui ir sielai? Kūrėjas nori, kad būtume sveiki ir laimingi. Kodėl ir kaip saugome bei stipriname kūno sveikatą? Kaip galiu puoselėti ir stiprinti sielos sveikatą?
Sielos sveikata.
Kaip galiu puoselėti ir stiprinti sielos sveikatą?
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje .
Gyvybės slėpiniai.
Gyvybės dovana, jos trapumas. Kam už ją turėčiau dėkoti? Dėkingumas ir atsakomybė – dovanas dera saugoti ir branginti. [...]
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje .
Biblijos raiška žmogaus gyvenime.
[...]Mūsų atsakomybė už kitą ir už mums dovanotą pasaulį. [...]
Pagarba sau ir kitam.
Ką apie žmogų sako jo kūnas? […]
Žmogaus gyvenimo iššūkiai.
[...] Kas gali pakenkti fizinei ir dvasinei mūsų sveikatai? [...]
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Žmogus pasaulyje, pasaulis žmoguje.
Kas yra gyvybės Davėjas ir Palaikytojas? Visa, kas gyva, auga ir kinta.
A1.3. Skirdamas Dievo kūrinius nuo žmogaus kūrinių, suvokia gyvybės augimą ir kaitą, Dievo globą kūrinijai .
E1.3. Žino, kad gyvybė yra šventa ir neliečiama Dievo dovana. Atpažįsta ir paaiškina, kaip Dievas patikėjo žmogui rūpintis Jo sukurtu pasauliu.
Sveikata yra trapi dovana.
Kaip keičiuosi aš? Kodėl ir kaip saugome savo ir kitų gyvybę?
Krikščionio gyvenimas pasaulyje.
Kas gali pakenkti mano kūnui ir sielai? Kūrėjas nori, kad būtume sveiki ir laimingi. Kodėl ir kaip saugome bei stipriname kūno sveikatą? Kaip galiu puoselėti ir stiprinti sielos sveikatą?
Sielos sveikata.
Kaip galiu puoselėti ir stiprinti sielos sveikatą?
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje .
Gyvybės slėpiniai.
Gyvybės dovana, jos trapumas. Kam už ją turėčiau dėkoti? Dėkingumas ir atsakomybė – dovanas dera saugoti ir branginti. [...]
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje .
Biblijos raiška žmogaus gyvenime.
[...]Mūsų atsakomybė už kitą ir už mums dovanotą pasaulį. [...]
Pagarba sau ir kitam.
Ką apie žmogų sako jo kūnas? […]
Žmogaus gyvenimo iššūkiai.
[...] Kas gali pakenkti fizinei ir dvasinei mūsų sveikatai? [...]
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
[...] Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
[...] Konfliktai ir jų sprendimo būdai. [...]
Musulmonų sunitų tikyba
Pasninkas islame: papildomas pasninkas.
Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.
Šariatas.
Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. [...]
Pasninkas islame: papildomas pasninkas.
Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.
Šariatas.
Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. [...]
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.
Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.
Konfliktai ir jų sprendimo būdai.
Taikomosios technologijos
Maisto produktų gamyba ir paslaugos. [...] Kuria ir gamina maisto produktus, patiekalus, eksperimentuoja, modeliuoja technologinius procesus, vadovaujasi maisto saugos ir kokybės, žmogaus saugos, etiniais bei aplinkosaugos reikalavimais.
Tradiciniai patiekalai. Analizuoja populiariausius ir garsiausius pasaulio virtuvės patiekalus, išskiria ir įvertina sveikiausias virtuves (pavyzdžiui, ilgaamžiškumo atžvilgiu ir kt.)[...]
Chemija
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Aptariama, kad metalų jonai, o ne atomai žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas. [...]
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) [...] problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Organinių junginių fizikinės savybės, naudojimas.
[...] Aptariamos organinių junginių klasių: alkoholių (metanolio, etanolio, etilenglikolio, glicerolio), karbonilinių junginių (metanalio, propanono), karboksirūgščių (etano rūgšties) ir esterių panaudojimo sritys.
Riebalai.
[...] Aptariama riebalų energinė vertė, riebalų hidrolizė virškinimo organuose ir kaupimasis žmogaus organizme. Kritiškai vertinamas perteklinis riebalų vartojimas.
Sacharidai.
[...] Apibūdinama krakmolo hidrolizės reikšmė organizmui. Kritiškai vertinamas pridėtinio cukraus vartojimas.
Cheminių reakcijų energija.
[...] Analizuojama maisto produktų energinė vertė, paros energijos (maisto) poreikis žmogui. Mokomasi apskaičiuoti energijos kiekį, gaunamą iš maisto produktų.
Vanduo ir jo savybės.
[...] Aptariama vandens kietumo įtaka žmogaus sveikatai, [...]
Vandens joninė sandauga, pH.
[...] Aptariama vandenilio jonų koncentracijos svarba gyvybiniams procesams.
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Aptariama, kad metalų jonai, o ne atomai žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas. [...]
Anglis – organinių junginių pagrindas.
[...] Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) [...] problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. [...]
Organinių junginių fizikinės savybės, naudojimas.
[...] Aptariamos organinių junginių klasių: alkoholių (metanolio, etanolio, etilenglikolio, glicerolio), karbonilinių junginių (metanalio, propanono), karboksirūgščių (etano rūgšties) ir esterių panaudojimo sritys.
Riebalai.
[...] Aptariama riebalų energinė vertė, riebalų hidrolizė virškinimo organuose ir kaupimasis žmogaus organizme. Kritiškai vertinamas perteklinis riebalų vartojimas.
Sacharidai.
[...] Apibūdinama krakmolo hidrolizės reikšmė organizmui. Kritiškai vertinamas pridėtinio cukraus vartojimas.
Cheminių reakcijų energija.
[...] Analizuojama maisto produktų energinė vertė, paros energijos (maisto) poreikis žmogui. Mokomasi apskaičiuoti energijos kiekį, gaunamą iš maisto produktų.
Vanduo ir jo savybės.
[...] Aptariama vandens kietumo įtaka žmogaus sveikatai, [...]
Vandens joninė sandauga, pH.
[...] Aptariama vandenilio jonų koncentracijos svarba gyvybiniams procesams.
Technologijos
[...] Aiškinamasi apie daržovių, vaisių, uogų, riešutų, pieno ir pieno produktų ar kt. kasdienių maisto produktų, patiekalų laikymo sąlygas, pavojus kintančios temperatūros režimu (šaldiklyje, šaldytuve, kambario temperatūroje, karštyje).
[...] Nagrinėjamos ir palyginamos maistinės medžiagos, maisto produktai, maisto priedai, mitybos režimas ir išskiriami sveikatai palankūs pasirinkimai.
[...] Šaltų, karštų (kruopų, makaronų, duonos, pieno produktų, kiaušinių, daržovių, vaisių, uogų) patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Išsiaiškinami reikalavimai darbo aprangai ar jos detalėms, susitariama dėl tvarkos ir higienos palaikymo.
[...] Pristatomas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų perdirbimas, poveikis gamtai, žmogaus sveikatai. Paaiškinamos neaiškios kilmės (nenustatytos) medžiagos ir saugus elgesys su jomis.
Nagrinėjamas ir atliekamas saugus darbas su bazinėmis elektrotechnikos darbo priemonėmis, įrankiais, medžiagomis (pavyzdžiui, replės kandiklės, laidų nužievinimo replės, įvairios replytės, atsuktuvėliai, izoliacinė juosta, laidų jungtys), jų parinkimas ir taikymas, apbūdinamas ergonomiškos darbo vietos paruošimas ir tvarkymas. Aptariamas saugus darbas su elektriniais įrankiais (pavyzdžiui, karšti klijai).
[...] Analizuojami valgiaraščio sudarymo principai, įvairios mitybos teorijos ir dietos, valgymo sutrikimai. Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.
[...] Tyrinėjamos sveikatai palankios mitybos, atsakingo vartojimo skatinimo galimybės bendruomenėje ar inicijuojamos įvairios veiklos skatinančios rinktis sveikatai palankią mityba, atsakingą vartojimą.
[...] Užkandžių, sriubos, pagrindinio patiekalo gaminimas iš mėsos ar žuvies pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Konditerijos gaminių, kepinių gaminimas išbandant įvairias tešlų rūšis, pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, gaminių patiekimas, degustavimas.
[...] Lietuvos ir pasaulio virtuvės patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus.
[...] Ergonomiškos, saugios, higieniškos darbo aplinkos paruošimo principai, reikalavimai darbo aprangai ar jos detalėms. Atnaujinami tvarkos ir higienos palaikymo susitarimai.
[...] Aiškinamasi apie daržovių, vaisių, uogų, riešutų, pieno ir pieno produktų ar kt. kasdienių maisto produktų, patiekalų laikymo sąlygas, pavojus kintančios temperatūros režimu (šaldiklyje, šaldytuve, kambario temperatūroje, karštyje).
[...] Nagrinėjamos ir palyginamos maistinės medžiagos, maisto produktai, maisto priedai, mitybos režimas ir išskiriami sveikatai palankūs pasirinkimai.
[...] Šaltų, karštų (kruopų, makaronų, duonos, pieno produktų, kiaušinių, daržovių, vaisių, uogų) patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Išsiaiškinami reikalavimai darbo aprangai ar jos detalėms, susitariama dėl tvarkos ir higienos palaikymo.
[...] Pristatomas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų perdirbimas, poveikis gamtai, žmogaus sveikatai. Paaiškinamos neaiškios kilmės (nenustatytos) medžiagos ir saugus elgesys su jomis.
Nagrinėjamas ir atliekamas saugus darbas su bazinėmis elektrotechnikos darbo priemonėmis, įrankiais, medžiagomis (pavyzdžiui, replės kandiklės, laidų nužievinimo replės, įvairios replytės, atsuktuvėliai, izoliacinė juosta, laidų jungtys), jų parinkimas ir taikymas, apbūdinamas ergonomiškos darbo vietos paruošimas ir tvarkymas. Aptariamas saugus darbas su elektriniais įrankiais (pavyzdžiui, karšti klijai).
[...] Analizuojami valgiaraščio sudarymo principai, įvairios mitybos teorijos ir dietos, valgymo sutrikimai. Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.
[...] Tyrinėjamos sveikatai palankios mitybos, atsakingo vartojimo skatinimo galimybės bendruomenėje ar inicijuojamos įvairios veiklos skatinančios rinktis sveikatai palankią mityba, atsakingą vartojimą.
[...] Užkandžių, sriubos, pagrindinio patiekalo gaminimas iš mėsos ar žuvies pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, apmąstant maisto dizainą, patiekimą.
[...] Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų apdirbimo atliekų poveikis gamtai, žmogaus sveikatai, jų perdirbimas.
[...] Konditerijos gaminių, kepinių gaminimas išbandant įvairias tešlų rūšis, pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus, gaminių patiekimas, degustavimas.
[...] Lietuvos ir pasaulio virtuvės patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus.
[...] Ergonomiškos, saugios, higieniškos darbo aplinkos paruošimo principai, reikalavimai darbo aprangai ar jos detalėms. Atnaujinami tvarkos ir higienos palaikymo susitarimai.
Istorija
Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. [...] Siekiant atskleisti temą, nagrinėjami tokie reikšmingi įvykiai kaip juodoji mirtis (XIV a. vid.), Kristupo Kolumbo kelionė (1492?m.), Vasko da Gamos kelionė į Indiją (1498 m.), Senųjų Amerikos civilizacijų užkariavimas ir žlugimas (XVI a. pirmoji pusė), skiepų išradimas.
Geografija
[...] Apmąstomi ir analizuojami savi valgymo įpročiai. Aiškinamasi, kuo ypatingas ekologinis žemės ūkis. [...]
Evangelikų liuteronų tikyba
Dievas – Kūrėjas. [...]Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gabumus ir įpareigojamus.[...]
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. Brangindami bendravimo džiaugsmą, mokosi spręsti bendravimo problemas. [...]Tarpusavio bendravimo džiaugsmas: bendravimo taisyklės, bendravimo džiaugsmą liudijantys pavyzdžiai.
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai aptaria įvairius bendravimo klausimus, bendravimo su kitu žmogumi ypatumus, fizinius pokyčius, jausmus.[...]
Gyvybė. [...]Pagarba savo bei kitų gyvybei, rūpinimasis kūno ir dvasios sveikata. [...]
Dievas – Kūrėjas. [...]Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gabumus ir įpareigojamus.[...]
Bendrystės džiaugsmas ir problemos. Brangindami bendravimo džiaugsmą, mokosi spręsti bendravimo problemas. [...]Tarpusavio bendravimo džiaugsmas: bendravimo taisyklės, bendravimo džiaugsmą liudijantys pavyzdžiai.
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
E1.3. Aptaria žmogaus jausmus kitam žmogui, pozityvius, negatyvius aspektus. Nusako pagarbos kitam ir sau svarbą gyvenime.
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai aptaria įvairius bendravimo klausimus, bendravimo su kitu žmogumi ypatumus, fizinius pokyčius, jausmus.[...]
Gyvybė. [...]Pagarba savo bei kitų gyvybei, rūpinimasis kūno ir dvasios sveikata. [...]