Gimtoji kalba
Gimtoji kalba
Kalbos yra įvairios, nes žmonių suvokimo ir mąstymo būdas yra skirtingas. Pasak A. Maceinos, kalboje tauta įkūnija savo pasaulio suvokimo būdą, savo pažiūras į daiktus, savo istoriją. Kalboje glūdi tautos individualybė, todėl, viena vertus, žmogus, išmokdamas savos tautos kalbą, įgyja savo tautos mąstyseną, o kita vertus – kalba įjungia žmogų į tautinės kultūros vyksmą.
Dabartiniam mokiniui reikia pagarbaus santykio su kalba ir atsakingo jos vartojimo kultūros. Pagarbus santykis su kalba pasireiškia taisyklinga sakytinės ir rašytinės kalbos vartosena mokykloje, socialiniuose tinkluose ir visame viešajame gyvenime. Kalbos taisyklingumas neatsiejamas nuo minties aiškumo ir tikslumo, kuris išreiškia pagarbų santykį su adresatu.
Gimtoji kalba per visų dalykų pamokas yra bendravimo ir darbų pristatymo žodžiu ir raštu kalba, todėl labai svarbu vertinti ne tik pristatymų turinį, bet ir kalbos taisyklingumą bei tinkamumą: teiginių formulavimą, išvadų, citatų, šaltinių pateikimą, taip pat tartį, dalyko terminų kirčiavimą. Vertinant darbus raštu svarbu kreipti dėmesį į rašomo teksto taisyklingumą – taisyti gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidas. Už gimtosios kalbos ugdymą yra atsakingi visų dalykų mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė.
Informatika
B1.3. Aptaria, kaip atliekami kasdieniai veiksmai, nurodo juos žingsniais ar komandomis.
Komandos samprata. Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. [...]
D2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Skaitmeninės priemonės. [...] Mokomasi kuo tiksliau įvardyti konkrečią problemą, su mokytoju aptariamos galimos jos priežastys, pasekmės, tariantis su mokytoju pasirenkamas sprendimas iš kelių galimų. [...]
D.2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Pažintis su mokymosi programomis ir programėlėmis. [...] Visose pamokose mokomasi taisyklingai įvardyti ir vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninio turinio naudojimu.
A2.3. Pasirenka priemones ir kuria skaitmeninį turinį.
Informacijos paieška. Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi [...] vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose) [...].
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Aptariama kaip mandagu, o kaip – nemandagu kreiptis į kitą žmogų bendraujant (atsižvelgiant į pašnekovą ir situaciją), pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...], rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus; [...] rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus [...].
A2.3. Kuria ir pertvarko skaitmeninį turinį, ieško ir atrenka informaciją. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis.
Įvairaus turinio integravimas. [...] Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų [...]. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.
D1.3. Įvardija pasirinktų skaitmeninių įrenginių galimybes, aptaria jų naudojimą problemoms spręsti. Apibūdina skaitmeninių technologijų sutrikimų problemas, ieško jų šalinimo būdų.
Pagrindiniai kompiuterio įtaisai, jų paskirtis. [...] Mokomasi taisyklingai įvardyti pagrindinius kompiuterio įtaisus, kompiuteriu atliekamus veiksmus, stengiamasi visuomet vartoti taisyklingas sąvokas, domėtis technologijų ir kalbos naujovėmis. [...]
E1.3. Aptaria komunikavimo principus, atsakingai dalijasi skaitmeniniu turiniu komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonėmis.
Elektroninis paštas, pokalbių svetainės, bendravimo programos. [...] Kad laiško tekstas būtų taisyklingas, mokomasi naudotis lietuvių kalbai (ir savo gimtajai kalbai) tinkamomis koduotėmis. Mokomasi [...] taisyklinga kalba rašyti žinutes pasirinktam pašnekovui, atsakyti į gautas žinutes [...]
B1.3. Aptaria, kaip atliekami kasdieniai veiksmai, nurodo juos žingsniais ar komandomis.
Komandos samprata. Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. [...]
D2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Skaitmeninės priemonės. [...] Mokomasi kuo tiksliau įvardyti konkrečią problemą, su mokytoju aptariamos galimos jos priežastys, pasekmės, tariantis su mokytoju pasirenkamas sprendimas iš kelių galimų. [...]
D.2.3. Pasirenka programas ir programėles ir atsakingai jomis naudojasi.
Pažintis su mokymosi programomis ir programėlėmis. [...] Visose pamokose mokomasi taisyklingai įvardyti ir vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninio turinio naudojimu.
A2.3. Pasirenka priemones ir kuria skaitmeninį turinį.
Informacijos paieška. Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi [...] vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose) [...].
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] Aptariama kaip mandagu, o kaip – nemandagu kreiptis į kitą žmogų bendraujant (atsižvelgiant į pašnekovą ir situaciją), pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...], rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus; [...] rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus [...].
A2.3. Kuria ir pertvarko skaitmeninį turinį, ieško ir atrenka informaciją. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis.
Įvairaus turinio integravimas. [...] Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų [...]. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.
D1.3. Įvardija pasirinktų skaitmeninių įrenginių galimybes, aptaria jų naudojimą problemoms spręsti. Apibūdina skaitmeninių technologijų sutrikimų problemas, ieško jų šalinimo būdų.
Pagrindiniai kompiuterio įtaisai, jų paskirtis. [...] Mokomasi taisyklingai įvardyti pagrindinius kompiuterio įtaisus, kompiuteriu atliekamus veiksmus, stengiamasi visuomet vartoti taisyklingas sąvokas, domėtis technologijų ir kalbos naujovėmis. [...]
E1.3. Aptaria komunikavimo principus, atsakingai dalijasi skaitmeniniu turiniu komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonėmis.
Elektroninis paštas, pokalbių svetainės, bendravimo programos. [...] Kad laiško tekstas būtų taisyklingas, mokomasi naudotis lietuvių kalbai (ir savo gimtajai kalbai) tinkamomis koduotėmis. Mokomasi [...] taisyklinga kalba rašyti žinutes pasirinktam pašnekovui, atsakyti į gautas žinutes [...]
Astronomija
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
B1.3. Tinkamai vartoja astronomijos sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems su astronomija susietą informaciją [...].
Fizika
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. [...]
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, [...].
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus ir fizikinius reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus [...] aiškindamas reiškinius [...].
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, [...].
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją [...]. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, fizikinius reiškinius ir procesus naujame kontekste, juos apibūdina įvardydamas savybes ir požymius.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. [...]
B4.3. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis [...]
D1.3. [...] įvardija fizikos mokslo tiriamus objektus, reiškinius ir procesus naujame kontekste, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas juos apibūdina nurodydamas savybes ir požymius.
Biologija
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją.
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […].
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją.
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas ir terminus, simbolius, matavimo vienetus apibūdindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos normų perteikia biologijos informaciją. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus [...] Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius įprastame kontekste, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus aiškindamas reiškinius ir procesus įprastame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų, tinkamai ir tikslingai kalbėdamas, perteikia kitiems biologinę informaciją ir atlieka užduotis. [...]
B5.3. [...] formuluoja klausimus, […] argumentais grindžia savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti.
D1.3. Atpažįsta ir įvardija biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, juos apibūdina išvardydamas savybes ir funkcijas, tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Remiantis transgeninių organizmų pavyzdžiais, mokomasi argumentuotai diskutuoti apie genetiškai modifikuotų organizmų galimą poveikį aplinkai. [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […].
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
F3.3. Diskutuoja apie gamtos saugojimą, [...]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
B1.3. Skiria ir tinkamai vartoja biologijos sąvokas, terminus, simbolius, matavimo vienetus, aiškindamas reiškinius ir procesus naujame kontekste.
B4.3. Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos normų tinkamai ir tikslingai kalbėdamas perteikia biologijos ir kitų gyvybės mokslų informaciją, atlieka užduotis. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus – grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. [...]
B5.3. […] tikslingai formuluoja probleminius klausimus, […] Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja, […]
D1.3. Nagrinėja ir tyrinėja biologijos mokslo objektus ir reiškinius naujame kontekste, apibūdina jų savybes ir funkcijas tinkamai vartodamas terminus ir sąvokas.
Gamtos mokslai
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informacija pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3.? Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informacija pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus, pristatydamas savo tyrimų rezultatus tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Padedamas aprašo ir savais žodžiais pristato atliktus tyrimus. Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Pasakodamas apie artimos aplinkos reiškinius ir objektus [...] tinkamai vartoja pagrindines gamtamokslines sąvokas ir terminus [...]
B4.3. Savais žodžiai pasakoja apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. [...] Informaciją pateikia keliais sakiniais [...]
B5.3. Formuluoja vienareikšmiškai suprantamus klausimus apie artimiausioje aplinkoje stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Aiškiai ir konkrečiai atsako į klausimus, remdamasis gamtos mokslų žiniomis ir savo patirtimi.
D1.3. [...] įvardija gamtos objektus ir reiškinius kasdienėje aplinkoje, apibūdina juos nurodydamas aiškiai pastebimas savybes ar dalis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste [...], laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...] Informaciją pateikia tekstais [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, [...] sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3.? Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Pasakodamas ar rašydamas apie gamtinius objektus ir reiškinius pažįstame kontekste, pristatydamas tyrimų rezultatus, laikosi esminių etiketo reikalavimų, sklandžiai reiškia mintis [...]
B5.3. Formuluoja klausimus, kurie padėtų giliau suprasti gamtos objektus ir reiškinius pažįstame kontekste. Išsamiai atsako į klausimus, paaiškina atsakymus remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija dažnai sutinkamus artimoje aplinkoje gamtos objektus ir reiškinius, apibūdina juos, remdamasis akivaizdžiomis savybėmis, pagrindinėmis funkcijomis, vaidmenimis ar panaudojimu žmonių gyvenime.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Tekstu [...] sklandžiai ir suprantamai perteikia gamtamokslinę informaciją [...]
B5.3. Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti reiškinius, jų dėsningumus, objektų savybes ir gamtamokslinę informaciją, formuluoja klausimus. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis gamtos mokslų žiniomis.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius aplinkoje ir pateiktoje informacijoje, juos apibūdina įvardydamas savybes, funkcijas ar vaidmenys, panaudojimą.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...] Atsižvelgia į adresatą. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją [...], formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
B1.3. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste [...]
B4.3. Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo perteikia gamtamokslinę informaciją. [...]
B5.3. Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus, formuluoja klausimus padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais.
D1.3. [...] įvardija gamtos mokslų objektus ir reiškinius įprastose situacijose, juos apibūdina tikslingai vartodamas tinkamus terminus ir sąvokas.
Muzika
A1.3. Aptaria atliekamus kūrinius; parodo elementarų muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmo piešinys, melodijos kontūras) supratimą.
Smulkioji tautosaka. Mokomasi muzikinių žaidimų, pasakojimų. Tyrinėjami sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiai [...]. Ieškoma sąsajų su gamta ir gimtąja kalba.
C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.
Ilgi ir trumpi garsai. [...]. Demonstruojami kūriniai, mokomasi atpažinti ir sutartais ženklais parodyti
ilgus ir trumpus garsus.
B1.3. Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Sukuria nuotaiką naudodamas sutartas priemones.
Muzikinės struktūros. Mokomasi komponuoti muzikines struktūras (pvz., klausimas– atsakymas; motyvas, frazė, sakinys, nagrinėjamos sąsajos su lietuvių kalba); [...].
C2.3. Atpažįsta, išvardija ir aptaria įvairių žanrų muzikos kūrinių savybes. Kūrinių meninį įspūdį sieja su žanrui būdingomis muzikinėmis savybėmis.
Muzikinės struktūros. [...]. Aptariamos sąsajos su lietuvių kalba); paprastos muzikinės formos (periodas, dviejų ir trijų dalių rondo, variacijos).
A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.
Atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, aptarimas ir įgyvendinimas. [...] Vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto
prasmine ir teksto analize.
A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais.
Individualios atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, apibūdinimas, įgyvendinimas ir vertinimas. [...] Mokiniai vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto prasmine analize. Pagal sutartus kriterijus vertina savo ir kitų atliekamų kūrinių interpretacijas.
A1.3. Aptaria atliekamus kūrinius; parodo elementarų muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmo piešinys, melodijos kontūras) supratimą.
Smulkioji tautosaka. Mokomasi muzikinių žaidimų, pasakojimų. Tyrinėjami sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiai [...]. Ieškoma sąsajų su gamta ir gimtąja kalba.
C1.3. Savais žodžiais nusako arba judesiu perteikia klausomo kūrinio muzikines savybes.
Ilgi ir trumpi garsai. [...]. Demonstruojami kūriniai, mokomasi atpažinti ir sutartais ženklais parodyti
ilgus ir trumpus garsus.
B1.3. Improvizuoja ritminius, melodinius ar harmoninius darinius pagal sąlygą. Sukuria nuotaiką naudodamas sutartas priemones.
Muzikinės struktūros. Mokomasi komponuoti muzikines struktūras (pvz., klausimas– atsakymas; motyvas, frazė, sakinys, nagrinėjamos sąsajos su lietuvių kalba); [...].
C2.3. Atpažįsta, išvardija ir aptaria įvairių žanrų muzikos kūrinių savybes. Kūrinių meninį įspūdį sieja su žanrui būdingomis muzikinėmis savybėmis.
Muzikinės struktūros. [...]. Aptariamos sąsajos su lietuvių kalba); paprastos muzikinės formos (periodas, dviejų ir trijų dalių rondo, variacijos).
A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.
Atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, aptarimas ir įgyvendinimas. [...] Vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto
prasmine ir teksto analize.
A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais.
Individualios atliekamo kūrinio interpretacijos kūrimas, apibūdinimas, įgyvendinimas ir vertinimas. [...] Mokiniai vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą grindžia literatūrinio teksto prasmine analize. Pagal sutartus kriterijus vertina savo ir kitų atliekamų kūrinių interpretacijas.
Priešmokyklinis ugdymas
Tyrinėjimai
[…] Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.
Informacijos šaltinių įvairovė
Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Kelia, formuluoja jam rūpimus klausimus apie gyvąją ir negyvąją gamtą, STEAM tyrimus
Klausymas
Domėjimasis gimtąja kalba
[...] Domisi gimtąja kalba, laikosi kalbos etikos normų, tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atpažįsta savo gimtąją kalbą, tarmę (kitakalbiai – ir lietuvių kalbą), skiria svetimos kalbos žodžius. Sužino, kad pasaulyje žmonės kalba įvairiomis kalbomis, kad yra žmonių, negalinčių kalbėti ar girdėti, kad jie naudoja savitus susikalbėjimo būdus (gestų kalbą, Brailio raštą ar kt.).
Dėsningumai
Veiklos (įsi)vertinimas
Pasakodamas įpūdžius apie savo veiklą, ne tik parodo galutinį rezultatą, bet ir bando paaiškinti, kaip jis buvo pasiektas. Įvairiomis formomis ir būdais (schemomis, piešiniais, žodžiu, gestais ir kt.) apibūdina savo patirtį: pasakoja įspūdžius, ką ir kaip atliko, kas pavyko, ką atrado, pastebi kilusius sunkumus, nusako, kaip juos įveikė. Atsakinėdamas į klausimus numato, ką galima daryti toliau; kuo prie bendros veiklos prisidėjo pats, kuo jam padėjo kiti (pvz., bando iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį, iš pradžių lanksto tiek, kiek prisimena, paskui paima draugo padarytą lėktuvėlį, jį apžiūrinėja ir bando išlankstyti dar kartą). Savo paaiškinimus gina arba koreguoja.
Dalinasi įspūdžiais
Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitą kūno kalbą bei konkrečius objektus, spontaniškai dalinasi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka. Remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Dailės kūrinių spalvos
Kalbėdamas apie dailės kūrinius, turtina savo žodyną spalvų ir atspalvių, figūrų pavadinimais, linijų ir formų apibūdinimais. Savais žodžiais nupasakoja, kas pavaizduota kūrinyje. Įvardija šiltas ir šaltas spalvas.
Dailės kūrinių aptarimas
Savais žodžiais nupasakoja, kuo skiriasi įvairūs dailės kūriniai – tapyba, skulptūra, keramika, tekstilė. Aiškinasi, kelia idėjas, kokia šio meno kūrinio paskirtis konkrečioje vietoje – pastate, kieme, parke, muziejuje, parodoje. Teikia pasiūlymus dėl savo ir draugų dailės darbų eksponavimo.
Emocijos
Žaisdamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną (pvz., laimingas, linksmas, patenkintas, nuliūdęs, piktas, nekantrus), įvardija įvairiose situacijose savo ir kitų patiriamas emocijas. [...]
Laiko tėkmė ir įvykių nuoseklumas: praeitis – dabartis – ateitis
[...] Klausydamasis pasakų ar tikrų istorijų jas perpasakoja, dėlioja įvykius pagal laiko nuoseklumą. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas dėlioja savo dienos įvykius, bando orientuotis savaitėje ir metų laikuose. Pasakoja apie praeitį, reflektuodamas apie veiklas (pvz., ką aš veikiau? Ką patyriau?); kalba apie dabartį (pvz., kas čia vyksta? Ką čia veiki?), planuojamą ateitį (pvz., rytoj veiksiu) ir įsivaizduojamą ateitį (pvz., ką norėčiau veikti?)[...]
Teatras
A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.
Scenos judesys. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, [...]. Išsiaiškinama, [...] kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.
B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus,
scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).
Teatriniai elementai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria ir savais žodžiais apibūdina teatrinius elementus: tekstas (kalba) [...] ir kt.
A1.3. Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika ir judesiais.
Personažo kūrimas. Aiškinasi, kaip kuriamas personažas [...] pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.
B1.3. Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus), nurodo veiksmo vietą, laiką.
Kūrybos priemonės. Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones ( [...] tekstą – dramaturgo darbą).
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms.
Etiudo kūrimas ir atlikimas. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą [...].
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą.
Formos, stiliaus, turinio dermė. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą.
Eksplikacija. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.
A2.3. Kuria nesudėtingą etiudą poroje ar grupėje pagal savo pasiūlytas aplinkybes, įvykį.
Scenos judesys. Atliekami nesudėtingi vaidybiniai individualūs, poriniai ir grupiniai etiudai, [...]. Išsiaiškinama, [...] kaip vaidinant padeda mimika, judesiai, kalba.
B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus,
scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).
Teatriniai elementai. Prisimindami (analizuodami) spektaklį mokiniai išskiria ir savais žodžiais apibūdina teatrinius elementus: tekstas (kalba) [...] ir kt.
A1.3. Vaidina trumpą etiudą ir personažą pagal sutartą temą ir aplinkybes, išreikšdamas pojūčius kalba, mimika ir judesiais.
Personažo kūrimas. Aiškinasi, kaip kuriamas personažas [...] pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą pasirenka bei panaudoja personažą charakterizuojančias detales, judesius, kalbą.
B1.3. Išskiria stebėto teatrinio pavyzdžio teatrinės raiškos priemones (pvz., kalbą, judesius, dainavimą, šokį, šviesas, vaizdus), nurodo veiksmo vietą, laiką.
Kūrybos priemonės. Iš pateiktų pavyzdžių (ar pažiūrėję gyvą spektaklį) mokiniai susipažįsta ir aptaria teatrinės raiškos ir kūrybos priemones ( [...] tekstą – dramaturgo darbą).
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į ištisinį veiksmą ir personažo charakterį; tikslingai ir išradingai veikia keičiantis aplinkybėms ir situacijoms.
Etiudo kūrimas ir atlikimas. Mokiniai išbando žodinio pasakojimo formą, pasakojimo kūrimą [...].
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į teatrinio kūrinio (sumanymo) formą, stilistinę visumą.
Formos, stiliaus, turinio dermė. Išsiaiškinama, kas yra stilistinė spektaklio visuma, formos ir turinio dermė šiuolaikiniame teatre, kaip kinta teatrinės priemonės priklausomai nuo kūrybinio sumanymo, vaidybos ir režisūros uždavinių. Įvertinamas kalbos elementų vaidmuo.
A1.3. Kuria vaidmenį, atsižvelgdamas į meninio projekto uždavinius ir tikslą, meninį sprendimą, idėją, problemą.
Eksplikacija. Mokiniai supažindinami su meninio projekto kūrimo etapais, režisūrine (kūrinio) eksplikacija, scenarijaus kūrimu. Kalbos, judesio, mimikos, įtaigos svarba.
Fizinis ugdymas
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis žaidžiant ir reikšti džiaugsmą žodiniais ar nežodiniais būdais, geba save nuraminti po nesėkmių.
Olimpinės vertybės. [...] Mokomasi bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje gebėjimų, vadovautis komandinių žaidimų taisyklėmis, atpažinti komunikavimo žaidimo metu signalus (švilpuko, gestų ir kitus).
C1.3. Geba derinti savo veiksmus su komandos draugais ir tinkamai komunikuoja su varžovais; geba džiaugtis tobulėjimo galimybėmis po nesėkmių.
Olimpinės vertybės. Ugdomos nuostatos vadovautis olimpinėmis vertybėmis – derinti savo veiksmus su komandos draugais, teikti prioritetą komandiniam žaidimui prieš individualius pasiekimus. [...]
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis ginčytinose situacijose; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtumus; reflektuoja tobulėjimo galimybes remdamiesi šalies ar vietos sportininkų pavyzdžiais.
Draugystė. [...] Bendravimas ir taisyklės. Mokomasi sporto terminologijos: sąvokų, simbolių, signalų. [...]
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis ginčytinose situacijose; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtumus; reflektuoja tobulėjimo galimybes remdamiesi šalies ar vietos sportininkų pavyzdžiais.
Pagarba. Mokomasi tinkamais žodžiais įvardijant rezultatą rodyti pagarbą tiek savo, tiek kitų pastangoms ir pasiekimams. [...] Įtvirtinamas taisyklingas sporto terminologijos sąvokų, simbolių, signalų vartojimas.
A1.3. Reflektuoja atliekamo lokomocinio judesio komponentus ir efektyvumą derinyje su kitais judesiais; reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą; reflektuoja manipuliacinių ir kitų judesių derinio efektyvumą įvairiuose kontekstuose.
Judesių biomechanika. [...] Reflektuojamas funkcinių judesių ir jų derinių efektyvumas kasdienėse veiklose.
A1.3. Reflektuoja atliekamo lokomocinio judesio komponentus ir efektyvumą derinyje su kitais judesiais; reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą; reflektuoja manipuliacinių ir kitų judesių derinio efektyvumą įvairiuose kontekstuose.
Judesių efektyvumo įsivertinimas. Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomaciniais ir nelokomaciniais judesiais. [...]
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis žaidžiant ir reikšti džiaugsmą žodiniais ar nežodiniais būdais, geba save nuraminti po nesėkmių.
Olimpinės vertybės. [...] Mokomasi bendravimo ir bendradarbiavimo komandoje gebėjimų, vadovautis komandinių žaidimų taisyklėmis, atpažinti komunikavimo žaidimo metu signalus (švilpuko, gestų ir kitus).
C1.3. Geba derinti savo veiksmus su komandos draugais ir tinkamai komunikuoja su varžovais; geba džiaugtis tobulėjimo galimybėmis po nesėkmių.
Olimpinės vertybės. Ugdomos nuostatos vadovautis olimpinėmis vertybėmis – derinti savo veiksmus su komandos draugais, teikti prioritetą komandiniam žaidimui prieš individualius pasiekimus. [...]
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis ginčytinose situacijose; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtumus; reflektuoja tobulėjimo galimybes remdamiesi šalies ar vietos sportininkų pavyzdžiais.
Draugystė. [...] Bendravimas ir taisyklės. Mokomasi sporto terminologijos: sąvokų, simbolių, signalų. [...]
C1.3. Geba vadovautis taisyklėmis ginčytinose situacijose; empatiškai priima savo ir kitų fizinio pajėgumo skirtumus; reflektuoja tobulėjimo galimybes remdamiesi šalies ar vietos sportininkų pavyzdžiais.
Pagarba. Mokomasi tinkamais žodžiais įvardijant rezultatą rodyti pagarbą tiek savo, tiek kitų pastangoms ir pasiekimams. [...] Įtvirtinamas taisyklingas sporto terminologijos sąvokų, simbolių, signalų vartojimas.
A1.3. Reflektuoja atliekamo lokomocinio judesio komponentus ir efektyvumą derinyje su kitais judesiais; reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą; reflektuoja manipuliacinių ir kitų judesių derinio efektyvumą įvairiuose kontekstuose.
Judesių biomechanika. [...] Reflektuojamas funkcinių judesių ir jų derinių efektyvumas kasdienėse veiklose.
A1.3. Reflektuoja atliekamo lokomocinio judesio komponentus ir efektyvumą derinyje su kitais judesiais; reflektuoja atliekamą nelokomocinį judesį deriniuose su kitais judesiais ir derinio atlikimo efektyvumą; reflektuoja manipuliacinių ir kitų judesių derinio efektyvumą įvairiuose kontekstuose.
Judesių efektyvumo įsivertinimas. Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomaciniais ir nelokomaciniais judesiais. [...]
Menų istorija
A2. Pateikdamas pavyzdžių aiškina pagrindinius meno kūrinių ar artefaktų raiškos bruožus ir priemones, apibūdina ir analizuoja meno kūrinio detales, interpretuoja jo meninius, kūrybinius, idėjinius sprendimus bei sociokultūrinius aspektus.
Simbolizmas. Analizuojamos ir tyrinėjamos simbolizmo – literatūros ir vaizduojamosios dailės sąjūdžio, naudojančio simbolius kaip raiškos priemones, susiformavimo priežastys, išskiriami ir pristatomi pasaulyje žymiausi kūriniai bei jų kūrėjai Analizuojamas ir aptariamas Lietuvos simbolisto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinis palikimas bei jo sąsajos su gamta ir gimtąja kalba.
Dailė
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Meninės idėjos. Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
A1.3. Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...] Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams [...].
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ar skaitmeninius vaizdus.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...]. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. [...].
A1.3. [...] Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...] Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.
B2.3. Apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir ypatumus, išsako, kas jį sudomino.
Dailės rūšys. Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. [...].
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą.
Kultūrinis paveldas. Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. [...].
A4.3. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. [...].
Dailės rūšys. [...]. Šriftas. Spausdintinė knyga.[...].
B2.3. Apibūdina dailės kūrinių keliamą įspūdį, nuotaiką, išsako savo nuomonę, ką autoriai norėjo pavaizduoti.
Meninės idėjos. Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
A1.3. Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...] Mokosi užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, pristatyti savo kūrinius klasės draugams [...].
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. Kiekvienam savo kūriniui užrašo metriką (vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą). Kuria savo ar klasės draugų parodos kvietimą, plakatą, derina pieštus ar skaitmeninius vaizdus.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...]. Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, pristatyti savo kūrinius klasės draugams, dalyvauti ugdymo įstaigos parodėlėse.
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. [...].
A1.3. [...] Per patrauklią kūrybinę veiklą, eskizų piešimą paaiškina savitą idėją, sudominusią temą artimoje aplinkoje ar meno kūrinyje, kokią dailės techniką pasirinks jos įgyvendinimui.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...] Skatinami visada užrašyti savo kūrinio metriką: vardą, pavardę, klasę, sukūrimo datą, pavadinimą, atlikimo techniką.
B2.3. Apibūdina ir palygina Lietuvos, Europos ir neeuropietiškų kultūrų kūrinių spalvų, linijų ir erdvinių formų įvairovę ir ypatumus, išsako, kas jį sudomino.
Dailės rūšys. Vaizduojamoji ir taikomoji dekoratyvinė dailė. Teatro dailė. [...].
C2.3. Tyrinėja ir apibūdina artimiausios aplinkos gamtos ir kultūros paminklų vertę, vietos bendruomenės etnokultūrines tradicijas ir papročius. Apibūdina Lietuvos gamtos unikalumą, liaudies meno autentiškumą, etnokultūrinių tradicijų išskirtinumą.
Kultūrinis paveldas. Architektūros paminklai Lietuvoje ir Europoje. Pastatų paskirtis. Aptariama vertė ir išsaugojimo svarba. [...].
A4.3. Kuria vizualiąją mokyklos informaciją, naudoja skaitmeninį turinį. [...].
Dailės rūšys. [...]. Šriftas. Spausdintinė knyga.[...].
Gyvenimo įgūdžiai
A1.3. Papasakoja apie įvairias situacijas ir tai, kokias emocijas jose gali jausti, išskiria emocijų intensyvumą, apibūdina ryšį tarp jausmų, žodžių ir kūno kalbos. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Toliau plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, įvairiose situacijose mokosi atpažinti emocijas, jas sieti su žodžiais ir kūno kalba, įvardyti jų intensyvumą, apibūdinti teigiamas, neigiamas, sudėtingas, mokosi naujų emocijų valdymo strategijų. [...]
B1.3. Išklauso iki galo kalbantįjį, atpažįsta ir paaiškina, kodėl svarbu rodyti gero klausymo įgūdžius, reaguoja, jeigu reikia kam nors emocinės paramos.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Stebi ir tyrinėja kitų patiriamas emocijas ir mokosi išreikšti susirūpinimą, kai mano, kad kam nors klasėje reikia emocinės paramos. Mokosi išklausyti iki galo, perfrazuojant kito išsakytus žodžius, išreiškiant domėjimąsi kito pasakymu ir reaguojant išsakyti palaikymo žodžius. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Diskutuoja, kokias taisykles gali kurti patys ir kam jos reikalingos, kuria draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. [...]
A1.3. [...] Atpažįsta ir įvardija fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] aiškinasi emocijų ir jausmų sąvokas. [...]
B1.3. Iš žodinių ir nežodinių užuominų paaiškina kito žmogaus jauseną ir tinkamai į ją reaguoja, įvardija, pateikia abipusės pagarbos pavyzdžius, pagarbiai elgiasi.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Tyrinėja žodines ir nežodines užuominas, kurios atskleidžia kito žmogaus jauseną ir mokosi į ją tinkamai reaguoti. Analizuoja ir mokosi apibūdinti gebančio bendrauti asmens savybes, konstruktyviai reaguoti į kritiką apie atliktą darbą, veiklą ar elgesį. Nagrinėja, kas yra abipusė žmonių pagarba, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. [...]
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] analizuoja įvairius viešose vietose matomus simbolius ir kaip taisyklės atspindi vertybes (pvz., nurodymai saugoti žolę, gėles, paminklus, laikytis tylos ir pan.). [...]
D1.3. [...] vardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą.
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi atpažinti įspėjančius apie pavojų ženklus (draudžiamieji, įspėjamieji, įpareigojamieji ir nurodomieji ženklai), paaiškina ir, jeigu galima, pademonstruoja, kaip reikia elgtis juos pastebėjus, diskutuoja apie jų laikymosi svarbą ir galimas pasekmes. [...]
A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus ir panašumus, diskutuoja, kodėl kai kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, aiškinasi skirtumo tarp asmens patiriamos emocijos ir kitų emocijos išraiškos lūkesčių svarbą. [...]
B1.3. Paaiškina, kas yra empatiškumas, pateikia pavyzdžių, kaip elgesys daro teigiamą arba neigiamą poveikį kito asmens emocijoms, pagrindžia, kodėl svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Analizuoja, kas yra empatiškumas ir kaip jis padeda stiprinti tarpusavio santykius ir kitų priėmimą, nagrinėja situacijas, kuriose jų elgesys padarė teigiamą ar neigiamą įtaką kito asmens emocijoms. [...] Reflektuoja ir apibūdina, koks grupės narių elgesys padėjo pasiekti rezultatų, ir reflektuoja apie grupės narių indėlį siekiant bendro darbo tikslo. [...]
D1.3. [...] Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Diskutuoja, kokie socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės veikti ir priimti atsakingus sprendimus ekstremaliose situacijose (pvz., emocijų valdymas, nusiraminimas, sprendimų priėmimas, pasekmių įvertinimas, pagalbos prašymas ir kt.). [...]
A1.3. Paaiškina, kokiose situacijose neįmanoma pakeisti emocijų, todėl svarbu koncentruotis į kitus dalykus [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuodami įvairias situacijas, aiškinasi, kodėl toje pačioje situacijoje žmonės jaučia skirtingas emocijas, kokiose situacijose negalima nieko pakeisti ir kodėl svarbu susikoncentruoti į kitus dalykus. [...]
B1.3. Paaiškina, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, pademonstruoja, kaip paaiškinti „ketinimas – poveikis“, ir bendraudamas rodo abipusę pagarbą.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Diskutuoja, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, mokydamiesi išreikšti kitam jausmus ir paaiškinti, kaip tinkamai atliepti kito asmens rodomus jausmus, diskutuoja apie santykių ir kitam jaučiamų jausmų įvairovę. Tyrinėja ir mokosi palyginti ir paaiškinti, kas yra „ketinimas – poveikis“ ir abipusė pagarba, analizuodami įvairias konfliktines situacijas, mokosi perfrazuojant konfliktuojančių pusių argumentus atpažinti ir įvardyti faktus ir ketinimus. [...]
D2.3. Paaiškina, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškina, kas yra nėštumas, jo planavimas, kokie yra fiziniai, socialiniai ir emociniai planuoto ir neplanuoto nėštumo aspektai, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai ir atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės. [...]
A1.3. Pasirenka ir paaiškina, kokias parenka žalos nedarančias reagavimo į problemą reakcijas, apibūdina, kuriose situacijose reikia daugiau savitvardos, ir geba susitvardyti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Mokosi išreikšti sudėtingas emocijas, atpažinti situacijas, kai svarbu paprašyti pagalbos, pasirinkti saugius ir žalos nedarančius reagavimo į problemą būdus, analizuoja situacijas, kuriose reikia didesnės savitvardos, ir mokosi ją stiprinti. [...]
B1.3. Paaiškina, kaip poreikių nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Mokosi atpažinti kitų patiriamas neigiamas emocijas ir konstruktyviai į jas reaguoti nesiekdami jų „pataisyti“, tyrinėja žmonių poreikius ir kaip jų nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu. Lygina atviro ir uždaro tipo klausimų skirtumus, tyrinėja, kurie skatina aktyvų klausymąsi ir sudaro sąlygas įsigilinti į kalbančiojo požiūrį ir nuomonę ar nuostatas, mokosi formuluoti atviro tipo klausimus, kad paskatintų kitus pasisakyti. [...]
D1.3. Pateikia pasiūlymų, kaip sukurti emociškai saugią mokymosi ir darbo aplinką, įvardija priežastis ir požymius, kaip atpažinti smurtą namų, mokymosi ir darbo vietoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. Diskutuoja apie emociškai saugios aplinkos gyvenimui, mokymuisi, darbui svarbą, mokosi atpažinti požymius, įvairiose situacijose, mokyklos aplinkoje esančius pavojus, atlikti rizikos vertinimą. [...]
A1.3. Papasakoja apie įvairias situacijas ir tai, kokias emocijas jose gali jausti, išskiria emocijų intensyvumą, apibūdina ryšį tarp jausmų, žodžių ir kūno kalbos. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Toliau plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, įvairiose situacijose mokosi atpažinti emocijas, jas sieti su žodžiais ir kūno kalba, įvardyti jų intensyvumą, apibūdinti teigiamas, neigiamas, sudėtingas, mokosi naujų emocijų valdymo strategijų. [...]
B1.3. Išklauso iki galo kalbantįjį, atpažįsta ir paaiškina, kodėl svarbu rodyti gero klausymo įgūdžius, reaguoja, jeigu reikia kam nors emocinės paramos.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Stebi ir tyrinėja kitų patiriamas emocijas ir mokosi išreikšti susirūpinimą, kai mano, kad kam nors klasėje reikia emocinės paramos. Mokosi išklausyti iki galo, perfrazuojant kito išsakytus žodžius, išreiškiant domėjimąsi kito pasakymu ir reaguojant išsakyti palaikymo žodžius. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra sąžiningumas, atsakomybės ir pagarba, pateikia pavyzdžių, kokiose situacijose ir kaip galima šias savo savybes pademonstruoti, ir veikia sąžiningai, atsakingai ir pagarbiai.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Diskutuoja, kokias taisykles gali kurti patys ir kam jos reikalingos, kuria draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. [...]
A1.3. [...] Atpažįsta ir įvardija fizinius pojūčius ir emocijas, kurie rodo grėsmę keliantį pavojų ar nerimą [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] aiškinasi emocijų ir jausmų sąvokas. [...]
B1.3. Iš žodinių ir nežodinių užuominų paaiškina kito žmogaus jauseną ir tinkamai į ją reaguoja, įvardija, pateikia abipusės pagarbos pavyzdžius, pagarbiai elgiasi.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Tyrinėja žodines ir nežodines užuominas, kurios atskleidžia kito žmogaus jauseną ir mokosi į ją tinkamai reaguoti. Analizuoja ir mokosi apibūdinti gebančio bendrauti asmens savybes, konstruktyviai reaguoti į kritiką apie atliktą darbą, veiklą ar elgesį. Nagrinėja, kas yra abipusė žmonių pagarba, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. [...]
C1.3. Paaiškina, kaip atsispirti provokacijai pažeisti taisykles, kaip reaguoti ir į ką kreiptis, jeigu nežino, kaip pasielgti
Atsakingi sprendimai ir elgesys. [...] analizuoja įvairius viešose vietose matomus simbolius ir kaip taisyklės atspindi vertybes (pvz., nurodymai saugoti žolę, gėles, paminklus, laikytis tylos ir pan.). [...]
D1.3. [...] vardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą.
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi atpažinti įspėjančius apie pavojų ženklus (draudžiamieji, įspėjamieji, įpareigojamieji ir nurodomieji ženklai), paaiškina ir, jeigu galima, pademonstruoja, kaip reikia elgtis juos pastebėjus, diskutuoja apie jų laikymosi svarbą ir galimas pasekmes. [...]
A1.3. Paaiškina, kodėl kai kurioms emocijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir kaip emocijų raiškos lūkestis padeda jas sureguliuoti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuoja emocijas (pvz., baimė ir pyktis, gėda ir liūdesys), jų skirtumus ir panašumus, diskutuoja, kodėl kai kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, aiškinasi skirtumo tarp asmens patiriamos emocijos ir kitų emocijos išraiškos lūkesčių svarbą. [...]
B1.3. Paaiškina, kas yra empatiškumas, pateikia pavyzdžių, kaip elgesys daro teigiamą arba neigiamą poveikį kito asmens emocijoms, pagrindžia, kodėl svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Analizuoja, kas yra empatiškumas ir kaip jis padeda stiprinti tarpusavio santykius ir kitų priėmimą, nagrinėja situacijas, kuriose jų elgesys padarė teigiamą ar neigiamą įtaką kito asmens emocijoms. [...] Reflektuoja ir apibūdina, koks grupės narių elgesys padėjo pasiekti rezultatų, ir reflektuoja apie grupės narių indėlį siekiant bendro darbo tikslo. [...]
D1.3. [...] Paaiškina, kokie įgūdžiai padės priimti tinkamus, sveikatą, gyvybę ir turtą saugančius sprendimus ir tinkamai elgtis gaisro, skendimo, savo ir kito gelbėjimo situacijoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Diskutuoja, kokie socialiniai ir emociniai įgūdžiai padės veikti ir priimti atsakingus sprendimus ekstremaliose situacijose (pvz., emocijų valdymas, nusiraminimas, sprendimų priėmimas, pasekmių įvertinimas, pagalbos prašymas ir kt.). [...]
A1.3. Paaiškina, kokiose situacijose neįmanoma pakeisti emocijų, todėl svarbu koncentruotis į kitus dalykus [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Analizuodami įvairias situacijas, aiškinasi, kodėl toje pačioje situacijoje žmonės jaučia skirtingas emocijas, kokiose situacijose negalima nieko pakeisti ir kodėl svarbu susikoncentruoti į kitus dalykus. [...]
B1.3. Paaiškina, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, pademonstruoja, kaip paaiškinti „ketinimas – poveikis“, ir bendraudamas rodo abipusę pagarbą.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Diskutuoja, kaip supranta žodžius „priimti kito emocijas“, mokydamiesi išreikšti kitam jausmus ir paaiškinti, kaip tinkamai atliepti kito asmens rodomus jausmus, diskutuoja apie santykių ir kitam jaučiamų jausmų įvairovę. Tyrinėja ir mokosi palyginti ir paaiškinti, kas yra „ketinimas – poveikis“ ir abipusė pagarba, analizuodami įvairias konfliktines situacijas, mokosi perfrazuojant konfliktuojančių pusių argumentus atpažinti ir įvardyti faktus ir ketinimus. [...]
D2.3. Paaiškina, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškina, kas yra nėštumas, jo planavimas, kokie yra fiziniai, socialiniai ir emociniai planuoto ir neplanuoto nėštumo aspektai, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai ir atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės. [...]
A1.3. Pasirenka ir paaiškina, kokias parenka žalos nedarančias reagavimo į problemą reakcijas, apibūdina, kuriose situacijose reikia daugiau savitvardos, ir geba susitvardyti. [...]
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. Mokosi išreikšti sudėtingas emocijas, atpažinti situacijas, kai svarbu paprašyti pagalbos, pasirinkti saugius ir žalos nedarančius reagavimo į problemą būdus, analizuoja situacijas, kuriose reikia didesnės savitvardos, ir mokosi ją stiprinti. [...]
B1.3. Paaiškina, kaip poreikių nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu.
Santykiai ir bendradarbiavimas. Mokosi atpažinti kitų patiriamas neigiamas emocijas ir konstruktyviai į jas reaguoti nesiekdami jų „pataisyti“, tyrinėja žmonių poreikius ir kaip jų nepatenkinimas siejasi su mintimis, emocijomis ir elgesiu. Lygina atviro ir uždaro tipo klausimų skirtumus, tyrinėja, kurie skatina aktyvų klausymąsi ir sudaro sąlygas įsigilinti į kalbančiojo požiūrį ir nuomonę ar nuostatas, mokosi formuluoti atviro tipo klausimus, kad paskatintų kitus pasisakyti. [...]
D1.3. Pateikia pasiūlymų, kaip sukurti emociškai saugią mokymosi ir darbo aplinką, įvardija priežastis ir požymius, kaip atpažinti smurtą namų, mokymosi ir darbo vietoje. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. Diskutuoja apie emociškai saugios aplinkos gyvenimui, mokymuisi, darbui svarbą, mokosi atpažinti požymius, įvairiose situacijose, mokyklos aplinkoje esančius pavojus, atlikti rizikos vertinimą. [...]
Šokis
A3.3. Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje.
Šokio raiškos pristatymas. [...] Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio raiškos refleksija. Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). [...].
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. [...].
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio raiškos refleksija. [...]. Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę. [...].
A4.3. Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus.
Šokio raiškos refleksija. Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. [...].
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
C3.3. Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo nuostatas, kultūrinius poreikius ir meninį skonį, susiedamas su asmenine patirtimi.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi suprasti ir paaiškinti šokio mokymo(si) reikšmę, siekiant ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, pagarbaus bendravimo nuostatas, dalyvavimo kultūroje poreikį. [...]. Lygina savo ir kitų nuomonę apie šokį, aiškinasi, kas turi įtakos skirtingoms nuomonėms (patirtis, socialinis sluoksnis, interesai, išsilavinimas).
A3.3. Individualiai ar su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus.
Šokio raiškos pristatymas. [...]. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.
C3.3. Aptaria šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.
B2.3. Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio raiškos refleksija. Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse).
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. [...].
C3.3. Analizuoja šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, pagrįsdamas asmeninės patirties pavyzdžiais.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.
A3.3. Kartu su kitais įgyvendina pasiūlytą šokio veiklos epizodą klasės ar mokyklos renginyje.
Šokio raiškos pristatymas. [...] Mokiniai aptaria žiūrovo elgesio taisykles, pasakoja apie savo apsilankymus teatruose, koncertuose, šokio šventėse.
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio raiškos refleksija. Mokiniai aptaria savo šokio patirtį, apmąstydami savo šokio raiškos pokyčius (pvz., anksčiau man sunkiai sekėsi atlikti tą judesį, o dabar jau galiu lengvai jį atlikti). [...].
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi paaiškinti savo atliekamo ar kuriamo šokio temą ar pagrindinę mintį ir nuotaiką. [...].
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio raiškos refleksija. [...]. Žodžiu ar raštu apmąsto savo patirtį ir numato artimiausią šokio mokymo(si) perspektyvą (pvz., ko norėtų išmokti per kitą pamoką, semestrą, per kitus mokslo metus, gal norėtų mokytis papildomai būrelyje).
B2.3. Paaiškina savo sukurto ir (kaip suprato) stebėto ar atlikto šokio temą ir nuotaiką, padedamas pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi išsakyti šokio sukeltus įspūdžius ir išgyvenimus, patirtus atliekant ar kuriant šokį. Mokosi pagrįsti savo įžvalgas ir nuomonę, tinkamai vartoti šokio sąvokas (judesys, erdvė, ritmas, tempas, nuotaika, šokėjai, choreografas) ir taikyti vertinimo kriterijus (išraiškingas, įdomus, linksmas, nuobodus). Mokosi išklausyti kitų ir diskutuoti, pagrįsdami savo nuomonę. [...].
A4.3. Analizuoja ir įsivertina šokio patirtį ir pasiekimus, išsikeldamas šokio mokymo(si) tikslus.
Šokio raiškos refleksija. Mokosi analizuoti ir įsivertinti savo šokio patirtį ir pasiekimus, įvardyti siekiamus tolimesnio šokio mokymo(si) tikslus, racionaliai paskirstyti kitų mokymo(si) etapų (planavimo, veikimo, apmąstymų) laiką. [...].
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Aiškinasi žiūrovo meninės ir asmeninės patirties įtaką suvokiant šokio kūrinį (kodėl žmonės skirtingai supranta šokio kūrinius). Mokosi pagrįsti savo įžvalgas, vartodami šokio sąvokas (šokio dramaturgija, šokio žanrai ir stiliai), remdamiesi šokio kritikų straipsniais ir asmenine patirtimi.
C3.3. Paaiškina šokio naudą, ugdantis sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo nuostatas, kultūrinius poreikius ir meninį skonį, susiedamas su asmenine patirtimi.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi suprasti ir paaiškinti šokio mokymo(si) reikšmę, siekiant ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, pagarbaus bendravimo nuostatas, dalyvavimo kultūroje poreikį. [...]. Lygina savo ir kitų nuomonę apie šokį, aiškinasi, kas turi įtakos skirtingoms nuomonėms (patirtis, socialinis sluoksnis, interesai, išsilavinimas).
A3.3. Individualiai ar su grupe organizuoja šokio veiklos pristatymą klasės ar mokyklos renginyje ar skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaudamas ir planuodamas įvairius veiklos etapus.
Šokio raiškos pristatymas. [...]. Rengia pristatymų aptarimus, kviečiasi ir diskutuoja su išorės vertintojais (kitų klasių mokiniais, kitų dalykų mokytojais), analizuoja sėkmes ir nesėkmes.
C3.3. Aptaria šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, susiedamas su asmenine patirtimi.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Per diskusijas mokosi suprasti ir įvertinti psichofizinės ir emocinės šokio veiklos patirties reikšmę formuojant asmenybės saviugdą ir vertybes.
B2.3. Analizuoja ir palygina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto šokio perteikiamas prasmes ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio raiškos refleksija. Mokosi apmąstyti, analizuoti ir įsivertinti įvairiais būdais įgytą (per šokio pamokas, lankantis šokio renginiuose (spektakliuose, festivaliuose, šventėse).
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas argumentuotai vertina stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina skirtingas nuomones ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio idėja, šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografija, dramaturgija, interpretacija, improvizacija ir kt.), vertindami šokio kūrinius ir išsakydami savo nuomonę, mokosi palyginti savo ir šokio kritikų vertinimus. [...].
C3.3. Analizuoja šokio veiklos teikiamos emocinės ir kinestetinės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai ir vertybių formavimuisi, pagrįsdamas asmeninės patirties pavyzdžiais.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Per diskusijas mokosi suprasti, analizuoti ir įsivertinti šokio veiklos patirties psichologinę ir fizinę reikšmę formuojantis asmenybės saviugdai ir vertybėms.
Filosofija
Filosofijos ištakos (termino išaiškinimas; prieiga prie filosofijos; filosofijos ištakos; pamatiniai I. Kanto klausimai). [...] filosofijos sąvokos reikšmė [...]
Etika
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus? [...] Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? [...] Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. [...]
Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...] Mokosi dialogu aptarti savo problemas. Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai? [...]
Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...] Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. [...]
Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. […] Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]
Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia. […]
Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė? […] Su kokiais literatūros ar istorijos veikėjais norėtum draugauti? […]
Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? […] Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]
Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus? [...] Mokosi diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. [...]
Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? [...] Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. [...]
Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? [...] Mokosi dialogu aptarti savo problemas. Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai? [...]
Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? [...] Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. [...]
Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. […] Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]
Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]
Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia. […]
Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė? […] Su kokiais literatūros ar istorijos veikėjais norėtum draugauti? […]
Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? […] Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. […]
Etninė kultūra
Žmogus, šeima, giminė. Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. [...]
Gimtinė ir namai. Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. [...]
Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. [...]
Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. [...] Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...]
Tradicinė architektūra ir papročiai. Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. [...] Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. [...]
Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus [...].
Tarmių įvairovė. Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Tyrinėja sakytinio [...] folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.
Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. [...]
Sakytinė ir muzikinė kūryba. Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. [...]
Žmogus, šeima, giminė. Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis. [...]
Gimtinė ir namai. Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. [...]
Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje. Mokiniai nagrinėja tautosaką apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai seka pasakas be galo, gyvulines ir buitines pasakas, dainuoja liaudies dainas. Žaidžia spėjimo, dialoginius, dainuojamuosius vaikų žaidimus, kuria vaidinimus etnokultūrine tematika. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. [...]
Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės. [...] Diskutuoja apie tarmių tradicijos tęstinumą, pateikia tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžių. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai išskiria sakmių, padavimų ir legendų ypatybes, pateikia žanro pavyzdžių. Aiškinasi tarmės, patarmės ir šnektos sampratas. Lankydamiesi įvairiuose etnokultūros, folkloro renginiuose, klausydami įrašų, mokiniai susipažįsta su įvairių Lietuvos regionų dainomis ir kita liaudies kūryba, apibūdina jų regioninius bruožus, atlieka pasirinktus pavyzdžius. Išsamiau nagrinėja karinių-istorinių dainų žanrą. Aiškinasi ir nusako sutartinių pagrindinius bruožus ir atlikimo įvairovę (dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios ir žaidžiamosios), klausosi jų įrašų, atlieka pasirinktus pavyzdžius. [...]
Tradicinė architektūra ir papročiai. Mokiniai susipažįsta su namų statybos, įkurtuvių papročiais ir apeigomis, aiškinasi įvairių statinių ar jų dalių paskirtį, simbolines reikšmes. Nagrinėja dainuojamąją ir smulkiąją tautosaką apie namus, juose esančius daiktus, sodybos aplinką. [...]
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. [...] Mokiniai analizuoja pasakojamosios ir retorinės tautosakos įvairovę. Apibūdina mitus ir mitologines dainas. [...]
Liaudies kūrybos kaupimas ir kaita. Mokiniai aptaria tautosakos užrašymo istoriją, sukauptus folkloro ir tarmių archyvus [...].
Tarmių įvairovė. Mokiniai pristato tarmių, patarmių ir šnektų įvairovę Lietuvoje, apibūdina jų gyvąją tradiciją.
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Mokiniai analizuoja raudų ypatybes, paskirtį ir simbolizmą. Tyrinėja sakytinio [...] folkloro kūrybos formas, žanrų įvairovę, jų ypatumus ir kaitą, pasirinktus kūrinius atlieka, įtraukia į savo kūrybą.
Paprotinis elgesys. Įvairiuose šaltiniuose mokiniai analizuoja baltų paprotinį elgesį, įvertindami bendruomeninį sprendimų priėmimą per krivules, vyrų ir moterų santykius, pagarbą protėviams, teisingumo, darbštumo ir kitas svarbiausias vertybes. Tyrinėja šių vertybių atspindžius smulkiojoje ir pasakojamojoje tautosakoje, dainose, sutartinėse ir kitoje liaudies kūryboje. Interpretuoja lietuvių kalboje išsaugotas senąsias dorovinio mąstymo formas, palygindami žodžius ‚darna‘, ‚dermė‘, ‚dora‘ su kitais vertybinę prasmę turinčiais žodžiais – ‚darbas‘, ‚užderėjimas‘, ‚suderėjimas‘ ir kt. [...]
Sakytinė ir muzikinė kūryba. Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir analizuodami pavyzdžius, mokiniai samprotauja apie senos kilmės sakytinės tautosakos savitumą, simboliką ir vertę, dabartinę sklaidą. Tyrinėja kitus seniausius dainuojamosios tautosakos žanrus – raudas, karines-istorines, kalendorines ir darbo dainas, mokosi pasirinktas. [...]
Užsienio kalba (pirmoji)
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakal Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakal Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Matematika
B3.3. Atsirenka reikiamą informaciją iš 1–2 nurodytų šaltinių, kuria ir pristato paprastą matematinį pranešimą, naudodamasis pasiūlytomis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, formomis.
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.
Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus [...]
B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.
Figūros. Plokščiosios figūros.
Mokomasi remtis apibrėžimais ir įrodytais teiginiais, sprendžiant įvairius matematinio ir realaus konteksto uždavinius, [...].
B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.
B3.3. Atsirenka reikiamą informaciją iš 1–2 nurodytų šaltinių, kuria ir pristato paprastą matematinį pranešimą, naudodamasis pasiūlytomis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis, formomis.
Natūralieji ir sveikieji skaičiai.
Mokomasi kelti, kurti prasmingus klausimus [...]
B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.
Figūros. Plokščiosios figūros.
Mokomasi remtis apibrėžimais ir įrodytais teiginiais, sprendžiant įvairius matematinio ir realaus konteksto uždavinius, [...].
B2.3. Atpažįsta, apibrėžia, paprastais atvejais tiksliai ir tinkamai vartoja, taiko mokymo(si) turinyje išskirtus matematinius faktus – terminus, žymėjimą, objektus, įprastus algoritmus ir operacijas. Konsultuodamasis klasifikuoja matematinius faktus.
Evangelikų reformatų tikyba
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
Dievo gerumas.
Aptardami Biblijos istorijas ir savo kasdieniškas patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti Dievo gerumo apraiškas Šventajame Rašte ir kasdienybėje, padėkoti Dievui maldoje, o artimui – savo žodžiais ir veiksmais.
A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]
Dievas veikia istorijoje.
[...] ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. [...]
Bažnyčia, kaip Dievo šeima.
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]
Pokalbis su Dievu.
[...] Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.
Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.
Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai [...] samprotauja apie pažadų laikymosi, [...]
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
Nusakydami tai, kuo žavisi stebėdami gamtoje vykstančių natūralių procesų grožį, [...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
Atpirkimo istorija.
Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus [...]
Išėjimas.
[...] mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą [...]
Penkiaknygė.
Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. [...]
Rūpestingas Dievas.
[...] Samprotauja apie tai, kaip Dievas išreiškė rūpestį savo tauta, [...]
1–4 Dievo įsakymai.
Samprotauja apie 1–4 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime. Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui [...]. Mokosi atmintinai [...].
5–10 Dievo įsakymai.
Samprotauja apie 5–10 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime, [...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.
Biblijos studijavimo įrankiai.
[...] praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą [...]
Įvairių Bažnyčių šventės.
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.
Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje.
Skaitydami ištraukas iš Biblijos [...] Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis [...]
Laikas su Dievu.
[...] reflektyviai skaityti Šventąjį Raštą [...]
Dievo meilės išraiška.
Komentuoja, kaip Dievo rūstybė [...] Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties [...]
Malda.
[...] mokosi užrašyti savo asmenines maldas.
Krikščionis visuomeniniame gyvenime.
[...] Remdamiesi nagrinėtų Senajame ir Naujajame Testamente užrašytų maldų už valdžias pavyzdžiais, kuria savo maldas už jas.
Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą.
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]
Jausmų legalumas.
[...] Mokosi interpretuoti psalmių žodžius, kuria savo asmenines maldas.
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
[...] Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. [...]
Unikali Biblijos žinia.
Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: [...]
Dvasingumas kasdienybėje.
[...] Savarankiškai pasirenka asmeninių Biblijos studijų temas, jas fiksuoja, reflektuoja Biblijos skaitinių dienoraštyje.
Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas.
Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas.
Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys.
[...] Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.
Biblijos neklaidingumas.
[...] Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes [...]
Asmeninės Biblijos studijos.
[...] Analizuoja tikinčiųjų bendruomenės vaidmenį interpretuojant ir pritaikant Šventąjį Raštą kasdienybėje.
Biblijos interpretavimas.
[...] Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
Dievo gerumas.
Aptardami Biblijos istorijas ir savo kasdieniškas patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti Dievo gerumo apraiškas Šventajame Rašte ir kasdienybėje, padėkoti Dievui maldoje, o artimui – savo žodžiais ir veiksmais.
A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]
Dievas veikia istorijoje.
[...] ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. [...]
Bažnyčia, kaip Dievo šeima.
[...] ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį [...]
Pokalbis su Dievu.
[...] Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.
Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba.
Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai [...] samprotauja apie pažadų laikymosi, [...]
Dėkingumas Kūrėjui ir atsakomybė.
Nusakydami tai, kuo žavisi stebėdami gamtoje vykstančių natūralių procesų grožį, [...] ugdosi pagarbų ir atsakingą santykį su kūrinija.
A2.3. Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. [...]
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
D2.3. Savais ar išmoktais žodžiais išsako padėką ir prašymus Dievui. [...]
Atpirkimo istorija.
Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus [...]
Išėjimas.
[...] mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą [...]
Penkiaknygė.
Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. [...]
Rūpestingas Dievas.
[...] Samprotauja apie tai, kaip Dievas išreiškė rūpestį savo tauta, [...]
1–4 Dievo įsakymai.
Samprotauja apie 1–4 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime. Mokiniai mokosi savais žodžiais padėkoti Dievui [...]. Mokosi atmintinai [...].
5–10 Dievo įsakymai.
Samprotauja apie 5–10 Dievo įsakymų pritaikymą kasdieniame gyvenime, [...] Komentuoja, kuo svarbus ir kaip reiškiasi gerumas, dosnumas, nuolankumas kasdieniame gyvenime.
Biblijos studijavimo įrankiai.
[...] praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą [...]
Įvairių Bažnyčių šventės.
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.
Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje.
Skaitydami ištraukas iš Biblijos [...] Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis [...]
Laikas su Dievu.
[...] reflektyviai skaityti Šventąjį Raštą [...]
Dievo meilės išraiška.
Komentuoja, kaip Dievo rūstybė [...] Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties [...]
Malda.
[...] mokosi užrašyti savo asmenines maldas.
Krikščionis visuomeniniame gyvenime.
[...] Remdamiesi nagrinėtų Senajame ir Naujajame Testamente užrašytų maldų už valdžias pavyzdžiais, kuria savo maldas už jas.
Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą.
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]
Jausmų legalumas.
[...] Mokosi interpretuoti psalmių žodžius, kuria savo asmenines maldas.
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
[...] Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. [...]
Unikali Biblijos žinia.
Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: [...]
Dvasingumas kasdienybėje.
[...] Savarankiškai pasirenka asmeninių Biblijos studijų temas, jas fiksuoja, reflektuoja Biblijos skaitinių dienoraštyje.
Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas.
Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas.
Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys.
[...] Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.
Biblijos neklaidingumas.
[...] Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes [...]
Asmeninės Biblijos studijos.
[...] Analizuoja tikinčiųjų bendruomenės vaidmenį interpretuojant ir pritaikant Šventąjį Raštą kasdienybėje.
Biblijos interpretavimas.
[...] Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).
Katalikų tikyba
A1.3. Išskirdamas Bibliją, kaip ypatingą knygą, paaiškina skirtumus ir panašumus su kitomis knygomis, nurodo Biblijos Autorių ir autorius.
Šventasis Raštas – ypatinga knyga. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? […]
Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė. [...] Kaip rašome žodį „bažnyčia”? [...]
Kaip žmonės meldžiasi? […] Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan. […]
A3.3. Papasakoja apie žmogaus nusigręžimą nuo Dievo ir įvardija Dievo Išganymo pažadą.
A2.3. Skaitydamas Biblijos tekstą, suformuluoja teksto temą, aptaria atskleistas vertybes, susijusias su geriausiai jam pažįstamu kontekstu.
Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).
B1.3. Tikslingai ieško informacijos apie Jėzaus Asmenį ir misiją įvairiuose šaltiniuose.
A2.3. Apibūdina Biblijos tekstų literatūrinę, istorinę, dvasines prasmes, tyrinėja Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje .
Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).
A3.3. Tyrinėja biblinius reiškinius, vardus, simbolius analizuodami literatūros ir meno kūrinius.
A1.3. Papasakoja apie Biblijos užrašymo būdus, paaiškina jų privalumus ir trūkumus.
D1.3. Paaiškina ir pavaizduoja pagrindines maldos laikysenas.
A2.3. Pagal Šventojo Rašto nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Evangelijos ištraukas, siedamas jas su bibliniu kontekstu.
E1.3. Atpažįsta Dievo rūpestį žmogumi bibliniame tekste, pateikia pavyzdžių.
A1.3. Pavyzdžiais paaiškina žodžių ir dvasines prasmes Biblijoje. Atpažįsta Biblijoje esančią istorinio konteksto kalbą.
A2.3. Biblijos tekste atpažįsta tikėjimo žinią ir istorinį kontekstą, juos gretina, paaiškina sąsajas ir aktualumą.
A3.3. Paaiškina aplinkoje matomus biblinius simbolius, vardus ir reiškinius, susieja su Biblijos istorijomis, kelia probleminius klausimus.
A1.3. Išskirdamas Bibliją, kaip ypatingą knygą, paaiškina skirtumus ir panašumus su kitomis knygomis, nurodo Biblijos Autorių ir autorius.
Šventasis Raštas – ypatinga knyga. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? […]
Bažnyčia: pastatas ir bendruomenė. [...] Kaip rašome žodį „bažnyčia”? [...]
Kaip žmonės meldžiasi? […] Maldos laikysena, kaip suformuluoti maldą, prašymas sau ir kitiems reikalingos pagalbos ir pan. […]
A3.3. Papasakoja apie žmogaus nusigręžimą nuo Dievo ir įvardija Dievo Išganymo pažadą.
A2.3. Skaitydamas Biblijos tekstą, suformuluoja teksto temą, aptaria atskleistas vertybes, susijusias su geriausiai jam pažįstamu kontekstu.
Biblija kaip biblioteka. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? (Knygų skaičius, Biblijos kalbos).
B1.3. Tikslingai ieško informacijos apie Jėzaus Asmenį ir misiją įvairiuose šaltiniuose.
A2.3. Apibūdina Biblijos tekstų literatūrinę, istorinę, dvasines prasmes, tyrinėja Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje .
Biblijos interpretacija. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas – perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė...; pradžioje buvo Žodis...; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją? (Biblijos tekstų literatūrinė, istorinė analizė, dvasinė prasmė, mokslo ir tikėjimo sąsajos).
A3.3. Tyrinėja biblinius reiškinius, vardus, simbolius analizuodami literatūros ir meno kūrinius.
A1.3. Papasakoja apie Biblijos užrašymo būdus, paaiškina jų privalumus ir trūkumus.
D1.3. Paaiškina ir pavaizduoja pagrindines maldos laikysenas.
A2.3. Pagal Šventojo Rašto nuorodas suranda ir perskaito pateiktas Evangelijos ištraukas, siedamas jas su bibliniu kontekstu.
E1.3. Atpažįsta Dievo rūpestį žmogumi bibliniame tekste, pateikia pavyzdžių.
A1.3. Pavyzdžiais paaiškina žodžių ir dvasines prasmes Biblijoje. Atpažįsta Biblijoje esančią istorinio konteksto kalbą.
A2.3. Biblijos tekste atpažįsta tikėjimo žinią ir istorinį kontekstą, juos gretina, paaiškina sąsajas ir aktualumą.
A3.3. Paaiškina aplinkoje matomus biblinius simbolius, vardus ir reiškinius, susieja su Biblijos istorijomis, kelia probleminius klausimus.
Užsienio kalba (antroji)
Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Apie save (vardas, pavardė, amžius, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta ir kt.).
Kalbų pažinimas: kalbų šeima, kalbų grupė.
Kalbų pažinimas: kalbos atmainos, dialektai; kalbos reikšmė asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas.
B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.
A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas.
B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.
A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus.
C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.
C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.
A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus.
Dievas kalba man per Šventąjį Raštą. Mokausi pažinti Šventąjį Raštą, jį skaityti, jo klausytis ir suvokti, ką Dievas man kalba.
A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.
A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.
A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.
A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.
A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas.
B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.
A2.3. Perskaito ir kūrybiškai pristato biblinį tekstą. Pasakoja kelias Šventojo Rašto istorijas.
B3.3. Supranta ir pasako, kad tikėjimas ir protas leidžia giliau pažinti Dievo sukurtą pasaulį (ir angelus) ir patį Dievą.
A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus.
C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.
C1.3. Išvardija būdus, kaip gali aktyviau dalyvauti liturgijoje. Paaiškina svarbiausius liturgijos momentus.
A1.3. Apibūdina Biblijos užrašymo būdus ir paaiškina panašumus ir skirtumus.
Dievas kalba man per Šventąjį Raštą. Mokausi pažinti Šventąjį Raštą, jį skaityti, jo klausytis ir suvokti, ką Dievas man kalba.
A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.
A1.3. Atpažįsta Biblijos teksto žanrą, pasakotoją, apibūdina kontekstą.
A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.
A1.3. Pasirinktuose Biblijos tekstuose atpažįsta esančią istorinę konteksto kalbą.
Taikomosios technologijos
Maisto mokslo ir pramonės vystymosi tendencijos. [...] Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.
Maisto produktai, žaliavos ir priedai. [...]įvardina gaminių saugą, įvertina kokybę, etinius aplinkosaugos, darbo saugos reikalavimus įvairiuose maisto gamybos ir (ar) paslaugų tiekimo etapuose.
Maisto dizaino menas. [...] Aptaria ir įvertina netradicines maisto tiekimo formas ir būdus estetiniu, komunikabilumo ir reprezentatyvumo požiūriais.
Pasaulio virtuvės. [...] Paaiškina kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas.
Kulinarinis turizmas. [...] Aptaria pasaulio šalių kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas.
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. [...] Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. [...] Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.
Tradiciniai dailieji amatai. Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas [...].
Dailieji amatai ir verslai. Aptaria amatų verslo idėjas, pristato ir apibūdina organizavimo ypatumus [...].
Aprangos istorija. [...] Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].
Pasirinkto tekstilės objekto (-ų) istorija. [...] Išvardija patikimus informacijos šaltinius šia tema, juos korektiškai cituoja, komentuoja.
Gaminio ir (ar) produkto dizaino tendencijos. Aptaria gaminio ir (ar) produkto dizainą, pristato ir apibūdina meno, mokslo ir technikos aspektais.
Gaminio ir (ar) produkto dizaino objektai. [...] Aptaria gaminių gyvavimo etapus ir (ar) ciklus (gamybą, tiekimą, naudojimą ir utilizavimą) [...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms.
Technologijos
[...] Nagrinėjama informacija maisto produktų etiketėse (galiojimo terminai, svoris ir kt.), įvertinamas jos aktualumas priimant sprendimus perkant, sandėliuojant. Aptariamas maisto produktų pirkimo laikas (pavyzdžiui, prireikus, akcijų metu), dažnumas, kiekis, atsakingo vartojimo požymiai.
[...] Apibūdinami darbo procesai, skonio, vaizdo ir kitos produktų savybės
[...] Apibūdinami darbo procesai, vaizdo ir kitos savybės.
[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu (pavyzdžiui, augalo auginimu, audinio gaminimu, aliejaus spaudimu ir kt.), apibūdinama jų veikla. Susipažįstama su smulkiąja tautosaka apie liną ar jo apdirbimą.
[...] Aptariamas lino pritaikymo žmogaus reikmėms įvairiapusiškumas seniau ir dabar, profesijos ir amatai susiję su lino apdirbimu, produktų iš jo gaminimu ar pardavimu.
Išvardijamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (popieriaus, kartono ir kt.) fizinės savybės (pavyzdžiui, lengva, sunki, minkšta, kieta, tvari, lengvai apdirbama). Aptariamos gamtoje randamos (pavyzdžiui, akmenėliai, šiaudai) ir lengvai apdirbamos antrinės žaliavos (pavyzdžiui, iešmeliai, vienkartiniai indai ir įrankiai, gofro kartonas), jų panaudojimas.
[...] Apibūdinamos nesudėtingos konstrukcijos (pavyzdžiui, namas, tiltas, bokštas), įvardinami jų elementai (pavyzdžiui, siena, stogas, atrama, detalė).
[...] Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje.
Drabužių, tekstilės gaminių, avalynės etiketėse nagrinėjama sudėties, priežiūros ir kita informacija (tekstas, ženklai). [...]apibūdinami elementarūs drabužių ar avalynės priežiūros technologiniai procesai [...]. Įvardinamos ir palyginamos vaizdo ir kitos savybės, jų kaita procese, įvertinamas rezultatas.
[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.
[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Aptariamos stalo estetikos, kultūros ištakos, įdomioji istorija, tradicijos.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.
[...] Aptariamos konstrukcinių medžiagų rūšys, jų panaudojimo raida, savybių pritaikomumas praktiniams darbams. Įvardinamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (medienos, metalų ir jų lydinių) apdirbimo technologinės medžiagos.
[...] Įvardinami ir nagrinėjami konstrukcinių medžiagų rankiniai apdirbimo įrankiai, aptariama jų paskirtis ir panaudojimo būdai, pavyzdžiai, saugus darbas [...]
Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.
Aptariamos įvairios konstrukcinės medžiagos (mediena, metalai ir jų lydiniai, polimerinės konstrukcinės medžiagos), jų savybės, taikymo pavyzdžiai.
[...] Išskiriami ir aptariami žinomiausi Lietuvos ir kitų šalių konditerijos gaminiai, kepiniai. Nagrinėjami jų paplitimui ir modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.
[...] Aptariami patiekalo paplitimui, išlikimui ir jo modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.
[...] Aptariami inovatyvių sprendimų ir produktų patentai, intelektinės nuosavybės teisės ir apsaugos aspektai [...].
[...] Aptariamos mechanizmų rūšys, jų sandara, konstrukciniai elementai.
[...] Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės.
[...] Aptariamos elektros grandinės su integriniais grandynais, apibūdinamos jų savybės, charakteristikos [...]
[...] Aptariamas elektrinių ir elektroninių projektų kūrimas ir jų technologijos.
[...] Aptariama dizaino samprata, sritys, klasifikacija, raida, mokyklos. Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.
[...] Apibūdinami funkcionalaus gaminio (produkto, pavyzdžiui, baldų, buities gaminių) prototipo kūrimo etapai: koncepcija, idėja, modeliavimas ar prototipavimas, testavimas, koregavimas.
[...] Aptariamos gaminių (produktų) gamybai reikalingos priemonės, įrankiai, įranga, sistemos.
[...] Aptariamas mados dizainas. Analizuojamas ir aptariamas drabužių stilius, mados tendencijos, raida, pateikiami pavyzdžiai.
[...] Nagrinėjama informacija maisto produktų etiketėse (galiojimo terminai, svoris ir kt.), įvertinamas jos aktualumas priimant sprendimus perkant, sandėliuojant. Aptariamas maisto produktų pirkimo laikas (pavyzdžiui, prireikus, akcijų metu), dažnumas, kiekis, atsakingo vartojimo požymiai.
[...] Apibūdinami darbo procesai, skonio, vaizdo ir kitos produktų savybės
[...] Apibūdinami darbo procesai, vaizdo ir kitos savybės.
[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu (pavyzdžiui, augalo auginimu, audinio gaminimu, aliejaus spaudimu ir kt.), apibūdinama jų veikla. Susipažįstama su smulkiąja tautosaka apie liną ar jo apdirbimą.
[...] Aptariamas lino pritaikymo žmogaus reikmėms įvairiapusiškumas seniau ir dabar, profesijos ir amatai susiję su lino apdirbimu, produktų iš jo gaminimu ar pardavimu.
Išvardijamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (popieriaus, kartono ir kt.) fizinės savybės (pavyzdžiui, lengva, sunki, minkšta, kieta, tvari, lengvai apdirbama). Aptariamos gamtoje randamos (pavyzdžiui, akmenėliai, šiaudai) ir lengvai apdirbamos antrinės žaliavos (pavyzdžiui, iešmeliai, vienkartiniai indai ir įrankiai, gofro kartonas), jų panaudojimas.
[...] Apibūdinamos nesudėtingos konstrukcijos (pavyzdžiui, namas, tiltas, bokštas), įvardinami jų elementai (pavyzdžiui, siena, stogas, atrama, detalė).
[...] Atpažįsta ir apibūdina būdingus lietuviškus tradicinius ornamentus ir taiko juos savo kūryboje.
Drabužių, tekstilės gaminių, avalynės etiketėse nagrinėjama sudėties, priežiūros ir kita informacija (tekstas, ženklai). [...]apibūdinami elementarūs drabužių ar avalynės priežiūros technologiniai procesai [...]. Įvardinamos ir palyginamos vaizdo ir kitos savybės, jų kaita procese, įvertinamas rezultatas.
[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.
[...] Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras – klijuoti, rišti, pinti). Apibūdinamas konstrukcinių medžiagų integralumas (medžiagų derinimas remiantis konkrečiais pavyzdžiais).
[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.
[...] Aptariamos stalo estetikos, kultūros ištakos, įdomioji istorija, tradicijos.
[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai, apibūdinamos ir palyginamos jų savybės: paskirtis, forma, medžiaga, spalva, dizaino kaita.
[...] Aptariamos konstrukcinių medžiagų rūšys, jų panaudojimo raida, savybių pritaikomumas praktiniams darbams. Įvardinamos ir apibūdinamos konstrukcinių medžiagų (medienos, metalų ir jų lydinių) apdirbimo technologinės medžiagos.
[...] Įvardinami ir nagrinėjami konstrukcinių medžiagų rankiniai apdirbimo įrankiai, aptariama jų paskirtis ir panaudojimo būdai, pavyzdžiai, saugus darbas [...]
Išvardinamos ir apibūdinamos cheminių, mišrių pluoštų savybės ir (ar) charakteristikos, asortimentas, pritaikymo, perdirbimo galimybės.
Aptariamos įvairios konstrukcinės medžiagos (mediena, metalai ir jų lydiniai, polimerinės konstrukcinės medžiagos), jų savybės, taikymo pavyzdžiai.
[...] Išskiriami ir aptariami žinomiausi Lietuvos ir kitų šalių konditerijos gaminiai, kepiniai. Nagrinėjami jų paplitimui ir modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.
[...] Aptariami patiekalo paplitimui, išlikimui ir jo modifikacijoms įtaką darantys veiksniai.
[...] Aptariami inovatyvių sprendimų ir produktų patentai, intelektinės nuosavybės teisės ir apsaugos aspektai [...].
[...] Aptariamos mechanizmų rūšys, jų sandara, konstrukciniai elementai.
[...] Aptariamos inovatyvios įmonės (startuoliai) – šiuolaikinės technologijų, inovacijų ir verslumo laboratorijos, jų kūrimo galimybės.
[...] Aptariamos elektros grandinės su integriniais grandynais, apibūdinamos jų savybės, charakteristikos [...]
[...] Aptariamas elektrinių ir elektroninių projektų kūrimas ir jų technologijos.
[...] Aptariama dizaino samprata, sritys, klasifikacija, raida, mokyklos. Apibūdinamas ateities dizaino poreikis ir paskirtis, ekodizainas.
[...] Apibūdinami funkcionalaus gaminio (produkto, pavyzdžiui, baldų, buities gaminių) prototipo kūrimo etapai: koncepcija, idėja, modeliavimas ar prototipavimas, testavimas, koregavimas.
[...] Aptariamos gaminių (produktų) gamybai reikalingos priemonės, įrankiai, įranga, sistemos.
[...] Aptariamas mados dizainas. Analizuojamas ir aptariamas drabužių stilius, mados tendencijos, raida, pateikiami pavyzdžiai.
Inžinerinės technologijos
Aptariami ir nagrinėjami naujo produkto ar gaminio kūrimo etapai: problemos indentifikavimas, informacijos paieškos kryptys ar strategijos (naudojant ir užsienio kalbas) [...].
[...] Aptariama ir atliekama funkcinė, konstrukcinė, technologinė ir estetinė produkto ar gaminio, daiktinės aplinkos analizė.
Aptariami ir nagrinėjami inžinerinės grafikos reikalavimai, standartai (formatai, masteliai, linijos, matmenų žymėjimas ir pan.), pagrindiniai vaizdavimo principai ir būdai (stačiakampės projekcijos, pjūviai, kirtiniai, aksonometrinės projekcijos); braižomi mokomieji brėžiniai [...].
Aptariami ir nagrinėjami produkto ar gaminio gamybos technologiniai procesai, darbo operacijos, naudojami įrankiai, įranga, jų taikymo pavyzdžiai [...].
Aptariama ir nagrinėjama adityvi gamyba (3d spausdinimas) [...].
Aptariamos ir nagrinėjamos inžinerinės sistemos, jose vykstantys procesai, veikimo principai [...].
Aptariami fizikiniai dėsniai, matematiniai skaičiavimai, jų taikymo pavyzdžiai
[...] Aptariamos funkcijos, kuriamų produktų paskirtis.
Analizuojama visa reikalinga informacija, apie kuriamo produkto paskirtį, funkcijas, esamus analogus ir technologinius sprendimus, rinką, legaliai ją naudojamasi kūrybiniame procese [...].
[...] rengiama ir pateikiama projekto dokumentacija (eskizai, schemos, brėžiniai ir pan.) [...].
Aptariama statinių inžinerija, statinių konstrukcijų paskirtis, funkcijos ir tipai.
Aptariami statinių konstrukcijose taikomų matematinių ir fizikinių sąvokų, modelių, metodų ir ryšių pavyzdžiai, atliekama jų analizė, skaičiavimai.
Aptariami mechanikoje taikomų matematinių ir fizikinių sąvokų, modelių, metodų ir ryšių pavyzdžiai [...].
[...] Aptariami ir nagrinėjai elektroninės sistemos įvesties (jutikliai) ir išvesties komponentai, jų taikymo pavyzdžiai.
Aptariami ir nagrinėjami elektromechaniniai prietaisai: elektros varikliai, servo varikliai, žingsniniai varikliai, jų valdymo ir taikymo pavyzdžiai.
Aptariama energetikos inžinerija: energijos rūšys, gamybos, kaupimo ir perdavimo būdai; energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai [...].
[...] Aptariamos ekstremalios situacijos ir su jomis susiję veiksmai ar priemonės, kai ilgiau negu parą sutrinka arba nutrūksta elektros energijos tiekimas.
Aptariami energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai [...].
[...] Aptariamas energijos gavybos poveikis aplinkai.
Aptariama ir pasirenkama projekto tematika, nagrinėjama problema; analizuojama visa reikalinga informacija apie kuriamo produkto paskirtį, funkcijas, esamus analogus ir technologinius sprendimus, rinką, legaliai ja naudojamasi kūrybiniame procese [...].
Rengiama ir pateikiama projekto dokumentacija (eskizai, schemos, brėžiniai ir pan.) [...].
Istorija
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. [...] Apibūdinama paveldo sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Laiko suvokimas (II) ir skaičiavimas istorijos moksle. [...] Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai. [...] Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. [...] Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.
C1.3. Nurodo istorijos šaltinio tipą (pvz., rašytiniai, vaizdiniai) [...]
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Rašytiniai praeities pažinimo šaltiniai ir istorijos rašymas. [...] Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. [...] Apibūdinama heraldikos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. [...] Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. [...] Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Muziejus kaip praeities pažinimo vieta. [...] Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva iki valstybės. [...] Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. [...] Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. [...] Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. [...] Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). [...] Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. [...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. [...] Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. [...] Apibūdinama sovietmečio sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. [...] Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. [...] Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. [...] Apibrėžiamos naujausiųjų laikų, naujųjų laikų, proistorės, senovės, viduramžių sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. [...] Aptariamos dvaro, gatvinio kaimo, piliakalnio, rotušės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. [...] Apibūdinamos jūrinės valstybės, modernizmo, sostinės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. [...] Apibūdinama cerkvės, katalikybės, konfesijos, protestantizmo, sentikių, stačiatikybės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. [...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, kirchės, mečetės, romų, sinagogos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. [...] Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. Aiškinamasi Brailio rašto, dantiraščio, hieroglifų, inkunabulo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. [...] Aiškinamasi daraktoriaus, graždankos, jėzuitų, universiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. [...] Apibūdinama epidemijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. [...] Aiškinamasi Dainų šventės, operos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kultūros istorija (II): mados istorija. [...] Aptariamos baroko, gotikos, nacionalinio kostiumo, renesanso sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. [...] Aptariama amatininko sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. [...] Aiškinamasi industrijos sąvokos reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. [...] Aiškinamasi atleto, maratono, olimpiados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. [...] Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. [...] Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. [...] Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. [...] Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. [...] Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. [...] Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (III). [...] Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. [...] Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aptariama islamo, kalifato, medievistikos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aiškinamasi bulės, beneficijos, erezijos, pontifiko, schizmos, senjoro, stačiatikybės, vasalo, vyskupo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. [...] Aiškinamasi alodo, cecho, činšo, dešimtinės, feodo, gildijos, lažo, luomo, Magdeburgo teisės, privilegijos, vienuolijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. [...] Aptariama gotikos, islamo, katedros, kronikos, mečetės, riterių kultūros, romanikos, teologijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. [...] Aiškinamasi anglikonizmo, baroko, humanizmo, jėzuitų (Jėzuitų ordino), kalvinizmo, kanclerio, katalikiškosios reformos, konfesijos, liuteronizmo, reformacijos, renesanso, rusėnų, statuto, unitų sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.
Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. [...] Aiškinamasi absoliutizmo, etmono, kazokų, seimo, Tvano, vaivados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. [...] Aptariamos baudžiavos, kapitalizmo, manufaktūros, Valakų reformos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. [...] Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. [...] Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864-1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX-XX a. pr. [...] Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XI-XX a. pr. [...] Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. [...] Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. [...] Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. [...] Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. [...] Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. [...] Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. [...] Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. [...] Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai. [...] Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. [...] Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istoriko laboratorija: istorijos šaltinių įvairovė ir istorinis tyrimas. [...] Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. [...] Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorijos politika ir atminties karai. [...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. [...] Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų valstybė. [...] Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. [...] Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. [...] Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. [...] Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. [...] Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. [...] Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. [...] Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.-XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830-1831 m., 1863-1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.).
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. [...] Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi [...] tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: [...] 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, [...] Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. [...] Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. [...] Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. [...] Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. [...] Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. [...] Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. [...] Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. [...] Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. [...] Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. [...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. [...] Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. [...] Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. [...] Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. [...] Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. [...] Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. [...] Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. [...] Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. [...] Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. [...] Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.)
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. [...] Aiškinamasi falangos, forto, helenizmo, hoplitų, legiono, Romos imperijos pasienio įtvirtinimų („limes“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. [...] Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. [...] Aiškinamasi anšliuso, Atlanto chartijos, genocido, Hindenburgo programos, karo pabėgėlių, lendlizo, manevrinio karo, masinio naikinimo ginklo, pozicinio karo, Tautų Sąjungos, totalinės mobilizacijos, totalinio karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aiškinamasi branduolinio karo, Geležinės uždangos, ginklavimosi varžybų, kosminių lenktynių, lokalinio karo, Maršalo plano, NATO, Trumeno doktrinos, Varšuvos sutarties organizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aiškinamasi al Kaido (al-Qaeda), Belovežo susitarimo, etninio valymo, Islamo valstybės, posovietinės erdvės, religinio fundamentalizmo, separatistų, Srebrenicos žudynių, užšaldyto konflikto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. [...] Aiškinamasi bajorų pašauktinės kariuomenės, etmono, Livonijos, sidabrinės, Kryžiaus žygių, Tvano sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. [...] Aiškinamasi Ambasadorių konferencijos, neutraliteto, tarptautinio pripažinimo, ultimatumo, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, Želigovskio maišto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. [...] Aiškinamasi bermontininkų, bolševikų, demarkacinės linijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, mobilizacijos, NKVD, partizaninio karo, partizanų rėmėjo, savanorio, stribo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. [...] Aiškinamasi „Amerikos balso“, aneksijos, antisovietinio Birželio sukilimo, generalinių tarėjų, kolaboravimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, Liaudies seimo, Liaudies vyriausybės, Lietuvos diplomatinės tarnybos, okupacijos, reokupacijos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. [...] Aiškinamasi Korano, mečetės, menoros, monoteizmo, mulos, patriarcho, pranašo, rabino, Senojo Testamento, sinagogos, sunos, šabo, šariato, Toros sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. [...] Aiškinamasi benediktinų, Biblijos, celibato, dekalogo, edikto, ekskomunikos, ekumeninio susirinkimo, erezijos, dogmos, Evangelijos, inkvizicijos, judaizmo, Kliuni reformos, konklavos, Nikėjos I sinodo, popiežiaus, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. [...] Aiškinamasi indulgencijos, jėzuitų, katalikiškosios reformos, kontrreformacijos, patriarcho, pontifiko, predestinacijos, protestantizmo, reformacijos, stačiatikybės, tikėjimo šaltinių sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. [...] Aiškinamasi ateizmo, evoliucionizmo, istorinio materializmo, laisvamanybės, natūraliosios atrankos, sekuliarizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. [...] Aiškinamasi politeizmo, panteizmo, romuvos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. [...] Aiškinamasi beneficijos, christianizacijos, fundacijos, katedros, konversijos, pranciškonų, sinkretizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. [...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, mečetės, protestantizmo, sentikybės, sinagogos, stačiatikybės, unitų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. [...] Aiškinamasi emancipacijos, ješivos, klerikalizmo, laisvamanybės, rusų pradų atkūrimo politikos, sionizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. [...] Aiškinamasi ateizmo, mokslinio komunizmo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. [...] Aiškinamasi aristokratijos, Hamurapio teisyno, helotų, irigacinės sistemos, kolonų, laisvųjų žemdirbių, latifundijos, patricijų, plebėjų, polio, vergų, vilos („villa rustica“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. [...] Aiškinamasi alodo, baudžiavos, beneficijos, cecho, feodo, miesto savivaldos, natūrinio ūkio, vasaliteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija. [...] Aiškinamasi Bismarko socialinių reformų, buržuazijos, emancipacijos, feminizmo, konvejerinės gamybos, laisvosios rinkos, profesinės sąjungos, proletariato, socialinio draudimo, sufražizmo, viduriniosios klasės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. [...] Nagrinėjama apartheido, demokratizacijos, disidentizmo, Helsinkio baigiamojo akto, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, segregacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. [...] Aiškinamasi „Didžiojo šuolio“, etatizmo, gerovės valstybės, laisvosios rinkos, neoliberalizmo, privačios nuosavybės, progresinių mokesčių, socialinio teisingumo, totalitarinės ir planinės ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. [...] Aiškinamasi agrarinės visuomenės, baudžiauninko, cecho, dešimtinės, feodo, inventoriaus, lažo, luomų, Magdeburgo privilegijos, natūrinio ūkio, palivarko, stambiosios žemėvaldos, trilaukės sėjomainos (trilaukio), valako, veldamų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. [...] Aiškinamasi bežemio, blaivybės ir švietimo draugijų, kooperacijos, laikinųjų prievolininkų, lituanizacijos, mažažemio, naujakurio, Stolypino reformos, pradinės mokyklos, viensėdžio sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. [...] Nagrinėjama diasporos, dipukų, išeivijos, litvakų, Pasaulio lietuvių bendruomenės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. [...] Aiškinamasi sovietinių gyventojų deportacijų, genocido, geto, GULAG, Holokausto, kolaboravimo, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacionalizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
(Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. [...] Aiškinamasi „blato“, deficito, „homo sovieticus“, laukinio kapitalizmo, liustracijos, nomenklatūros, perestroikos, „prichvatizacijos“, privatizacijos, posovietinės visuomenės, rinkos ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Praeitis kaip detektyvas (I): istorijos liudytojai mūsų aplinkoje. [...] Apibūdinama paveldo sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Laiko suvokimas (II) ir skaičiavimas istorijos moksle. [...] Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Praeitis kaip detektyvas (II): istorijos pažinimo būdai. [...] Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Visi turi savo istoriją: istorijos tyrimų objektas. [...] Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.
C1.3. Nurodo istorijos šaltinio tipą (pvz., rašytiniai, vaizdiniai) [...]
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Rašytiniai praeities pažinimo šaltiniai ir istorijos rašymas. [...] Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorinių simbolių, ženklų ir herbų istorija. [...] Apibūdinama heraldikos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Gyvenimo praeityje rekonstrukcija. [...] Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorija mene: dailėje, literatūroje ir kompiuterizuotoje erdvėje. [...] Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Muziejus kaip praeities pažinimo vieta. [...] Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva iki valstybės. [...] Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. [...] Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. [...] Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. [...] Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. [...] Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). [...] Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. [...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...] Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. [...] Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. [...] Apibūdinama sovietmečio sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. [...] Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. [...] Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje. [...] Apibrėžiamos naujausiųjų laikų, naujųjų laikų, proistorės, senovės, viduramžių sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (I): namas, miestelis ir miestas. [...] Aptariamos dvaro, gatvinio kaimo, piliakalnio, rotušės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje (II): didieji Lietuvos miestai. [...] Apibūdinamos jūrinės valstybės, modernizmo, sostinės sąvokos.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (I): krikščionybė ir Lietuvos kultūra. [...] Apibūdinama cerkvės, katalikybės, konfesijos, protestantizmo, sentikių, stačiatikybės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. [...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, kirchės, mečetės, romų, sinagogos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. [...] Nagrinėjamas kitų kalbų rašto paplitimas LDK teritorijoje ir lietuviško rašto atsiradimas. Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. Aiškinamasi Brailio rašto, dantiraščio, hieroglifų, inkunabulo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Knygos ir rašto istorija (II): mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei. [...] Aiškinamasi daraktoriaus, graždankos, jėzuitų, universiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kasdienybės istorija (II): sveikata, ligos ir higiena. [...] Apibūdinama epidemijos sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. [...] Aiškinamasi Dainų šventės, operos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Kultūros istorija (II): mados istorija. [...] Aptariamos baroko, gotikos, nacionalinio kostiumo, renesanso sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Ne tik žmonių istorija (I): naminių gyvūnų istorija. [...] Aptariama amatininko sąvoka.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. [...] Aiškinamasi industrijos sąvokos reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo esminių Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sąvokų [...] prasmę; jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste.
Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija. [...] Aiškinamasi atleto, maratono, olimpiados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į Senovės istoriją: pirmųjų žmonių paieškos priešistorėje ir susipažinimas su civilizacijos sąvoka. [...] Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. [...] Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Visuomenės prie didžiųjų upių: religijų įvairovė ir kultūrinis palikimas. [...] Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. [...] Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. [...] Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. [...] Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Antika – Europos istorijos pradžia (III). [...] Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia. [...] Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aptariama islamo, kalifato, medievistikos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aiškinamasi bulės, beneficijos, erezijos, pontifiko, schizmos, senjoro, stačiatikybės, vasalo, vyskupo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Viduramžių visuomenė: santykių hierarchija. [...] Aiškinamasi alodo, cecho, činšo, dešimtinės, feodo, gildijos, lažo, luomo, Magdeburgo teisės, privilegijos, vienuolijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Nurodo senovės [...] istorijos sąvokų [...] prasmę, jas tinkamai vartoja nesudėtingame istoriniame kontekste. [...]
Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. [...] Aptariama gotikos, islamo, katedros, kronikos, mečetės, riterių kultūros, romanikos, teologijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. [...] Aiškinamasi anglikonizmo, baroko, humanizmo, jėzuitų (Jėzuitų ordino), kalvinizmo, kanclerio, katalikiškosios reformos, konfesijos, liuteronizmo, reformacijos, renesanso, rusėnų, statuto, unitų sąvokų reikšmė kultūros istorijos kontekste.
Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. [...] Aiškinamasi absoliutizmo, etmono, kazokų, seimo, Tvano, vaivados sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenė ir ūkis. Modernaus žmogaus gimimas. [...] Aptariamos baudžiavos, kapitalizmo, manufaktūros, Valakų reformos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. [...] Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. [...] Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864-1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX-XX a. pr. [...] Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XI-XX a. pr. [...] Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių naujųjų [...] laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. [...] Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. [...] Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. [...] Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. [...] Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. [...] Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. [...] Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. [...] Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Paaiškina esminių [...] naujausiųjų laikų sąvokų reikšmę; tinkamai jas vartoja. Keldamas klausimus, aptardamas konkrečią temą ir apie ją samprotaudamas, [...] vartoja [...] sąvokas, [...]
Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai. [...] Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. [...] Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istoriko laboratorija: istorijos šaltinių įvairovė ir istorinis tyrimas. [...] Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. [...] Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Istorijos politika ir atminties karai. [...] Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. [...] Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų valstybė. [...] Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. [...] Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. [...] Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. [...] Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. [...] Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. [...] Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. [...] Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.-XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830-1831 m., 1863-1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.).
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. [...] Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi [...] tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: [...] 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, [...] Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. [...] Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. [...] Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. [...] Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. [...] Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. [...] Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pasaulio kultūros paveldas ir jo apsauga: priežastys, objektai, tikslai. [...] Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Mokslo ir pažinimo galimybės bei problemos: dirbtinis intelektas, mokslo etinės problemos, humanitarikos reikšmės klausimas. [...] Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. [...] Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. [...] Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. [...] Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. [...] Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. [...] Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. [...] Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. [...] Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. [...] Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. [...] Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Globali klimato kaita kaip XX–XXI a. sandūros pasaulinė politinė problema. [...] Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. [...] Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.)
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. [...] Aiškinamasi falangos, forto, helenizmo, hoplitų, legiono, Romos imperijos pasienio įtvirtinimų („limes“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. [...] Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. [...] Aiškinamasi anšliuso, Atlanto chartijos, genocido, Hindenburgo programos, karo pabėgėlių, lendlizo, manevrinio karo, masinio naikinimo ginklo, pozicinio karo, Tautų Sąjungos, totalinės mobilizacijos, totalinio karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aiškinamasi branduolinio karo, Geležinės uždangos, ginklavimosi varžybų, kosminių lenktynių, lokalinio karo, Maršalo plano, NATO, Trumeno doktrinos, Varšuvos sutarties organizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aiškinamasi al Kaido (al-Qaeda), Belovežo susitarimo, etninio valymo, Islamo valstybės, posovietinės erdvės, religinio fundamentalizmo, separatistų, Srebrenicos žudynių, užšaldyto konflikto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. [...] Aiškinamasi bajorų pašauktinės kariuomenės, etmono, Livonijos, sidabrinės, Kryžiaus žygių, Tvano sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. [...] Aiškinamasi Ambasadorių konferencijos, neutraliteto, tarptautinio pripažinimo, ultimatumo, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, Želigovskio maišto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. [...] Aiškinamasi bermontininkų, bolševikų, demarkacinės linijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, mobilizacijos, NKVD, partizaninio karo, partizanų rėmėjo, savanorio, stribo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. [...] Aiškinamasi „Amerikos balso“, aneksijos, antisovietinio Birželio sukilimo, generalinių tarėjų, kolaboravimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, Liaudies seimo, Liaudies vyriausybės, Lietuvos diplomatinės tarnybos, okupacijos, reokupacijos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. [...] Aiškinamasi Korano, mečetės, menoros, monoteizmo, mulos, patriarcho, pranašo, rabino, Senojo Testamento, sinagogos, sunos, šabo, šariato, Toros sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. [...] Aiškinamasi benediktinų, Biblijos, celibato, dekalogo, edikto, ekskomunikos, ekumeninio susirinkimo, erezijos, dogmos, Evangelijos, inkvizicijos, judaizmo, Kliuni reformos, konklavos, Nikėjos I sinodo, popiežiaus, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. [...] Aiškinamasi indulgencijos, jėzuitų, katalikiškosios reformos, kontrreformacijos, patriarcho, pontifiko, predestinacijos, protestantizmo, reformacijos, stačiatikybės, tikėjimo šaltinių sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. [...] Aiškinamasi ateizmo, evoliucionizmo, istorinio materializmo, laisvamanybės, natūraliosios atrankos, sekuliarizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. [...] Aiškinamasi politeizmo, panteizmo, romuvos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. [...] Aiškinamasi beneficijos, christianizacijos, fundacijos, katedros, konversijos, pranciškonų, sinkretizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. [...] Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, mečetės, protestantizmo, sentikybės, sinagogos, stačiatikybės, unitų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. [...] Aiškinamasi emancipacijos, ješivos, klerikalizmo, laisvamanybės, rusų pradų atkūrimo politikos, sionizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. [...] Aiškinamasi ateizmo, mokslinio komunizmo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. [...] Aiškinamasi aristokratijos, Hamurapio teisyno, helotų, irigacinės sistemos, kolonų, laisvųjų žemdirbių, latifundijos, patricijų, plebėjų, polio, vergų, vilos („villa rustica“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. [...] Aiškinamasi alodo, baudžiavos, beneficijos, cecho, feodo, miesto savivaldos, natūrinio ūkio, vasaliteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija. [...] Aiškinamasi Bismarko socialinių reformų, buržuazijos, emancipacijos, feminizmo, konvejerinės gamybos, laisvosios rinkos, profesinės sąjungos, proletariato, socialinio draudimo, sufražizmo, viduriniosios klasės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. [...] Nagrinėjama apartheido, demokratizacijos, disidentizmo, Helsinkio baigiamojo akto, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, segregacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. [...] Aiškinamasi „Didžiojo šuolio“, etatizmo, gerovės valstybės, laisvosios rinkos, neoliberalizmo, privačios nuosavybės, progresinių mokesčių, socialinio teisingumo, totalitarinės ir planinės ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. [...] Aiškinamasi agrarinės visuomenės, baudžiauninko, cecho, dešimtinės, feodo, inventoriaus, lažo, luomų, Magdeburgo privilegijos, natūrinio ūkio, palivarko, stambiosios žemėvaldos, trilaukės sėjomainos (trilaukio), valako, veldamų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. [...] Aiškinamasi bežemio, blaivybės ir švietimo draugijų, kooperacijos, laikinųjų prievolininkų, lituanizacijos, mažažemio, naujakurio, Stolypino reformos, pradinės mokyklos, viensėdžio sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. [...] Nagrinėjama diasporos, dipukų, išeivijos, litvakų, Pasaulio lietuvių bendruomenės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. [...] Aiškinamasi sovietinių gyventojų deportacijų, genocido, geto, GULAG, Holokausto, kolaboravimo, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacionalizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
D1.3. Išsamiai paaiškina istorines sąvokas. [...] Atpažįsta, paaiškina ir tinkamai vartoja kitas istorines sąvokas, paaiškindamas esminę temą. [...]
(Po)sovietinė visuomenė ir jos transformacija XX a. pabaigoje. [...] Aiškinamasi „blato“, deficito, „homo sovieticus“, laukinio kapitalizmo, liustracijos, nomenklatūros, perestroikos, „prichvatizacijos“, privatizacijos, posovietinės visuomenės, rinkos ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. [...]
Lotynų kalba ir Antikos kultūra
Lotynų kalba – indoeuropiečių kalba. Susipažįstama su lotynų kalbos sandaros ypatybėmis, santykiu su lietuvių kalba ir kitomis indoeuropiečių kalbomis.
Lotyniškų vardų lietuvinimas. Nagrinėjami ir praktiškai taikomi antikinių vardų lietuvinimo principai. Susipažįstama su lotyniškos kilmės lietuviškais vardais [...].
A2.7.3. Tinkamai vartoja Programoje numatytas kalbotyros sąvokas ir terminus.
Lotyniškos kilmės tarptautinių žodžių vartojimas. Mokomasi atpažinti lotyniškas tarptautinių žodžių šaknis [...] ir tinkamai juos vartoti įvairiuose kontekstuose [...].
Dabarties realijos. Susipažįstama su savo miesto lotyniškais įrašais, šiuolaikiniais firmų ir kitų organizacijų lotyniškais pavadinimais (Alma mater Vilnensis, Universitas Vilnensis, „Versus aureus“, „Tyto alba“, „Littera“ ir kt.).
Evangelikų liuteronų tikyba
A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas.
Šventasis Raštas – Dievo žodis. Mokiniai aptaria kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas, ugdosi supratimą jog tai yra Dievo žodis - išskirtinė knyga. Šventasis Raštas – tikras Dievo žodis. Aptariamas Šventojo Rašto turinio svarbumas, išskirtinumas, aktualumas. [...]
A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus.
Šventojo Rašto pasakojimai. Atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, pasako ką suprato ir išmoko iš kiekvieno Šventojo Rašto teksto.
A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas.
A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus.
Dievas – pasaulio kūrėjas. Mokiniai atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, įvardija, ką suprato ir išmoko iš Šventojo Rašto teksto. [...]
Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai. [...]
A1.3. Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus.
Šv. Rašto užrašymo istorija. [...] Kaip Šventasis Raštas atkeliavo iki mūsų laikų? (Sakytinė ir rašytinė kalba) [...].
ST pasakojimai. Skaitydami pateikiamą Šventojo Rašto tekstą, mokosi jį analizuoti ir palyginti su pateiktu Šventojo Rašto vaizdu. [...]
A1.3.Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus.
A1.3. Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus.
A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus.
A1.3. Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus.
A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus.
ST tekstai: Išėjimas iš Egipto. [...] Pagal nuorodą mokosi surasti tekstą Šventajame Rašte, papasakoja siužetą, dalyvius, jų bruožus, lygina su gyvenimu. [...]
A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis.
Šventas Raštas asmeniniame gyvenime. Skaitydamas Šventojo Rašto tekstus, juos analizuoja, sieja su asmeniniu gyvenimu, patirtimi, ieško atsakymų į iškilusius klausimus.[...]
A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis.
A2.3. Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu.
A2.3. Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu .
A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime.
Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą. [...]Šventasis Raštas teologiniu, istoriniu, literatūriniu, kultūriniu požiūriu. [...]
A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime .
A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas.
Šventasis Raštas – Dievo žodis. Mokiniai aptaria kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas, ugdosi supratimą jog tai yra Dievo žodis - išskirtinė knyga. Šventasis Raštas – tikras Dievo žodis. Aptariamas Šventojo Rašto turinio svarbumas, išskirtinumas, aktualumas. [...]
A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus.
Šventojo Rašto pasakojimai. Atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, pasako ką suprato ir išmoko iš kiekvieno Šventojo Rašto teksto.
A1.3. Paaiškina, kaip Dievas perduoda Savo Žodį žmonėms bei kaip Šventasis Raštas buvo užrašytas.
A2.3. Išskiria pamokančius Šventojo Rašto tekstų aspektus.
Dievas – pasaulio kūrėjas. Mokiniai atpasakoja skaitytus Šventojo Rašto tekstus, įvardija, ką suprato ir išmoko iš Šventojo Rašto teksto. [...]
Gėris ir blogis. [...] Klausydamiesi Šventojo Rašto istorijas aiškinasi, kad Dievas mato žmogų visur ir visada, todėl žmogus turi elgtis tinkamai ir atsakingai. [...]
A1.3. Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus.
Šv. Rašto užrašymo istorija. [...] Kaip Šventasis Raštas atkeliavo iki mūsų laikų? (Sakytinė ir rašytinė kalba) [...].
ST pasakojimai. Skaitydami pateikiamą Šventojo Rašto tekstą, mokosi jį analizuoti ir palyginti su pateiktu Šventojo Rašto vaizdu. [...]
A1.3.Nusako Šventojo Rašto užrašymo būdus, jų panašumus, skirtumus.
A1.3. Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus.
A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus.
A1.3. Atpažįsta Šventojo Rašto tekstų struktūrą, žanrus.
A2.3. Perteikia Šventojo Rašto tekstų siužetus, dalyvius, jų bruožus.
ST tekstai: Išėjimas iš Egipto. [...] Pagal nuorodą mokosi surasti tekstą Šventajame Rašte, papasakoja siužetą, dalyvius, jų bruožus, lygina su gyvenimu. [...]
A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis.
Šventas Raštas asmeniniame gyvenime. Skaitydamas Šventojo Rašto tekstus, juos analizuoja, sieja su asmeniniu gyvenimu, patirtimi, ieško atsakymų į iškilusius klausimus.[...]
A1.3. Paaiškina Šventojo Rašto svarbumą ir reikšmingumą žodine ir rašytine prasmėmis.
A2.3. Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu.
A2.3. Atpažįsta skaitomų Šventojo Rašto tekstų aktualumą, sieja su savo gyvenimu .
A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime.
Dievo buvimas pagal Šventąjį Raštą. [...]Šventasis Raštas teologiniu, istoriniu, literatūriniu, kultūriniu požiūriu. [...]
A2.3. Apibrėžia Šventojo Rašto svarbumą tikinčiam žmogui ir Šventojo Rašto pavyzdžiais parodo Šventosios Trejybės svarbą tikinčio žmogaus gyvenime .
Geografija
Lietuvos vidaus vandenys. [...] Apibrėžiamos upės vagos, aukštupio, vidurupio, žemupio, ištakų, žiočių, intako, nešmenų, deltos, ežero, pelkės, jūros kranto, nerijos, lagūnos sąvokos.
Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. [...] Aiškinamasi saugomos teritorijos, nacionalinio parko, rezervato, regioninio parko, mišriųjų miškų sąvokos.
Lietuvos gamtos turtai. [...] Aptariamos naudingųjų iškasenų, karjero sąvokos.
Kraštovaizdis. [...] Apibūdinamos ledynmečio, aukštumos, žemumos, morenos sąvokos.
Geografijos tyrimo objektai. [...] Aptariamos geografijos, gamtinės geografijos, visuomeninės geografijos sąvokos.
Žemės forma ir orientavimosi būdai. [...] Apibūdinamos gaublio, pusiaujo, Žemės ašies, horizonto, kompaso, pasaulio krypčių, Šiaurės ašigalio, Pietų ašigalio, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sąvokos. [...]
Planas ir žemėlapis. [...] Apibūdinamos vietovės plano, žemėlapio, geografinių koordinačių, geografinės platumos, geografinės ilgumos, lygiagretės, dienovidinio, nulinio (Grinvičo) dienovidinio sąvokos aptariamos temos kontekste.
Orientavimasis vietovėje. [...] Aptariamos žemėlapio legendos, žemėlapio mastelio sąvokos.
Žemėlapio skaitymas. [...] Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais. Apibrėžiamos atlaso, santykinio aukščio, absoliučiojo aukščio, reljefo, teminio žemėlapio, gamtinio žemėlapio, politinio žemėlapio, topografinio žemėlapio, horizontalės, skaitmeninio žemėlapio sąvokos.
Žemė visatos erdvėje. [...] Apibūdinama metinio Žemės judėjimo sąvoka.
Žemės kilmė ir sandara. [...] Aiškinamos Žemės plutos, Žemės mantijos, Žemės vidinio branduolio, Žemės išorinio branduolio, pasaulinio vandenyno, jūros, sąsiaurio, įlankos, salos, pusiasalio, vandenyno, žemyno, žemynų dreifo sąvokos aptariamos temos kontekste.
Vanduo, Žemės vandenys. [...] Apibūdinamos paviršinio vandens, požeminio vandens sąvokos.
Žemės paviršiaus formos. [...] Nagrinėjamos kalnų, lygumos, plokščiakalnio sąvokos, susipažįstama su Žemės išorinių jėgų ir vidinių jėgų sąvokomis.
Atmosfera ir jos reikšmė. [...] Aiškinamos atmosferos, troposferos, meteorologinių elementų, meteorologinių reiškinių, temperatūros, kritulių, atmosferos slėgio, vėjo, brizo, orų, sinoptinio žemėlapio, debesuotumo, kamuolinių debesų, sluoksninių debesų, plunksninių debesų, meteorologijos stoties, orų prognozės sąvokos aptariamos temos kontekste.
Klimatas. Apibrėžiamos klimato, klimatogramos, temperatūros amplitudės, vidutinės metų oro temperatūros, metų kritulių kiekio, šiluminės juostos sąvokos. [...]
Pasaulio politinis žemėlapis. [...] Apibūdinamos geografinės padėties, valstybės, valstybės sienos sąvokos.
Lietuvos geografinis pažinimas. [...] Aptariamos Europos Sąjungos, natūralaus gyventojų pokyčio gimstamumo, mirtingumo, emigracijos, imigracijos, teritorijos administracinės struktūros, tautinės sudėties, tautinės mažumos, sostinės sąvokos.
Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. [...] Nagrinėjamos miesto, kaimo sąvokos.
Gyvenviečių kaita. [...] Aptariamos priemiesčio, švytuoklinio gyventojų judėjimo, senamiesčio sąvokos.
Gyventojų veiklos. [...] Aptariamos žemės ūkio, žemdirbystės, gyvulininkystės, dirvožemio, sėjomainos, mechanizacijos, ekologinio žemės ūkio sąvokos. [...]
Prekės ir paslaugos. [...] Apibūdinamos pramonės, gamtos išteklių, žaliavų, paslaugų, transporto infrastruktūros, viešojo transporto, prekybos sąvokos. [...]
Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. [...] Aptariamos geografinės informacinės sistemos (GIS) ir skaitmeninių koordinačių sąvokos. [...] Apibrėžiama laiko juostos, pasaulinio laiko (Grinvičo laiko), datos keitimosi linijos sąvokos. [...]
Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. [...] Aiškinamos vidinės valstybės (jūros neturinti šalis), mikrovalstybės, salų valstybės, regiono, užjūrio teritorijos sąvokos aptariamos temos kontekste. [...] Apibūdinamos gyventojų tankio, valiutos, kalbų šeimos, krikščionybės, islamo sąvokos. [...]
Europos gamta ir paviršius. [...] Aptariamos apledėjimo, fjordo, šchero, aukštų kalnų, vidutinkalnių sąvokos. Nagrinėjami pasirinkti krantų tipai. [...]
Europos klimatas. [...] Apibūdinamos klimato juostos, oro masės, Saulės spinduliuotės, vandenynų srovės sąvokos. [...] Aiškinamos jūrinio klimato, žemyninio klimato, subarktinės juostos, vidutinių platumų juostos, subtropinės juostos, vegetacijos trukmės, geografinės zonos sąvokos aptariamos temos kontekste. [...]
Europos geografinės zonos. Nagrinėjamos tundros, spygliuočių miškų (taigos), mišriųjų ir plačialapių miškų, stepės, kietalapių miškų ir krūmynų sąvokos. [...]
Ūkinės veiklos struktūra. Nagrinėjamos bendrojo vidaus produkto (BVP), Bendrojo vidaus produkto, tenkančio 1 gyventojui (BVP 1 gyv.) sąvokos. [...] Apibūdinamos miškininkystės, dirbtinio drėkinimo, akvakultūros, pramoninio regiono, automatizacijos, punktualiosios gamybos sąvokos.
Infrastruktūra: transportas ir energetika. Aptariamos transporto tinklo, tranzitinės valstybės sąvokos. [...] Apibrėžiamos elektrinės, energijos išteklių, neatsinaujinančių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių sąvokos. [...]
Turizmas. [...] Apibrėžiamos elektrinės, energijos išteklių, neatsinaujinančių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių sąvokos. [...]
Žemės sandara ir vidaus jėgos. Kartojamos Žemės plutos, ugnikalnio, magmos, lavos, Žemės mantijos, Žemės branduolio sąvokos. Apibrėžiama litosferos, vulkanizmo, kūgiškojo ugnikalnio, skydiškojo ugnikalnio, vulkaninės salos, geizerio, žemyninės Žemės plutos, vandenyninės Žemės plutos sąvokos. [...] Apibrėžiama litosferos plokščių tektonikos, žemės drebėjimo, giliavandenio lovio, vidurio vandenyno kalnagūbrio sąvokos. [...] Nagrinėjamos raukšlinių kalnų, žemėdrebos skalės, epicentro, žemės drebėjimo židinio, cunamio sąvokos.
Upės darbas. [...] Aiškinamasi dūlėjimo, erozijos, nešmenų, akumuliacijos, meandros, senvagės sąvokos aptariamos temos kontekste.
Meteorologiniai ir hidrologiniai objektai ir reiškiniai. Nagrinėjamos uragano ir tornado sąvokos. [...]
Statistiniai rodikliai. [...] Apibūdinamos ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai išsivysčiusios valstybės, ekonomiškai silpnai išsivysčiusios valstybės sąvokos. [...] Aptariamos gyventojų migracijos, pabėgėlių, karo, karinio konflikto sąvokos.
Globalizacija ir darnus vystymasis. [...] Nagrinėjamos globalinių problemų ir ekologinio pėdsako sąvokos.
Geografinės zonos. [...] Nagrinėjamos platuminio ir vertikaliojo zoniškumo, geografinio komponento, geografinės zonos sąvokos. [...] Aptariamos drėgnojo atogrąžų miško, miško ardo, medžio išsišovėlio, epifito, atraminių šaknų, lianos, lydiminės ir klajoklinės žemdirbystės, pirminio ir antrinio miško, čiabuvio sąvokos. [...] Apiprėžiamos atogrąžų dykumos, vidinės dykumos, pakrančių dykumos, barchano, kopos, efemero, sukulento, pusdykumės, vadės, mechaninio dūlėjimo, vėjo erozijos sąvokos. [...] Analizuojamos sausojo laikotarpio, drėgnojo laikotarpio, sausros sąvokos. [...] Aiškinamos poliarinės dykumos, ledyninio skydo, šelfinio ledyno, ledlaukių, pako, ledkalnio sąvokos aptariamų temų kontekste.
Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. [...] Kartojamos kraštovaizdžio, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio sąvokos. [...] Nagrinėjamos oazės, artezinio gręžinio, vandens gėlinimo, klajoklinės gyvulininkystės, nuganymo, Sahelio sąvokos. [...]
Valstybių ir regionų apžvalga. [...] Aiškinamos prerijų, aglomeracijos, miesto verslo centro, lūšnyno, specializacijos, integracijos, segregacijos, mobilumo, suburbanizacijos, šeimos planavimo politikos, artezinio baseino, koralo, koralų rifo, atolo, mangrovių, lioso sąvokos aptariamų temų kontekstuose. [...] Aptariamos inuito, aborigeno, indėno, klajoklio, induizmo, kastos, konfucianizmo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ), prekinio ūkio, tarptautinės bendrovės, vamzdyno (naftotiekio, dujotiekio) sąvokos.
Pasaulio politinis žemėlapis. [...] Apibūdinamos sąvokos: valstybės teritorija, unitarinė ir federacinė valstybė, monarchija, respublika. [...]
Valstybių ekonominiai rodikliai. [...] Apibrėžiamos žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI), BVP, BVP 1 gyv., „Big Mac“ indekso, pasaulio laimės indekso, ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai ekonomiškai išsivysčiusios, ekonomiškai besivystančios valstybės sąvokos. [...]
Darnus vystymasis. [...] Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai, analizuojama raštingumo sąvoka. [...] Aptariamos darnaus vystymosi, vystomojo bendradarbiavimo sąvokos.
Gyventojų kaita. [...] Analizuojamos sąvokos: gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, demografinis sprogimas, suminis gimstamumo rodiklis, kūdikių mirtingumas, depopuliacija, gyventojų senėjimas, natūralaus gyventojų pokyčio, demografinė raida, šeimos politika. [...]
Gyventojų sudėtis. [...] Analizuojamos sąvokos: gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, demografinis sprogimas, suminis gimstamumo rodiklis, kūdikių mirtingumas, depopuliacija, gyventojų senėjimas, natūralaus gyventojų pokyčio, demografinė raida, šeimos politika.
Migracija. [...] Aptariamos kilmės bei tikslo šalių, emigracijos, imigracijos, reemigracijos, tarptautinės, vidinės, priverstinės, legalios, nelegalios migracijos, migracinio gyventojų pokyčio, migracinės politikos, protų nutekėjimo, repatriacijos, pabėgėlio, kaimo egzodo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) sąvokos. [...]
Urbanizacija. [...] apibūdinamos urbanizacijos, urbanizacijos lygio, suburbanizacijos, reurbanizacijos, aglomeracijos sąvokos, [...]. Analizuojama miesto funkcijos sąvoka.
Megapoliai. [...] Apibūdinamos megapolio, mažėjančio miesto, lūšnyno, metropolio, miestietiškos gyvensenos, neformalaus sektoriaus, oficialiojo darbo, džentrifikacijos sąvokos.
Darnus miestų vystymas. [...] Apibūdinamos megapolio, mažėjančio miesto, lūšnyno, metropolio, miestietiškos gyvensenos, neformalaus sektoriaus, oficialiojo darbo, džentrifikacijos sąvokos.
Gamtos ištekliai. [...] Aptariama gamtos išteklių, jų atsargų bei žaliavos sąvokos. [...] Aiškinamasi atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių sąvokos, [...]
Vandens ištekliai. [...] Nagrinėjama virtualaus vandens sąvoka.
Iškastiniai ištekliai. [...] Aptariamos iškastinio kuro, energijos išteklių, ekologinio pėdsako sąvokos. [...] Charakterizuojamos naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) sąvokos.
Energetiniai ištekliai. [...] Aiškinamasi energijos išteklių, energetikos, energetinės nepriklausomybės sąvokos. [...]
Darnus išteklių naudojimas. [...] Aptariamos biokuro, žiedinės ekonomikos sąvokos.
Pasaulio vandenynai. [...] aptariamos sąvokos: vidinė, pakraštinė jūra, žemyninis šelfas, vandenyno guolis, vidurio vandenyno kalnagūbris, giliavandenė įduba, [...] Apibūdinamos potvynių, atoslūgių, vandenynų srovių sąvokos. [...] Apibrėžiamos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir tarptautinių vandenų sąvokos.
Žmogaus ūkinė veikla. [...] Aptariamos perteklinės žvejybos, žvejybos kvotos, tausiosios žvejybos, akvakultūros, mikroplastiko, eutrofikacijos sąvokos.
Ekonominė geografija. [...] Nagrinėjamos automatizacijos, dirbtinio intelekto, aukštųjų technologijų sąvokos.
Žemės ūkis. [...] Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose, aptariamos natūrinio, prekinio, plantacijų ūkių, monokultūros, sąžiningos prekybos sąvokos. [...] Apibūdinamos subsidijų, struktūrinių fondų sąvokos.
Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. [...] Aptariamos darnaus žemės ūkio, ekologinio ūkininkavimo sąvokos.
Tarptautinės bendrovės. Apibūdinama tarptautinės bendrovės, tarptautinio darbo pasidalijimo, tiekimo grandinės, užsakomųjų paslaugų sąvokos, [...] aptariama LEZ sąvoka.
Globalizacija. Aiškinamasi globalizacijos sąvoka, [...] Apibrėžiamos tarptautinės prekybos, importo, eksporto, tiesioginių užsienio investicijų, tarptautinės bendrovės (Global Player), punktualiosios gamybos, konteinerio, ekspedijavimo, internetinės prekybos, gamybos perkėlimo, tinklinės ekonomikos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio vyriausybės, globaliojo miesto (Global city) sąvokos.
Skaitmeninimo procesas. [...] Nagrinėjamos skaitmenizacijos, pramonės 4.0, logistikos, nuotolinio darbo sąvokos.
Klimato kaita. [...] Aptariamos šiltnamio efekto (natūralaus, antropogeninio), šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąvokos. [...]
Klimato apsauga. [...] Aiškinamasi klimato apsaugos, klimato kaitos konferencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo sąvokos.
Lietuvos vidaus vandenys. [...] Apibrėžiamos upės vagos, aukštupio, vidurupio, žemupio, ištakų, žiočių, intako, nešmenų, deltos, ežero, pelkės, jūros kranto, nerijos, lagūnos sąvokos.
Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. [...] Aiškinamasi saugomos teritorijos, nacionalinio parko, rezervato, regioninio parko, mišriųjų miškų sąvokos.
Lietuvos gamtos turtai. [...] Aptariamos naudingųjų iškasenų, karjero sąvokos.
Kraštovaizdis. [...] Apibūdinamos ledynmečio, aukštumos, žemumos, morenos sąvokos.
Geografijos tyrimo objektai. [...] Aptariamos geografijos, gamtinės geografijos, visuomeninės geografijos sąvokos.
Žemės forma ir orientavimosi būdai. [...] Apibūdinamos gaublio, pusiaujo, Žemės ašies, horizonto, kompaso, pasaulio krypčių, Šiaurės ašigalio, Pietų ašigalio, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sąvokos. [...]
Planas ir žemėlapis. [...] Apibūdinamos vietovės plano, žemėlapio, geografinių koordinačių, geografinės platumos, geografinės ilgumos, lygiagretės, dienovidinio, nulinio (Grinvičo) dienovidinio sąvokos aptariamos temos kontekste.
Orientavimasis vietovėje. [...] Aptariamos žemėlapio legendos, žemėlapio mastelio sąvokos.
Žemėlapio skaitymas. [...] Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais. Apibrėžiamos atlaso, santykinio aukščio, absoliučiojo aukščio, reljefo, teminio žemėlapio, gamtinio žemėlapio, politinio žemėlapio, topografinio žemėlapio, horizontalės, skaitmeninio žemėlapio sąvokos.
Žemė visatos erdvėje. [...] Apibūdinama metinio Žemės judėjimo sąvoka.
Žemės kilmė ir sandara. [...] Aiškinamos Žemės plutos, Žemės mantijos, Žemės vidinio branduolio, Žemės išorinio branduolio, pasaulinio vandenyno, jūros, sąsiaurio, įlankos, salos, pusiasalio, vandenyno, žemyno, žemynų dreifo sąvokos aptariamos temos kontekste.
Vanduo, Žemės vandenys. [...] Apibūdinamos paviršinio vandens, požeminio vandens sąvokos.
Žemės paviršiaus formos. [...] Nagrinėjamos kalnų, lygumos, plokščiakalnio sąvokos, susipažįstama su Žemės išorinių jėgų ir vidinių jėgų sąvokomis.
Atmosfera ir jos reikšmė. [...] Aiškinamos atmosferos, troposferos, meteorologinių elementų, meteorologinių reiškinių, temperatūros, kritulių, atmosferos slėgio, vėjo, brizo, orų, sinoptinio žemėlapio, debesuotumo, kamuolinių debesų, sluoksninių debesų, plunksninių debesų, meteorologijos stoties, orų prognozės sąvokos aptariamos temos kontekste.
Klimatas. Apibrėžiamos klimato, klimatogramos, temperatūros amplitudės, vidutinės metų oro temperatūros, metų kritulių kiekio, šiluminės juostos sąvokos. [...]
Pasaulio politinis žemėlapis. [...] Apibūdinamos geografinės padėties, valstybės, valstybės sienos sąvokos.
Lietuvos geografinis pažinimas. [...] Aptariamos Europos Sąjungos, natūralaus gyventojų pokyčio gimstamumo, mirtingumo, emigracijos, imigracijos, teritorijos administracinės struktūros, tautinės sudėties, tautinės mažumos, sostinės sąvokos.
Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. [...] Nagrinėjamos miesto, kaimo sąvokos.
Gyvenviečių kaita. [...] Aptariamos priemiesčio, švytuoklinio gyventojų judėjimo, senamiesčio sąvokos.
Gyventojų veiklos. [...] Aptariamos žemės ūkio, žemdirbystės, gyvulininkystės, dirvožemio, sėjomainos, mechanizacijos, ekologinio žemės ūkio sąvokos. [...]
Prekės ir paslaugos. [...] Apibūdinamos pramonės, gamtos išteklių, žaliavų, paslaugų, transporto infrastruktūros, viešojo transporto, prekybos sąvokos. [...]
Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. [...] Aptariamos geografinės informacinės sistemos (GIS) ir skaitmeninių koordinačių sąvokos. [...] Apibrėžiama laiko juostos, pasaulinio laiko (Grinvičo laiko), datos keitimosi linijos sąvokos. [...]
Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. [...] Aiškinamos vidinės valstybės (jūros neturinti šalis), mikrovalstybės, salų valstybės, regiono, užjūrio teritorijos sąvokos aptariamos temos kontekste. [...] Apibūdinamos gyventojų tankio, valiutos, kalbų šeimos, krikščionybės, islamo sąvokos. [...]
Europos gamta ir paviršius. [...] Aptariamos apledėjimo, fjordo, šchero, aukštų kalnų, vidutinkalnių sąvokos. Nagrinėjami pasirinkti krantų tipai. [...]
Europos klimatas. [...] Apibūdinamos klimato juostos, oro masės, Saulės spinduliuotės, vandenynų srovės sąvokos. [...] Aiškinamos jūrinio klimato, žemyninio klimato, subarktinės juostos, vidutinių platumų juostos, subtropinės juostos, vegetacijos trukmės, geografinės zonos sąvokos aptariamos temos kontekste. [...]
Europos geografinės zonos. Nagrinėjamos tundros, spygliuočių miškų (taigos), mišriųjų ir plačialapių miškų, stepės, kietalapių miškų ir krūmynų sąvokos. [...]
Ūkinės veiklos struktūra. Nagrinėjamos bendrojo vidaus produkto (BVP), Bendrojo vidaus produkto, tenkančio 1 gyventojui (BVP 1 gyv.) sąvokos. [...] Apibūdinamos miškininkystės, dirbtinio drėkinimo, akvakultūros, pramoninio regiono, automatizacijos, punktualiosios gamybos sąvokos.
Infrastruktūra: transportas ir energetika. Aptariamos transporto tinklo, tranzitinės valstybės sąvokos. [...] Apibrėžiamos elektrinės, energijos išteklių, neatsinaujinančių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių sąvokos. [...]
Turizmas. [...] Apibrėžiamos elektrinės, energijos išteklių, neatsinaujinančių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių sąvokos. [...]
Žemės sandara ir vidaus jėgos. Kartojamos Žemės plutos, ugnikalnio, magmos, lavos, Žemės mantijos, Žemės branduolio sąvokos. Apibrėžiama litosferos, vulkanizmo, kūgiškojo ugnikalnio, skydiškojo ugnikalnio, vulkaninės salos, geizerio, žemyninės Žemės plutos, vandenyninės Žemės plutos sąvokos. [...] Apibrėžiama litosferos plokščių tektonikos, žemės drebėjimo, giliavandenio lovio, vidurio vandenyno kalnagūbrio sąvokos. [...] Nagrinėjamos raukšlinių kalnų, žemėdrebos skalės, epicentro, žemės drebėjimo židinio, cunamio sąvokos.
Upės darbas. [...] Aiškinamasi dūlėjimo, erozijos, nešmenų, akumuliacijos, meandros, senvagės sąvokos aptariamos temos kontekste.
Meteorologiniai ir hidrologiniai objektai ir reiškiniai. Nagrinėjamos uragano ir tornado sąvokos. [...]
Statistiniai rodikliai. [...] Apibūdinamos ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai išsivysčiusios valstybės, ekonomiškai silpnai išsivysčiusios valstybės sąvokos. [...] Aptariamos gyventojų migracijos, pabėgėlių, karo, karinio konflikto sąvokos.
Globalizacija ir darnus vystymasis. [...] Nagrinėjamos globalinių problemų ir ekologinio pėdsako sąvokos.
Geografinės zonos. [...] Nagrinėjamos platuminio ir vertikaliojo zoniškumo, geografinio komponento, geografinės zonos sąvokos. [...] Aptariamos drėgnojo atogrąžų miško, miško ardo, medžio išsišovėlio, epifito, atraminių šaknų, lianos, lydiminės ir klajoklinės žemdirbystės, pirminio ir antrinio miško, čiabuvio sąvokos. [...] Apiprėžiamos atogrąžų dykumos, vidinės dykumos, pakrančių dykumos, barchano, kopos, efemero, sukulento, pusdykumės, vadės, mechaninio dūlėjimo, vėjo erozijos sąvokos. [...] Analizuojamos sausojo laikotarpio, drėgnojo laikotarpio, sausros sąvokos. [...] Aiškinamos poliarinės dykumos, ledyninio skydo, šelfinio ledyno, ledlaukių, pako, ledkalnio sąvokos aptariamų temų kontekste.
Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. [...] Kartojamos kraštovaizdžio, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio sąvokos. [...] Nagrinėjamos oazės, artezinio gręžinio, vandens gėlinimo, klajoklinės gyvulininkystės, nuganymo, Sahelio sąvokos. [...]
Valstybių ir regionų apžvalga. [...] Aiškinamos prerijų, aglomeracijos, miesto verslo centro, lūšnyno, specializacijos, integracijos, segregacijos, mobilumo, suburbanizacijos, šeimos planavimo politikos, artezinio baseino, koralo, koralų rifo, atolo, mangrovių, lioso sąvokos aptariamų temų kontekstuose. [...] Aptariamos inuito, aborigeno, indėno, klajoklio, induizmo, kastos, konfucianizmo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ), prekinio ūkio, tarptautinės bendrovės, vamzdyno (naftotiekio, dujotiekio) sąvokos.
Pasaulio politinis žemėlapis. [...] Apibūdinamos sąvokos: valstybės teritorija, unitarinė ir federacinė valstybė, monarchija, respublika. [...]
Valstybių ekonominiai rodikliai. [...] Apibrėžiamos žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI), BVP, BVP 1 gyv., „Big Mac“ indekso, pasaulio laimės indekso, ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai ekonomiškai išsivysčiusios, ekonomiškai besivystančios valstybės sąvokos. [...]
Darnus vystymasis. [...] Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai, analizuojama raštingumo sąvoka. [...] Aptariamos darnaus vystymosi, vystomojo bendradarbiavimo sąvokos.
Gyventojų kaita. [...] Analizuojamos sąvokos: gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, demografinis sprogimas, suminis gimstamumo rodiklis, kūdikių mirtingumas, depopuliacija, gyventojų senėjimas, natūralaus gyventojų pokyčio, demografinė raida, šeimos politika. [...]
Gyventojų sudėtis. [...] Analizuojamos sąvokos: gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, demografinis sprogimas, suminis gimstamumo rodiklis, kūdikių mirtingumas, depopuliacija, gyventojų senėjimas, natūralaus gyventojų pokyčio, demografinė raida, šeimos politika.
Migracija. [...] Aptariamos kilmės bei tikslo šalių, emigracijos, imigracijos, reemigracijos, tarptautinės, vidinės, priverstinės, legalios, nelegalios migracijos, migracinio gyventojų pokyčio, migracinės politikos, protų nutekėjimo, repatriacijos, pabėgėlio, kaimo egzodo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) sąvokos. [...]
Urbanizacija. [...] apibūdinamos urbanizacijos, urbanizacijos lygio, suburbanizacijos, reurbanizacijos, aglomeracijos sąvokos, [...]. Analizuojama miesto funkcijos sąvoka.
Megapoliai. [...] Apibūdinamos megapolio, mažėjančio miesto, lūšnyno, metropolio, miestietiškos gyvensenos, neformalaus sektoriaus, oficialiojo darbo, džentrifikacijos sąvokos.
Darnus miestų vystymas. [...] Apibūdinamos megapolio, mažėjančio miesto, lūšnyno, metropolio, miestietiškos gyvensenos, neformalaus sektoriaus, oficialiojo darbo, džentrifikacijos sąvokos.
Gamtos ištekliai. [...] Aptariama gamtos išteklių, jų atsargų bei žaliavos sąvokos. [...] Aiškinamasi atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių sąvokos, [...]
Vandens ištekliai. [...] Nagrinėjama virtualaus vandens sąvoka.
Iškastiniai ištekliai. [...] Aptariamos iškastinio kuro, energijos išteklių, ekologinio pėdsako sąvokos. [...] Charakterizuojamos naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) sąvokos.
Energetiniai ištekliai. [...] Aiškinamasi energijos išteklių, energetikos, energetinės nepriklausomybės sąvokos. [...]
Darnus išteklių naudojimas. [...] Aptariamos biokuro, žiedinės ekonomikos sąvokos.
Pasaulio vandenynai. [...] aptariamos sąvokos: vidinė, pakraštinė jūra, žemyninis šelfas, vandenyno guolis, vidurio vandenyno kalnagūbris, giliavandenė įduba, [...] Apibūdinamos potvynių, atoslūgių, vandenynų srovių sąvokos. [...] Apibrėžiamos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir tarptautinių vandenų sąvokos.
Žmogaus ūkinė veikla. [...] Aptariamos perteklinės žvejybos, žvejybos kvotos, tausiosios žvejybos, akvakultūros, mikroplastiko, eutrofikacijos sąvokos.
Ekonominė geografija. [...] Nagrinėjamos automatizacijos, dirbtinio intelekto, aukštųjų technologijų sąvokos.
Žemės ūkis. [...] Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose, aptariamos natūrinio, prekinio, plantacijų ūkių, monokultūros, sąžiningos prekybos sąvokos. [...] Apibūdinamos subsidijų, struktūrinių fondų sąvokos.
Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. [...] Aptariamos darnaus žemės ūkio, ekologinio ūkininkavimo sąvokos.
Tarptautinės bendrovės. Apibūdinama tarptautinės bendrovės, tarptautinio darbo pasidalijimo, tiekimo grandinės, užsakomųjų paslaugų sąvokos, [...] aptariama LEZ sąvoka.
Globalizacija. Aiškinamasi globalizacijos sąvoka, [...] Apibrėžiamos tarptautinės prekybos, importo, eksporto, tiesioginių užsienio investicijų, tarptautinės bendrovės (Global Player), punktualiosios gamybos, konteinerio, ekspedijavimo, internetinės prekybos, gamybos perkėlimo, tinklinės ekonomikos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio vyriausybės, globaliojo miesto (Global city) sąvokos.
Skaitmeninimo procesas. [...] Nagrinėjamos skaitmenizacijos, pramonės 4.0, logistikos, nuotolinio darbo sąvokos.
Klimato kaita. [...] Aptariamos šiltnamio efekto (natūralaus, antropogeninio), šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąvokos. [...]
Klimato apsauga. [...] Aiškinamasi klimato apsaugos, klimato kaitos konferencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo sąvokos.