Žmogaus teisės, lygios galimybės
Žmogaus teisės, lygios galimybės
Nagrinėjant šią temą įvardinamos pamatinės žmogaus teisių nuostatos LR konstitucijoje, JT visuotinėje ir žmogaus teisės deklaracijoje, ES žmogaus teisių konvencijoje. Taip pat aptariamos JT vaiko teisių (ir pareigų) konvencijos nuostatos. Diskutuojama, kaip žmogaus teisės užtikrinamos mūsų aplinkoje (šeimoje, klasėje, mokykloje, visuomenėje) ir kaip tai sietina su bendražmogiškomis vertybėmis, pvz., tolerancija, pagarba, laisve ir kitomis.
Taip pat nagrinėjamos pagrindinės LR ir ES lygių galimybių sritys, t. y., prieš įstatymą, moterų ir vyrų, neįgaliųjų teisės, kova prieš rasizmą, ksenofobiją ir kt. Diskutuojama, kaip keitėsi lygios galimybės Lietuvos ir pasaulio istorijoje, kokią įtaką tai padarė visuomenių raidai; kiek lygios galimybės užtikrinamos šiandieninėje mūsų visuomenėje ir kodėl tai svarbu; ar įmanoma užtikrinti žmogaus teises paminant lygių galimybių nuostatas; kaip žmogaus teisės ir lygios galimybės įgyvendinamos demokratinėse ir autokratinėse visuomenėse.
Informatika
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] aptariamos pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...]; aptariamos ir kitos etikos taisyklės: [...] gerbti pašnekovą, jo neįžeidinėti, nerašyti nekultūringų, užgaulių atsiliepimų, nesijuokti iš kitokios išvaizdos, tautybės, rasės ar kito tikėjimo žmonių; rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus (bendraamžį, vyresnį, pažįstamą, nepažįstamą). [...]
A3.3. Pristato, vertina, tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį.
Skaitmeninio turinio vertinimas. Įsivertinimas ir refleksija. Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos). [...] stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą. Mokomasi nuspręsti, kas galės matyti atliktą ir virtualiojoje erdvėje pateiktą skaitmeninį turinį, kam ir kokias teises suteikti, paaiškinama, kodėl taip nuspręsta.
F3.3. Aptaria saugų bendravimą ir bendradarbiavimą virtualiojoje erdvėje, teisinius asmens duomenų naudojimo aspektus.
Saugus bendravimas ir bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje. [...] Aptariami bendravimo ir bendradarbiavimo elektroniniu būdu etiniai principai: mandagiai, taisyklingai kalbėti, rašyti žinutes, atsakyti į gautas žinutes, korektiškai rašyti komentarus. Mokiniai skatinami laikytis etikos taisyklių bendraudami ir bendradarbiaudami.
E2.3. Aptaria darbą socialiniuose tinkluose, įsivertina tinko etikos principų išmanymą.
Grupinio bendravimo etikos principai. Skatinama domėtis ir taikyti etiško, saugaus bendravimo principus, laikytis etikos principų bendradarbiaujant ir bendraujant.
C3.3. Nagrinėja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. [...].
Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai. Prisimenama dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi samprata. [...] Diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudojimo etiką, teisinius ir socialinius principus, susipažįstama su Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais dirbtinio intelekto naudojimą švietime, mene ir kt. Aptariami dirbtinio intelekto naudojimo privalumai ir grėsmės. [...]
E2.3. Įsivertina gebėjimus virtualiai mokytis, laikytis etikos taisyklių.
Bendravimo tinkle etikos principai. [...] aptariamos pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės [...]; aptariamos ir kitos etikos taisyklės: [...] gerbti pašnekovą, jo neįžeidinėti, nerašyti nekultūringų, užgaulių atsiliepimų, nesijuokti iš kitokios išvaizdos, tautybės, rasės ar kito tikėjimo žmonių; rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus (bendraamžį, vyresnį, pažįstamą, nepažįstamą). [...]
A3.3. Pristato, vertina, tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį.
Skaitmeninio turinio vertinimas. Įsivertinimas ir refleksija. Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos). [...] stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą. Mokomasi nuspręsti, kas galės matyti atliktą ir virtualiojoje erdvėje pateiktą skaitmeninį turinį, kam ir kokias teises suteikti, paaiškinama, kodėl taip nuspręsta.
F3.3. Aptaria saugų bendravimą ir bendradarbiavimą virtualiojoje erdvėje, teisinius asmens duomenų naudojimo aspektus.
Saugus bendravimas ir bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje. [...] Aptariami bendravimo ir bendradarbiavimo elektroniniu būdu etiniai principai: mandagiai, taisyklingai kalbėti, rašyti žinutes, atsakyti į gautas žinutes, korektiškai rašyti komentarus. Mokiniai skatinami laikytis etikos taisyklių bendraudami ir bendradarbiaudami.
E2.3. Aptaria darbą socialiniuose tinkluose, įsivertina tinko etikos principų išmanymą.
Grupinio bendravimo etikos principai. Skatinama domėtis ir taikyti etiško, saugaus bendravimo principus, laikytis etikos principų bendradarbiaujant ir bendraujant.
C3.3. Nagrinėja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. [...].
Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai. Prisimenama dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi samprata. [...] Diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudojimo etiką, teisinius ir socialinius principus, susipažįstama su Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais dirbtinio intelekto naudojimą švietime, mene ir kt. Aptariami dirbtinio intelekto naudojimo privalumai ir grėsmės. [...]
Judėjų tikyba
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų taikymo iššūkiai bei galimybės Lietuvos žydų gyvenime.
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] Kaip užtikrinti ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų įgyvendinimą įvairialypėje Lietuvos visuomenėje bei kuo čia gali pasitarnauti ar trukdyti judaizmas?
Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. [...] Šiuolaikinės Europos religijos ir jų reikšmė europiečio tapatybei, jų įtampos ir sąveikos su žmogaus teisių bei lygių galimybių užtikrinimo sistemomis.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį visuomenės ir religinių bendruomenių gyvenimui.
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] Ką reiškia šiuolaikiniai, ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principai tarpreliginio dialogo kontekste?
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų taikymo iššūkiai bei galimybės Lietuvos žydų gyvenime.
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] Kaip užtikrinti ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principų įgyvendinimą įvairialypėje Lietuvos visuomenėje bei kuo čia gali pasitarnauti ar trukdyti judaizmas?
Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. [...] Šiuolaikinės Europos religijos ir jų reikšmė europiečio tapatybei, jų įtampos ir sąveikos su žmogaus teisių bei lygių galimybių užtikrinimo sistemomis.
D1.3. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį visuomenės ir religinių bendruomenių gyvenimui.
Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. [...] Ką reiškia šiuolaikiniai, ES žmogaus teisių ir lygių galimybių principai tarpreliginio dialogo kontekste?
Pilietiškumo pagrindai
B1.3. Paaiškina, kodėl yra svarbu saugoti ir ginti demokratines vertybes bei žmogaus teises savo artimoje aplinkoje.
Žmogaus ir vaiko teisės. Aptariama žmonių santykius reguliuojančių taisyklių svarba, nagrinėjamos pasirinktų tarptautinių, nacionalinių ir vietos institucijų žmogaus ir vaiko teises reglamentuojančių dokumentų turinys.
Žmogaus teisių pažeidimai. Analizuojami žmogaus teisių pažeidimai. Aptariama, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių.
Piliečio, mokinio teisės ir pareigos. Argumentuotai diskutuojama apie atsakingo piliečio, mokinio teises ir pareigas.
Socialinės grupės ir tolerancija visuomenėje. Aptariamos skirtingos visuomenės socialinės grupės. Analizuojamos netolerantiško elgesio priežastys, problemų sprendimo būdai Lietuvoje ir pasaulyje. Nagrinėjami tolerancijos pavyzdžiai.
Teisių principai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjant pilietinių, politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių principus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvertinama atsakomybės, individualumo ir originalumo vertė pilietinei visuomenei. Diskutuojama apie individų laisvių konfliktus, moralinius principus, savanaudiškumo problemą, teisių ir pareigų santykį, viešųjų ir privačių interesų suderinamumą.
Lietuvos Respublikos teismai ir teisminio proceso dalyviai. Susipažįstama su Lietuvos Respublikos teismų struktūra ir paskirtimi, teisėjų skyrimo tvarka, išskiriami teisminio proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Mokoma(si) daryti išvadas, kodėl formuojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtį dalyvauja skirtingos Lietuvos Respublikos valdžios šakos. Aptariami reikalavimai, kurie keliami Konstitucinio Teismo teisėjams, įvertinama teismo ir teisėjo nepriklausomumo principo reikšmė.
ES valstybių piliečius vienijančios teisės. Įvardijamos ES valstybių piliečius vienijančios teisės. Aptariamas ES piliečių vaidmuo priimant sprendimus bendrijoje. Nagrinėjamas ES įstatymų santykis su nacionaline teise.
Biologija
A3.3. Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]
Organų donorystė. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, [...]) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]
Genai ir chromosomos. [...] Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
Dauginimasis. [...] Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
A3.3. Apibūdina bioetikos reikalavimų būtinumą moksliniuose tyrimuose, galimą biologijos mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai. Nurodo, kodėl etikos normos kinta kartu su biologijos mokslo raida.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi paaiškinti, kodėl žmogui svarbu žinoti savo kraujo grupę; nurodyti, ką reikia žinoti prieš tampant neatlygintinu kraujo donoru; apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]
Organų donorystė. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, [...]) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]
Genai ir chromosomos. [...] Remiantis Dauno sindromo pavyzdžiu, aiškinamasi, kaip žmogaus gemalo kariotipo tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
Dauginimasis. [...] Remiantis supratimu apie mėnesinių ciklo hormoninę reguliaciją, mokomasi paaiškinti hormoninių kontraceptikų ir natūralaus šeimos planavimo metodo taikymą siekiant atidėti nėštumą.
Gamtos mokslai
Žmonių įvairovė. [...] mokomasi empatiškai priimti kitokius žmones. [...]
Muzika
D3.3. Pastebi ir nusako svarbius savo bendruomenės ir aplinkos muzikinius įvykius bei reiškinius.
Apibūdina savo mėgstamą muziką, muzikinius pomėgius, žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.
Ansamblių pavyzdžiai. Aptariama ansamblių įvairovė, jų ypatumai (duetas, tercetas, kvartetas), jų panašumai ir skirtumai (vokalinis ir instrumentinis). Aptariamos žmogaus teisės, aptariama lygių galimybių tema.
A3.3. Dalyvauja renginiuose ar projektuose. Siūlo idėjas ir repertuarą, atlieka sutartą vaidmenį ar užduotį (pvz., atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, kritiko).
Populiarios muzikos žanrinė įvairovė. Aptariami įvairių populiariosios muzikos žanrų pavyzdžiai, mokomasi juos atlikti. Susipažįstama su populiariosios muzikos žanrine įvairove (pvz., kantri, bliuzo, rokentrolo, autorinės dainos ir kt.).
C2.3. Nagrinėja objektyvius ir subjektyvius kūrinio poveikio aspektus, sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptaria įspūdį iš skirtingų perspektyvų.
Džiazo muzikos ypatumai. [...]. Įvardijamos ir įvertinamos to laikotarpio žmogaus teisės, lygios galimybės bei jų poveikis kūrybai.
D3.3. Pastebi ir nusako svarbius savo bendruomenės ir aplinkos muzikinius įvykius bei reiškinius.
Apibūdina savo mėgstamą muziką, muzikinius pomėgius, žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.
Ansamblių pavyzdžiai. Aptariama ansamblių įvairovė, jų ypatumai (duetas, tercetas, kvartetas), jų panašumai ir skirtumai (vokalinis ir instrumentinis). Aptariamos žmogaus teisės, aptariama lygių galimybių tema.
A3.3. Dalyvauja renginiuose ar projektuose. Siūlo idėjas ir repertuarą, atlieka sutartą vaidmenį ar užduotį (pvz., atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, kritiko).
Populiarios muzikos žanrinė įvairovė. Aptariami įvairių populiariosios muzikos žanrų pavyzdžiai, mokomasi juos atlikti. Susipažįstama su populiariosios muzikos žanrine įvairove (pvz., kantri, bliuzo, rokentrolo, autorinės dainos ir kt.).
C2.3. Nagrinėja objektyvius ir subjektyvius kūrinio poveikio aspektus, sieja juos su kūrinio savybėmis. Aptaria įspūdį iš skirtingų perspektyvų.
Džiazo muzikos ypatumai. [...]. Įvardijamos ir įvertinamos to laikotarpio žmogaus teisės, lygios galimybės bei jų poveikis kūrybai.
Teatras
B2.3. Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio istoriją, temą (apie ką?).
Temos ir idėjos. [...] Aptariamos ir įvertinamos žmogaus teisės ir lygios galimybės, jų poveikis kūrybai.
C3.3. Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose.
Teatro pavydžių analizė. Pasižiūrėję profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro pavyzdžius, mokiniai diskutuoja, [...] istorija, kūrėjais, vieta kultūriniame bendruomenės, miesto gyvenime, žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis, aptariamas jo poreikis.
B2.3. Nusako stebėto teatrinio pavyzdžio istoriją, temą (apie ką?).
Temos ir idėjos. [...] Aptariamos ir įvertinamos žmogaus teisės ir lygios galimybės, jų poveikis kūrybai.
C3.3. Išskiria asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, susieja su teatro raiškos ir pažinimo svarba mokantis, kasdienėse veiklose.
Teatro pavydžių analizė. Pasižiūrėję profesionalaus ir mėgėjų (liaudies) teatro pavyzdžius, mokiniai diskutuoja, [...] istorija, kūrėjais, vieta kultūriniame bendruomenės, miesto gyvenime, žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis, aptariamas jo poreikis.
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Susipažįstama su gestų kalbos vertėjo veikla ir kompensacine technika.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Gestų kalbos vartojimas ugdant kurčiuosius.
[...] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir gestų kalba.
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Susipažįstama su gestų kalbos vertėjo veikla ir kompensacine technika.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. [...] Gestų kalbos vartojimas ugdant kurčiuosius.
[...] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir gestų kalba.
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Menų istorija
C2. Žino pagrindinius menininko gyvenimo bruožus, [...], pastebi ryškiausius savitumus ir jų vertę meninės epochos ar visos meno istorijos kontekste.
Romantizmas. [...] demonstruojami žymiausi šio laikotarpio įvairių meno rūšių kūriniai, pristatomi jų kūrėjai. Analizuojami ir demonstruojami meno kūriniai, paliečiantys žmogaus teisių ir lygių galimybių temą. [...].
B1. Atpažįsta ir įvardija įvairių meno epochų artefaktų raiškos priemones bei geba jas interpretuoti ir vertinti asmeninės patirties kontekste.
XX amžiaus II pusės menas. [...] Analizuojama ir reflektuojama šio laikotarpio meno sąsaja su žmogaus teisių, lygių galimybių, socialinės ir ekonominės plėtros bei aplinkos tvarumo temomis.
Fizinis ugdymas
B6.3. Geba vertinti fizinį aktyvumą objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo būdais, reflektuoja fizinio aktyvumo veiksnius.
Sveikatai palankūs įpročiai. Paaiškinami lyčių fizinio pajėgumo skirtumai. Aptariami fizinio aktyvumo ypatumai brendimo metu. [...]
C1.3. Geba lygiaverčiai bendrauti su skirtingų fizinių ar intelektinių galių bendraamžiais [...]
Parolimpinis sportas. Simuliuojant judėjimo ar sensorikos suvaržymus, tyrinėjamos sportavimo galimybės turint negalias: atliekami ir palyginami kamuolio metimo į krepšį sėdint ant kėdės, šuolio į tolį atsimerkus ir užsimerkus rezultatai bei pojūčiai, žaidžiama pagal parolimpiečių rungčių taisykles. Mokomasi atpažinti judėjimo ar sensorikos suvaržymų poveikį jas kompensuojančioms savybėms. Išbandoma teisėjavimo parolimpinėse sportinėse rungtyse pozicija, stebint mokytojui. [...]
C1.3. Geba lygiaverčiai bendrauti su skirtingų fizinių ar intelektinių galių bendraamžiais [...]
Lygiavertis bendravimas. Tyrinėjami fizinių, intelektinių, kultūrinių skirtumų privalumai ir trukdžiai bendradarbiavimui, mokomasi pagarbiai priimti savo ir kitų skirtumus. [...]
B6.3. Geba vertinti fizinį aktyvumą objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo būdais, reflektuoja fizinio aktyvumo veiksnius.
Sveikatai palankūs įpročiai. Paaiškinami lyčių fizinio pajėgumo skirtumai. Aptariami fizinio aktyvumo ypatumai brendimo metu. [...]
C1.3. Geba lygiaverčiai bendrauti su skirtingų fizinių ar intelektinių galių bendraamžiais [...]
Parolimpinis sportas. Simuliuojant judėjimo ar sensorikos suvaržymus, tyrinėjamos sportavimo galimybės turint negalias: atliekami ir palyginami kamuolio metimo į krepšį sėdint ant kėdės, šuolio į tolį atsimerkus ir užsimerkus rezultatai bei pojūčiai, žaidžiama pagal parolimpiečių rungčių taisykles. Mokomasi atpažinti judėjimo ar sensorikos suvaržymų poveikį jas kompensuojančioms savybėms. Išbandoma teisėjavimo parolimpinėse sportinėse rungtyse pozicija, stebint mokytojui. [...]
C1.3. Geba lygiaverčiai bendrauti su skirtingų fizinių ar intelektinių galių bendraamžiais [...]
Lygiavertis bendravimas. Tyrinėjami fizinių, intelektinių, kultūrinių skirtumų privalumai ir trukdžiai bendradarbiavimui, mokomasi pagarbiai priimti savo ir kitų skirtumus. [...]
Lietuvių kalba ir literatūra
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. [...] Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.[...] Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. [...] Mokomasi išsakyti savo nuomonę, bandoma ją pagrįsti. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. [...] Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), [...].
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. [...] Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes [...]
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. [...] Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.
Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis.[...] Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. [...] Mokomasi išsakyti savo nuomonę, bandoma ją pagrįsti. [...]
Teksto struktūra ir tekstų tipai. [...] Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), [...].
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. [...] Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes [...]
Gyvenimo įgūdžiai
B3.3. Išreiškia palaikymą įvairioms grupėms, apibūdina, kaip domėjimasis, bendravimas su skirtingų kultūrų asmenimis praturtina gyvenimą.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Diskutuoja apie lyčių lygybę, lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę. [...]
D1.3. [...] Argumentuoja, kodėl svarbu atpažinti netinkamą prisilietimą, kodėl apie jį svarbu pranešti patikimam suaugusiajam.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra tinkamas ir netinkamas prisilietimas, kaip reikia pasielgti atpažinus netinkamą prisilietimą arba kai kas nors pasako, kad patyrė netinkamą prisilietimą. [...]
D1.3. [...] Įvardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą.
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi atpažinti smurtaujantį elgesį, atsakyti į bendraamžių ar suaugusiųjų spaudimą nubrėždami artumo ribas, atpažinti situacijas, kai skubiai reikia kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. [...]
B3.3. Paaiškina, kas yra privatumas ir duomenų apsauga [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja įvairias situacijas, kada apskritai negalima skelbti apie asmenį informacijos, ir aiškinasi, kas yra privatumas ir asmens duomenų apsauga, mokosi išreikšti palaikymą bendraklasiams, kuriems reikia pagalbos. [...]
B3.3. [...] pateikia konkrečių, asmenį palaikančių teiginių pavyzdžių.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja, kas yra pagarbus ribų nustatymas, ir mokosi argumentuoti, kodėl svarbu jas nustatyti sau ir kitiems. Mokosi nustatyti ribas ir kaip elgtis, jei jos peržengiamos, analizuoja ir mokosi apibūdinti smurtą išprovokuojančius veiksnius (pvz., pykčio nevaldymas, kaltinantis tonas, patyčios). [...]
D1.3. [...] kodėl paauglystėje priimant svarbius sprendimus reikalinga suaugusiųjų parama. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Nagrinėja, kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, mokosi atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. [...]
B3.3. Paaiškina, kaip kultūrų įvairovė daro įtaką sveikatą tausojančiam elgesiui [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Tyrinėja mokyklos ir vietos bendruomenės įvairias vaikų ir suaugusiųjų grupes, reflektuoja, kaip galėtų jas geriau pažinti ir kaip kitų bendruomenės narių pažinimas prisideda prie saugesnės bendruomenėje aplinkos kūrimo. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra socialinės normos, kaip asmens teisės siejasi su atsakomybėmis ir kaip nustatyti teisių ir atsakomybių ribas.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja, kaip socialinės normos veikia žmonių elgesį skirtingose aplinkose (pvz., kavinėse, ligoninėse, sporto renginiuose), diskutuoja, kaip asmens teisės siejasi su atsakomybėmis ir kaip nustatyti teisių ir atsakomybių ribas. [...]
D1.3. [...] Apibūdina prekybos žmonėmis formas ir išvardija prevencijos būdus, kurie apsaugo nuo prekybos žmonėmis, paaiškina, kaip atpažinti, kad asmuo atsidūrė nusikalsti linkusių asmenų akiratyje.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu, ir siūlo prevencinius būdus, kaip išvengti tokių situacijų, Nagrinėja, kokios bendruomenės teikiamos paslaugos padeda išvengti patekimo į nusikalstamą veiklą ir kas gali padėti atsidūrus nusikaltėlių akiratyje. [...]
B3.3. Atpažįsta ir įvardija subjektyvumą, stereotipus ir nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, oponuoja netolerancijai ir stereotipams.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Mokosi atpažinti ir įvardyti subjektyvumą, stereotipus ir nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, pagrįsti, kaip išankstinės nuostatos ir nusistatymas veikia įvairių grupių tarpusavio santykius, asmeninį ir viešą gyvenimą, oponuoti netolerancijai ir stereotipams (pvz., pastebi nesąžiningą elgesį ir reaguoja). [...]
D1.3. [...] Įvardija ir pagrindžia smurto, seksualinių nusikaltimų požymius ir pasekmes, atpažįsta smurto grėsmę, taiko įgūdžius, kurie padeda pasipriešinti smurtui.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Reflektuoja savo socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie padeda atpažinti, įvertinti pavojų keliančias situacijas ir priimti sprendimą reaguoti ir kreiptis įtarus nusikalstamą veiklą arba tapus nusikaltimo auka, mokosi pasipriešinimo smurtui būdų išvengiant jėgos. [...]
B3.3. Išreiškia palaikymą įvairioms grupėms, apibūdina, kaip domėjimasis, bendravimas su skirtingų kultūrų asmenimis praturtina gyvenimą.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Diskutuoja apie lyčių lygybę, lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę. [...]
D1.3. [...] Argumentuoja, kodėl svarbu atpažinti netinkamą prisilietimą, kodėl apie jį svarbu pranešti patikimam suaugusiajam.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra tinkamas ir netinkamas prisilietimas, kaip reikia pasielgti atpažinus netinkamą prisilietimą arba kai kas nors pasako, kad patyrė netinkamą prisilietimą. [...]
D1.3. [...] Įvardija asmenines savybes, įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės išvengti rizikingų situacijų, paaiškina, kokių pirmųjų veiksmų imtis patyrus smurtą ir kas gali suteikti pagalbą.
Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Mokosi atpažinti smurtaujantį elgesį, atsakyti į bendraamžių ar suaugusiųjų spaudimą nubrėždami artumo ribas, atpažinti situacijas, kai skubiai reikia kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. [...]
B3.3. Paaiškina, kas yra privatumas ir duomenų apsauga [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja įvairias situacijas, kada apskritai negalima skelbti apie asmenį informacijos, ir aiškinasi, kas yra privatumas ir asmens duomenų apsauga, mokosi išreikšti palaikymą bendraklasiams, kuriems reikia pagalbos. [...]
B3.3. [...] pateikia konkrečių, asmenį palaikančių teiginių pavyzdžių.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja, kas yra pagarbus ribų nustatymas, ir mokosi argumentuoti, kodėl svarbu jas nustatyti sau ir kitiems. Mokosi nustatyti ribas ir kaip elgtis, jei jos peržengiamos, analizuoja ir mokosi apibūdinti smurtą išprovokuojančius veiksnius (pvz., pykčio nevaldymas, kaltinantis tonas, patyčios). [...]
D1.3. [...] kodėl paauglystėje priimant svarbius sprendimus reikalinga suaugusiųjų parama. [...]
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Nagrinėja, kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, mokosi atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. [...]
B3.3. Paaiškina, kaip kultūrų įvairovė daro įtaką sveikatą tausojančiam elgesiui [...]
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Tyrinėja mokyklos ir vietos bendruomenės įvairias vaikų ir suaugusiųjų grupes, reflektuoja, kaip galėtų jas geriau pažinti ir kaip kitų bendruomenės narių pažinimas prisideda prie saugesnės bendruomenėje aplinkos kūrimo. [...]
C1.3. Paaiškina, kas yra socialinės normos, kaip asmens teisės siejasi su atsakomybėmis ir kaip nustatyti teisių ir atsakomybių ribas.
Atsakingi sprendimai ir elgesys. Analizuoja, kaip socialinės normos veikia žmonių elgesį skirtingose aplinkose (pvz., kavinėse, ligoninėse, sporto renginiuose), diskutuoja, kaip asmens teisės siejasi su atsakomybėmis ir kaip nustatyti teisių ir atsakomybių ribas. [...]
D1.3. [...] Apibūdina prekybos žmonėmis formas ir išvardija prevencijos būdus, kurie apsaugo nuo prekybos žmonėmis, paaiškina, kaip atpažinti, kad asmuo atsidūrė nusikalsti linkusių asmenų akiratyje.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Analizuoja, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu, ir siūlo prevencinius būdus, kaip išvengti tokių situacijų, Nagrinėja, kokios bendruomenės teikiamos paslaugos padeda išvengti patekimo į nusikalstamą veiklą ir kas gali padėti atsidūrus nusikaltėlių akiratyje. [...]
B3.3. Atpažįsta ir įvardija subjektyvumą, stereotipus ir nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, oponuoja netolerancijai ir stereotipams.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Mokosi atpažinti ir įvardyti subjektyvumą, stereotipus ir nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, pagrįsti, kaip išankstinės nuostatos ir nusistatymas veikia įvairių grupių tarpusavio santykius, asmeninį ir viešą gyvenimą, oponuoti netolerancijai ir stereotipams (pvz., pastebi nesąžiningą elgesį ir reaguoja). [...]
D1.3. [...] Įvardija ir pagrindžia smurto, seksualinių nusikaltimų požymius ir pasekmes, atpažįsta smurto grėsmę, taiko įgūdžius, kurie padeda pasipriešinti smurtui.
Saugus bei sveikas asmuo ir bendruomenė. [...] Reflektuoja savo socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie padeda atpažinti, įvertinti pavojų keliančias situacijas ir priimti sprendimą reaguoti ir kreiptis įtarus nusikalstamą veiklą arba tapus nusikaltimo auka, mokosi pasipriešinimo smurtui būdų išvengiant jėgos. [...]
Etika
Kitas kaip svetimas. Ar būtų įdomu, jei visi žmonės atrodytų vienodai? [...] Jei į klasę ateitų naujokas, išoriškai kitoks negu aš – ar būčiau jam draugiškas?
Aš ir šeima. Kada šeima yra laiminga? [...] Mokosi suprasti, kad šeimos yra skirtingos, mokosi gerbti šeimos modelių įvairovę. [...]
Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? […] Ar galiu dirbti ir siekti bendro tikslo su Kitu kaip svetimu? […]
Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […] Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? […] Įsisąmonina empatijos patirtį kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją, suvokia kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančios dokumentikos vertę. […]
Aš ir bendruomenė. Kaip su(si)taria skirtingos bendruomenės? […] Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms. […]
Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų bendruomenių narius, diskutuoja apie pagalbos svarbą ir vertę. Aktyviai savanoriauja, padeda socialiai jautrioms bendruomenėms.
Aš ir bendruomenė. Kaip suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? Kokios etinės dilemos kyla siekiant suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? […] Ką antikos, Viduramžių, Naujųjų laikų ir XX a. epochos Vakarų mąstytojai svarstė žmogaus socialinės prigimties, moralinės pareigos, tolerancijos, žmogaus teisių ir teisingumo, visuomenės socialinių vaidmenų klausimais.
Aš ir virtuali bendruomenė. Kaip užtikrinti žmogaus teises virtualioje erdvėje? Ar sunku atpažinti žmogaus teisių pažeidimus virtualioje erdvėje? Ar žinai, kaip tokiais atvejais elgtis (morališkai, teisiškai)?
Kitas kaip svetimas. Ar būtų įdomu, jei visi žmonės atrodytų vienodai? [...] Jei į klasę ateitų naujokas, išoriškai kitoks negu aš – ar būčiau jam draugiškas?
Aš ir šeima. Kada šeima yra laiminga? [...] Mokosi suprasti, kad šeimos yra skirtingos, mokosi gerbti šeimos modelių įvairovę. [...]
Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? […] Ar galiu dirbti ir siekti bendro tikslo su Kitu kaip svetimu? […]
Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […] Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? […] Įsisąmonina empatijos patirtį kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją, suvokia kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančios dokumentikos vertę. […]
Aš ir bendruomenė. Kaip su(si)taria skirtingos bendruomenės? […] Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms. […]
Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų bendruomenių narius, diskutuoja apie pagalbos svarbą ir vertę. Aktyviai savanoriauja, padeda socialiai jautrioms bendruomenėms.
Aš ir bendruomenė. Kaip suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? Kokios etinės dilemos kyla siekiant suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? […] Ką antikos, Viduramžių, Naujųjų laikų ir XX a. epochos Vakarų mąstytojai svarstė žmogaus socialinės prigimties, moralinės pareigos, tolerancijos, žmogaus teisių ir teisingumo, visuomenės socialinių vaidmenų klausimais.
Aš ir virtuali bendruomenė. Kaip užtikrinti žmogaus teises virtualioje erdvėje? Ar sunku atpažinti žmogaus teisių pažeidimus virtualioje erdvėje? Ar žinai, kaip tokiais atvejais elgtis (morališkai, teisiškai)?
Užsienio kalba (pirmoji)
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeimos nariai, draugai.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.
Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės.
Potemės: demokratija, pilietinės visuomenės bruožai, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeimos nariai, draugai.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.
Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Potemės: žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.
Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės.
Potemės: demokratija, pilietinės visuomenės bruožai, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.
Etninė kultūra
Paprotinis elgesys ir vertybės. [...] Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.
Paprotinė teisė ir elgesys. [...] Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. [...]
Paprotinis elgesys ir vertybės. [...] Remdamiesi tautosaka ir kitais etnokultūriniais šaltiniais, pateikdami pavyzdžių, pagrindžia pagarbaus bendravimo tradiciją su kitos lyties, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties žmonėmis.
Paprotinė teisė ir elgesys. [...] Remdamiesi etnokultūrinėmis žiniomis, diskutuoja apie vyrų ir moterų teises, skirtingų lyčių bendravimo ypatybes. [...]
Evangelikų reformatų tikyba
Meilė ir pagarba.
Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami [...]
Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[...] ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. [...]
Tolerancijos ribos.
[...] mokosi atpažinti ribą tarp pagarbaus santykio su kitaip mąstančiais žmonėmis ir savo krikščioniškos tapatybės stiprinimo [...]
Tautinės mažumos. Holokaustas.
[...] Dalyvauja renginiuose, kuriuose yra pagerbiamos holokausto aukos.
Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais.
Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti [...]
Biblinė lytiškumo samprata I.
Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris.
Biblinė lytiškumo samprata II.
Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.
Meilė ir pagarba.
Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami [...]
Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[...] ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. [...]
Tolerancijos ribos.
[...] mokosi atpažinti ribą tarp pagarbaus santykio su kitaip mąstančiais žmonėmis ir savo krikščioniškos tapatybės stiprinimo [...]
Tautinės mažumos. Holokaustas.
[...] Dalyvauja renginiuose, kuriuose yra pagerbiamos holokausto aukos.
Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais.
Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti [...]
Biblinė lytiškumo samprata I.
Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris.
Biblinė lytiškumo samprata II.
Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.
Katalikų tikyba
B4.3. Paaiškina, kaip žmonių skirtumai gali tapti praturtinančiomis dovanomis, įvardija savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Esame skirtingi. Kas atsitiktų, jeigu visi būtume vienodi? (Išoriniai ir vidiniai žmonių skirtumai). Kaip susidraugauti su kitokiu? (Pagarba ir kitokio asmens priėmimas). […]
Gyvybė neliečiama. […] Gyvybės vertė, pagarba savo ir kito gyvybei.
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).
Pagarba sau ir kitam. [...] Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
Dievas – istorijos Viešpats. [...] Ar buvo Dievas prie televizijos bokšto 1991 m.? (Rūpintojėlis, Dievo pagalba beginkliame pasipriešinime). Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).
Žmogus yra daugiau nei kūnas. [...] Žmogaus orumo išsaugojimas, elgesio vertinimas, popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, priešų meilė. [...]
Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai. Jeigu 10 Dievo įsakymų būtų pasaulio konstitucija? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...] Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.). [...]
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Bažnyčia vakar ir šiandien. [...] Ar visada žmogus yra laisvas tikėti? (Krikščionių persekiojimai, tikėjimo liudijimas, pavyzdžiui, XX a. tikinčiųjų persekiojimai Sovietinėje Lietuvoje, Katalikų Bažnyčios kronika, Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, Eucharistijos bičiuliai, pogrindinis tikėjimo perdavimas. Tikėjimo liudytojai pasirinktinai: kun. Juozas Zdebskis, kun. Jonas Lauriūnas SJ, ses. Gema Stanelytė ir t. t.).
Dievas myli linksmą davėją. [...] Kodėl krikščionys gina laisvę ir žmonių teises? (Krikščionis – pilietinės visuomenės narys, pilietinė atsakomybė, krikščionio vaidmuo politikoje). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.). [...]
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Ką reiškia susilaukti vaikų pagal Dievo valią? (Vaisingumas, vaikai – Dievo dovana, vaikų apsauga, teisės ir pareigos, įvaikinimas, tėvo ir motinos vaidmuo).
Gerovė ir teisingumas visiems. [...] Kodėl verta kurti ateitį, kurioje būtų priimamas kiekvienas? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas). [...]
B4.3. Paaiškina, kaip žmonių skirtumai gali tapti praturtinančiomis dovanomis, įvardija savo ir kitų žmonių teigiamas savybes.
Esame skirtingi. Kas atsitiktų, jeigu visi būtume vienodi? (Išoriniai ir vidiniai žmonių skirtumai). Kaip susidraugauti su kitokiu? (Pagarba ir kitokio asmens priėmimas). […]
Gyvybė neliečiama. […] Gyvybės vertė, pagarba savo ir kito gyvybei.
Žinojimas ir tikėjimas. Ar yra kitas toks pat kaip aš? (Kiekvieno asmens unikalumas, žmogus kūniškas ir dvasinis). […]
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.).Ar lengva išlikti ištikimam Kristui ribinėse situacijose? (tikėjimo reikšmė ribinėse situacijose, pasirinktinai: Kryžių kalnas, Rainiai, Kražiai ir pan.).
Pagarba sau ir kitam. [...] Ką reiškia žodžiai „Aš myliu tave“? (Pagarba, atsakomybė, rūpestis). Mylėti artimą – ar to išmokstama? (Himnas meilei).
Dievas – istorijos Viešpats. [...] Ar buvo Dievas prie televizijos bokšto 1991 m.? (Rūpintojėlis, Dievo pagalba beginkliame pasipriešinime). Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).
Žmogus yra daugiau nei kūnas. [...] Žmogaus orumo išsaugojimas, elgesio vertinimas, popiežiaus paraginimai ir pavyzdys, priešų meilė. [...]
Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai. Jeigu 10 Dievo įsakymų būtų pasaulio konstitucija? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...] Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.). [...]
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Bažnyčia vakar ir šiandien. [...] Ar visada žmogus yra laisvas tikėti? (Krikščionių persekiojimai, tikėjimo liudijimas, pavyzdžiui, XX a. tikinčiųjų persekiojimai Sovietinėje Lietuvoje, Katalikų Bažnyčios kronika, Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, Eucharistijos bičiuliai, pogrindinis tikėjimo perdavimas. Tikėjimo liudytojai pasirinktinai: kun. Juozas Zdebskis, kun. Jonas Lauriūnas SJ, ses. Gema Stanelytė ir t. t.).
Dievas myli linksmą davėją. [...] Kodėl krikščionys gina laisvę ir žmonių teises? (Krikščionis – pilietinės visuomenės narys, pilietinė atsakomybė, krikščionio vaidmuo politikoje). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.). [...]
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Ką reiškia susilaukti vaikų pagal Dievo valią? (Vaisingumas, vaikai – Dievo dovana, vaikų apsauga, teisės ir pareigos, įvaikinimas, tėvo ir motinos vaidmuo).
Gerovė ir teisingumas visiems. [...] Kodėl verta kurti ateitį, kurioje būtų priimamas kiekvienas? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas). [...]
Visuomeninis ugdymas
Darbas – asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. [...] aptariama, kodėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Aš – bendruomenės narys. Aptariama, kokios veiklos vyksta bendruomenėje, kurioje kiekvienas yra savitas, unikalus. Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. [...]
Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu. [...]
Bendruomeniškumo kūrimas. [...] aiškinamasi, kodėl skiriasi žmonių nuomonės, kalbama, kaip priimti kitokią nuomonę, mandagiai nesutikti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. Susipažįstama su demokratinės visuomenės bruožais.
Teisės ir pareigos. Tyrinėjamos teisės ir pareigos namuose, mokykloje, kalbama, kodėl kiekvienam svarbu žinoti ir suprasti savo teises ir pareigas. Diskutuojama, kokia yra susitarimų reikšmė, siejant ją su demokratijos bruožais, aptariami atvejai, kai susitarimų yra laikomasi arba ne. Prisimenamos piliečio teisės ir pareigos, vaiko ir suaugusiojo teisės, laisvės, aptariamas vaiko teisių gynimas.
Demokratinė visuomenė. [...] aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, [...]
Darbas – asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. [...] aptariama, kodėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Aš – bendruomenės narys. Aptariama, kokios veiklos vyksta bendruomenėje, kurioje kiekvienas yra savitas, unikalus. Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. [...]
Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu. [...]
Bendruomeniškumo kūrimas. [...] aiškinamasi, kodėl skiriasi žmonių nuomonės, kalbama, kaip priimti kitokią nuomonę, mandagiai nesutikti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę. Susipažįstama su demokratinės visuomenės bruožais.
Teisės ir pareigos. Tyrinėjamos teisės ir pareigos namuose, mokykloje, kalbama, kodėl kiekvienam svarbu žinoti ir suprasti savo teises ir pareigas. Diskutuojama, kokia yra susitarimų reikšmė, siejant ją su demokratijos bruožais, aptariami atvejai, kai susitarimų yra laikomasi arba ne. Prisimenamos piliečio teisės ir pareigos, vaiko ir suaugusiojo teisės, laisvės, aptariamas vaiko teisių gynimas.
Demokratinė visuomenė. [...] aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, [...]
Užsienio kalba (antroji)
Identitetai, tapatybės (pvz., apie save, gyvenimo būdas, asmens savybių ugdymas, vertybės, įsitikinimai, teisės ir pareigos, kalba (užsienio kalbos, pasirinkimo motyvai), santykiai: šeima, draugai, bendruomenė).
Socialiniai ir ekonominiai santykiai (pvz., paslaugos ir aptarnavimas, gyvenamoji vieta ir aplinka, socialinė ir ekonominė pažanga, modernaus pasaulio iššūkiai, globalaus pasaulio problemos, žmogaus teisės, lygios galimybės).
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
Žinojimas ir tikėjimas. [...] Ar esu vertingesnis už kitus ir kodėl?
Einu kartu su Dievu. [...] Ką reiškia bendrauti atsakingai? Ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai „artimas“, „artimo meilė“. Gerojo samariečio pavyzdys. Kas padeda gerbti save ir kitus?
Pasaulyje esu ne vienas. [...] Vaiko teisės – tai ir pareigos. Suaugusiųjų teisės ir atsakomybė. [...]
Pagarba sau ir kitam. Ką apie žmogų sako jo kūnas? Vyras ir moteris – Dievo dovana vienas kitam. […]
Bendravimas ir santarvės raiška. […] Nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus orumas ir vertė?
Šeima mažoji bažnyčia. Kodėl šeimoje kiekvienas žmogus gali jaustis vertingas? […]
Bažnyčios socialinis mokymas. [...] Ką mums siūlo Bažnyčios socialinis mokymas skurdui mažinti, neįgaliųjų, vyresniojo amžiaus žmonių padėčiai gerinti?
Žinojimas ir tikėjimas. [...] Ar esu vertingesnis už kitus ir kodėl?
Einu kartu su Dievu. [...] Ką reiškia bendrauti atsakingai? Ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai „artimas“, „artimo meilė“. Gerojo samariečio pavyzdys. Kas padeda gerbti save ir kitus?
Pasaulyje esu ne vienas. [...] Vaiko teisės – tai ir pareigos. Suaugusiųjų teisės ir atsakomybė. [...]
Pagarba sau ir kitam. Ką apie žmogų sako jo kūnas? Vyras ir moteris – Dievo dovana vienas kitam. […]
Bendravimas ir santarvės raiška. […] Nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus orumas ir vertė?
Šeima mažoji bažnyčia. Kodėl šeimoje kiekvienas žmogus gali jaustis vertingas? […]
Bažnyčios socialinis mokymas. [...] Ką mums siūlo Bažnyčios socialinis mokymas skurdui mažinti, neįgaliųjų, vyresniojo amžiaus žmonių padėčiai gerinti?
Karaimų tikyba
Moralinės nuostatos.
[…]visi esame skirtingi ir tame nėra nieko blogo.[…]
Musulmonų sunitų tikyba
Tarpreliginis dialogas, broliškumas.
Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta.
Teisė
Žmogaus teisės. Aiškinamasi, kokios yra pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamos žmogaus teisės, ir kaip jos reiškiasi gyvenime, kokia yra teisių ir pareigų pusiausvyra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikšmė. Aptariama, kokia yra Konstitucijos reikšmė, nustatant žmogaus (piliečio) ir valstybės (valstybės institucijų) santykį, kaip gali būti užtikrinamas tiesioginis Konstitucijos normų veikimas bei kokios asmens teisės ir pareigos numatytos Konstitucijoje.
Konstitucijoje numatytos teisės. Gilinamasi, kokios asmeninės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės numatytos Konstitucijoje, kaip galima įgyvendinti savo konstitucines teises.
Vartotojų teisės ir pareigos. Gilinamasi, kokios yra vartotojų teisės ir pareigos, kaip galima pasinaudoti vartotojų teisėmis bei kur ieškoti informacijos apie vartotojų teises ir jų realizavimą.
Turtinės ir neturtinės teisės. Gilinamasi, kokias pagrindines turtines ir neturtines teises turi asmenys, kokie pagrindiniai turtinių teisių įgijimo būdai ir galimos pasekmės.
Asmenų civilinės teisės. Analizuojama, kaip yra saugomos ir ginamos asmenų civilinės teisės, kokios gal būti turtinių teisių įgijimo pasekmės.
Tėvų bei vaikų teisės. Aiškinamasi, kokios yra tėvų bei vaikų teisės ir pareigos šeimoje ir kaip jos tarpusavyje dera.
Kelių eismo dalyviai. Aptariama, kokios kelių eismo dalyvių teisės, pareigos ir atsakomybė, kaip užtikrinti saugumą kelyje. Mokomasi pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Nukentėjusiojo, liudytojo ir įtariamojo teisės ir pareigos. Aiškinamasi, kur kreiptis nukentėjus dėl nusikalstamos veikos, kokios pagrindinės nukentėjusiojo, liudytojo ir įtariamojo teisės ir pareigos.
Europos Sąjungos piliečio teisės, laisvės ir pareigos. Gilinamasi, kokias pagrindines teises, laisves ir pareigas turi Europos Sąjungos pilietis, kaip ugdyti Europos Sąjungos valstybių (taip pat Lietuvos) gyventojų toleranciją skirtingos tautybės, religijos, rasės atstovams.
Žmogaus teises įtvirtinantys tarptautiniai norminiai aktai. Aptariama, [...] kodėl būtina pagrindines žmogaus teises įtvirtinti tarptautiniuose norminiuose aktuose, kokie yra pagrindiniai tarptautinės humanitarinės teisės principai. Aiškinamasi, [...] kokios yra keliautojų (sausumos, vandens ar oro transportu) teisės ir pareigos.
Teisinės valstybės bruožai. Aiškinamasi, kas yra teisė, kokie yra teisinės valstybės bruožai, raida Lietuvoje.
Vartotojų teises ginančios organizacijos. Aiškinamasi, kur ir kaip kreiptis dėl įsigytos netinkamos kokybės prekės ar paslaugos, kokią pagalbą gali suteikti vartotojų teises ginančios organizacijos.
Asmens duomenų apsauga. Analizuojama,[...] ką daryti ir kur kreiptis, jei žmogaus teisė į asmens duomenų apsaugą buvo pažeista. [...]
Tarptautiniai norminiai aktai. Aptariama, kokias žmogaus teises galima ginti remiantis tarptautiniais norminiais aktais, kokiuose tarptautiniuose teismuose Lietuvos žmonės gali ginti savo teises.
Technologijos
[...] Aiškinamasi apie legalų dabą, kada ir kam galima individuali veikla pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, kokios nepilnamečių įsidarbinimo, verslo kūrimo galimybės.
Istorija
Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje.
Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. [...]
Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija. [...] Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. [...] Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.).
XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. [...] Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo.
Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14-17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje.
Geografija
Statistiniai rodikliai. [...] Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. Pasirinktų valstybių pavyzdžiu analizuojami ekonominiai ir socialiniai rodikliai, vertinamas šalių gerovės lygis. [...] Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.
Gyventojų sudėtis. Nagrinėjama Lietuvos ir atskirų šalių gyventojų sudėtis pagal amžių ir lytį, lyginamos šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, įžvelgiami skirtumai, aiškinamas jų priežastingumas. [...]
Demografijos politika. Nagrinėjamos demografinės politikos kryptys ir priemonės skirtinguose regionuose, nurodoma išsilavinimo lygio, sveikatos apsaugos, moterų teisių, ekonominio lygio svarba demografiniams procesams valstybėje valdyti.
Švietimas. Vertinama visaverčio švietimo, lyčių lygybės užtikrinimo svarba valstybių gerovei.
Valstybių nelygybės mažinimas. Vertinamos tarptautinės bendruomenės pastangos, padedančios mažinti nelygybę tarp valstybių pasauliniu ir regioniniu mastu.
Bendradarbiavimas. Aiškinamos vystomojo bendradarbiavimo galimybės ir reikšmė.
Statistiniai rodikliai. [...] Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. Pasirinktų valstybių pavyzdžiu analizuojami ekonominiai ir socialiniai rodikliai, vertinamas šalių gerovės lygis. [...] Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.
Gyventojų sudėtis. Nagrinėjama Lietuvos ir atskirų šalių gyventojų sudėtis pagal amžių ir lytį, lyginamos šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, įžvelgiami skirtumai, aiškinamas jų priežastingumas. [...]
Demografijos politika. Nagrinėjamos demografinės politikos kryptys ir priemonės skirtinguose regionuose, nurodoma išsilavinimo lygio, sveikatos apsaugos, moterų teisių, ekonominio lygio svarba demografiniams procesams valstybėje valdyti.
Švietimas. Vertinama visaverčio švietimo, lyčių lygybės užtikrinimo svarba valstybių gerovei.
Valstybių nelygybės mažinimas. Vertinamos tarptautinės bendruomenės pastangos, padedančios mažinti nelygybę tarp valstybių pasauliniu ir regioniniu mastu.
Bendradarbiavimas. Aiškinamos vystomojo bendradarbiavimo galimybės ir reikšmė.
Ekonomika ir verslumas
Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. [...] lygios galimybės darbo rinkoje. [...]
Evangelikų liuteronų tikyba
Pamokantys Jėzaus darbai. [...] Kodėl reikia stengtis klausytis, suprasti ir gerbti kitus žmones? [...]
Tikėjimo svarba. [...] Aiškinasi, koks svarbus yra ryšys tarp žmonių, kadangi jie yra ne tik panašūs, bet ir gana skirtingi. [...]
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai, aptardami žmogų kaip unikalų Dievo kūrinį, diskutuoja apie žmonių tarpusavio santykius, aptaria lygiavertį bendravimą[...]
Tikėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. [..]Mokosi, kaip pradėti dialogą ir pagarbiai diskutuoti su kitų tikėjimų žmonėmis, sprendžiant socialinių santykių problemas. [...]
Pamokantys Jėzaus darbai. [...] Kodėl reikia stengtis klausytis, suprasti ir gerbti kitus žmones? [...]
Tikėjimo svarba. [...] Aiškinasi, koks svarbus yra ryšys tarp žmonių, kadangi jie yra ne tik panašūs, bet ir gana skirtingi. [...]
Žmogaus unikalumas. [...]Mokiniai, aptardami žmogų kaip unikalų Dievo kūrinį, diskutuoja apie žmonių tarpusavio santykius, aptaria lygiavertį bendravimą[...]
Tikėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. [..]Mokosi, kaip pradėti dialogą ir pagarbiai diskutuoti su kitų tikėjimų žmonėmis, sprendžiant socialinių santykių problemas. [...]