Idėjos, asmenybės
Idėjos, asmenybės
Istorijos, kultūros lauke ypatingą vietą užima iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, propaguojamos vertybės. Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos – vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių. Be idėjų nebūtų aišku, kur link eina žmonija vienu ar kitu laikotarpiu. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.
Informatika
B1.3. Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą.
Kompiuterių raida, algoritmai ir programos. [...] Išsamiau aptariama problemų sprendimo automatizavimo svarba ir kompiuterinių technologijų vaidmuo (pavyzdžiui., peržiūrima vaizdinė medžiaga apie Tiuringo mašiną ar pan., rengiamos ekskursijos į įmones). Aptariamos algoritmų ištakos, susiejamos su matematikos temomis, susipažįstama su algoritmais informatikoje (pavyzdžiui., Euklido, paieškos algoritmai) [...].
Astronomija
A4.3. [...] įvardija 3–4 žymiausius astronomus ir jų svarbiausius pasiekimus.
Astronomijos mokslas ir jo raida. Aptariama [...], žymūs pasaulio ir Lietuvos astronomai ir jų pasiekimai. [...]
Judėjų tikyba
Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) Kuo galiu padėti žmonėms, kuriuos nuskriaudžiau? Ką reiškia maloningumas (chesed)? Kas žydo gyvenime yra atsakomybė Kūrėjui ir kitiems žmonėms (tešuva)?
Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). [...]
E3.3. Įvardija garsius išminčius ir rabinus, žino jų indėlį į judaizmą.
Žydų tautos istorija. Senosios istorinės asmenybės. Patriarchai ir pranašai. Karaliai ir reformatoriai. Garsiausi rabinai ir išminčiai (iki Haskalos).
E3.3. Įvardija garsius išminčius ir rabinus, žino jų indėlį į judaizmą.
Žydų tautos istorinės asmenybės. Vilniaus Gaonas, Baruchas Spinoza, Rabinas Salanteris, Mozė Hesas ir Teodoras Hercelis, Zygmundas Froidas ir Liudvikas Zamenhofas.
Švenčių istorinis kontekstas. Koks rudens švenčių kontekstas (Kainas ir Abelis, Pasaulinis tvanas, Babelio bokštas, Abraomas, Izaokas, Jokūbas, 12 Jokūbo sūnų, Juozapas ir Jokūbo namai).
Judaizmas iki Toros. Kuo svarbūs Abraomas ir Mozė? Kodėl pasirinktas būtent Mozė?
Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. [...]Rabinas Elchanan Wasserman. Lietuvos Ger Tsedeko legenda ir realios istorijos.
Judaizmas ir menas. Nobelio laureatai – Isaac Bashevis Singer ir J.D. Salinger. Po Šoa kūrę menininkai – Grigorijus Kanovičius, Samuelis Bakas. Frankfurto Mokyklos humanistai.
Alegorezė Tanacho ir Talmudo literatūroje. Alegorijos ir karaliaus Šlomo mokymai apie žmogaus gyvenimo kelio pasirinkimą, apie laukiančius sunkumus. [...]Žmogaus gyvenimo idealas Tehilim, protėvių santykis su gamta, tikėjimas D-u ir žydų tautos tapatybė.
Nuo ortodoksų iki šiuolaikinio judaizmo. [...]reformatoriškos idėjos judaizme, šiuolaikinės liberalios idėjos judaizme[...].
Judaizmas ir menas. Šiuolaikiniai žydų rašytojai ir menininkai kaip universalaus humanizmo pavyzdžiai. Šiuolaikiniai Izraelio ir Diasporos inovacijų kūrėjai kaip naujų visuomenės gyvenimo technologijų lyderiai. [...]
Toros aktualumas šiandien. [...] Rabinistinio judaizmo ilgalaikis indėlis į žmonijos etinę-moralinę išminties tradiciją; kas yra universalios reikšmės?
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. W. James’o ir R. Otto aiškinimai, dėl ko bet kuri visuomenė turi šventumo bei ritualų praktikas? [...]
Judaizmas kasdieną. [...] Pagalba kitiems kaip svarbiausia modalinė ūgties sąlyga I. Salanterio Musar sistemoje.
Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) Kuo galiu padėti žmonėms, kuriuos nuskriaudžiau? Ką reiškia maloningumas (chesed)? Kas žydo gyvenime yra atsakomybė Kūrėjui ir kitiems žmonėms (tešuva)?
Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). [...]
E3.3. Įvardija garsius išminčius ir rabinus, žino jų indėlį į judaizmą.
Žydų tautos istorija. Senosios istorinės asmenybės. Patriarchai ir pranašai. Karaliai ir reformatoriai. Garsiausi rabinai ir išminčiai (iki Haskalos).
E3.3. Įvardija garsius išminčius ir rabinus, žino jų indėlį į judaizmą.
Žydų tautos istorinės asmenybės. Vilniaus Gaonas, Baruchas Spinoza, Rabinas Salanteris, Mozė Hesas ir Teodoras Hercelis, Zygmundas Froidas ir Liudvikas Zamenhofas.
Švenčių istorinis kontekstas. Koks rudens švenčių kontekstas (Kainas ir Abelis, Pasaulinis tvanas, Babelio bokštas, Abraomas, Izaokas, Jokūbas, 12 Jokūbo sūnų, Juozapas ir Jokūbo namai).
Judaizmas iki Toros. Kuo svarbūs Abraomas ir Mozė? Kodėl pasirinktas būtent Mozė?
Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. [...]Rabinas Elchanan Wasserman. Lietuvos Ger Tsedeko legenda ir realios istorijos.
Judaizmas ir menas. Nobelio laureatai – Isaac Bashevis Singer ir J.D. Salinger. Po Šoa kūrę menininkai – Grigorijus Kanovičius, Samuelis Bakas. Frankfurto Mokyklos humanistai.
Alegorezė Tanacho ir Talmudo literatūroje. Alegorijos ir karaliaus Šlomo mokymai apie žmogaus gyvenimo kelio pasirinkimą, apie laukiančius sunkumus. [...]Žmogaus gyvenimo idealas Tehilim, protėvių santykis su gamta, tikėjimas D-u ir žydų tautos tapatybė.
Nuo ortodoksų iki šiuolaikinio judaizmo. [...]reformatoriškos idėjos judaizme, šiuolaikinės liberalios idėjos judaizme[...].
Judaizmas ir menas. Šiuolaikiniai žydų rašytojai ir menininkai kaip universalaus humanizmo pavyzdžiai. Šiuolaikiniai Izraelio ir Diasporos inovacijų kūrėjai kaip naujų visuomenės gyvenimo technologijų lyderiai. [...]
Toros aktualumas šiandien. [...] Rabinistinio judaizmo ilgalaikis indėlis į žmonijos etinę-moralinę išminties tradiciją; kas yra universalios reikšmės?
Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. W. James’o ir R. Otto aiškinimai, dėl ko bet kuri visuomenė turi šventumo bei ritualų praktikas? [...]
Judaizmas kasdieną. [...] Pagalba kitiems kaip svarbiausia modalinė ūgties sąlyga I. Salanterio Musar sistemoje.
Biologija
A2.3. [...] Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų.
A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių.
Biologijos mokslo pasiekimai. Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės
biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis
į mokslą.
A2.3. [...] Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų.
A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių.
Gamtinė atranka. [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi [...] apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Organų donorystė. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Biotechnologijos. [...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.
A2.3. Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Ląstelės sandara. [...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano [...]
A2.3. Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Membranos sandara ir pernaša per membraną. [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Nukleorūgštys. [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Ląstelinis kvėpavimas. [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Fotosintezė. [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Paveldimumas ir kintamumas. [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
A2.3. [...] Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Evoliucijos procesas. Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; [...]
A2.3. [...] Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Organizmų sistematika. [...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]
A2.3. [...] Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų.
A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių.
Biologijos mokslo pasiekimai. Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės
biologijos mokslo šakos. Aptariami žymiausi Lietuvos mokslininkai (botanikai, zoologai), jų indėlis
į mokslą.
A2.3. [...] Nurodo, kad biologijos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad biologijos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų.
A4.3. [...] Pateikia biologijos mokslo sričių arba biologijos ir kitų gyvybės mokslų vystymosi istorijos pavyzdžių.
Gamtinė atranka. [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Žmogaus organizmas kaip įvairių mokslų tyrimo objektas. Aiškinamasi žmogaus organizmo pažinimo istorija. [...]
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Kraujas ir kraujotaka. [...] Mokomasi [...] apibūdinti kraujo bankų paskirtį. [...]
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Organų donorystė. [...] Apibūdinama transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą (diagnozuojant ligas, nustatant tapatybę ir tėvystę, išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje.
A2.3. [...] Aptaria biologijos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Aptaria biologijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos biologus ir jų pasiekimų įtaką biologijos mokslo raidai. Apibūdina biologijos ir kitų gyvybės mokslų atradimų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
Biotechnologijos. [...] Aptariami V. Šikšnio ir jo mokslinės komandos tyrimai, atveriantys galimybes gydyti žmonių genetines ligas, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles.
A2.3. Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Ląstelės sandara. [...] Aptariami ląstelės teorijos teiginiai, suformuluoti M. Šleideno ir T. Švano [...]
A2.3. Paaiškina, kaip biologijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Membranos sandara ir pernaša per membraną. [...] paaiškinti S. Singerio ir G. Nikolsono takiosios mozaikos modelį. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Nukleorūgštys. [...] Aptariamas R. Franklin, Dž. Votsono ir F. Kriko vaidmuo DNR molekulės struktūrinio modelio kūrime ir tolimesniems nukleorūgščių tyrimams. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Ląstelinis kvėpavimas. [...] Aptariamas H. Krebso vaidmuo tiriant mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Fotosintezė. [...] Aptariamas M. Kalvino vaidmuo tiriant chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas. [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Paveldimumas ir kintamumas. [...] Aiškinamasi G. Mendelio atlikti požymių paveldėjimo tyrimai. [...] aiškinamasi T. Morgano atlikti požymių paveldėjimo tyrimai (chromosominės paveldimumo teorijos teiginiai). [...]
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Genetinės modifikacijos ir biotechnologija. [...] Mokomasi apibūdinti žmogaus genomo projektą, kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą, ir jo pritaikomumą diagnozuojant bei gydant genetinius susirgimus.
A2.3. [...] Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Evoliucijos procesas. Mokomasi paaiškinti, kad Č. Darvinas pirmasis įrodymais pagrindė evoliuciją; [...]
A2.3. [...] Paaiškina, kaip bėgant laikui vystėsi biologijos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
A4.3. Analizuoja ir argumentuotai vertina biologijos mokslo atradimų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams. Apibūdina naujausias tyrimų sritis ir jų atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką biologijos ir kitų gyvybės mokslų raidai. Apibendrina ir kritiškai vertina įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie biologijos mokslo atradimus. [...]
Organizmų sistematika. [...] Aptariamas K. Linėjaus vaidmuo organizmų sistematikos moksle. [...]
Fizika
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų; [...]
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai.
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Atomų branduolių virsmai. [...] Susipažįstama su [...] Lietuvos mokslininkų darbais. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Sąveikos dėsniai. [...] formuluojami Niutono dėsniai [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Slėgis. [...] formuluojamas Paskalio dėsnis [...] Nagrinėjama Archimedo jėga [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Fizikos mokslo raida. Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Judėsio kiekis ir jėgos impulsas. [...] aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų; [...]
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai.
A4.3. Pateikia fizikos mokslo atradymų taikymo pavyzdžių [...] Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių.
Atomų branduolių virsmai. [...] Susipažįstama su [...] Lietuvos mokslininkų darbais. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Sąveikos dėsniai. [...] formuluojami Niutono dėsniai [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Slėgis. [...] formuluojamas Paskalio dėsnis [...] Nagrinėjama Archimedo jėga [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Fizikos mokslo raida. Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai.
Judėsio kiekis ir jėgos impulsas. [...] aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.
Gamtos mokslai
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų; [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Atomų branduolių virsmai. [...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.
Nuolatinė elektros srovė. [...] formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Gamtinė atranka. [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]
Žmogaus ir aplinkos dermė. [...] Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo svarbą grupuojant organizmus [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Optiniai prietaisai. [...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų; [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Atomų branduolių virsmai. [...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.
Nuolatinė elektros srovė. [...] formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai [...]
A4.3. [...] įvardija žymiausius gamtos mokslų atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
Gamtinė atranka. [...] aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos. [...]
Priešmokyklinis ugdymas
Išradimai keičia aplinką
Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas. Stebėdamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tyrinėja, kaip išradimai pakeičia žmonių gyvenimą.
Kūrybiškas matematinių problemų sprendimas
Žaisdamas, bendradarbiaudamas, aiškindamasis, stebėdamas, keldamas paprastus klausimus tyrinėja kasdienes matematines situacijas: spontaniškai siūlo idėjas, numato 1–2 žingsnių pažįstamos situacijos sprendimo eigą, veikloje taiko paties pasirinktus ar pasiūlytus situacijos sprendimo būdus ir priemones, dalinasi įspūdžiais apie veiklos eigą, rezultatus, atradimus.
Muzika
D3.3. Pastebi ir nusako svarbius savo bendruomenės ir aplinkos muzikinius įvykius bei reiškinius. Apibūdina savo mėgstamą muziką, muzikinius pomėgius, žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.
Populiariosios muzikos rūšių įvairovė. Apibrėžiama populiariosios muzikos sąvoka. Diskutuojama apie pagarbų požiūrį į kultūrą, jos kūrėjus ir atlikėjus, asmenybes ir jų idėjas.
[...].
C3.3. Aptaria skirtingus muzikos reiškinius jų paskirtį ir kontekstus. Atranda, apibūdina ryšius su kitais menais ir dalykais.
Muzikos kūriniai. Aptariami pasirinkti (pasiūlytų) žymiausių kompozitorių kūriniai, ir jų kontekstai. Atrandami, apibūdinami ryšiai su kitais menais ir dalykais. Reflektuojama.
D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Muzika ir gamta. Analizuojami programinės muzikos pavyzdžiai (pvz., M. K. Čiurlionis, N. Korsakovas, K. Debussy) ir absoliučioji (pvz., J. Haydnas, J. S. Bachas) muzika. [...] atspindžiai kompozitorių kūryboje.
A1.3. Nagrinėja ir palygina atliekamus kūrinius. Paaiškina kaip muzikos kalbos ir išraiškos priemonės bei struktūros supratimas veikia skirtingų žanrų, kultūrų ir subkultūrų kūrinių interpretavimą.
Populiarioji muzika. Aptariami populiariosios muzikos žanrų pavyzdžiai, aptariamas ir komentuojamas socialinio ir kultūrinio konteksto poveikis įvairių rūšių menininkams bei jų kūrybai [...] (pvz., T. Makačinas, V. Kerngis).
C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia
sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Populiarios muzikos stiliai ir sociokultūriniai kontekstai. Apibrėžiamos, aptariamos ir
komentuojamos žymiausios šio laikotarpio meno kryptys [...] išskiriama protesto muzika ir jos kūrėjai (atlikėjai) (pvz., Miriam Makeba, Bob Marley, Peter Gabriel).
D2.3. Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, įvardija kitų kultūrų muzikos bruožus, jų panašumus ir skirtumus.
Antikinio pasaulio muzika. Analizuojami ir apibrėžiami pagrindiniai antikinio
pasaulio epochos laikotarpio ypatumai, nagrinėjamos šio laikotarpio meno sąvokos (pvz., mūzos;
kitara, lyra, aulas; Pitagoras ir muzikos intervalai; hegzametras, poetinės pėdos ir ritmika; teatras ir
choras).
D2.3. Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, įvardija kitų kultūrų muzikos bruožus, jų panašumus ir skirtumus.
Viduramžių muzika. Analizuojami ir apibrėžiami pagrindiniai viduramžių epochos laikotarpio ypatumai [...] demonstruojami žymiausi meno kūriniai (grigališkasis choralas ir vienbalsumas); natų rašto pradžia; riterių muzika.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nusako jo kultūrinį ar istorinį kontekstą, interpretacinį sumanymą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko stiliui būdingas priemones. Ansamblyje derinasi prie kitų, atlieka pasirinktą partiją ar pritarimą. Taiko bendrus ir individualius kriterijus atlikimo kokybei į(si)vertinti.
Autorinė daina. [...]. Analizuojamos ryškiausios laikmečio asmenybės bei dainoje įprasmintos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, komentuoja sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika. Įvertinama ir palyginama įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika, skirtingos interpretacijos, komentuojamos sąsajos su kitais menais ir dalykais.
D2.3. Analizuoja pateiktus ar pasirinktus pasaulio muzikos kultūros reiškinių pavyzdžius, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei.
Moterys kompozitorės. Aptariama ir nagrinėjama lyčių lygybės, lygių galimybių tema. Analizuojamos ryškiausios asmenybės bei muzikos kūriniuose įprasmintos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos [...].
D2.3. Analizuoja pateiktus ar pasirinktus pasaulio muzikos kultūros reiškinių pavyzdžius, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei.
Vakarų muzikos istorijos eskizai. Aptariami ir apibrėžiami istoriniai tarpsniai, muzikos ypatumų susiformavimo priežastys, stiliai (Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Klasicizmas, Romantizmas), ryškiausios asmenybės, komentuojami šiam laikotarpiui būdingi savitumai ir demonstruojami žymiausi meno kūriniai.
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą.
Žymiausi XX–XXI amžiaus muzikos kūrėjai ir jų kūryba kultūriniuose, socialiniuose ir istoriniuose kontekstuose; muzikos kūrėjo vaidmenys anksčiau ir dabar; muzikos pažinimas ir vertinimas šiuolaikiniame pasaulyje. Susipažįstama su XX–XXI amžiaus komponavimo principais, jie apibūdinami, atrandami panašumai ir skirtumai. Analizuojama muzika, įsigilinama ir kritiškai vertinama muzikinė kūryba, muzikinės kultūros reiškiniai, estetinis suvokimas, atsižvelgiama į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą.
D3.3. Pastebi ir nusako svarbius savo bendruomenės ir aplinkos muzikinius įvykius bei reiškinius. Apibūdina savo mėgstamą muziką, muzikinius pomėgius, žiūrovų (klausytojų) elgesį muzikos renginiuose.
Populiariosios muzikos rūšių įvairovė. Apibrėžiama populiariosios muzikos sąvoka. Diskutuojama apie pagarbų požiūrį į kultūrą, jos kūrėjus ir atlikėjus, asmenybes ir jų idėjas.
[...].
C3.3. Aptaria skirtingus muzikos reiškinius jų paskirtį ir kontekstus. Atranda, apibūdina ryšius su kitais menais ir dalykais.
Muzikos kūriniai. Aptariami pasirinkti (pasiūlytų) žymiausių kompozitorių kūriniai, ir jų kontekstai. Atrandami, apibūdinami ryšiai su kitais menais ir dalykais. Reflektuojama.
D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.
Muzika ir gamta. Analizuojami programinės muzikos pavyzdžiai (pvz., M. K. Čiurlionis, N. Korsakovas, K. Debussy) ir absoliučioji (pvz., J. Haydnas, J. S. Bachas) muzika. [...] atspindžiai kompozitorių kūryboje.
A1.3. Nagrinėja ir palygina atliekamus kūrinius. Paaiškina kaip muzikos kalbos ir išraiškos priemonės bei struktūros supratimas veikia skirtingų žanrų, kultūrų ir subkultūrų kūrinių interpretavimą.
Populiarioji muzika. Aptariami populiariosios muzikos žanrų pavyzdžiai, aptariamas ir komentuojamas socialinio ir kultūrinio konteksto poveikis įvairių rūšių menininkams bei jų kūrybai [...] (pvz., T. Makačinas, V. Kerngis).
C3.3. Iš skirtingų perspektyvų palygina įvairių žanrų stilių ir subkultūrų muzikos reiškinius. Įžvelgia
sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Populiarios muzikos stiliai ir sociokultūriniai kontekstai. Apibrėžiamos, aptariamos ir
komentuojamos žymiausios šio laikotarpio meno kryptys [...] išskiriama protesto muzika ir jos kūrėjai (atlikėjai) (pvz., Miriam Makeba, Bob Marley, Peter Gabriel).
D2.3. Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, įvardija kitų kultūrų muzikos bruožus, jų panašumus ir skirtumus.
Antikinio pasaulio muzika. Analizuojami ir apibrėžiami pagrindiniai antikinio
pasaulio epochos laikotarpio ypatumai, nagrinėjamos šio laikotarpio meno sąvokos (pvz., mūzos;
kitara, lyra, aulas; Pitagoras ir muzikos intervalai; hegzametras, poetinės pėdos ir ritmika; teatras ir
choras).
D2.3. Svarsto, dalijasi įžvalgomis apie įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, pagarbą kultūrinei įvairovei, įvardija kitų kultūrų muzikos bruožus, jų panašumus ir skirtumus.
Viduramžių muzika. Analizuojami ir apibrėžiami pagrindiniai viduramžių epochos laikotarpio ypatumai [...] demonstruojami žymiausi meno kūriniai (grigališkasis choralas ir vienbalsumas); natų rašto pradžia; riterių muzika.
A2.3. Pristato atliekamą kūrinį, nusako jo kultūrinį ar istorinį kontekstą, interpretacinį sumanymą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, taiko stiliui būdingas priemones. Ansamblyje derinasi prie kitų, atlieka pasirinktą partiją ar pritarimą. Taiko bendrus ir individualius kriterijus atlikimo kokybei į(si)vertinti.
Autorinė daina. [...]. Analizuojamos ryškiausios laikmečio asmenybės bei dainoje įprasmintos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, komentuoja sąsajas su kitais menais ir dalykais.
Žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika. Įvertinama ir palyginama įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muzika, skirtingos interpretacijos, komentuojamos sąsajos su kitais menais ir dalykais.
D2.3. Analizuoja pateiktus ar pasirinktus pasaulio muzikos kultūros reiškinių pavyzdžius, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei.
Moterys kompozitorės. Aptariama ir nagrinėjama lyčių lygybės, lygių galimybių tema. Analizuojamos ryškiausios asmenybės bei muzikos kūriniuose įprasmintos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos [...].
D2.3. Analizuoja pateiktus ar pasirinktus pasaulio muzikos kultūros reiškinių pavyzdžius, diskutuoja apie skirtingų kultūrų paveldo ir dabartinių tradicijų savitumą, pagarbą jų įvairovei.
Vakarų muzikos istorijos eskizai. Aptariami ir apibrėžiami istoriniai tarpsniai, muzikos ypatumų susiformavimo priežastys, stiliai (Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Klasicizmas, Romantizmas), ryškiausios asmenybės, komentuojami šiam laikotarpiui būdingi savitumai ir demonstruojami žymiausi meno kūriniai.
C3.3. Įvertina ir palygina įvairių stilių ir kultūrų, pasirinktų žymiausių kompozitorių ir atlikėjų muziką, skirtingas interpretacijas, charakterizuoja savo muzikinį identitetą.
Žymiausi XX–XXI amžiaus muzikos kūrėjai ir jų kūryba kultūriniuose, socialiniuose ir istoriniuose kontekstuose; muzikos kūrėjo vaidmenys anksčiau ir dabar; muzikos pažinimas ir vertinimas šiuolaikiniame pasaulyje. Susipažįstama su XX–XXI amžiaus komponavimo principais, jie apibūdinami, atrandami panašumai ir skirtumai. Analizuojama muzika, įsigilinama ir kritiškai vertinama muzikinė kūryba, muzikinės kultūros reiškiniai, estetinis suvokimas, atsižvelgiama į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą.
Psichologija
A1.3. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Palygina taikomąją ir teorinę psichologiją, išskirdamas jų skirtumus.
Psichologija – mokslas tau ir apie tave. Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės. Aiškinamasi, kokie yra psichologijos tyrimo metodai.
A3.3. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui, aprašo sau būdingą Aš vaizdą ir savęs vertinimą.
Emocijos ir jausmai. Nagrinėjamas emocijų ir jausmų pasaulis.
B1.3. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Paaiškina aktyvaus bendravimo veiksnius, empatiją, grįžtamojo ryšio svarbą.
Bendravimo įgūdžiai. Nagrinėjamas bendravimo įgūdžių formavimasis.
B2.3. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Pateikia stereotipų ir socialinės atribucijos pavyzdžių iš savo kasdienės aplinkos.
Stereotipai. Aiškinamasi, kokie būna stereotipai ir nuostatos.
B3.3. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose.
Asmenybė ir grupė. Nagrinėjamas asmenybės ir grupės santykis.
Medijų menas
A1. Analizuoja medijų meno atsiradimą, istoriją ir raidą.
Medijų technologijų išradimų prielaidos ir raida. [...] Analizuojamos ir tyrinėjamos šiuolaikinių medijų iškilimo prielaidos, [...] asmens identiteto pokyčiai.
B3. Vertina medijų meno kūrinį.
Medijų, medijų meno teorija ir trumpa istorija. [...] Atskleidžiamos, apibūdinamos pagrindinės medijų tyrimų M. McLuhan, N. Postman, V. Flusser ir L. Manovich idėjos [...].
D2. Įgyvendina kūrybines idėjas medijų meno priemonėmis.
Medijų vadybos pagrindai. Išmokstama savarankiškai formuoja kūrinio koncepciją, kelti kūrybines idėjas, jas realizuoti tikslingai, sąmoningai pasirinktomis medijų meno technologijomis [...].
B3. Vertina medijų meno kūrinį.
Medijų meno kūrinių vertinimas. [...] Aptariamos ir apibrėžiamos medijų meno transformacijos ir ateities perspektyvos (taip pat trans ir posthumanizmo idėjos).
C1. Tyrinėja medijų meno ir medijų kultūros reiškinius.
Lietuvos medijų meno kūrėjai. Supažindinama su Lietuvos medijų meno kūrėjų pasiekimais, jų veikla, kūryba meninėje ir komercinėse sferose [...].
Teatras
B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).
Spektaklio refleksija. Su mokiniais pažiūrimas spektaklis (lankantis teatre) ar jo vaizdo įrašas. Aptariami pagrindiniai kūrybiniai principai, pristatomi žymiausi kūrėjai.
B2.3. Išskiria svarbiausią stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją).
Pavyzdžio aptarimas. Tyrinėdami konkretų pavyzdį, mokiniai apibūdina, kaip teatro raiškos (kūrybos) priemonės padeda suprasti spektaklį. Pasitelkiamos žymiausių kūrėjų mintys ir darbai.
B2.3. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.
Teatro reiškinio analizė. Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai analizuoja scenovaizdžio, muzikos ir vaidybos ryšį, susieja juos su siužetu ir spektaklio tema, idėja.
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Klasikinis teatras. Nagrinėjamas klasikinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais dramaturgais, jų pjesėmis, kūrybos kontekstu: Sofoklis, Moli?re’as, Shakespere’as, Antonas Čechovas. Aptariamos ir palyginamos šiuolaikinės klasikinių dramų idėjos, asmenybės, teatrinės interpretacijos.
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Teatro reformatoriai. Susipažįstama su XX a. teatro reformatoriais ir jų idėjomis [...].
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Režisūrinis teatras. Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais [...].
B2.3. Interpretuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma.
Režisūrinis sprendimas. Pagal pateiktus pavyzdžius [...] analizuoja režisūrinį sprendimą, dramaturginio (literatūrinio) ir režisūrinio teksto panašumus ir skirtumus. Aptariamos asmenybės, analizuojamos jų idėjos.
C2.3. Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, palygina ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus, kūrinius.
Lietuvos teatro asmenybės. Pasirenkamos dvi – trys šiuolaikinio (atstovaujančios skirtingoms teatro formoms ar profesijoms) Lietuvos teatro asmenybės (menininkai), susipažįstama su jų biografija, kūrybinėmis idėjomis, menine kalba, aptariamas jos savitumas ir originalumas.
B1.3. Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nusako jų stilistinį savitumą.
Teatro asmenybių pristatymai. Mokiniams siūloma pasirinkti vieną kurį pasaulio teatro menininką ir pristatyti jo kūrybą pasirinktu būdu. Apibūdinti ir pakomentuoti asmenybės ir idėjos sąsajas.
A2.3. Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas tradicines arba netradicines (skaitmenines) teatrinės raiškos priemones.
Tyrimas – kūrybinio proceso dalis. Susipažįstama su tyrimo svarba (pvz., įrašomi interviu su asmenybėmis) dokumentiniame teatre, spektaklio kūrimo idėjomis, etapais ir priemonėmis.
C2.3. Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą.
Teatras ir vertybės. Įvertinant sukauptą mokinių patirtį ir žinias, diskutuojama apie politinę, ekonominę, kultūrinę teatro meno reikšmę. Analizuojamos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
B1.3. Išvardija labiausiai įsiminusius stebėto teatrinio pavyzdžio elementus (pvz., personažus, scenografijos, kostiumų detales, spalvas, medžiagas, daiktus, objektus ir pan.).
Spektaklio refleksija. Su mokiniais pažiūrimas spektaklis (lankantis teatre) ar jo vaizdo įrašas. Aptariami pagrindiniai kūrybiniai principai, pristatomi žymiausi kūrėjai.
B2.3. Išskiria svarbiausią stebėto teatrinio pavyzdžio mintį (idėją).
Pavyzdžio aptarimas. Tyrinėdami konkretų pavyzdį, mokiniai apibūdina, kaip teatro raiškos (kūrybos) priemonės padeda suprasti spektaklį. Pasitelkiamos žymiausių kūrėjų mintys ir darbai.
B2.3. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.
Teatro reiškinio analizė. Pažiūrėję šio amžiaus vaikams skirtą spektaklį ar jo ištrauką, mokiniai analizuoja scenovaizdžio, muzikos ir vaidybos ryšį, susieja juos su siužetu ir spektaklio tema, idėja.
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Klasikinis teatras. Nagrinėjamas klasikinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais dramaturgais, jų pjesėmis, kūrybos kontekstu: Sofoklis, Moli?re’as, Shakespere’as, Antonas Čechovas. Aptariamos ir palyginamos šiuolaikinės klasikinių dramų idėjos, asmenybės, teatrinės interpretacijos.
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Teatro reformatoriai. Susipažįstama su XX a. teatro reformatoriais ir jų idėjomis [...].
C2.3. Iš pateiktų pavyzdžių atskiria istorines teatro formas, išvardija svarbiausius kūrėjus.
Režisūrinis teatras. Nagrinėjamas Lietuvos režisūrinis teatras, susipažįstama su svarbiausiais režisieriais – interpretatoriais, jų teatro ir režisūros bruožais [...].
B2.3. Interpretuoja matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma.
Režisūrinis sprendimas. Pagal pateiktus pavyzdžius [...] analizuoja režisūrinį sprendimą, dramaturginio (literatūrinio) ir režisūrinio teksto panašumus ir skirtumus. Aptariamos asmenybės, analizuojamos jų idėjos.
C2.3. Pagal pateiktus (matytus) pavyzdžius išskiria, palygina ir apibūdina svarbiausius šiuolaikinius Lietuvos teatro kūrėjus, kūrinius.
Lietuvos teatro asmenybės. Pasirenkamos dvi – trys šiuolaikinio (atstovaujančios skirtingoms teatro formoms ar profesijoms) Lietuvos teatro asmenybės (menininkai), susipažįstama su jų biografija, kūrybinėmis idėjomis, menine kalba, aptariamas jos savitumas ir originalumas.
B1.3. Analizuoja matyto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones bei elementus, nusako jų stilistinį savitumą.
Teatro asmenybių pristatymai. Mokiniams siūloma pasirinkti vieną kurį pasaulio teatro menininką ir pristatyti jo kūrybą pasirinktu būdu. Apibūdinti ir pakomentuoti asmenybės ir idėjos sąsajas.
A2.3. Įgyvendina meninį projektą, pasirinkdamas tradicines arba netradicines (skaitmenines) teatrinės raiškos priemones.
Tyrimas – kūrybinio proceso dalis. Susipažįstama su tyrimo svarba (pvz., įrašomi interviu su asmenybėmis) dokumentiniame teatre, spektaklio kūrimo idėjomis, etapais ir priemonėmis.
C2.3. Apibūdina svarbiausius nacionalinio teatro raidos etapus, nusako teatro reikšmę bei įtaką ugdant tautinę savimonę, pilietinį sąmoningumą.
Teatras ir vertybės. Įvertinant sukauptą mokinių patirtį ir žinias, diskutuojama apie politinę, ekonominę, kultūrinę teatro meno reikšmę. Analizuojamos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
Lietuvių kalba ir literatūra
Rekomenduojama literatūra. [...] V. Kudirka, P. Mašiotas, V. Pietaris, Vytė Nemunėlis, A. Matutis, J. Marcinkevičius, M. Vainilaitis, R. Skučaitė, A. Liobytė, V. Palčinskaitė, H. K. Andersenas, A. Lindgren, Dž. Rodaris, O. Proisleris.
Rekomenduojama literatūra. [...] S. Geda, J. Erlickas, G. Morkūnas, M. Martinaitis, K. Saja, V. V. Landsbergis, S. Poškus, H. K. Andersenas, A. Saksė, K. Niostlinger.
Skaitytojo ugdymas. [...] mokinys pasirenka keletą savo mėgstamų vaikų literatūros autorių. Argumentuoja, kodėl autorius yra mėgstamas. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] K. Saja, V. Žilinskaitė, D. Defo, Dž. Londonas, Ž. Vernas. [...] Maironis, V. Krėvė, A. Vienuolis. [...] J. Degutytė, S. Geda, S. Nėris, V. Palčinskaitė, R. Skučaitė. [...] J. Erlickas, V. V. Landsbergis, E. Kestneris. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] M. Mažvydas. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. Jauno žmogaus savivoką ir jausmų pasaulį atskleidžiantys įvairių laikotarpių lietuvių ir verstiniai literatūros kūriniai: [...] J. Kunčinas, V. Mačernis, A. Marčėnas, H. Radauskas, B. Radzevičius, S. Šaltenis, R. Bachas, M. Hadonas. [...] Grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai, kuriuose reiškiama pilietinė, tautinė, kultūrinė, regioninė ar kalbinė tapatybė: [...] J. Aistis, B. Brazdžionis, S. Daukantas, J. Degutytė, V. Kudirka, Maironis, I. Simonaitytė, Vydūnas, G. Kanovičius, A. Mickevičius, O. Milašius M. Olkinaitė, R. Šepetys. [...] Literatūros kūriniai, kuriuose svarstomi moraliniai klausimai, laikysena ribinėse situacijose: [...] J. Biliūnas, K. Binkis, A. Liobytė, I. Meras, R. Bredberis, V. Goldingas, O. Henris, H. Li, M. Zusakas. [...] Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai): [...] M. Gimbutienė, J. Mekas, I. Veisaitė, Vaižgantas, A. Frank, F. Kafka, R. M. Rilkė, Seneka. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] K. Boruta, V. Krėvė, Lazdynų Pelėda, B. Radzevičius,; I. Šeinius, A. Vaičiulaitis, J. V. Gėtė, E. Hemingvėjus, O. Henris, S. Lagerliof, H. Melvilis, G. de Mopasanas, Dž. Orvelas, E. A. Po, E. M. Remarkas, Dž. D. Selindžeris, O. Vaildas. [...] J. Aistis, A. Baranauskas, K. Bradūnas, B. Brazdžionis, K. Donelaitis, J. Degutytė, J. Juškaitis, V. Mačernis, Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, N. Miliauskaitė, K. Navakas, J. Strielkūnas, V. Šimkus, J. Vaičiūnaitė, H. Heinė, Horacijus, Ovidijus, Sapfo, Š. Bodleras, F. Garsija Lorka, V. Šymborska, V. Vitmenas. [...] S. Čiurlionienė-Kymantaitė, J. Grušas, A. Landsbergis, Just. Marcinkevičius, K. Saja, B. Sruoga, P. Vaičiūnas, A. Čechovas, H. Ibsenas, Moljeras, A. Strindbergas, T. Viljamsas. [...] V. Daujotytė, V. Juknaitė, Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, K. Navakas,; S. Parulskis, T. Venclova. [...] D. Grinkevičiūtė [...]
Skaitinių sąrašas. [...] Sofoklis, Aischilas. [...] Dantė, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. [...] M. Daukša, J. Radvanas, V. Šekspyras, „Hamletas“, „Karalius Lyras“, M. de Servantesas. [...] Radvila Našlaitėlis, M. K. Sarbievijus. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Sirvydas, D. Kleinas, J. Jablonskis, K. Būga, Pr. Skardžius, J. Balčikonis. [...]
Skaitinių sąrašas. K. Donelaitis, J. V. Gėtė, A. Baranauskas, Maironis, J. Biliūnas, Šatrijos Ragana, J. Tumas-Vaižgantas, V. Krėvė, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas, J. Aistis, H. Radauskas, K. Binkis, J. Savickis, O. de Balzakas, E. Brontė. M. Bulgakovas, F. Dostojevskis, G. Floberas, T. S. Eliotas, H. Ibsenas, E. Hemingvėjus, G. de Mopasanas, E. Ožeškova, Stendalis, F. S. Ficdžeraldas, V. Folkneris, H. Hesė, F. Kafka, A. Kamiu, T. Manas, J. O’Nilas, R. M. Rilkė, V. Vulf.
Rekomenduojama literatūra. [...] V. Kudirka, P. Mašiotas, V. Pietaris, Vytė Nemunėlis, A. Matutis, J. Marcinkevičius, M. Vainilaitis, R. Skučaitė, A. Liobytė, V. Palčinskaitė, H. K. Andersenas, A. Lindgren, Dž. Rodaris, O. Proisleris.
Rekomenduojama literatūra. [...] S. Geda, J. Erlickas, G. Morkūnas, M. Martinaitis, K. Saja, V. V. Landsbergis, S. Poškus, H. K. Andersenas, A. Saksė, K. Niostlinger.
Skaitytojo ugdymas. [...] mokinys pasirenka keletą savo mėgstamų vaikų literatūros autorių. Argumentuoja, kodėl autorius yra mėgstamas. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] K. Saja, V. Žilinskaitė, D. Defo, Dž. Londonas, Ž. Vernas. [...] Maironis, V. Krėvė, A. Vienuolis. [...] J. Degutytė, S. Geda, S. Nėris, V. Palčinskaitė, R. Skučaitė. [...] J. Erlickas, V. V. Landsbergis, E. Kestneris. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] M. Mažvydas. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. Jauno žmogaus savivoką ir jausmų pasaulį atskleidžiantys įvairių laikotarpių lietuvių ir verstiniai literatūros kūriniai: [...] J. Kunčinas, V. Mačernis, A. Marčėnas, H. Radauskas, B. Radzevičius, S. Šaltenis, R. Bachas, M. Hadonas. [...] Grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai, kuriuose reiškiama pilietinė, tautinė, kultūrinė, regioninė ar kalbinė tapatybė: [...] J. Aistis, B. Brazdžionis, S. Daukantas, J. Degutytė, V. Kudirka, Maironis, I. Simonaitytė, Vydūnas, G. Kanovičius, A. Mickevičius, O. Milašius M. Olkinaitė, R. Šepetys. [...] Literatūros kūriniai, kuriuose svarstomi moraliniai klausimai, laikysena ribinėse situacijose: [...] J. Biliūnas, K. Binkis, A. Liobytė, I. Meras, R. Bredberis, V. Goldingas, O. Henris, H. Li, M. Zusakas. [...] Lietuvių ir verstinė egodokumentika (dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos, laiškai): [...] M. Gimbutienė, J. Mekas, I. Veisaitė, Vaižgantas, A. Frank, F. Kafka, R. M. Rilkė, Seneka. [...]
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai. [...] K. Boruta, V. Krėvė, Lazdynų Pelėda, B. Radzevičius,; I. Šeinius, A. Vaičiulaitis, J. V. Gėtė, E. Hemingvėjus, O. Henris, S. Lagerliof, H. Melvilis, G. de Mopasanas, Dž. Orvelas, E. A. Po, E. M. Remarkas, Dž. D. Selindžeris, O. Vaildas. [...] J. Aistis, A. Baranauskas, K. Bradūnas, B. Brazdžionis, K. Donelaitis, J. Degutytė, J. Juškaitis, V. Mačernis, Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, N. Miliauskaitė, K. Navakas, J. Strielkūnas, V. Šimkus, J. Vaičiūnaitė, H. Heinė, Horacijus, Ovidijus, Sapfo, Š. Bodleras, F. Garsija Lorka, V. Šymborska, V. Vitmenas. [...] S. Čiurlionienė-Kymantaitė, J. Grušas, A. Landsbergis, Just. Marcinkevičius, K. Saja, B. Sruoga, P. Vaičiūnas, A. Čechovas, H. Ibsenas, Moljeras, A. Strindbergas, T. Viljamsas. [...] V. Daujotytė, V. Juknaitė, Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, K. Navakas,; S. Parulskis, T. Venclova. [...] D. Grinkevičiūtė [...]
Skaitinių sąrašas. [...] Sofoklis, Aischilas. [...] Dantė, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. [...] M. Daukša, J. Radvanas, V. Šekspyras, „Hamletas“, „Karalius Lyras“, M. de Servantesas. [...] Radvila Našlaitėlis, M. K. Sarbievijus. [...]
Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. [...] M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Sirvydas, D. Kleinas, J. Jablonskis, K. Būga, Pr. Skardžius, J. Balčikonis. [...]
Skaitinių sąrašas. K. Donelaitis, J. V. Gėtė, A. Baranauskas, Maironis, J. Biliūnas, Šatrijos Ragana, J. Tumas-Vaižgantas, V. Krėvė, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas, J. Aistis, H. Radauskas, K. Binkis, J. Savickis, O. de Balzakas, E. Brontė. M. Bulgakovas, F. Dostojevskis, G. Floberas, T. S. Eliotas, H. Ibsenas, E. Hemingvėjus, G. de Mopasanas, E. Ožeškova, Stendalis, F. S. Ficdžeraldas, V. Folkneris, H. Hesė, F. Kafka, A. Kamiu, T. Manas, J. O’Nilas, R. M. Rilkė, V. Vulf.
Dailė
A1.3. Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti.
Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
Meninės idėjos. Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. [...].
Idealai, vertybės, asmenybės. Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.
A1.3. Pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir patikusius meno kūrinius. [...].
Meninės idėjos. Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...]. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Meninės idėjos. Eksperimentuoja su įvairiomis priemonėmis pagal įvairių stilių vaizdavimo būdus.
C1.3. Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą.
Idealai, vertybės, asmenybės. Įvairių epochų grožio idealai ir jų atspindžiai mene. Šventenybės vaizdavimo būdai. Sacrum ir profanum apraiškos šiuolaikiniame mene ir gyvenime. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, El Grekas, P. Breigelis, M. K. Čiurlionis, S. Ušinskas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius, K. Morkūnas, A. Stoškus, N. Vilutytė ir jų kūriniai.
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus.
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. [...] Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. [...].
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, [...].
Dailės istorija. [...] tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. [...]
B2.3. Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą.
Meninės idėjos. Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).
B1.3. Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo ir kitų kūrybos.
Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
A2.3. [...]. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą.
Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinių vizualiųjų menų priemonėmis.
C1.3. [...]. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu.
Valstybingumo simboliai. Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
A1.3. [...]. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus.
Meninės idėjos. Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
C3.3. Remiasi įtikinamais pavyzdžiais, kad pademonstruotų profesijas ir verslo sritis, kuriose praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai.
Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
B3.3. Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse.
Kultūrų įvairovė. Susipažinimas su kultūrinių ir kūrybinių industrijų teikiamomis galimybėmis, ES investicijomis šioje srityje, didžiausiais Lietuvos menininkų pasiekimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
A1.3. Impulsyviai kelia vizualias idėjas. Trumpai nusako idėją, kurią norėtų pavaizduoti.
Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
Meninės idėjos. Aptaria kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdų įvairovę.
A4.3. Atlieka pasirinktą vaidmenį integruotos meninės veiklos projekte. [...].
Idealai, vertybės, asmenybės. Įvardija savo idealus, vertybes; palygina skirtingų vertybių susidūrimus gyvenime ir jų vaizdavimo būdus M. K. Čiurlionio, B. Didžiokienės, P. Kalpoko, P. Klee, K. Mone, A. Gudaičio, A. Matiso ir kt. dailininkų kūryboje.
A1.3. Pasirenka vizualių idėjų artimoje aplinkoje ir patikusius meno kūrinius. [...].
Meninės idėjos. Ieško dailės idėjų sąsajų su muzika, šokiu, teatru, literatūra, psichologija, filosofija, mokslu.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Dailės technikos: raiška plokštumoje. [...]. Eksperimentuoja pasirinkdami dailės techniką ir kūrybos priemones.
A2.3. Kurdamas drąsiai eksperimentuoja, improvizuoja, savitai jungia tradicines ir mišrias dailės technikas siekdamas autentiško kūrybinio rezultato.
Meninės idėjos. Eksperimentuoja su įvairiomis priemonėmis pagal įvairių stilių vaizdavimo būdus.
C1.3. Analizuoja muziejų kolekcijas ir parodų ekspozicijas, paaiškina, kaip jos sudaromos, kokias menines, istorines ir bendruomenės vertybes perteikia, apibūdina autorių teisių svarbą.
Idealai, vertybės, asmenybės. Įvairių epochų grožio idealai ir jų atspindžiai mene. Šventenybės vaizdavimo būdai. Sacrum ir profanum apraiškos šiuolaikiniame mene ir gyvenime. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, El Grekas, P. Breigelis, M. K. Čiurlionis, S. Ušinskas, V. Kairiūkštis, V. Eidukevičius, K. Morkūnas, A. Stoškus, N. Vilutytė ir jų kūriniai.
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus, kreipia dėmesį į darnų žmogaus ir gamtos sugyvenimą, ekologines problemas ir jų vaizdavimo būdus.
Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas. [...] Vitruvijaus (kvadratinis) žmogus. Idealios ir autentiškos proporcijos. Tikroviškas (realistinis) vaizdas. [...].
B3.3. Stebi ir vertina dailės, dizaino kūrinius, architektūros paminklus, apibūdina būdingus vizualius bruožus, [...].
Dailės istorija. [...] tradicijų plėtojimas L. Stuokos-Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus kūryboje. [...]
B2.3. Lygina, skiria, grupuoja klasikinės, modernizmo ir postmodernizmo epochų architektūros ir dailės kūrinius, paaiškina jų skirtumus ir panašumus, apibūdina Lietuvos meno bruožus ir išskirtinumą.
Meninės idėjos. Susipažįsta su moderniojo meno kūrybos principais (tradicijų neigimas, originalumo ir naujumo siekis, tikroviško vaizdavimo atsisakymas); su postmodernizmo meno principais (idėjos, sumanymo pirmenybė prieš formą ir medžiagą).
B1.3. Apibūdindamas klasikinės ir šiuolaikinės dailės kūrinius, tikslingai vartoja dailės sąvokas, pateikia pavyzdžių iš savo ir kitų kūrybos.
Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. L. Stuoka-Gucevičius, P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, K. Varnelis, V. Vazarelis, V. Kasiulis, J. Mačiūnas, K. Zimblytė, A. Kašuba ir jų kūriniai). [...].
A1.3. Savarankiškai pasirenka vizualių idėjų iš įvairių šaltinių (asmeninių išgyvenimų, aplinkos vaizdinių, sudominusių menininkų kūrybos, kultūros paveldo). [...].
Dailės technikos: raiška plokštumoje. Idėjų ir vaizdavimo objektų pasirinkimas, perteikimas tradicinėmis ir šiuolaikinėmis dailės technikomis, siekiant sukurti autentišką mišrią techniką.
A2.3. [...]. Išmėgindamas įvairias kūrybos priemones ir būdus, pateikia savitą kūrybinį rezultatą.
Vizualiųjų įspūdžių interpretavimas ir improvizavimas. Vaizdavimo objektų, temų ir idėjų pasirinkimas ir perteikimas šiuolaikinių vizualiųjų menų priemonėmis.
C1.3. [...]. Apibūdina kūrinio eksponavimo sąsajas su kūrinio stilistika, tinkama erdve, apšvietimu, patalpos sutvarkymu.
Valstybingumo simboliai. Pažįsta, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
A1.3. [...]. Suplanuoja idėjos įgyvendinimo etapus.
Meninės idėjos. Dizaino ir medijų meno idėjų estetinis įprasminimas artimiausioje aplinkoje.
C3.3. Remiasi įtikinamais pavyzdžiais, kad pademonstruotų profesijas ir verslo sritis, kuriose praverčia kūrybos gebėjimai, kokios ir kuo meno žinios gali pasitarnauti ateities profesinei karjerai.
Idealai, vertybės, asmenybės. [...]. Įgytų žinių ir gebėjimų svarba sėkmingos karjeros, gyvenimo būdo pasirinkimui.
B3.3. Vertina ir išsamiai apibūdina būdingus sudominusių kūrinių bruožus, dailininko individualaus kūrybinio stiliaus ypatumus. Pateikia pavyzdžių, kaip panašią idėją ar aktualias laikmečio problemas dailininkai perteikia skirtingose epochose ir meno kryptyse.
Kultūrų įvairovė. Susipažinimas su kultūrinių ir kūrybinių industrijų teikiamomis galimybėmis, ES investicijomis šioje srityje, didžiausiais Lietuvos menininkų pasiekimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Lietuvių gestų kalba
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo.
Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomenės veikla Lietuvoje. Aptariama Lietuvos kurčiųjų meno, visuomenės veikėjų ir jų kūrinių reikšmė kultūros raidai ir dabarčiai.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kitais kurčiųjų bendruomenės nariais ir savo mokyklos istorija.
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Susipažįstama su vyresnio amžiaus kurčių asmenų pasakojimais lietuvių gestų kalba. Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Susipažįstama su kurčiųjų bendruomene ir jos veikla.
Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų istorija. Aptariami esminiai Lietuvos kurčiųjų bendruomenės istorijos įvykiai ir reiškiniai, kultūriniai pasiekimai. Analizuojamas ir interpretuojamas kurčiųjų menininkų ir kitų kultūros kūrėjų vaidmuo bei jų darbų reikšmė.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Lietuvos kurčiųjų bendruomenės veikla. Kurčiųjų kultūros bruožai. Susipažįstama su pagrindinėmis savo bendruomenės, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų kurčiųjų organizacijų veiklos kryptimis. Aptariami kurčiųjų kultūros bruožai. Aptariamos ir vertinamos šiuolaikinės kurčiųjų kultūros tendencijos.
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo.
Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai.
Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai.
Fizinis ugdymas
C3.3. Geba pademonstruoti naujai išmoktų judesių fragmentus ir sportininkų etiketo ritualus.
Pažintinė veikla. Bendradarbiaujant su fizinio ugdymo pedagogais ar vykstant į atitinkamą veiklą vykdančius objektus (sporto klubus, baseinus, jogos centrus, laipiojimo parkus, teniso kortus, žirgynus ir pan.), supažindinama su fizinio aktyvumo veiklų įvairove.
C3.3. Geba saugiai taikyti pavienius naujus judėjimo būdus fizinio ugdymo pamokose.
Pažintinė veikla. [...] Ugdomas atsakomybės prisiėmimas už saugų fizinį aktyvumą naujose aplinkose.
C3.3. Geba atpažinti sveikatai palankaus fizinio aktyvumo galimybes kasdienėse aplinkose ar situacijose.
Pažintinė veikla. Plėtojamos fizinio aktyvumo kasdienėse aplinkose bei situacijose galimybės [...] Skatinama būti fiziškai aktyviu visos dienos metu.
C3.3. Geba atpažinti sveikatai palankaus fizinio aktyvumo galimybes kasdienėse aplinkose ar situacijose.
Rūpinimasis sveikata. Reflektuojamos fizinio ugdymo pamokose išmoktų įgūdžių taikymo kituose kontekstuose (laisvalaikiu, mokinių atostogų metu ar pan.) patirtys. [...]
C3.3. Geba planuoti savo veiklas remiantis fizinio aktyvumo įsivertinimo duomenimis ir mokymosi žiniomis.
Problemų sprendimas. [...] Modeliuojamos problemos sprendimo, mokinių ar savo fizinio aktyvumo plėtojimo galimybės.
C1.3. Geba remtis olimpinėmis vertybėmis nestandartinių sprendimų ar veiksmų reikalaujančiose situacijose.
Lyderystė. Mokomasi adaptyviai veikti lyderystės ir nestandartinių komandinių veiksmų reikalaujančiose situacijose. [...]
C2.3. Geba manipuliuoti fizinio aktyvumo veiklų ir įgūdžių įvairove prisitaikymui prie gamtinių ar urbanistinės aplinkos sąlygų.
Kūrybiškumas ir fizinis aktyvumas lauke. Mokomasi būti fiziškai aktyviu nepritaikytose fiziniam aktyvumui gamtinėse ar urbanistinėse aplinkose, išbandant reljefo, skirtingų dangų ir erdvių, laiptų, suoliukų, tiltelių ir kitų netradicinių objektų panaudojimą optimaliam fiziniam aktyvumui.
C3.3. Geba pademonstruoti naujai išmoktų judesių fragmentus ir sportininkų etiketo ritualus.
Pažintinė veikla. Bendradarbiaujant su fizinio ugdymo pedagogais ar vykstant į atitinkamą veiklą vykdančius objektus (sporto klubus, baseinus, jogos centrus, laipiojimo parkus, teniso kortus, žirgynus ir pan.), supažindinama su fizinio aktyvumo veiklų įvairove.
C3.3. Geba saugiai taikyti pavienius naujus judėjimo būdus fizinio ugdymo pamokose.
Pažintinė veikla. [...] Ugdomas atsakomybės prisiėmimas už saugų fizinį aktyvumą naujose aplinkose.
C3.3. Geba atpažinti sveikatai palankaus fizinio aktyvumo galimybes kasdienėse aplinkose ar situacijose.
Pažintinė veikla. Plėtojamos fizinio aktyvumo kasdienėse aplinkose bei situacijose galimybės [...] Skatinama būti fiziškai aktyviu visos dienos metu.
C3.3. Geba atpažinti sveikatai palankaus fizinio aktyvumo galimybes kasdienėse aplinkose ar situacijose.
Rūpinimasis sveikata. Reflektuojamos fizinio ugdymo pamokose išmoktų įgūdžių taikymo kituose kontekstuose (laisvalaikiu, mokinių atostogų metu ar pan.) patirtys. [...]
C3.3. Geba planuoti savo veiklas remiantis fizinio aktyvumo įsivertinimo duomenimis ir mokymosi žiniomis.
Problemų sprendimas. [...] Modeliuojamos problemos sprendimo, mokinių ar savo fizinio aktyvumo plėtojimo galimybės.
C1.3. Geba remtis olimpinėmis vertybėmis nestandartinių sprendimų ar veiksmų reikalaujančiose situacijose.
Lyderystė. Mokomasi adaptyviai veikti lyderystės ir nestandartinių komandinių veiksmų reikalaujančiose situacijose. [...]
C2.3. Geba manipuliuoti fizinio aktyvumo veiklų ir įgūdžių įvairove prisitaikymui prie gamtinių ar urbanistinės aplinkos sąlygų.
Kūrybiškumas ir fizinis aktyvumas lauke. Mokomasi būti fiziškai aktyviu nepritaikytose fiziniam aktyvumui gamtinėse ar urbanistinėse aplinkose, išbandant reljefo, skirtingų dangų ir erdvių, laiptų, suoliukų, tiltelių ir kitų netradicinių objektų panaudojimą optimaliam fiziniam aktyvumui.
Menų istorija
B1. Atpažįsta ir įvardija įvairių meno epochų artefaktų raiškos priemones bei geba jas interpretuoti ir vertinti asmeninės patirties kontekste.
Ankstyvosios krikščionybės menas. [...]. Analizuojamos ryškiausios krikščionybės asmenybės bei meno kūriniuose įprasmintos svarbiausios vertybės, idealai ir idėjos.
C2. Žino pagrindinius menininko gyvenimo bruožus, [...], pastebi ryškiausius savitumus ir jų vertę meninės epochos ar visos meno istorijos kontekste.
Renesansas. [...] Aptariami ir demonstruojami žymiausi įvairių meno rūšių kūriniai ir pristatomi jų kūrėjai. [...] kūrėjo asmenybė bei nagrinėjamas ir diferencijuojamas jos ryšys su dabarties kūrėjo asmenybe.
A3. Pagrįstai, nuosekliai įvertina meno kūrinio sprendimą, jo komponentus, idėjos ir raiškos harmoniją, apibūdina ir paaiškina meno epochų ir jos ryškiausių kūrinių bei artefaktų susiformavimo priežastis. [...].
Impresionizmas. Analizuojami, apibrėžiami ir komentuojami XIX amžiaus pabaigos Prancūzijoje susiformavusios dailės, muzikos, literatūros šios stilistinės krypties pagrindiniai bruožai, demonstruojami žymiausi įvairių rūšių meno kūriniai ir pristatomi jų kūrėjai. [...]
A3. Pagrįstai, nuosekliai įvertina meno kūrinio sprendimą, jo komponentus, idėjos ir raiškos harmoniją, apibūdina ir paaiškina meno epochų ir jos ryškiausių kūrinių bei artefaktų susiformavimo priežastis. Diskutuoja apie meno pažinimo reikšmę asmeninės patirties, poreikių bei bendražmogiškų vertybių formavimosi kontekste.
Secesija. Analizuojami, apibrėžiami ir paaiškinami secesijos, meno stiliaus, siekusio sugrąžinti architektūrai, vaizduojamai ir taikomai dailei bei pramonės gaminiams meninės raiškos vienovę, susiformavimo ypatumai. Išskiriami ir pristatomi žymiausi šio meno stiliaus kūrėjai ir jų kūriniai, demonstruojami ir komentuojami Lietuvos secesijos meno pavyzdžiai, [...].
C1. Analizuoja informacijos šaltinius ir geba nuosekliai, pilnai atskleisti, paaiškinti, parašyti ir pristatyti pasirinkto meno epochos ir jos ryškiausių artefaktų recenziją. [...].
Minimalizmas. Pristatoma ir komentuojama minimalistinio meno idėja ir jos atspindys įvairiose meno rūšyse. Paaiškinami pagrindiniai šio meninio stiliaus bruožai, išvardijami žymiausi meno kūrėjai, demonstruojami žinomiausi jų darbai. [...].
Gyvenimo įgūdžiai
A3.3. Paaiškina, kas yra ilgalaikis ir trumpalaikis tikslas, motyvacija, išsikelia tikslą, suplanuoja jo siekti ir siekia, prašo pagalbos susidūrus su sunkumais.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Tyrinėja trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų panašumas ir skirtumus, mokosi įvardyti, kaip dabartiniai tikslai remiasi ankstesnių tikslų pasiekimu. Aiškinasi, kas yra motyvacija. Mokosi atpažinti, įvardyti pažangą ir ryšį tarp motyvacijos kažko siekti ir sėkmės pasitenkinimo pasiekus savo tikslą. Mokosi atpažinti mokymosi sunkumus, įvardyti sunkumus ir prašyti pagalbos su jais susidūrus.
B2.3. Dirba, bendradarbiauja grupėje ir atlieka paskirtą vaidmenį. Paaiškina darbo grupėje sėkmės požymius.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja, kas yra bendradarbiaujanti grupė, kokios darbo grupėje taisyklės ir vaidmenys prisideda prie bendradarbiaujančios grupės kūrimo, mokosi analizuoti darbo grupėje sėkmės požymius ir darbo kartu reikšmę, reflektuoti savo ir kitų įsitraukimą, atpažinti kliūtis ir kada reikia kreiptis pagalbos. [...]
A3.3. Išsikelia mokymo(si) tikslą, fiksuoja pažangą žodžiu, raštu, paaiškina, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija, pateikia vidinės motyvacijos pavyzdžių iš savo patirties.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja ir mokosi paaiškinti, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija, pateikia vidinės motyvacijos pavyzdžių iš savo patirties. Mokosi kelti tikslus iš jau pasiektų tikslų, suplanuoja laiką, iki kada atliks, mokosi stebėti asmeninio mokymosi tikslo siekimo pažangą, ją fiksuoti žodžiu, raštu.
B2.3. Paaiškina, kaip vertybės padeda sutarti grupės nariams, įsipareigoja ir prisiima atsakomybę dirbant grupėje, komandoje, kartu su grupe nustato bendrus tikslus.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Dirbdami grupėje prisiima grupės nario vaidmenį ir atlieka mokymosi užduotį, analizuoja ir argumentuoja, kokios vertybės padeda sutarti grupės nariams, kaip įsipareigojimas ir atsakomybė dirbant grupėje, komandoje prisideda prie individualios ir grupės veiklos sėkmės. [...]
A3.3. Išsikeldamas ir siekdamas mokymosi tikslo taiko augimo mąstyseną, paaiškina, kaip stiprinti pasitikėjimą savimi.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja, kas yra augimo mąstysena (nebijoti išbandymų, įveikti iššūkius, nebijoti klysti, mokytis iš kritikos, švęsti savo ir kitų pergales), kaip ji padeda siekti tikslų ir stiprina pasitikėjimą savimi, mokosi tinkamai išklausyti, reaguoti į pastabas, jas įvertinti ir, jeigu būtina, koreguoti veiksmą. Aiškinasi, kas yra siekis ir kokie suaugusiųjų pavyzdžiai daro įtaką juos renkantis, tyrinėja ir argumentuoja, kaip mokykla, šeima ir kiti bendruomenės nariai padeda ugdyti asmenines savybes.
B2.3. Argumentuoja, kaip vienas kito grupėje palaikymas tarp komandos narių stiprina ryšius ir tarpusavio santykius, sėkmingai dirba įvairiose grupėse.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja ir mokosi argumentuoti, kaip skirtumai sustiprina draugystę ir bendruomenę, kodėl ir kaip svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką. Analizuoja, kaip vienas kito grupėje palaikymas tarp komandos narių stiprina ryšius ir tarpusavio santykius. [...]
A3.3. Ilgalaikius mokymosi tikslus derina su karjeros tikslais, susikuria sėkmės kriterijus tikslo įgyvendinimo žingsniams vertinti, paaiškina, kaip save motyvuoti susidūrus su nesėkme ar kliūtimi.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja, kaip ilgalaikio karjeros tikslo išsikėlimas ir jo siekimas daro įtaką siekiant mokymo(si) tikslų, išsikelia tikslą ir sukuria sėkmės kriterijus tikslo įgyvendinimo žingsniams vertinti, mokosi save motyvuoti susidūrus su nesėkme ir kliūtimi.
B2.3. Paaiškina, kaip galios pasiskirstymas veikia bendravimą grupėje ar komandoje, dirbdamas grupėje išklauso ir vertina siūlomas idėjas, o ne pateikusius idėjas asmenis.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Diskutuoja, kas yra galia, ir analizuoja, kaip skirtinguose santykiuose skiriasi galios pasiskirstymas ir kaip tai paveikia bendravimą grupėje ar komandoje, mokosi išklausyti kiekvieną grupės narį, priimti ir analizuoti jo siūlomą idėją, o ne asmenį, reflektuoja, kaip gebėjimas bendradarbiauti padės ateityje būti aktyviu bendruomenės nariu. [...]
A3.3. Laiku pritaiko darbo pradžios inicijavimo įgūdžius, išvengia įsipareigojimų ir atsakomybių atidėliojimo, paaiškina, kaip gebėjimas planuoti laiką ir darbus padeda pasiekti išsikeltų tikslų.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja mokslo metams numatytą mokymo(si) planą ir mokslo metams išsikeltus mokymo(si) tikslus, sudaro tikslo siekimo planą ir numato, kokie iššūkiai gali kilti planuojant. Analizuodami savo patirtį tyrinėja įprotį veikti ir atidėlioti, aiškinasi atidėliojimo veikti pasekmes ir mokosi technikų, kurios padeda įveikti atidėliojimą.
B2.3. Įvardija veiksnius, kurie vienija grupę ir padeda siekti tikslų.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Tyrinėja įvairių grupių pastangas, dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų (pvz., bendruomenės grupės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.), mokosi atpažinti bei įvardyti, kas grupę vienija, kokios savybės, gebėjimai ar įgūdžiai yra reikalingi siekiant bendro tikslo, analizuoja skirtingų santykių galios demonstravimo požymius ir diskutuoja, kaip galios demonstravimas veikia grupės narių bendravimą. [...]
A3.3. Paaiškina, kas yra ilgalaikis ir trumpalaikis tikslas, motyvacija, išsikelia tikslą, suplanuoja jo siekti ir siekia, prašo pagalbos susidūrus su sunkumais.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Tyrinėja trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų panašumas ir skirtumus, mokosi įvardyti, kaip dabartiniai tikslai remiasi ankstesnių tikslų pasiekimu. Aiškinasi, kas yra motyvacija. Mokosi atpažinti, įvardyti pažangą ir ryšį tarp motyvacijos kažko siekti ir sėkmės pasitenkinimo pasiekus savo tikslą. Mokosi atpažinti mokymosi sunkumus, įvardyti sunkumus ir prašyti pagalbos su jais susidūrus.
B2.3. Dirba, bendradarbiauja grupėje ir atlieka paskirtą vaidmenį. Paaiškina darbo grupėje sėkmės požymius.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja, kas yra bendradarbiaujanti grupė, kokios darbo grupėje taisyklės ir vaidmenys prisideda prie bendradarbiaujančios grupės kūrimo, mokosi analizuoti darbo grupėje sėkmės požymius ir darbo kartu reikšmę, reflektuoti savo ir kitų įsitraukimą, atpažinti kliūtis ir kada reikia kreiptis pagalbos. [...]
A3.3. Išsikelia mokymo(si) tikslą, fiksuoja pažangą žodžiu, raštu, paaiškina, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija, pateikia vidinės motyvacijos pavyzdžių iš savo patirties.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja ir mokosi paaiškinti, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija, pateikia vidinės motyvacijos pavyzdžių iš savo patirties. Mokosi kelti tikslus iš jau pasiektų tikslų, suplanuoja laiką, iki kada atliks, mokosi stebėti asmeninio mokymosi tikslo siekimo pažangą, ją fiksuoti žodžiu, raštu.
B2.3. Paaiškina, kaip vertybės padeda sutarti grupės nariams, įsipareigoja ir prisiima atsakomybę dirbant grupėje, komandoje, kartu su grupe nustato bendrus tikslus.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Dirbdami grupėje prisiima grupės nario vaidmenį ir atlieka mokymosi užduotį, analizuoja ir argumentuoja, kokios vertybės padeda sutarti grupės nariams, kaip įsipareigojimas ir atsakomybė dirbant grupėje, komandoje prisideda prie individualios ir grupės veiklos sėkmės. [...]
A3.3. Išsikeldamas ir siekdamas mokymosi tikslo taiko augimo mąstyseną, paaiškina, kaip stiprinti pasitikėjimą savimi.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja, kas yra augimo mąstysena (nebijoti išbandymų, įveikti iššūkius, nebijoti klysti, mokytis iš kritikos, švęsti savo ir kitų pergales), kaip ji padeda siekti tikslų ir stiprina pasitikėjimą savimi, mokosi tinkamai išklausyti, reaguoti į pastabas, jas įvertinti ir, jeigu būtina, koreguoti veiksmą. Aiškinasi, kas yra siekis ir kokie suaugusiųjų pavyzdžiai daro įtaką juos renkantis, tyrinėja ir argumentuoja, kaip mokykla, šeima ir kiti bendruomenės nariai padeda ugdyti asmenines savybes.
B2.3. Argumentuoja, kaip vienas kito grupėje palaikymas tarp komandos narių stiprina ryšius ir tarpusavio santykius, sėkmingai dirba įvairiose grupėse.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Analizuoja ir mokosi argumentuoti, kaip skirtumai sustiprina draugystę ir bendruomenę, kodėl ir kaip svarbu sukurti rūpesčiu grįstą mokymosi aplinką. Analizuoja, kaip vienas kito grupėje palaikymas tarp komandos narių stiprina ryšius ir tarpusavio santykius. [...]
A3.3. Ilgalaikius mokymosi tikslus derina su karjeros tikslais, susikuria sėkmės kriterijus tikslo įgyvendinimo žingsniams vertinti, paaiškina, kaip save motyvuoti susidūrus su nesėkme ar kliūtimi.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja, kaip ilgalaikio karjeros tikslo išsikėlimas ir jo siekimas daro įtaką siekiant mokymo(si) tikslų, išsikelia tikslą ir sukuria sėkmės kriterijus tikslo įgyvendinimo žingsniams vertinti, mokosi save motyvuoti susidūrus su nesėkme ir kliūtimi.
B2.3. Paaiškina, kaip galios pasiskirstymas veikia bendravimą grupėje ar komandoje, dirbdamas grupėje išklauso ir vertina siūlomas idėjas, o ne pateikusius idėjas asmenis.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Diskutuoja, kas yra galia, ir analizuoja, kaip skirtinguose santykiuose skiriasi galios pasiskirstymas ir kaip tai paveikia bendravimą grupėje ar komandoje, mokosi išklausyti kiekvieną grupės narį, priimti ir analizuoti jo siūlomą idėją, o ne asmenį, reflektuoja, kaip gebėjimas bendradarbiauti padės ateityje būti aktyviu bendruomenės nariu. [...]
A3.3. Laiku pritaiko darbo pradžios inicijavimo įgūdžius, išvengia įsipareigojimų ir atsakomybių atidėliojimo, paaiškina, kaip gebėjimas planuoti laiką ir darbus padeda pasiekti išsikeltų tikslų.
Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai. [...] Analizuoja mokslo metams numatytą mokymo(si) planą ir mokslo metams išsikeltus mokymo(si) tikslus, sudaro tikslo siekimo planą ir numato, kokie iššūkiai gali kilti planuojant. Analizuodami savo patirtį tyrinėja įprotį veikti ir atidėlioti, aiškinasi atidėliojimo veikti pasekmes ir mokosi technikų, kurios padeda įveikti atidėliojimą.
B2.3. Įvardija veiksnius, kurie vienija grupę ir padeda siekti tikslų.
Santykiai ir bendradarbiavimas. [...] Tyrinėja įvairių grupių pastangas, dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų (pvz., bendruomenės grupės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.), mokosi atpažinti bei įvardyti, kas grupę vienija, kokios savybės, gebėjimai ar įgūdžiai yra reikalingi siekiant bendro tikslo, analizuoja skirtingų santykių galios demonstravimo požymius ir diskutuoja, kaip galios demonstravimas veikia grupės narių bendravimą. [...]
Šokis
A1.3. Šoka [...] perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą.
Šokio kūryba. Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. [...].
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio žanrus ir tradicinius įvairių tautų šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi įžvelgti idėjų šokio kūrybai kituose meno kūriniuose, artimiausioje aplinkoje, aktualiuose savo gyvenimo įvykiuose. [...].
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. [...].
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. [...].
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. [...]. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. [...].
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
A2.3. Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose.
C1.3. Nagrinėja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, įvardydamas Lietuvos šokio kultūros aktualijas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių [...], atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų [...] šokio kūriniais, [...].
A1.3. Šoka [...] perteikdamas judesio dydį, formą, stiprumą ir šokio nuotaiką, atsižvelgdamas į šokio žanrą.
Šokio kūryba. Mokosi parinkti judesius ir jų derinius, reikalingus ir tinkamus savo kūrybinio sumanymo idėjos išraiškai. [...].
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio žanrus ir tradicinius įvairių tautų šokius.
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. Mokosi įžvelgti idėjų šokio kūrybai kituose meno kūriniuose, artimiausioje aplinkoje, aktualiuose savo gyvenimo įvykiuose. [...].
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria susietas šokio judesių sekas, perteikdamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. Mokosi kurti judesių sekas ir sieti jas į šokio fragmentus, perteikdami savo pasirinktą šokio idėją, remdamiesi aktualiais jaunimo šokio stiliais ar savo pasirinktu judėjimo būdu. [...].
C1.3. Iš pavyzdžių atpažįsta ir pagal pateiktus kriterijus apibūdina pagrindinius šokio stilius ir žymiausias jų asmenybes.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Susipažįsta su iškiliausių Lietuvos ir pasaulio įvairių kultūrinių epochų šokio kūrėjais ir jų kūriniais (pvz., lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas J. Lingys ir ansamblis „Lietuva“, klasikinis M. Petipa ir šiuolaikinis M. Eko baletas „Gulbių ežeras“, modernaus šokio pradininkė pasaulyje M. Graham ir Lietuvoje D. Nasvytytė, gatvės šokio pradžia JAV ir Lietuvoje), stebi jų ištraukas ir nagrinėja šokio elementų, šokio žanro ir stiliaus bruožų raiškos požiūriu. [...].
A2.3. Pavieniui, poroje ir grupėje kuria šokio fragmentą, atsižvelgdamas į kūrybinio sumanymo idėją, pasirinktą šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. [...]. Išbando įvairius šokio dramaturgijos (pvz., įžanga – vystymas – kulminacija – pabaiga, kulminacija – atoslūgis, vystymas – kulminacija) ir šokio kūrybos (pvz., veiksmas ir atsakas, kopijavimas, atsitiktinumas, klaida, šokis pokalbis) principus, atsižvelgdami į kūrybinio sumanymo idėją. [...].
B3.3. Vartodamas tinkamas šokio sąvokas išsako savo nuomonę apie stebėtą, savo atliktą ar sukurtą šokio kūrinį, palygina ir pagrindžia savo įžvalgas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Mokosi apibūdinti suvoktas stebėto, atlikto ar sukurto šokio prasmes ir pagrįsti savo įžvalgas. Mokosi vartoti tinkamas šokio sąvokas (šokio elementai, šokio žanrai, šokio stiliai, choreografas, šokėjas), išsakydami savo nuomonę apie šokį ir ją pagrįsdami.
A2.3. Vienas, poroje ir grupėje kuria šokio kompoziciją, išplėtodamas kūrybinio sumanymo idėją, atsižvelgdamas į šokio žanrą ir stilių, tyrinėdamas šokio elementus (erdvę, laiką, energiją).
Šokio kūryba. Mokosi kelti kūrybines idėjas, jas išplėtoti ar įžvelgti kūrybos idėjų kasdienio gyvenimo situacijose, asmeniniuose išgyvenimuose, kultūros ir šokio tradicijose ar gamtos reiškiniuose.
C1.3. Nagrinėja šiandienos žanrinę ir stilistinę šokio įvairovę, įvardydamas Lietuvos šokio kultūros aktualijas.
Šokio supratimas ir vertinimas. [...]. Susipažįsta su įvairių šokio žanrų ir stilių [...], atlikėjų (pvz., Olga Malėjinaitė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Edita Daniūtė, Arūnas Bižokas, Michail Baryshnikov, Ana Laguna, Akram Khan ir kt.) ir kolektyvų [...] šokio kūriniais, [...].
Etninė kultūra
Paprotinis elgesys ir vertybės. [...] Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.
Gyvenamoji vietovė. [...] Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
Tautodailė. Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.
Liaudies kūrybos inovacijos. Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
Paprotinis elgesys. [...] Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.
Paprotinis elgesys ir vertybės. [...] Diskutuoja apie tradicinei bendruomenei būdingą pagarbų požiūrį į kultūrą ir jos kūrėjus, kitus šviesuolius.
Gyvenamoji vietovė. [...] Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
Tautodailė. Aplankydami parodas ir remdamiesi kitais šaltiniais, mokiniai gilinasi į šiuolaikinę tautodailę, pagal galimybes kuria tautodailės dirbinius.
Liaudies kūrybos inovacijos. Mokiniai nagrinėja liaudies kūrybos elementus mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
Paprotinis elgesys. [...] Gilinasi į Marijos Gimbutienės tyrimus apie Senosios Europos matricentrinę kultūrą ir jos dorovinių nuostatų atspindžius baltų kultūroje bei aktualumą dabarčiai. Nagrinėja Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, Lietuvos statutus ir kitus senuosius dokumentus, atpažindami juose baltų paprotinės teisės palikimą.
Etika
Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi surasti aristotelišką aukso vidurį tarp tautinių ir globalaus pasaulio, pasaulietinių ir religinių vertybių. […]
Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. […]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. […] kelia klausimus kodėl Stoikai ragina pasirengti pačioms netikėčiausioms gyvenimo akimirkoms suteikiant „savo refleksijoms deramą tvarką”. Ar pritari stoikams? […]
Kitas kaip draugas. Tvirta draugystė. Aristotelis rašė, kad tikra draugystė yra galima tik tarp kilnių lygiaverčių sielų. Ar sutinki? […]
Kitas kaip svetimas. Rūpesčio etika. […] Rūpesčio etika –- biologinė ar moralinė kategorija?
Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. […] Filotopija – meilė vietai, kurioje gyveni (Arvydas Šliogeris). […]
Pažįsta savo jausmus. Aš ir mano nuotaika (vok., – Stimmung kaip pamatinė ontologinė kategorija). Kaip mano „Aš“ ir pasaulis man atsiveria (yra duotas ar Aš duotas pasauliui) per nuotaiką (nerimą, pyktį, skausmą, laimę, džiaugsmą, laukimą, nuobodulį ir t.t.)? Kaip tada suprantu save ir pasaulį?
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Egoistinis šių laikų individualizmas ir „buvimas-su“ (su kitais).
Egoistinis šių laikų individualizmas ir „buvimas-su“ (su kitais). Stoikų filosofijos pagrindiniai akcentai (pirma rūpinuosi kitais, o tik paskui savimi) ir kaip tai dera su buvimu kartu?
Kitas kaip draugas. Draugystė asmeniniame gyvenime ir jos vertinimas šiuolaikinėje kultūroje.
Kuo nepotizmas (šeimos narių ir giminaičių protegavimas) bei romėniškas „klientelos“ (klientai) reiškinys skiriasi nuo draugystės? Ar tokie reiškiniai kenkia draugystės sampratai visuomenėje?
Kitas kaip artimas. Atsivėrimas Kitam kaip pamatinė etinė bei fenomenologinė procedūra.
Kaip Kitas atsiveria man? Ar galiu jį apžiūrėti kaip daiktą? Ar dažnai Kitą paverčiame „objektu“? […]
Kitas kaip svetimas. Svetimas asmens ir bendruomenės gyvenime. […] Ar A. Kamiu romanas „Svetimas“ gali mums ką nors šiuo klausimu paaiškinti?
Virtualus Kitas. Virtualaus Kito ontologinis statusas. Ar jis panašus į vaiduoklį – „nei gyvas, nei miręs“? Koks mano santykis su tokiomis Kitybėmis? Ar dar jaučiu skirtumą tarp tikro Kito ir virtualus Kito?
Aš ir šeima. Meilė kaip tarpasmeninių santykių poroje pagrindas. Meilė kaip tarpasmeninių santykių poroje pagrindas. Kaip meilė išaukština žmogaus orumą ir gyvenimo vertę? Meilės esmė ir jos rūšys, visuotinės meilės galimybė, meilės permainingumo, netikrumo problemos?
Aš ir draugai. Atsakomybė kaip draugystės santykio pagrindas. Kaip draugystės ir bičiulystės vertė kito nuo antikos, Rytų iki moderniosios Vakarų filosofijos? […]
Aš ir bendruomenė. Kaip suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? […] Ką antikos, Viduramžių, Naujųjų laikų ir XX a. epochos Vakarų mąstytojai svarstė žmogaus socialinės prigimties, moralinės pareigos, tolerancijos, žmogaus teisių ir teisingumo, visuomenės socialinių vaidmenų klausimais.
Pažįsta savo jausmus. Laimė ir kančia. […] Kaip mes suprantame laimę ir kaip ją skirtingai interpretuoja filosofai?
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip susijusi asmens laisvė ir vertybės? Kodėl krizinių situacijų metu apribojama asmens laisvė? Ar tai teisinga?
Kitas kaip draugas. Ar pamatinis Aš – Tu santykis yra tavo draugystės pagrindas? [...]
Aš ir draugai. Kas yra draugystės pagrindas? […]? Ar neturėti draugų yra blogai? Ar draugystė – besąlygiška vertybė?
Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi surasti aristotelišką aukso vidurį tarp tautinių ir globalaus pasaulio, pasaulietinių ir religinių vertybių. […]
Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Peteris Singeris, Tomas Reganas). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. […]
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. […] kelia klausimus kodėl Stoikai ragina pasirengti pačioms netikėčiausioms gyvenimo akimirkoms suteikiant „savo refleksijoms deramą tvarką”. Ar pritari stoikams? […]
Kitas kaip draugas. Tvirta draugystė. Aristotelis rašė, kad tikra draugystė yra galima tik tarp kilnių lygiaverčių sielų. Ar sutinki? […]
Kitas kaip svetimas. Rūpesčio etika. […] Rūpesčio etika –- biologinė ar moralinė kategorija?
Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. […] Filotopija – meilė vietai, kurioje gyveni (Arvydas Šliogeris). […]
Pažįsta savo jausmus. Aš ir mano nuotaika (vok., – Stimmung kaip pamatinė ontologinė kategorija). Kaip mano „Aš“ ir pasaulis man atsiveria (yra duotas ar Aš duotas pasauliui) per nuotaiką (nerimą, pyktį, skausmą, laimę, džiaugsmą, laukimą, nuobodulį ir t.t.)? Kaip tada suprantu save ir pasaulį?
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Egoistinis šių laikų individualizmas ir „buvimas-su“ (su kitais).
Egoistinis šių laikų individualizmas ir „buvimas-su“ (su kitais). Stoikų filosofijos pagrindiniai akcentai (pirma rūpinuosi kitais, o tik paskui savimi) ir kaip tai dera su buvimu kartu?
Kitas kaip draugas. Draugystė asmeniniame gyvenime ir jos vertinimas šiuolaikinėje kultūroje.
Kuo nepotizmas (šeimos narių ir giminaičių protegavimas) bei romėniškas „klientelos“ (klientai) reiškinys skiriasi nuo draugystės? Ar tokie reiškiniai kenkia draugystės sampratai visuomenėje?
Kitas kaip artimas. Atsivėrimas Kitam kaip pamatinė etinė bei fenomenologinė procedūra.
Kaip Kitas atsiveria man? Ar galiu jį apžiūrėti kaip daiktą? Ar dažnai Kitą paverčiame „objektu“? […]
Kitas kaip svetimas. Svetimas asmens ir bendruomenės gyvenime. […] Ar A. Kamiu romanas „Svetimas“ gali mums ką nors šiuo klausimu paaiškinti?
Virtualus Kitas. Virtualaus Kito ontologinis statusas. Ar jis panašus į vaiduoklį – „nei gyvas, nei miręs“? Koks mano santykis su tokiomis Kitybėmis? Ar dar jaučiu skirtumą tarp tikro Kito ir virtualus Kito?
Aš ir šeima. Meilė kaip tarpasmeninių santykių poroje pagrindas. Meilė kaip tarpasmeninių santykių poroje pagrindas. Kaip meilė išaukština žmogaus orumą ir gyvenimo vertę? Meilės esmė ir jos rūšys, visuotinės meilės galimybė, meilės permainingumo, netikrumo problemos?
Aš ir draugai. Atsakomybė kaip draugystės santykio pagrindas. Kaip draugystės ir bičiulystės vertė kito nuo antikos, Rytų iki moderniosios Vakarų filosofijos? […]
Aš ir bendruomenė. Kaip suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę? […] Ką antikos, Viduramžių, Naujųjų laikų ir XX a. epochos Vakarų mąstytojai svarstė žmogaus socialinės prigimties, moralinės pareigos, tolerancijos, žmogaus teisių ir teisingumo, visuomenės socialinių vaidmenų klausimais.
Pažįsta savo jausmus. Laimė ir kančia. […] Kaip mes suprantame laimę ir kaip ją skirtingai interpretuoja filosofai?
Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip susijusi asmens laisvė ir vertybės? Kodėl krizinių situacijų metu apribojama asmens laisvė? Ar tai teisinga?
Kitas kaip draugas. Ar pamatinis Aš – Tu santykis yra tavo draugystės pagrindas? [...]
Aš ir draugai. Kas yra draugystės pagrindas? […]? Ar neturėti draugų yra blogai? Ar draugystė – besąlygiška vertybė?
Užsienio kalba (pirmoji)
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: Kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas.
Potemės: įvaizdžio formavimas, vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, asmenybės, autoritetai ir pan.
Mokslas, technologijos ir inovacijos.
Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, kasdieniame gyvenime, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė-ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės.
Potemės: demokratija, pilietinės visuomenės bruožai, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: Kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.
Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas.
Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.
Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.
Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.
Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis.
Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.
Profesijos, darbai, karjeros galimybės.
Potemės: ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.
Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.
Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas.
Potemės: įvaizdžio formavimas, vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, asmenybės, autoritetai ir pan.
Mokslas, technologijos ir inovacijos.
Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, kasdieniame gyvenime, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė-ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.
Kultūros tradicijos ir dabartis.
Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.
Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės.
Potemės: demokratija, pilietinės visuomenės bruožai, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.
Evangelikų reformatų tikyba
Dievo pažadas.
Aptardami Jėzaus gimimą [...] Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą.
A1.3. Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų.
A1.3. Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų.
B2.3. Pasakoja Jėzaus gimimo istoriją, [...]
Dievo planas.
[...] Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. [...] Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. [...]
Karališki Dievo atributai.
Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. [...]
Dievo karalystė.
[...] ieško tarnaujančios lyderystės pavyzdžių savo bendruomenėje. [...]
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] Komentuoja tokias sąvokas kaip sąžiningumas, pasiaukojimas, nuolankumas, teisingumas, pagarba.
Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui.
[...] Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. [...] Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.
Tikinčiųjų bendruomenės svarba.
Remdamiesi Esteros, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo istorijomis, aptaria bendruomenės, tikėjimo Dievu svarbą ištveriant sunkumus. [...]
Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą.
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę.
Pasaulėžiūra.
Apibrėžia, kas yra pasaulėžiūra. Klasifikuoja pasaulėžiūrų rūšis. Komentuoja savo pasaulėžiūrą. Aiškinasi religijos sąvoką.
Kenčianti ir pergalinga Bažnyčia.
[...] Skaitydami Bažnyčios tėvų ir pirmųjų apologetų raštus susipažįsta su krikščioniškosios ortodoksijos pagrindais, ekumeniniais tikėjimo išpažinimais, didžiosiomis kontraversijomis ir paklydimais. [...]
Reformacija.
[...] susipažįsta su Reformacijos šaukliais (Viklifas, Husas) ir Reformacijos asmenybėmis.
Reformacijos idėjos mene ir politikoje.
[...] Plėtoja mintis apie Reformacijos įtaką politinei minčiai, socialiniams santykiams ir ekonomikai (A. Volano raštai) [...]
Biblijos interpretavimas.
[...] Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. [...]
Reformuoto mokymo išpažinimai.
Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). [...]
Egalitarinė ir komplementarinė pasaulėžiūra.
Susipažįsta ir lygina egalitarinę ir komplementarinę pasaulėžiūras, analizuoja iš jų kylančias pasekmes visuomeniniam gyvenimui.
Dievo pažadas.
Aptardami Jėzaus gimimą [...] Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą.
A1.3. Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų.
A1.3. Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų.
B2.3. Pasakoja Jėzaus gimimo istoriją, [...]
Dievo planas.
[...] Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. [...] Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. [...]
Karališki Dievo atributai.
Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. [...]
Dievo karalystė.
[...] ieško tarnaujančios lyderystės pavyzdžių savo bendruomenėje. [...]
Žmogus – Dievo ambasadorius.
[...] Komentuoja tokias sąvokas kaip sąžiningumas, pasiaukojimas, nuolankumas, teisingumas, pagarba.
Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui.
[...] Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. [...] Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.
Tikinčiųjų bendruomenės svarba.
Remdamiesi Esteros, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo istorijomis, aptaria bendruomenės, tikėjimo Dievu svarbą ištveriant sunkumus. [...]
Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą.
[...] Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. [...]
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę.
Pasaulėžiūra.
Apibrėžia, kas yra pasaulėžiūra. Klasifikuoja pasaulėžiūrų rūšis. Komentuoja savo pasaulėžiūrą. Aiškinasi religijos sąvoką.
Kenčianti ir pergalinga Bažnyčia.
[...] Skaitydami Bažnyčios tėvų ir pirmųjų apologetų raštus susipažįsta su krikščioniškosios ortodoksijos pagrindais, ekumeniniais tikėjimo išpažinimais, didžiosiomis kontraversijomis ir paklydimais. [...]
Reformacija.
[...] susipažįsta su Reformacijos šaukliais (Viklifas, Husas) ir Reformacijos asmenybėmis.
Reformacijos idėjos mene ir politikoje.
[...] Plėtoja mintis apie Reformacijos įtaką politinei minčiai, socialiniams santykiams ir ekonomikai (A. Volano raštai) [...]
Biblijos interpretavimas.
[...] Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. [...]
Reformuoto mokymo išpažinimai.
Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). [...]
Egalitarinė ir komplementarinė pasaulėžiūra.
Susipažįsta ir lygina egalitarinę ir komplementarinę pasaulėžiūras, analizuoja iš jų kylančias pasekmes visuomeniniam gyvenimui.
Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai.
Literatūros ir kultūros pažinimas. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; [...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.
Kultūros tekstų atranka.
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių lenkų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių lenkų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai.
Literatūros ir kultūros pažinimas. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; [...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.
Matematika
Natūralieji ir sveikieji skaičiai. Natūralieji skaičiai.
Nagrinėjami romėnų skaitmenų ir skaičių rašymo pavyzdžiai, mokomasi perskaityti ir užrašyti romėniškuosius skaičius iki 3 000. Aptariama, kokia skaičiavimo sistema vadinama dešimtaine, pozicine. [...]
Ilgis, plotas, tūris.
Aptariama metrinė matavimo sistema, įvairūs ilgio, ploto, tūrio matavimo vienetai. [...]
Figūros. Plokščiosios figūros.
[...] Įrodomos Pitagoro ir jai atvirkštinė teoremos; [...]
Natūralieji ir sveikieji skaičiai. Natūralieji skaičiai.
Nagrinėjami romėnų skaitmenų ir skaičių rašymo pavyzdžiai, mokomasi perskaityti ir užrašyti romėniškuosius skaičius iki 3 000. Aptariama, kokia skaičiavimo sistema vadinama dešimtaine, pozicine. [...]
Ilgis, plotas, tūris.
Aptariama metrinė matavimo sistema, įvairūs ilgio, ploto, tūrio matavimo vienetai. [...]
Figūros. Plokščiosios figūros.
[...] Įrodomos Pitagoro ir jai atvirkštinė teoremos; [...]
Katalikų tikyba
Jėzus – žmogus ir Dievas. Ar „nazarietis“ yra tas pats kaip „kaunietis“? (Žodžio „nazarietis“ reikšmė, Jėzaus kilmė). […]
Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […] Marija – Dievo ir Bažnyčios Motina.Marijos kultas. […]
Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte. Ar verta pasitikėti Dievu? (Abraomas, Izaokas – išėjimas, Izaoko auka). Kiek kainuoja dubenėlis sriubos? (Ezavas ir Jokūbas, pirmagimystė Biblijoje, žmogaus vertė). Ar paskutinis gali būti pirmas? (Juozapas, brolių išdavystė). Į kokį žygį Dievas pakvietė Mozę? (Pašaukimas, išėjimas iš Egipto, kelionė per dykumą). Kas akmeniu užmušė milžiną? (Dovydo pašaukimas ir stiprybė). Kodėl sakome: „Išmintingas, kaip Saliamonas“? (Saliamonas, išminties vertybė).
Mokslo ir tikėjimo aiškinimas apie pasaulio atsiradimą. Kaip atsirado pasaulis? (Pokalbis tarp mokslo ir Biblijos, pasaulio sukūrimo scenos mene interpretacija).
B3.3. Aptaria tikėjimo į Dievą vaidmenį savo gyvenime ir pateikia tikėjimo pavyzdžių.
Jėzus pristato save. […] Kokia Jėzaus misija žemėje? […]
D3.3. Pasakoja kelių palaimintųjų ar šventųjų gyvenimo istorijas ir jų reikšmę.
Šventieji – Jėzaus atspindys. Ar šventieji sekė Jėzumi? (Šventųjų gyvenimas su Jėzumi ir tapimas panašiu iš meilės, pasirinktinai: Šv. Pranciškus Asyžietis, pal. Karlas Akutis (Carlo Acutis).
Gailestingumo pavyzdžiai Šv. Rašte ir šventųjų gyvenimuose. Ar gailestis ir gailestingumas yra tas pats? (Žodžio „gailestingumas“ prasmė, Dievo gailestingumas Biblijoje. Pasirinktinai: Gailestingasis samarietis, Beširdis tarnas, Sūnus palaidūnas). Ar gailestingumo darbams pakviesti tik šventieji? (Gailestingumo darbai artimui, pasirinktinai: Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis). Ką reiškia pasakymas: „Mylėk ir daryk ką nori“? (Šv. Augustinas, asmeniniai gailestingumo pavyzdžiai).
D3.3. Pasakoja kelių palaimintųjų ar šventųjų gyvenimo istorijas ir jų reikšmę.
D3.3. Pasakoja tikėjimo herojų pavyzdžius. Diskutuoja apie tikėjimo reikšmę asmeniui ir tautai ribinėse situacijose.
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.). […]
Dievas – istorijos Viešpats. […] Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).
Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. [...] Kodėl Bažnyčia pasisako etiniais klausimais? (Moralinis Bažnyčios autoritetas, prigimtinis dorinis įsakymas). [...]
Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai. Jeigu 10 Dievo įsakymų būtų pasaulio konstitucija? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).
Savanoriai – gražūs žmonės. Kas puošia savanorius? (Savanoriškos veiklos principai, raiška, savanoriavimo pavyzdžiai, galimybės).
Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). Ar Dievas sukūrė blogį? (Sąžinė, laisvė, atsakomybė). [...]
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. Ar Europa yra krikščioniškas žemynas? (Krikščioniškos tradicijos Europoje, ES įkūrėjai, žmogaus teisės, Robertas Šumanas ir t. t.). [...]
Gyvenimą keičianti malda. [...] Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). [...]
D2.3. [...] Lygina savo ir šventųjų gyvenimo tikslus, dvasinio tobulėjimo būdus ir daro išvadas.
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Atsiverčiau, o kas toliau? (Dvasinio gyvenimo principai, apsisprendimas už Kristų). [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Karitatyvinės veiklos galimybės Bažnyčioje. Kodėl Bažnyčia domisi socialiniais klausimais (Bažnyčios socialinis mokymas, uždaviniai, principai). [...] Kodėl krikščionis negali likti nuošalyje? (Meilės įsakymas, ieškoti Kristaus mažiausiuose, įsipareigojimas veikti. Pasirinktinai: pal. Jurgis Matulaitis, Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis ir t. t.).
Susiskaldęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas? (Pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Kodėl kenčia nekaltas? (Kančios problema: Jobo knyga, Kristaus kančia). Kur Dievas, kai skauda? (Skausmingi žmogaus ir Bažnyčios įvykiai, Jobo knyga, 23 psalmė, holokaustas ir t. t.). Pasirinkimas būti gailestingu ar teisingu? (Pasirinktinai: gailestingasis samarietis, sūnus palaidūnas, vynuogyno darbininkai, palyginimas apie talentus, turtuolis ir Lozorius). Kaip elgtis su sunkiais žmonėmis? (Beširdis skolininkas, Jėzaus raginimas atleisti). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą? (Puikybės pasekmė, Babelio bokštas, nesusikalbėjimas). Kiek žmogui gana? (Godumas, mana dykumoje, turtingasis jaunuolis).
Proto ir tikėjimo dermė. Ar Biblija moko apie sukūrimą ir evoliuciją? (Pradžios knyga, du pasakojimai apie Kūrimą). Ar tikėjimas Dievu prieštarauja mokslui? (Tikėjimo ir mokslo santykis, klausimai „kaip?“ ir „kodėl?“). Ar Dievą galima sutikti laboratorijoje? (Dievo pažinimas remiantis protu, tikėjimo patirtis per mokslą, intelekto veiklą). [...]
Pagrindiniai bioetikos principai. Kuo skiriasi bioetika nuo biologijos? (Bioetikos samprata, veiksmo moralumo kriterijai, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principas). [...]
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). Kas yra šių dienų Madona? (Švč. Mergelė Marija, moters vaidmuo Biblijoje, vertybės ir stereotipai, šventųjų moterų pavyzdžiai). Kas yra šių dienų herojus? (Vyro vaidmuo Biblijoje, vertybės ir stereotipai, šventųjų vyrų pavyzdžiai).
Gyvybės neliečiamumas – rinkis gyvenimą. Ar gali būti mažesnis arba didesni blogis? (Pagrindiniai bioetikos principai: slidus šlaitas, mažesnis blogis, dvigubos pasekmės principas ir pan.). [...]
Būties klausimai. [...] Kas yra žmogus? (Žmogaus kilnumas ir trapumas, filosofijos ir religijų požiūriai į žmogų). Būti ar nebūti? (Žmogaus gyvenimo tikslas, būties klausimai, vertybės ir prioritetai, prasmė filosofijos ir literatūros kūriniuose). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.) Kodėl šiandien dar esu krikščionis? (Pasirinkto teksto analizė: A. Maceina, H. U. von Balthasaras, K. Rahneris, J. Ratzingeris, Ch. Busta, Tomaš Halik ir kt.). Ar galima etika be Dievo? (Moraliniai apsisprendimai, Dekalogo aktualumas).
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Bažnyčios tėvų, mokytojų, šventųjų (pal. Jurgis Matulaitis, Šv. Augustinas) ir literatūros tekstai apie šeimą, tarpusavio santykius). [...]
Jėzus – žmogus ir Dievas. Ar „nazarietis“ yra tas pats kaip „kaunietis“? (Žodžio „nazarietis“ reikšmė, Jėzaus kilmė). […]
Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […] Marija – Dievo ir Bažnyčios Motina.Marijos kultas. […]
Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte. Ar verta pasitikėti Dievu? (Abraomas, Izaokas – išėjimas, Izaoko auka). Kiek kainuoja dubenėlis sriubos? (Ezavas ir Jokūbas, pirmagimystė Biblijoje, žmogaus vertė). Ar paskutinis gali būti pirmas? (Juozapas, brolių išdavystė). Į kokį žygį Dievas pakvietė Mozę? (Pašaukimas, išėjimas iš Egipto, kelionė per dykumą). Kas akmeniu užmušė milžiną? (Dovydo pašaukimas ir stiprybė). Kodėl sakome: „Išmintingas, kaip Saliamonas“? (Saliamonas, išminties vertybė).
Mokslo ir tikėjimo aiškinimas apie pasaulio atsiradimą. Kaip atsirado pasaulis? (Pokalbis tarp mokslo ir Biblijos, pasaulio sukūrimo scenos mene interpretacija).
B3.3. Aptaria tikėjimo į Dievą vaidmenį savo gyvenime ir pateikia tikėjimo pavyzdžių.
Jėzus pristato save. […] Kokia Jėzaus misija žemėje? […]
D3.3. Pasakoja kelių palaimintųjų ar šventųjų gyvenimo istorijas ir jų reikšmę.
Šventieji – Jėzaus atspindys. Ar šventieji sekė Jėzumi? (Šventųjų gyvenimas su Jėzumi ir tapimas panašiu iš meilės, pasirinktinai: Šv. Pranciškus Asyžietis, pal. Karlas Akutis (Carlo Acutis).
Gailestingumo pavyzdžiai Šv. Rašte ir šventųjų gyvenimuose. Ar gailestis ir gailestingumas yra tas pats? (Žodžio „gailestingumas“ prasmė, Dievo gailestingumas Biblijoje. Pasirinktinai: Gailestingasis samarietis, Beširdis tarnas, Sūnus palaidūnas). Ar gailestingumo darbams pakviesti tik šventieji? (Gailestingumo darbai artimui, pasirinktinai: Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis). Ką reiškia pasakymas: „Mylėk ir daryk ką nori“? (Šv. Augustinas, asmeniniai gailestingumo pavyzdžiai).
D3.3. Pasakoja kelių palaimintųjų ar šventųjų gyvenimo istorijas ir jų reikšmę.
D3.3. Pasakoja tikėjimo herojų pavyzdžius. Diskutuoja apie tikėjimo reikšmę asmeniui ir tautai ribinėse situacijose.
Herojiški tikėjimo pavyzdžiai. Kaip apibūdintum gyvenimo prasmę vienu sakiniu? (Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, Dievo tarnai pasirinktinai: Alfonsas Lipniūnas, Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Adelė Dirsytė, kun. Antanas Mackevičius ir pan.). […]
Dievas – istorijos Viešpats. […] Ar gimstama herojumi? (Laisvas žmogaus apsisprendimas už Dievą. Pasirinktinai, pal. Teofilius Matulionis, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kun. Juozas Zdebskis ir kt.).
Bažnyčios misija ir vaidmuo pasaulyje. [...] Kodėl Bažnyčia pasisako etiniais klausimais? (Moralinis Bažnyčios autoritetas, prigimtinis dorinis įsakymas). [...]
Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai. Jeigu 10 Dievo įsakymų būtų pasaulio konstitucija? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).
Savanoriai – gražūs žmonės. Kas puošia savanorius? (Savanoriškos veiklos principai, raiška, savanoriavimo pavyzdžiai, galimybės).
Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). Ar Dievas sukūrė blogį? (Sąžinė, laisvė, atsakomybė). [...]
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. Ar Europa yra krikščioniškas žemynas? (Krikščioniškos tradicijos Europoje, ES įkūrėjai, žmogaus teisės, Robertas Šumanas ir t. t.). [...]
Gyvenimą keičianti malda. [...] Kaip suderinti darbą ir maldą? (Šventųjų pavyzdžiai, pasirinktinai: pal. Petras Jurgis Frasatis, Belgijos karalius Leopoldas Boduenas, aktualūs šių dienų liudijimai ir t. t.). [...]
D2.3. [...] Lygina savo ir šventųjų gyvenimo tikslus, dvasinio tobulėjimo būdus ir daro išvadas.
Nuo atsivėrimo iki atsivertimo. [...] Atsiverčiau, o kas toliau? (Dvasinio gyvenimo principai, apsisprendimas už Kristų). [...] Ar metai nulemia šventumą? (Jaunimo talentų, gebėjimų atsiskleidimas kovojant už taiką, artimo gerovę, tiesą, uolumas tikėjime. Pasirinktinai: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina Kovalska, Šv. Joana Arkietė, Šv. Kotryna Tekakvitha, Šv. Marija Goreti pal. Izidorius Bakanja, pal. Petras Jurgis Frasatis ir t. t.).
Karitatyvinės veiklos galimybės Bažnyčioje. Kodėl Bažnyčia domisi socialiniais klausimais (Bažnyčios socialinis mokymas, uždaviniai, principai). [...] Kodėl krikščionis negali likti nuošalyje? (Meilės įsakymas, ieškoti Kristaus mažiausiuose, įsipareigojimas veikti. Pasirinktinai: pal. Jurgis Matulaitis, Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis ir t. t.).
Susiskaldęs žmogus. Ar aš esu savo brolio sargas? (Pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis). Kodėl kenčia nekaltas? (Kančios problema: Jobo knyga, Kristaus kančia). Kur Dievas, kai skauda? (Skausmingi žmogaus ir Bažnyčios įvykiai, Jobo knyga, 23 psalmė, holokaustas ir t. t.). Pasirinkimas būti gailestingu ar teisingu? (Pasirinktinai: gailestingasis samarietis, sūnus palaidūnas, vynuogyno darbininkai, palyginimas apie talentus, turtuolis ir Lozorius). Kaip elgtis su sunkiais žmonėmis? (Beširdis skolininkas, Jėzaus raginimas atleisti). Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą? (Puikybės pasekmė, Babelio bokštas, nesusikalbėjimas). Kiek žmogui gana? (Godumas, mana dykumoje, turtingasis jaunuolis).
Proto ir tikėjimo dermė. Ar Biblija moko apie sukūrimą ir evoliuciją? (Pradžios knyga, du pasakojimai apie Kūrimą). Ar tikėjimas Dievu prieštarauja mokslui? (Tikėjimo ir mokslo santykis, klausimai „kaip?“ ir „kodėl?“). Ar Dievą galima sutikti laboratorijoje? (Dievo pažinimas remiantis protu, tikėjimo patirtis per mokslą, intelekto veiklą). [...]
Pagrindiniai bioetikos principai. Kuo skiriasi bioetika nuo biologijos? (Bioetikos samprata, veiksmo moralumo kriterijai, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principas). [...]
Pašaukti ir išrinkti Viešpaties garbei. Ar gali laimė būti amžina arba kam šviečia „laimės žiburys“? (Laimės troškimas, Palaiminimai, krikščioniškoji palaima, šventųjų pavyzdžiai). Kas yra šių dienų Madona? (Švč. Mergelė Marija, moters vaidmuo Biblijoje, vertybės ir stereotipai, šventųjų moterų pavyzdžiai). Kas yra šių dienų herojus? (Vyro vaidmuo Biblijoje, vertybės ir stereotipai, šventųjų vyrų pavyzdžiai).
Gyvybės neliečiamumas – rinkis gyvenimą. Ar gali būti mažesnis arba didesni blogis? (Pagrindiniai bioetikos principai: slidus šlaitas, mažesnis blogis, dvigubos pasekmės principas ir pan.). [...]
Būties klausimai. [...] Kas yra žmogus? (Žmogaus kilnumas ir trapumas, filosofijos ir religijų požiūriai į žmogų). Būti ar nebūti? (Žmogaus gyvenimo tikslas, būties klausimai, vertybės ir prioritetai, prasmė filosofijos ir literatūros kūriniuose). [...]
Jūs būsite mano liudytojai. Kuo skiriasi liudytojas nuo liudininko? (Tikėjimo liudytojai, katalikų persekiojimai pasaulyje; pasirinktinai: Šv. Paulius Mikis ir jo draugai, tikėjimo liudytojai sovietinio režimo ir persekiojimų laikotarpiu ir kt.) Kodėl šiandien dar esu krikščionis? (Pasirinkto teksto analizė: A. Maceina, H. U. von Balthasaras, K. Rahneris, J. Ratzingeris, Ch. Busta, Tomaš Halik ir kt.). Ar galima etika be Dievo? (Moraliniai apsisprendimai, Dekalogo aktualumas).
Esame Dievo paveikslas ir panašumas. [...] Bažnyčios tėvų, mokytojų, šventųjų (pal. Jurgis Matulaitis, Šv. Augustinas) ir literatūros tekstai apie šeimą, tarpusavio santykius). [...]
Visuomeninis ugdymas
Gyvenamosios vietovės istorija. Aptariama gyvenamoji vietovė, mokykla, prisimenami įvykiai, asmenybės, kurie keitė vietos žmonių gyvenimą, [...]
Mūsų valstybę kūrusios asmenybės. Lietuvos karalius Mindaugas. Aptariami Lietuvos didieji kunigaikščiai (Gediminas, Vytautas), Lietuvos tautinės valstybės kūrėjai. Kovojančios Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai.
Gyvenamosios vietovės istorija. Aptariama gyvenamoji vietovė, mokykla, prisimenami įvykiai, asmenybės, kurie keitė vietos žmonių gyvenimą, [...]
Mūsų valstybę kūrusios asmenybės. Lietuvos karalius Mindaugas. Aptariami Lietuvos didieji kunigaikščiai (Gediminas, Vytautas), Lietuvos tautinės valstybės kūrėjai. Kovojančios Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai.
Užsienio kalba (antroji)
Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migraci Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).ja; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Kalbos šalis ir (arba) šalys (šalies geografinis ir administracinis žemėlapis. Didžiausi šalies miestai, gyventojų skaičius, tautybės. Gamta, klimatas, miestai, įžymybės, architektūros paminklai, žymūs žmonės, valstybinės šventės ir kt.).
Apie save (pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, išvaizda ir charakterio savybės; asmenybės, darančios įtaką mūsų gyvenimui ir kt.).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migraci Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).ja; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Asmenybę formuojančios patirtys (pvz., laisvalaikis, hobiai, darbas, asmeninis biudžetas, kelionės, savanorystė, virtualus bendravimas, asmenybės, autoritetai).
Kalbos šalis (šalys, regionai, saugomos teritorijos, klimatinės zonos; miesto ir kaimo gyventojai, gyventojų etninė sudėtis, migracija; gamta, klimatas, regionai, įdomios vietovės, architektūros paminklai, mokslo veikėjai, atradėjai ir kt.).
Ortodoksų (stačiatikių) tikyba
D1.3. Papasakoja vieno šventojo gyvenimą ir paaiškina, kodėl jis vadinamas Dievo draugu.
D1.3. Papasakoja vieno šventojo gyvenimą ir paaiškina, kodėl jis vadinamas Dievo draugu.
Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. Kas žmones suartina? [...]
Dievas yra mylintis Kūrėjas. [...] Šventųjų gyvenimo pavyzdžiai.
Sąžinė – Dievo balsas ir brangi Jo dovana. [...] Mozės istorija. [...]
B1.3. Išskiria Jėzaus žmogiškumo ir dieviškumo bruožus.
Dievas dažniausiai veikia per žmones. [...] Šventieji moko mylėti: meilės pavyzdžiai Šventųjų gyvenimuose; Mergelė Marija. Šventieji mus lydi: šventųjų bendravimas.
B1.3. Išskiria Jėzaus žmogiškumo ir dieviškumo bruožus.
B1.3. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir Evangelija Jėzų pristato kaip istorinį Asmenį. […]
Santykis tarp Dievo ir žmogaus. Ką istorijos mokslas žino apie Jėzų? [...]
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje.
Dievas kreipiasi į kiekvieną. [...] Kodėl Abraomo, Mozės, Dovydo istorijos svarbios šiandien? [...]
Dievas leidžia pažinti laimę. Kas yra laimė? Įvairios laimės sampratos. Kokius kelius į laimę gali pasiūlyti krikščionių tikėjimas ir Šventasis Raštas (palaiminimai, teisingumas, taika, ramybė, išlaisvinimas)?
B1.3. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir Evangelija Jėzų pristato kaip istorinį Asmenį. […]
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
B3.3. Išskiria šventųjų ir tikėjimo herojų pavyzdžius.
B3.3. Išskiria šventųjų ir tikėjimo herojų pavyzdžius.
Bažnyčios vienumas ir joje išgyvenamas bendrumas. [...] Kodėl reikalingi autoritetai? [...]
E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.
Žmogaus pasirinkimo laisvė. […] Kaip suprantu asmens laisvę? Laisvė „nuo ko“ ir laisvė „kam“. Kodėl laisvė neatsiejama nuo atsakomybės? […]
Taikos ir vienybės keliai. […] Kaip Bažnyčia skleidžia mokymą apie taiką ir vienybę, kaip prie to prisidedu „aš“. […]
E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.
Žmogaus gyvenimo prasmė. […] Kas padeda įprasminti mano gyvenimą žemėje? […]
A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Žmogaus tikėjimo patirtys. […] Kokie svarbiausieji žmogaus būties klausimai?
A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Dekalogo šiuolaikiškumas. […] Koks pranašų vaidmuo praeityje ir šiandien?
Būties klausimai. Ką galėtų pasakyti filosofai ir religijų išmintis apie žmogaus gyvenimą? […]
Pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Kokia yra mano pasaulėjauta ir pasaulėžiūra? […]
D1.3. Papasakoja vieno šventojo gyvenimą ir paaiškina, kodėl jis vadinamas Dievo draugu.
D1.3. Papasakoja vieno šventojo gyvenimą ir paaiškina, kodėl jis vadinamas Dievo draugu.
Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. Kas žmones suartina? [...]
Dievas yra mylintis Kūrėjas. [...] Šventųjų gyvenimo pavyzdžiai.
Sąžinė – Dievo balsas ir brangi Jo dovana. [...] Mozės istorija. [...]
B1.3. Išskiria Jėzaus žmogiškumo ir dieviškumo bruožus.
Dievas dažniausiai veikia per žmones. [...] Šventieji moko mylėti: meilės pavyzdžiai Šventųjų gyvenimuose; Mergelė Marija. Šventieji mus lydi: šventųjų bendravimas.
B1.3. Išskiria Jėzaus žmogiškumo ir dieviškumo bruožus.
B1.3. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir Evangelija Jėzų pristato kaip istorinį Asmenį. […]
Santykis tarp Dievo ir žmogaus. Ką istorijos mokslas žino apie Jėzų? [...]
E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje.
Dievas kreipiasi į kiekvieną. [...] Kodėl Abraomo, Mozės, Dovydo istorijos svarbios šiandien? [...]
Dievas leidžia pažinti laimę. Kas yra laimė? Įvairios laimės sampratos. Kokius kelius į laimę gali pasiūlyti krikščionių tikėjimas ir Šventasis Raštas (palaiminimai, teisingumas, taika, ramybė, išlaisvinimas)?
B1.3. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir Evangelija Jėzų pristato kaip istorinį Asmenį. […]
D1.3. Remdamasis Dekalogu svarsto asmeninius veiksmus.
B3.3. Išskiria šventųjų ir tikėjimo herojų pavyzdžius.
B3.3. Išskiria šventųjų ir tikėjimo herojų pavyzdžius.
Bažnyčios vienumas ir joje išgyvenamas bendrumas. [...] Kodėl reikalingi autoritetai? [...]
E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.
Žmogaus pasirinkimo laisvė. […] Kaip suprantu asmens laisvę? Laisvė „nuo ko“ ir laisvė „kam“. Kodėl laisvė neatsiejama nuo atsakomybės? […]
Taikos ir vienybės keliai. […] Kaip Bažnyčia skleidžia mokymą apie taiką ir vienybę, kaip prie to prisidedu „aš“. […]
E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.
Žmogaus gyvenimo prasmė. […] Kas padeda įprasminti mano gyvenimą žemėje? […]
A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Žmogaus tikėjimo patirtys. […] Kokie svarbiausieji žmogaus būties klausimai?
A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.
E1.3. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir Bažnyčios santykius. Analizuoja jaunimo požiūrį į Bažnyčią; kas daro poveikį pasaulėjautai ir pasaulėvaizdžiui ir kaip jie keičiasi. Apmąsto, kas žmoguje pastovu, o kas kinta apsisprendžiant būti kilniu žmogumi.
Dekalogo šiuolaikiškumas. […] Koks pranašų vaidmuo praeityje ir šiandien?
Būties klausimai. Ką galėtų pasakyti filosofai ir religijų išmintis apie žmogaus gyvenimą? […]
Pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Kokia yra mano pasaulėjauta ir pasaulėžiūra? […]
Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių gimtosios ir visuotinės vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių gimtosios ir visuotinės vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių rūšių ir žanrų; klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir visuotinės literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių gimtosios ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). [...] Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. [...]
Nagrinėjama problematika. [...] Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; [...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių gimtosios ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių gimtosios ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). [...] Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai. [...]
Nagrinėjama problematika. [...] Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai; [...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais. [...]
Karaimų tikyba
Karaimu? istorijos pažinimas.
Vytauto Didžiojo rolė karaimų istorijoje.[...]
Moralinės nuostatos.
Keliant klausimus ir diskutuojant tema „Kaip suprantu bendruomenę (klasę, karaimų grupę)? Kas man joje svarbu?“, mokiniai ugdomi pratintis prie atsakomybės ir jos suvokimo. Analizuojamos vieno Dievas ir daugelio dievų sampratos bei faktas, jog egzistuoja įvairios sistemos ir (ar) susitarimai ir (ar) tikėjimai (kokius žinau?). Ugdomas supratimas, kad visi esame skirtingi ir tai nėra blogai. Ugdoma nuostata, jog tikėjimas – universalus dalykas. Nepaisant to, kad Dievas skirtingai vadinamas skirtingose tikybose (pateikiami pavyzdžiai), nuo to jo dieviškumas nesumažėja. Dievas Kūrėjas yra visos kūrinijos šaltinis; svarbu padėti mokiniui suvokti, kad aš, kaip žmogus žemėje, esu šios kūrinijos dalis, gyvenu supamas gamtos ir ją saugau
B1.3. Apibūdina visą karaimų istoriją Lietuvoje, pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, atpasakoja Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimo kelius.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[…]Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982).[…]
Moralinės nuostatos.
Pristatomos Dekalogo nuostatos apie pagarbą vyresniems. Susipažįstama su kitomis religijomis (judaizmas, krikščionybė, islamas). Analizuojama samprata „aš esu karaimas“. Ugdoma tradicinė karaimiška nuostata, jog aš, sukurtas kitaip nei gyvūnai, pagal Dievo pavidalą, ir, turėdamas man suteiktas proto ir dvasios galias, įgyju Jo savybių, o pažindamas mane supantį pasaulį suvokiu ir savo atsakomybę už gamtą.
B1.3. [...]diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą.
C3.3. Tyrinėja kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus.
Pasirengimas liturgijai.
[…]Felikso Maleckio (1854-1928 ) asmenybė ir veikla.[…]
D1.3. [...]prisimena įdomius žmones iš savo šeimos, kuriais norėtų sekti (paaiškina kodėl).
B1.3. Lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei karaimų tikėjimo, konservatyvumo apraiškas apibūdina Juzefo Lobanoso veiklą.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[…]Anano dogma.[…]
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...] Susipažįstama su masoretais ir jų veikla[...]
Moralinės nuostatos.
Siekiama suvokti, kuo svarbus, naudingas buvimas bendruomenėje. Aptariamos tradicinės karaimų bendruomenės vertybės, pagalba silpnesniems. Susipažįstama su karaimų bendruomenėmis pasaulyje (iki dabarties). Svarstomi modernaus pasaulio iššūkiai, ypač darnaus vystymosi kontekste, pabrėžiama (ir analizuojama kodėl), kad karaimai, norėdami išsaugoti savo tikėjimą ir save kaip tautą, siekia eiti ekologijos ir darnaus vystymosi keliu.
A1.3. [...]įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes.[...]
B1.3. Aptaria Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[...]Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais,[...]
C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.
Moralinės nuostatos.
Diskutuojama klausimais Kaip i?sivaizduoju savo tolesni? gyvenima? bendruomene?je? Kaip i?sivaizduoju savo tautos istorija? ateityje? Aptariami bendrystės keliai: ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas, svarstomos bendražmogiškos temos (ne viešpatauti, o tarnauti, vienas pasaulis – viena žmonija).
B1.3. [...]pristato iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes,[...]
Moralinės nuostatos.
Aptariami siūlymai, kokių konkrečių veiksmų reikia imtis siekiant išlaikyti karaimų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje (klasės diskusija ar projektas kviečiant kartu dalyvauti karaimų bendruomenės atstovus). Diskutuojama ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo klausimais. Analitinė, parengta diskusija ir (ar) projektas apie globalizacijos bei skaitmeninimo keliamus iššūkius, akcentuojant jų pozityvų poveikį karaimų tikėjimui ir tikėjimui apskritai.
Karaimu? istorijos pažinimas.
Vytauto Didžiojo rolė karaimų istorijoje.[...]
Moralinės nuostatos.
Keliant klausimus ir diskutuojant tema „Kaip suprantu bendruomenę (klasę, karaimų grupę)? Kas man joje svarbu?“, mokiniai ugdomi pratintis prie atsakomybės ir jos suvokimo. Analizuojamos vieno Dievas ir daugelio dievų sampratos bei faktas, jog egzistuoja įvairios sistemos ir (ar) susitarimai ir (ar) tikėjimai (kokius žinau?). Ugdomas supratimas, kad visi esame skirtingi ir tai nėra blogai. Ugdoma nuostata, jog tikėjimas – universalus dalykas. Nepaisant to, kad Dievas skirtingai vadinamas skirtingose tikybose (pateikiami pavyzdžiai), nuo to jo dieviškumas nesumažėja. Dievas Kūrėjas yra visos kūrinijos šaltinis; svarbu padėti mokiniui suvokti, kad aš, kaip žmogus žemėje, esu šios kūrinijos dalis, gyvenu supamas gamtos ir ją saugau
B1.3. Apibūdina visą karaimų istoriją Lietuvoje, pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, atpasakoja Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimo kelius.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[…]Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982).[…]
Moralinės nuostatos.
Pristatomos Dekalogo nuostatos apie pagarbą vyresniems. Susipažįstama su kitomis religijomis (judaizmas, krikščionybė, islamas). Analizuojama samprata „aš esu karaimas“. Ugdoma tradicinė karaimiška nuostata, jog aš, sukurtas kitaip nei gyvūnai, pagal Dievo pavidalą, ir, turėdamas man suteiktas proto ir dvasios galias, įgyju Jo savybių, o pažindamas mane supantį pasaulį suvokiu ir savo atsakomybę už gamtą.
B1.3. [...]diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą.
C3.3. Tyrinėja kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus.
Pasirengimas liturgijai.
[…]Felikso Maleckio (1854-1928 ) asmenybė ir veikla.[…]
D1.3. [...]prisimena įdomius žmones iš savo šeimos, kuriais norėtų sekti (paaiškina kodėl).
B1.3. Lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei karaimų tikėjimo, konservatyvumo apraiškas apibūdina Juzefo Lobanoso veiklą.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[…]Anano dogma.[…]
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...] Susipažįstama su masoretais ir jų veikla[...]
Moralinės nuostatos.
Siekiama suvokti, kuo svarbus, naudingas buvimas bendruomenėje. Aptariamos tradicinės karaimų bendruomenės vertybės, pagalba silpnesniems. Susipažįstama su karaimų bendruomenėmis pasaulyje (iki dabarties). Svarstomi modernaus pasaulio iššūkiai, ypač darnaus vystymosi kontekste, pabrėžiama (ir analizuojama kodėl), kad karaimai, norėdami išsaugoti savo tikėjimą ir save kaip tautą, siekia eiti ekologijos ir darnaus vystymosi keliu.
A1.3. [...]įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje.
Bendras karaimu? religijos supratimas.
[...]Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes.[...]
B1.3. Aptaria Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes.
Karaimu? istorijos pažinimas.
[...]Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais,[...]
C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.
Moralinės nuostatos.
Diskutuojama klausimais Kaip i?sivaizduoju savo tolesni? gyvenima? bendruomene?je? Kaip i?sivaizduoju savo tautos istorija? ateityje? Aptariami bendrystės keliai: ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas, svarstomos bendražmogiškos temos (ne viešpatauti, o tarnauti, vienas pasaulis – viena žmonija).
B1.3. [...]pristato iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes,[...]
Moralinės nuostatos.
Aptariami siūlymai, kokių konkrečių veiksmų reikia imtis siekiant išlaikyti karaimų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje (klasės diskusija ar projektas kviečiant kartu dalyvauti karaimų bendruomenės atstovus). Diskutuojama ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo klausimais. Analitinė, parengta diskusija ir (ar) projektas apie globalizacijos bei skaitmeninimo keliamus iššūkius, akcentuojant jų pozityvų poveikį karaimų tikėjimui ir tikėjimui apskritai.
Musulmonų sunitų tikyba
E1.3. Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį.
E1.3. Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį.
Pranašas Mahometas – aukštos moralės pavyzdys.
Mokiniai klausosi ajatų iš Šv. Korano, aiškinasi, kokios aukštos moralės normos juose išskiriamos. Nagrinėja pranašo Mahometo elgesį.
Šv. Koranas ir Pranašo Suna: ajatai.
[...]Mokosi ajatų iš Šv. Korano, kurie pasakoja apie aukštos moralės normas.
Šv. Koranas ir Pranašo Suna: hadisai.
Aiškinasi Pranašo Sunos hadisus, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.
E1.3. Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną.[...]
Aukštos moralės normos apibrėžtis.
Mokiniai tyrinėja aukštos moralės pavyzdžius skaitydami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Analizuoja „Makerim al-akhlak“ aukštos moralės sąvoką: kaip aukštos moralės suvokimo mokoma pranašo Mahometo Sunoje.
E1.3. Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną.[...]
Aukštos moralės pavyzdžiai.
Aiškinasi aukštos moralės pavyzdžius remdamiesi Šv. Korano ajatais ir Pranašo hadisais. Studijuoja Šv. Korano ajatuose pranašo Mahometo moralės pavyzdžius.
E1.3. Analizuodamas aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulio religijose, svarsto, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams.
Moralinės normos kitose religijose
Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulinėse religijose.[...]
Musulmono pareigos visuomenėje.
[...] Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.
E1.3. Analizuodamas aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulio religijose, svarsto, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams.
Moralinės praktikos kitose religijose.
Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius islame ir kitose pasaulinėse religijose.[...]
Moraliniai autoritetai.
Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų tebiynų, kalifų, sachabų gyvenimo. Skaito istorijas iš teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo. Bando surasti jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.
Moraliniai autoritetai: kalifai, sachabai, tebiynai.
Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius išislamo pasekėjų gyvenimo. Nagrinėja teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo istorijas. Ieško jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.
Asmenybės ir jų mokymas.
Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius pasitelkia iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymius veikalus.
E1.3. Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius pasitelkdamas iškiliausius islamo tautos žmones ir jų mokymą. [...]
Keturi teisingieji islamo kalifai.
Pasitelkdami iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus analizuoja aukštos moralės pavyzdžius. Nagrinėja ir arčiau susipažįsta su keturių teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakr, Omar, Osman ir Ali) gyvenimais. Islamo kalifai geriausiai perdavė pranašo Mahometo mokymus apie aukštąją moralę.
E1.3. Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį.
E1.3. Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį.
Pranašas Mahometas – aukštos moralės pavyzdys.
Mokiniai klausosi ajatų iš Šv. Korano, aiškinasi, kokios aukštos moralės normos juose išskiriamos. Nagrinėja pranašo Mahometo elgesį.
Šv. Koranas ir Pranašo Suna: ajatai.
[...]Mokosi ajatų iš Šv. Korano, kurie pasakoja apie aukštos moralės normas.
Šv. Koranas ir Pranašo Suna: hadisai.
Aiškinasi Pranašo Sunos hadisus, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.
E1.3. Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną.[...]
Aukštos moralės normos apibrėžtis.
Mokiniai tyrinėja aukštos moralės pavyzdžius skaitydami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Analizuoja „Makerim al-akhlak“ aukštos moralės sąvoką: kaip aukštos moralės suvokimo mokoma pranašo Mahometo Sunoje.
E1.3. Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną.[...]
Aukštos moralės pavyzdžiai.
Aiškinasi aukštos moralės pavyzdžius remdamiesi Šv. Korano ajatais ir Pranašo hadisais. Studijuoja Šv. Korano ajatuose pranašo Mahometo moralės pavyzdžius.
E1.3. Analizuodamas aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulio religijose, svarsto, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams.
Moralinės normos kitose religijose
Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulinėse religijose.[...]
Musulmono pareigos visuomenėje.
[...] Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.
E1.3. Analizuodamas aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulio religijose, svarsto, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams.
Moralinės praktikos kitose religijose.
Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius islame ir kitose pasaulinėse religijose.[...]
Moraliniai autoritetai.
Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų tebiynų, kalifų, sachabų gyvenimo. Skaito istorijas iš teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo. Bando surasti jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.
Moraliniai autoritetai: kalifai, sachabai, tebiynai.
Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius išislamo pasekėjų gyvenimo. Nagrinėja teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo istorijas. Ieško jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.
Asmenybės ir jų mokymas.
Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius pasitelkia iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymius veikalus.
E1.3. Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius pasitelkdamas iškiliausius islamo tautos žmones ir jų mokymą. [...]
Keturi teisingieji islamo kalifai.
Pasitelkdami iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus analizuoja aukštos moralės pavyzdžius. Nagrinėja ir arčiau susipažįsta su keturių teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakr, Omar, Osman ir Ali) gyvenimais. Islamo kalifai geriausiai perdavė pranašo Mahometo mokymus apie aukštąją moralę.
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių rusų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai.
Nagrinėjama problematika. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai;[...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] žymiausių rusų ir užsienio vaikų literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio vaikų ir jaunimo literatūros autorių; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] klasikinių ir šiuolaikinių autorių; žymiausių rusų ir užsienio literatūros atstovų; autorių, kurių kūryba ar biografija susijusi su Lietuva; [...]
Grožinės literatūros raida (problematika ir autoriai). Mokomasi atpažinti […] epochų idėjų ir motyvų įtaką šiuolaikinei kultūrai.
Nagrinėjama problematika. Skaitomi XX ir XXI a. kūriniai;[...] įžvelgiamos jų sąsajos su kitų epochų kūriniais ir kultūros tekstais.
Taikomosios technologijos
Maisto gaminimo technologijos. [...] Analizuoja ir generuoja maisto gaminimo ir paslaugų tiekimo verslo idėjas, atlieka kūrybinius projektus.
Kulinarinis paveldas ir verslai. [...] Analizuoja ir aptaria kulinarinio paveldo produktų gaminimo ir tiekimo verslo idėjas, įvertina jų poveikį visuomenei ir aplinkai.
Siūtų tekstilės gaminių asortimentas. [...] Analizuoja, apibūdina, klasifikuoja, vertina tekstilės gaminių asortimentą, specifikacijas, išskiria ir aptaria jų kaitą, jai įtaką darančius veiksnius ir asmenybes, prognozuoja tendencijas.
Tvari mada. [...] Išvardija ir aptaria tvarumą skatinančius judėjimus, asmenybes, vietines ir tarptautines legalaus vartojimo iniciatyvas, kritiškai jas vertina, teikia idėjų šia tema.
Tekstilės rankdarbių kūrėjai, jų kūrinių išsaugojimo problemos, galimybės, perspektyvos. [...] Plečia pažintį su žinomais tekstilės rankdarbių kūrėjais (tarp jų ir su Lietuvos ar artimiausioje aplinkoje gyvenančiais tautodailininkais), jų kūryba.
Lietuvos amatininkus jungiančių organizacijų veikla. [...] Lietuvos amatininkus jungiančių organizacijų veikla. Prekės ženklo registravimas. Išvardija Lietuvos amatininkus jungiančias organizacijas (Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija ir kt.), sužino apie jų veiką, galimybes prisijungti ir dalyvauti jų organizuojamoje veikloje.
Produktą lydinčios informacijos kūrimas. [...] Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.
Aprangos istorija. [...] išskiria aktyviai šioje srityje veikiančias asmenybes, aptaria regiono, Lietuvos, ir (ar) kitų šalių pavyzdžius
Tekstilės rankdarbių kaitos tendencijos. Išskiria, apibendrina tekstilės rankdarbių kaitos tendencijas, išvardija joms įtaką darančius veiksnius, asmenybes.
Filosofija
Platono ola ir I.Kanto transcendentalinė filosofija. Keliami klausimai apie žmogaus pažinimo galimybes bei pažinimo svarbą egzistencijoje.
Etika ir moralė. Moralinės normos ir jų pagrindimas. Analizuojami filosofiniai klausimai
apie laisvę ir moralines normas.
Laisvės ir atsakomybės problema. „Mylėk ir daryk ką nori“ (Augustinas), „Esu pasmerktas laisvei“ (J.P. Sarte)
Etinės sistemos. Aristotelio „Nikomacho etika“, epikūrininkai; kinikai; stoikai. [...]
Kanto moralės filosofija. I. Kanto kategorinis imperatyvas. Analizuojami I. Kanto moralės filosofijos klausimai.
Teisė ir teisingumas. Nusikaltimas ir bausmė. Socialinės utopijos. Diskutuoja ir analizuoja esminius teisės, teisingumo filosofinio pagrindimo klausimais.
E4.3. Analizuoja bendrą grožio paskirties temą ir jo raiškos formas menuose bei gamtoje, taip pat grožio poveikį. Nusako meno ir tiesos santykį, meno funkciją; analizuoja šiuolaikinio meno filosofiją, geba pristatyti plačią pavyzdžių skalę (3–5 pavyzdžius); perteikia mintį aiškia filosofine kalba.
Estetika. [...] Menas ir tiesa. [...]
F1.3. Aiškina religijos fenomeno esmę; analizuoja ir kritiškai vertina religijos vaidmenį žmogaus ir visuomenės gyvenime; paaiškina religijos ir filosofijos (tikėjimo ir žinojimo) santykį; išvardija Dievo buvimo įrodymų kritiką ir istoriją (Dievo pasiekiamumo problema), komentuoja.
F2.3. Interpretuoja gyvenimo prasmės ir mirties klausimus, pateikia 3–4 pavyzdžius ir juos komentuoja.
Nuomonės ir tiesa. Nuomonės ir tiesa.
Filosofija ir egzistencija. Kodėl žmogus kelia filosofinius klausimus?
Filosofija kaip gyvenimo būdas ir filosofija kaip teorija. Filosofija kaip gyvenimo būdas ir filosofija kaip teorija.
Filosofijos ir kitų mokslų santykis (ar filosofija yra mokslas?). Susipažįstama, gilinamasi ir kritiškai reflektuojamas filosofijos ir kitų mokslų santykis. Keliami tokie klausimai: ar filosofija yra mokslas? Kokia yra kitų mokslų ir kokia filosofijos paskirtis? Filosofijos, kaip mokslų motinos, samprata.
Chemija
Periodinis dėsnis.
Aiškinamasi periodinio dėsnio esmė siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra (periodai ir grupės). [...]
Cheminės formulės.
[...] Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė. [...]
Cheminės reakcijos.
[...] Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. [...]
Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai.
[...] Susipažįstama su T. Grotuso indėliu į elektrochemiją ir S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teorija.
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Susipažįstama su I. Domeikos darbais, nagrinėjant metalų rūdas.
Baltymai. Nukleorūgštys.
[...] Susipažįstama su A. Sniadeckio ir V. Šikšnio indėliu į mokslą.
Atomo sandara ir periodinis dėsnis.
[...] Nagrinėjamas kvantinis atomo modelis. [...] Plėtojamos žinios apie periodinio dėsnio esmę, siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra. [...]
Periodinis dėsnis.
Aiškinamasi periodinio dėsnio esmė siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra (periodai ir grupės). [...]
Cheminės formulės.
[...] Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė. [...]
Cheminės reakcijos.
[...] Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. [...]
Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai.
[...] Susipažįstama su T. Grotuso indėliu į elektrochemiją ir S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teorija.
Metalai ir jų lydiniai.
[...] Susipažįstama su I. Domeikos darbais, nagrinėjant metalų rūdas.
Baltymai. Nukleorūgštys.
[...] Susipažįstama su A. Sniadeckio ir V. Šikšnio indėliu į mokslą.
Atomo sandara ir periodinis dėsnis.
[...] Nagrinėjamas kvantinis atomo modelis. [...] Plėtojamos žinios apie periodinio dėsnio esmę, siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra. [...]
Technologijos
[...] Analizuojamas tekstilės gaminių furnitūros asortimentas (sagos, kibtukinės juostelės, sagtys ir kt.), raida ir jų pritaikymas tekstilės gaminiuose arba avalynėje[...] kuriami savi tekstilės furnitūros pritaikymo variantai tradiciniame arba netradiciniame kontekste.
[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu.
[...] Užbaigus praktinius darbus, aptariami savo ir kitų darbų skaitmeninimo, viešinimo, autorystės nurodymo klausimai.
[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.
[...] Aptariami elektrotechnikos ir elektronikos išradimai, inovacijos, jų pavyzdžiai išradėjai (pavyzdžiui, elektros lemputė, T. Edisonas).
[...] Aptariama audinių, drabužių asortimento, paskirties kaita ir tam didžiausią įtaką turėjusios asmenybės, išradimai (medžiagų, įrankių, įrangos, sistemų).
[...] Analizuojama siuvinėjimo ar audinių marginimo atsiradimo istorija, jos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kitos aplinkybės
[...] Analizuojamas tekstilės gaminių furnitūros asortimentas, inovacijos, jas pasiūlę kūrėjai, tai paskatinę išradimai, numatomos ir įvertinamos galimos alternatyvos, paskirtis įvairiuose kontekstuose.
[...] Susipažįstama su gastrofizika, jos atsiradimo ištakomis, tam įtaką turėjusiomis asmenybėmis, išradimais ir kitomis aplinkybėmis.
Analizuojama cheminių, mišrių pluoštų atsiradimo istorija ir raida, išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai.
Aptariami elektronikos išradimų, inovacijų pavyzdžiai, išradėjai (pavyzdžiui, analoginė ir skaitmeninė elektronika, puslaidininkių elektronika, tranzistoriaus, integrinių grandynų, mikroprocesorių sukūrimas ir panaudojimas).
[...] Analizuojama konditerijos raida, jai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai.
Analizuojama įvairių patiekalų raida, jai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kitos aplinkybės.
[...] Išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kiti veiksniai.
[...] Apibendrinama medžiagų (natūralių, cheminių), naudojamų tekstilei dažyti, tekstilės marginimo technologijų raida ir išskiriamos inovacijos, jas siūlantys kūrėjais.
[...] Nagrinėjama nėrimo, mezgimo, įrankių ar įrangos, megztų, nertų gaminių raida (mezgimas rankomis ar mašina), išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kiti veiksniai.
[...] Analizuojama pasirinkta rankdarbių technika, ja atliktų gaminių raida, kūrėjai.
Nagrinėjamos šiuolaikinio dizaino kryptys, tendencijos, autoriai ir jų kūrybos pavyzdžiai.
[...] Analizuojamas tekstilės gaminių furnitūros asortimentas (sagos, kibtukinės juostelės, sagtys ir kt.), raida ir jų pritaikymas tekstilės gaminiuose arba avalynėje[...] kuriami savi tekstilės furnitūros pritaikymo variantai tradiciniame arba netradiciniame kontekste.
[...] Surandama informacija apie artimiausius ar žinomiausius Lietuvoje amatininkus, ūkius ar įmones, užsiimančias bent vienu lino „gyvenimo“ etapu.
[...] Užbaigus praktinius darbus, aptariami savo ir kitų darbų skaitmeninimo, viešinimo, autorystės nurodymo klausimai.
[...] Aptariami žmonijos kuriami produktai, jų pavyzdžiai.
[...] Aptariami elektrotechnikos ir elektronikos išradimai, inovacijos, jų pavyzdžiai išradėjai (pavyzdžiui, elektros lemputė, T. Edisonas).
[...] Aptariama audinių, drabužių asortimento, paskirties kaita ir tam didžiausią įtaką turėjusios asmenybės, išradimai (medžiagų, įrankių, įrangos, sistemų).
[...] Analizuojama siuvinėjimo ar audinių marginimo atsiradimo istorija, jos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kitos aplinkybės
[...] Analizuojamas tekstilės gaminių furnitūros asortimentas, inovacijos, jas pasiūlę kūrėjai, tai paskatinę išradimai, numatomos ir įvertinamos galimos alternatyvos, paskirtis įvairiuose kontekstuose.
[...] Susipažįstama su gastrofizika, jos atsiradimo ištakomis, tam įtaką turėjusiomis asmenybėmis, išradimais ir kitomis aplinkybėmis.
Analizuojama cheminių, mišrių pluoštų atsiradimo istorija ir raida, išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai.
Aptariami elektronikos išradimų, inovacijų pavyzdžiai, išradėjai (pavyzdžiui, analoginė ir skaitmeninė elektronika, puslaidininkių elektronika, tranzistoriaus, integrinių grandynų, mikroprocesorių sukūrimas ir panaudojimas).
[...] Analizuojama konditerijos raida, jai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai.
Analizuojama įvairių patiekalų raida, jai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kitos aplinkybės.
[...] Išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kiti veiksniai.
[...] Apibendrinama medžiagų (natūralių, cheminių), naudojamų tekstilei dažyti, tekstilės marginimo technologijų raida ir išskiriamos inovacijos, jas siūlantys kūrėjais.
[...] Nagrinėjama nėrimo, mezgimo, įrankių ar įrangos, megztų, nertų gaminių raida (mezgimas rankomis ar mašina), išskiriamos ir aptariamos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kiti veiksniai.
[...] Analizuojama pasirinkta rankdarbių technika, ja atliktų gaminių raida, kūrėjai.
Nagrinėjamos šiuolaikinio dizaino kryptys, tendencijos, autoriai ir jų kūrybos pavyzdžiai.
Inžinerinės technologijos
[...] Kūrybiškumas ir inžinerinės inovacijos, kaip pilietinės visuomenės savikūros ir darnios pažangos pagrindas.
[...] Atrenkama ir detalizuojama geriausio sprendimo idėja [...].
[...] atrenkama ir detalizuojama geriausio sprendimo idėja [...].
Istorija
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. [...] Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. [...] Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. [...] Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. [...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. [...] Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. [...] Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. [...] Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. [...] Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. [...] Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. [...] Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. [...] Aptariamas Vilniaus Gaono vaidmuo Lietuvai ir Lietuvos žydams. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. [...] Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. [...] Susipažįstama su svarbių Lietuvos kūrėjų ir jų kūrinių istorija: Laurynas Gucevičius (Vilniaus katedra), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (paveikslas „Karalių pasaka“), Juozas Zikaras (skulptūra „Laisvė“), Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) ar kiti pasirinkti kūrėjai ir jų kūriniai. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. [...] Nagrinėjamas Tomo Edisono, Džeimso Vato vaidmuo išradimų istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. [...] Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. [...] Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. [...] Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. [...] Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (III). [...] Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aptariama Justiniano I Didžiojo, Mahometo vaidmuo ir veikla analizuojamos temos kontekste. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI-XIV a.). [...] Aptariamas Žanos d’Ark, Brunono Kverfurtiečio, Gedimino, Jogailos, Karolio Didžiojo, Mindaugo, Mortos, Urbono II, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės vaidmuo viduramžių Europos ir Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. [...] Įvertinama Tomo Akviniečio, Hildegardos Bingenietės reikšmė ir vaidmuo Viduramžių kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. [...] Įvertinamas Vasko da Gamos, Kristupo Kolumbo istorinis vaidmuo.
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. [...] Aptariama Dantės Aligjerio, Stepono Batoro, Mikalojaus Daukšos, Elžbietos I, Galileo Galilėjaus, Jono Kristupo Glaubico, Alberto Goštauto, Johano Gutenbergo, Žano Kalvino, Mikalojaus Koperniko, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos, Martyno Mažvydo, Mikelandželo, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Barboros Radvilaitės, Motiejaus Kazimiero Sarbievij Žygimanto Augusto reikšmė ir vaidmuo Europos ir Lietuvos kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. [...] Įvertinamas Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Liudviko XIV, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). [...] Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814-1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra.[...] Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830-1831 m., 1863-1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864-1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX-XX a. pradžioje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. [...] Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX-XX a. pr. istorijoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. [...] Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. [...] Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Paveldas ir istorinė atmintis: Abiejų Tautų Respublikos atmintis ir nacionalinės valstybės gimimas. [...] Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:
(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje); [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. [...] Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. [...] Įvertinamas Franklino Delano Ruzvelto, Juozo Tūbelio, Stepono Dariaus, Stasio Girėno istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. [...] Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė.
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. [...] Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. [...] Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. [...] Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. [...] Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai. [...] Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX-XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Paveldas ir istorinė atmintis: XX a. atmintis ir jos paveldas dabartinėje Lietuvoje. [...] Aptariamos Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos sėkmės istorijos: asmenybės, reiškiniai, pasiekimai.
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. [...] Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. [...] Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. [...] Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorijos politika ir atminties karai. [...] Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. [...] Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų valstybė. [...] Aptariama Jono Bežemio, Karolio Didžiojo, Liudviko XIV, Otono I, Pilypo IV Gražiojo, Vilhelmo Oraniečio svarba ikimoderniųjų laikų valstybės kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. [...] Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. [...] Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. [...] Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. [...] Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. [...] Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. [...] Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. [...] Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. [...] Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. [...] Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. [...] Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. [...] Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. [...] Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. [...] Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. [...] Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. [...] Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. [...] Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. [...] Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. [...] Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. [...] Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karson (Rachel Carson) svarba ekologijos istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. [...] Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. [...] Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. [...] Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. [...] Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. [...] Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. [...] Aptariama Ernesto Galvanausko, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. [...] Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. [...] Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. [...] Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. [...] Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. [...] Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. [...] Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. [...] Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. [...] Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. [...] Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. [...] Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. [...] Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. [...] Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. [...] Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija. [...] Aptariama Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. [...] Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. [...] Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv.?Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. [...] Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. [...] Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. [...] Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. [...] Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuva kaip karalystė ir kunigaikštystė XIII–XVI a. Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė XVI a. vid.–XVIII a. pab. [...] Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės padalijimai; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XVIII a. pab.–XX a.pr. [...] Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. [...] Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuvos Respublika (1918–1940 m.). [...] Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.) Lietuvos vaikų istorijose. [...] Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. [...] Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. [...] Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
XX a. pirmosios pusės Lietuvos herojai: nuo nežinomo kario iki Onos Šimaitės ir Jono Žemaičio-Vytauto. Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. [...] Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Okupuota Lietuva: gyvenimas sovietmečiu. [...] Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Kelias į nepriklausomybę ir Lietuvos Respublika XX–XXI a. sandūroje. Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. [...] Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. [...] Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Lietuva ir lietuvybė pasaulyje. [...] Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Tikėjimų įvairovė Lietuvoje (II): skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės Lietuvoje. [...] Aptariamas Vilniaus Gaono vaidmuo Lietuvai ir Lietuvos žydams. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Knygos ir rašto istorija (I): pirmieji žingsniai pasaulyje ir Lietuvoje. [...] Aptariama Simono Daukanto, Mikalojaus Daukšos, Martyno Mažvydo, Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio reikšmė knygos ir rašto istorijoje. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Kultūros istorija (I): svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje. [...] Susipažįstama su svarbių Lietuvos kūrėjų ir jų kūrinių istorija: Laurynas Gucevičius (Vilniaus katedra), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (paveikslas „Karalių pasaka“), Juozas Zikaras (skulptūra „Laisvė“), Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) ar kiti pasirinkti kūrėjai ir jų kūriniai. [...]
A3.3. Nurodo 2-3 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorines asmenybes, apibūdina jų veiklą, išskiria 1-2 reikšmingiausius nuveiktus darbus. [...]
Ne tik žmonių istorija (II): daiktų, kurie mus supa, istorija. [...] Nagrinėjamas Tomo Edisono, Džeimso Vato vaidmuo išradimų istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Valstybė ir valdžia senovės Rytų civilizacijose. [...] Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Žydai: monoteistinės religijos gimimas ir jos reikšmė Europai. [...] Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (I): Senovės Graikija, demokratijos gimimas. [...] Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (II): Senovės Roma, Graikijos civilizacijos perimamumas ir imperijos sukūrimas. [...] Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Antika – Europos istorijos pradžia (III). [...] Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas senovės [...] pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Aptariama Justiniano I Didžiojo, Mahometo vaidmuo ir veikla analizuojamos temos kontekste. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Viduramžių samprata. [...] Nagrinėjami Kryžiaus žygiai: idėja ir tikrovė (XI-XIV a.). [...] Aptariamas Žanos d’Ark, Brunono Kverfurtiečio, Gedimino, Jogailos, Karolio Didžiojo, Mindaugo, Mortos, Urbono II, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės vaidmuo viduramžių Europos ir Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Viduramžių kultūra: krikščionybė ir aplinkinių kultūrų įtaka. [...] Įvertinama Tomo Akviniečio, Hildegardos Bingenietės reikšmė ir vaidmuo Viduramžių kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Įvadas į epochą: Europos iškilimo ir dominavimo pasaulyje prielaidos. [...] Įvertinamas Vasko da Gamos, Kristupo Kolumbo istorinis vaidmuo.
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai Europoje ir LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Nagrinėjamas renesansas Europoje ir LDK: samprata, pasaulėžiūra, epochos asmenybės, idėjos. [...] Nagrinėjama katalikiškoji reforma ir barokas Europoje ir LDK: pasaulėžiūra, asmenybės, idėjos ir kūriniai. [...] Aptariama Dantės Aligjerio, Stepono Batoro, Mikalojaus Daukšos, Elžbietos I, Galileo Galilėjaus, Jono Kristupo Glaubico, Alberto Goštauto, Johano Gutenbergo, Žano Kalvino, Mikalojaus Koperniko, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos, Martyno Mažvydo, Mikelandželo, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Barboros Radvilaitės, Motiejaus Kazimiero Sarbievij Žygimanto Augusto reikšmė ir vaidmuo Europos ir Lietuvos kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Susieja 2-3 žinotinas [...] viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų pagrindines istorines asmenybes su jų gyvenimo laikotarpiu, istorine erdve, plačiai žinomu istoriniu įvykiu arba reiškiniu. Nurodo keletą šioms asmenybėms būdingų bruožų, jas atpažįsta iš nesudėtingo istorinio konteksto. Įvertina 2-3 plačiai žinomas ir nagrinėtas istorines asmenybes, pateikia apie jas savo nuomonę ir iš dalies ją pagrindžia.
Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė ir Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja. [...] Įvertinamas Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Liudviko XIV, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Apšvietos sąjūdis ir šiuolaikinės demokratinės politinės sistemos kūrimosi pradžia. Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). [...] Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814-1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
XIX a. politinė Europa: revoliucijos ir tautiniai sąjūdžiai, nacionalinės valstybės ir globalios imperijos. Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra.[...] Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830-1831 m., 1863-1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864-1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). [...] Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX-XX a. pradžioje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Industrinės visuomenės kūrimasis ir lietuviškasis pasaulis XIX–XX a. pr. [...] Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX-XX a. pr. istorijoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Modernusis pasaulis ir masinės kultūros radimasis XIX–XX a. pr. [...] Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Pirmasis pasaulinis karas ir Europos imperijų griūtis. [...] Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Paveldas ir istorinė atmintis: Abiejų Tautų Respublikos atmintis ir nacionalinės valstybės gimimas. [...] Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:
(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje); [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario Europos kryžkelė: tarp demokratijos ir totalitarizmo. [...] Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario visuomenės kryžkelėje: tarp karų ir krizių. [...] Įvertinamas Franklino Delano Ruzvelto, Juozo Tūbelio, Stepono Dariaus, Stasio Girėno istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Tarpukario kultūrinis gyvenimas: tarp laisvės ir suvaržymų. [...] Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė.
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Antrasis pasaulinis karas: žmogiškumo išbandymas. [...] Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Šaltasis karas: pasaulis tarp demokratijos ir komunizmo. [...] Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Visuomenės tarp kapitalizmo ir komunizmo. [...] Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Kultūra tarp elitiškumo, masiškumo ir ideologijos. [...] Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Globalaus pasaulio pranašumai ir iššūkiai. [...] Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX-XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Paaiškina istorinės asmenybės veiklos bruožus ir jų reikšmę istoriniam laikotarpiui, ją vertina ir savo nuomonę pagrindžia 1-2 argumentais. Lygina atskirų asmenybių veiklą, aiškina veiklos padarinius. [...] Pagrindžia jų įtaką nagrinėjam laikotarpiui ir regionui. Remdamasis šaltiniais ar istoriografijos pavyzdžiais, paaiškina, kodėl vienas ar kitas asmuo laikytinas istorine asmenybe.
Paveldas ir istorinė atmintis: XX a. atmintis ir jos paveldas dabartinėje Lietuvoje. [...] Aptariamos Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos sėkmės istorijos: asmenybės, reiškiniai, pasiekimai.
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorija – gyvenimo mokytoja: istorijos samprata ir raida nuo Antikos iki XIX a. [...] Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. [...] Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrai ir formos. [...] Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Istorijos politika ir atminties karai. [...] Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija. [...] Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų valstybė. [...] Aptariama Jono Bežemio, Karolio Didžiojo, Liudviko XIV, Otono I, Pilypo IV Gražiojo, Vilhelmo Oraniečio svarba ikimoderniųjų laikų valstybės kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ilgojo XIX a. valstybingumo virsmas: tarp dinastinių imperijų ir nacionalinių valstybių. [...] Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybės santykis su visuomene ir individu XX a.: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas. [...] Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybingumo transformacijos XX a. antrojoje pusėje: dekolonizacija ir eurointegracija. [...] Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XIII–XVI a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: ankstyvoji ir luominė monarchija, personalinė unija su Lenkijos karalyste. [...] Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Abiejų Tautų Respublika: LDK santykis su Lenkijos karalyste ir savarankiškumo problema. [...] Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senojo ir naujojo valstybingumo idėjos XIX a.–XX a. pr.: tarp LDK atkūrimo ir autonomijos. [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės atkūrimo (1918–1922 m.) ir nepriklausomybės atkūrimo (1990–1993 m.) skirtumai ir panašumai. [...] Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidos ypatumai. [...] Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Antikos pasiekimai ir jų reikšmė kultūros raidai. [...] Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų kultūros raiškos formos ir lūžiai: teologija ir literatūra, Gutenbergo ir mokslo revoliucijos. [...] Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Apšvieta ir modernybė XVIII a.–XX a. pr.: politinė filosofija, gamtos mokslai ir modernaus meno pradžia. [...] Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Kultūra ir menininko (ne)laisvė XX a. totalitarinėse santvarkose. [...] Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos visuomenės europeizacija XIV–XVIII a. [...] Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos daugiasluoksniškumas XIX–XX a. pr.: viena kitą papildančios ar (ir) tarpusavyje konkuruojančios kultūros. [...] Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimas ir mokslo pažanga. [...] Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Kultūra okupuotoje Lietuvoje: ideologizacija, cenzūra ir sovietinis modernizmas. [...] Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX–XXI a. sandūros Lietuva ir atvira visuomenė: kultūros ir mokslo pasiekimai. [...] Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senųjų civilizacijų individo santykis su gamta: gamtos įvaldymo būdai (didieji projektai), požiūris į gamtą, pasaulio sandaros aiškinimas. [...] Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Gyvenimas patogenų „malonėje“: infekcinių ligų protrūkių poveikis individo ir visuomenės gyvenimui ikimoderniaisiais laikais. [...] Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Naujų energijos šaltinių ir transporto sistemos plėtros poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. [...] Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės ekologinės katastrofos ir ekologiniai judėjimai. [...] Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karson (Rachel Carson) svarba ekologijos istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK kraštovaizdžio ir demografijos kaita. [...] Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Aplinkos suvaldymas ir žmogaus veiklos pasekmės gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžioje. [...] Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Civilizaciniai susidūrimai Senovės pasaulyje: Graikų ir persų karai, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, Pūnų karai, romėnų kovos su germanais. [...] Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų kariniai konfliktai ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimas. [...] Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. pirmosios pusės totaliniai karai ir tautų apsisprendimo bei kolektyvinio saugumo doktrinų įsigalėjimas tarptautiniuose santykiuose. [...] Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. antrosios pusės dvipolė tarptautinių santykių sistema ir Šaltojo karo konfliktai. [...] Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK karyba ir diplomatija XIII–XVIII a. [...] Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės sugrįžimas, įsitvirtinimas tarptautinėje bendruomenėje ir diplomatiniai sukrėtimai. [...] Aptariama Ernesto Galvanausko, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Dviejų karų po pasaulinių karų panašumai ir skirtumai: Lietuvos nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) ir Partizanų karo (1944–1953 m.) palyginimas. [...] Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Valstybingumas be valstybės (1940–1990 m.): sovietų ir nacių okupacijos, sovietinės aneksijos nepripažinimo politika Vakaruose. [...] Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Didžiosios Artimųjų Rytų monoteistinės religijos: judaizmo ir islamo religinių sistemų įtaka individo gyvenimui. [...] Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Krikščionybės genezė ir plitimas: nuo judėjų krikščionybės iki viduramžių katalikybės. [...] Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimoderniųjų laikų didieji krikščionybės lūžiai ir naujų konfesinių bendruomenių formavimasis: teologinės skirtys ir jų įtaka visuomenėms. [...] Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ar Dievas mirė? Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. [...] Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra. [...] Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo iššūkiai XIII–XV a. [...] Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK konfesinis pliuralizmas ir (ne)sugyvenimas XVI–XVIII a. [...] Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Religijos reikšmė tapatybei XIX–XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. [...] Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Sovietinė Lietuvos visuomenės ateizacija ir pasipriešinimas jai. [...] Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Senųjų civilizacijų socialinė-ekonominė struktūra: elitas ir vergovė, miestas ir stambūs ūkiai. [...] Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Ikimodernioji visuomenė ir jos ekonomika: luomų formavimasis ir visuomenės grupių funkcijos. [...] Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Industrinė revoliucija ir visuomenės transformacija. [...] Aptariama Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. moderni visuomenė ir kova už visuotines žmogaus teises. [...] Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XX a. pasaulinės ekonomikos asimetrijos: laisvoji rinka, etatizmas ir planinė (totalitarinė) ekonomika. [...] Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv.?Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
LDK socialinė-ekonominė struktūra XIV–XVIII a.: esminiai lūžiai, socialinės grupės ir jų santykiai. [...] Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
XIX–XX a. pradžios socialinė-ekonominė Lietuvos visuomenės transformacija: agrarinės reformos, visuotinis raštingumas ir lituanizacija. [...] Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Pasaulio Lietuva: keturios emigracijos bangos ir diaspora pasaulyje XIX a. pab.–XXI a. pr. [...] Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. [...]
A3.3. Vertina istorinę asmenybę, atsižvelgdamas į pasirinktus konteksto elementus (pvz., asmeninius motyvus, valstybės politiką, to meto pasaulėžiūrą ir laikotarpį, asmenybės veiklos reikšmę įvairioms socialinėms grupėms ir kt.), [...] Charakterizuoja istorines asmenybes, jų veiklą ir kritiškai vertina jų svarbą, veiklos rezultatus. [...]
Okupuotos Lietuvos visuomenės naikinimas, jo pasekmės ir vertinimai: Holokaustas, gyventojų deportacijos, kolektyvizacija. [...] Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. [...]
Lotynų kalba ir Antikos kultūra
Lotyniškų sentencijų, posakių ir trumpinių vartojimas. Mokomasi romėnų ir Naujųjų laikų autorių lotyniškų sentencijų bei posakių [...]. Mokomasi visuotinai vartojamų lotyniškų posakių (bis, credo, in corpore, labora, lingua Franca, persona non grata, poeta laureatus, pro patria, silentium, septem artes liberales, aurea mediocritas, communis opinio, tabula rasa, terra incognita, deus ex machina, in saecula saeculorum ir kt.). [...]
Iškilios Antikos asmenybės. Plėtojamos žinios apie iškilias romėnų ir graikų asmenybes (politikus, filosofus, istorikus, rašytojus); skaitomos, verčiamos ir interpretuojamos jų mintys (sentencijos) ir posakiai.
Evangelikų liuteronų tikyba
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Saliamono išmintis. Saliamono patarlės (Pat). Aptariamas Saliamonas, jo išmintis, vertybės. Dievo pranašai – Danielius, Elijas, Amosas, Jeremijas. [...]
D1.3. Remdamasis pavyzdžiais aiškinasi, analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas.
ST tekstai: Mozė. Mozė – Dievo išrinktasis (Iš 3, 10–15; Iš 4.10–17).
Jėzus – Mokytojas. [...] Jėzus veda mane (Ps 23, Jn 10, 11–18). Jėzus – Mokytojas (Lk 5, 5; Lk 8, 24).
D1.3. Remdamasis pavyzdžiais aiškinasi, analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas.
C1.3. Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą.
C1.3. Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą.
Krikščionio pašaukimas. [...]Meilės vertė, idealo svarba, už ką vertinamas kitas. Kas yra meilė? Kuo meilė skiriasi nuo simpatijos, susižavėjimo? [...]
Šventasis Raštas ir mokslas. [...]Mokiniai nagrinėja Juozapo Flavijaus, Apaštališkųjų Tėvų raštusi ir pagonių rašytojus bei gretinia istorinius faktus su Naujojo Testamento faktais (William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 22 – 24 p.). Dievo sukurtas pasaulis ir kitos pasaulio sukūrimo teorijos. Mokiniai palygina Šventajame Rašte aprašomą pasaulio sukūrimą su mokslinėmis pasaulio atsiradimo teorijomis.
Ekumenizmas. [...] Mokiniai nagrinėja šventųjų pavyzdžius[...]
Bažnyčia ir modernumas. [...] Ar mes tikrai gyvename pagal Martyno Liuterio teologiją[...]
Diakonija. [...] Kuo prisidėjo prie tautinės savimonės kūrimosi M. Mažvydas, K. Donelaitis, J. Bretkūnas, L. Rėza, F. Kuršaitis.Kuo ypatingi lietuvių raštijos pradininkai: S. Rapolionis, A. Kulvietis, J. Zablockis ir kt.?
E1.3. Išvardija Jėzaus gerus darbus ir pasako ko gali iš Jėzaus pasimokyti.
Saliamono išmintis. Saliamono patarlės (Pat). Aptariamas Saliamonas, jo išmintis, vertybės. Dievo pranašai – Danielius, Elijas, Amosas, Jeremijas. [...]
D1.3. Remdamasis pavyzdžiais aiškinasi, analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas.
ST tekstai: Mozė. Mozė – Dievo išrinktasis (Iš 3, 10–15; Iš 4.10–17).
Jėzus – Mokytojas. [...] Jėzus veda mane (Ps 23, Jn 10, 11–18). Jėzus – Mokytojas (Lk 5, 5; Lk 8, 24).
D1.3. Remdamasis pavyzdžiais aiškinasi, analizuoja, koks turi būti krikščioniškas gyvenimas.
C1.3. Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą.
C1.3. Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą.
Krikščionio pašaukimas. [...]Meilės vertė, idealo svarba, už ką vertinamas kitas. Kas yra meilė? Kuo meilė skiriasi nuo simpatijos, susižavėjimo? [...]
Šventasis Raštas ir mokslas. [...]Mokiniai nagrinėja Juozapo Flavijaus, Apaštališkųjų Tėvų raštusi ir pagonių rašytojus bei gretinia istorinius faktus su Naujojo Testamento faktais (William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 22 – 24 p.). Dievo sukurtas pasaulis ir kitos pasaulio sukūrimo teorijos. Mokiniai palygina Šventajame Rašte aprašomą pasaulio sukūrimą su mokslinėmis pasaulio atsiradimo teorijomis.
Ekumenizmas. [...] Mokiniai nagrinėja šventųjų pavyzdžius[...]
Bažnyčia ir modernumas. [...] Ar mes tikrai gyvename pagal Martyno Liuterio teologiją[...]
Diakonija. [...] Kuo prisidėjo prie tautinės savimonės kūrimosi M. Mažvydas, K. Donelaitis, J. Bretkūnas, L. Rėza, F. Kuršaitis.Kuo ypatingi lietuvių raštijos pradininkai: S. Rapolionis, A. Kulvietis, J. Zablockis ir kt.?