Tarpdalykinės temos

Aš galiu padėti.Ką gali mano mažos rankutės? (du –-trys gailestingumo darbai kūnui (pasirinktinai) atskleidžiant artimos aplinkos ir pasaulio skurdą, ekologines, stichines nelaimes ir pan.). Ką gali mano maža širdelė? (du –-trys gailestingumo darbai sielai (pasirinktinai) atskleidžiant vaikų situacijas pasaulyje ir pan.). Ar lengva dalintis? (Dalinimosi džiaugsmas, Duonos padauginimas). […]

Kaip gyvena Dievo vaikai? Kodėl palaimingiau duoti nei imti? (Aukso taisyklė, pagalba tėvams, draugams, meilės įsakymas). Ar pastebiu kito skausmą? (Atidumas, paguoda šalia esančiam).

Patarimai Išminties literatūroje. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? (Lyderystė, atsakomybė už savo šalį).

Bažnyčia – keliaujanti ir tarnaujanti bendruomenė. [...]Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai: Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir pan.).

Gailestingumo pavyzdžiai Šv. Rašte ir šventųjų gyvenimuose. Ar gailestis ir gailestingumas yra tas pats? (Žodžio „gailestingumas“ prasmė, Dievo gailestingumas Biblijoje. Pasirinktinai: Gailestingasis samarietis, Beširdis tarnas, Sūnus palaidūnas). Ar gailestingumo darbams pakviesti tik šventieji? (Gailestingumo darbai artimui, pasirinktinai: Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis). Ką reiškia pasakymas: „Mylėk ir daryk ką nori“? (Šv. Augustinas, asmeniniai gailestingumo pavyzdžiai).

Bažnyčia tarnaujanti bendruomenė. Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė). Ar šiais laikais yra riterių? (Bažnyčios karitatyvinės veiklos ir organizacijos, savanorystė, judėjimai, pasirinktinai, Caritas, Maltos ordinas, Patria, Samariečiai, Jaunieji misionieriai ir t. t.).

Žmogus yra daugiau nei kūnas. Kai buvau ligonis, ar mane aplankei? (Jėzaus žvilgsnis į ligonius, pagalbos projektai ligoniams ir neįgaliesiems). Kai buvau pavargęs, ar už rankos vedei? (Senatvė, senų žmonių pavyzdžiai Šv. Rašte: Abraomas ir Sara, Simeonas, pranašė Ona, Elžbieta ir kt.). [...]

Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai. Jeigu 10 Dievo įsakymų būtų pasaulio konstitucija? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).

E4.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus 

Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...]Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.).[...]

Vienas pasaulis – viena žmonija. [...]Kaip padėti „dejuojančiai“ planetai? (Bažnyčios rūpestis žmonija: kova su skurdu, badu, pagalba migrantams, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, taikių santykių puoselėjimas).

E4.3. Vertina Bažnyčios socialinio mokymo principus ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę, susieja juos su Jėzaus mokymu.

Gerovė ir teisingumas visiems. [...]Kas yra socialiai atsakinga krikščionių veikla? (Globali pagalba, darbais parodytas tikėjimas, karitatyvinių organizacijų ir vienuolijų pavyzdžiai). Kodėl verta kurti ateitį, kurioje būtų priimamas kiekvienas? (Bendrasis gėris, asmens orumas, solidarumas, subsidiarumas).[...]

  E1.3
Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje.

Einu kartu su Dievu. 
[...]  Ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai „artimas“, „artimo meilė“. Gerojo samariečio pavyzdys. Kas padeda gerbti save ir kitus? 

  E1.3. Išvardija tikrosios laimės šaltinius, paaiškina fizinės ir dvasinės sveikatos reikšmę, dalyvaujant Dievo plane. Analizuoja gailestingumo pavyzdžius šventųjų gyvenimuose ir asmeninėje patirtyje. 

Žmogiškumas: pareiga ir teisė mylėti. 
 Ar visiems privalome daryti gera ir kodėl? Mano indėlis rūpinantis bendra nuosavybe, aplinka ir žmonėmis. Sąžiningumas, gailestingumas, teisingumas mano aplinkoje. Kodėl ir kaip Bažnyčia rūpinasi žmonėmis? Kuo ir kaip galiu prisidėti? 

Žmogaus socialinė gerovė. 
[...]Esu laisvas kaip ir mano Kūrėjas – kokiais būdais galiu tobulinti save ir pasaulį. 

  D1.3. Paaiškina sakramentinio gyvenimo ir gailestingumo darbų reikšmingumą.

  E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.

  D1.3. Paaiškina sakramentinio gyvenimo ir gailestingumo darbų reikšmingumą.

  E1.3. Paaiškina socialinio Bažnyčios mokymo principus. Apibūdina savanorystės bruožus. Nusako ir analizuoja tikėjimo ryšį su ekologiniu atsivertimu.

 Tikėjimo kelionės kryptys ir ženklai. 
 Kaip galime paguosti nelaimėje, padėti kenčiantiems?

  E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.

  E1.3. Paaiškina veiksmo moralumo kriterijus, mažesnio blogio ir dvigubos pasekmės principus. Nusako ir pavyzdžiais paaiškina Bažnyčios socialinio mokymo esmę ir principus, susieja juos su Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu.

Tikėjimas ir globalusis pasaulis. 
[...] Kaip Bažnyčia siūlo atsiliepti į globalizacijos, vartotojiškumo problemas ir kaip padeda jas spręsti? […]

Bažnyčios socialinis mokymas.
 Ką mums siūlo Bažnyčios socialinis mokymas skurdui mažinti, neįgaliųjų, vyresniojo amžiaus žmonių padėčiai gerinti? Kaip mūsų visuomenė sprendžia socialines problemas? Kodėl ir kaip galiu padėti vargstantiems ir kokiu būdu tai gali mane patį praturtinti?

Gundymas ir išbandymas. [...]Mes dalijamės gautomis dovanomis. Mokiniai aptaria kaip išmintingai tvarkytis su Dievo dovanomis iš meilės dalinantis su kitais. [...]

Gyvenimas bažnyčioje. [...]Su mokiniais aptariama kas yra krikščioniška tarnystė, diakonija, švietėjiška, socialinė, dvasinė veikla[...]

Užuojauta, gailestingumas, kilniaširdingumas, gerumas, pagalba. Nagrinėja pagalbos teikimą ne tik žmonėms, kuriuos pažįsta, bet ir tiems nepažįstamiems, kuriems nutinka nelaimė.[...]

Krikščionio pašaukimas. Meilė.  [...]Artimo meilė. [...]

 E1.3. [...]Siūlo idėjas kaip dalintis ištekliais su stokojančiais, sergančiais, kt. 

E1.3. Apibūdina kodėl Bažnyčia turi padėti kitiems žmonėms (vargstantiems, patiriantiems išbandymus, sergantiems, turintiems įvairių problemų ir pan. 

Tikėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. [...]Mokiniai ieško idėjų kaip dalintis ištekliais su stokojančiais, sergančiais ir kt. Svarsto savanorystės svarbą.[...]

  E1.3.  Apibūdina kodėl Bažnyčia turi padėti kitiems žmonėms (vargstantiems, patiriantiems išbandymus, sergantiems, turintiems įvairių problemų ir pan. 

Diakonija.  [...] Kelia ir ieško atsakymų į klausimus kaip ir kodėl Bažnyčia turi padėti kitiems žmonėms.[...]

Šventųjų bendravimas. [...]Ar gali tikėjimas paskatinti gerus darbus?

Atsakingas vartojimas.

[...] ugdosi suvokimą, kad racionaliai vartodami jiems teikiamus išteklius (maistą, daiktus), jie gali prisidėti prie pagalbos stokojantiems.

Savanorystė.
Mokiniai mokosi pastebėti spręstinas situacijas savo artimoje aplinkoje (šeimoje, klasėje, bendruomenėje, kaimynystėje) ir kuria planą, kaip galėtų konkrečiai prisidėti bendruomenės gyvenimo.

Gailestingumo tarnystė. 
Remdamiesi Evangelijoje pagal Luką aprašyta Jėzaus gailestingumo tarnyste, analizuoja Dievo kvietimą atsiliepti į žmonių, esančių ribinėse situacijose, poreikius, planuoja, kaip atsakant į žmonių poreikius galima paliudyti apie Dievo meilę. Analizuodami socialines problemas ieško būdų kaip taikyti Jėzaus tarnystės principus.

Dvasinės brandos kelias. 
[...] Analizuoja savo dvasinio gyvenimo būklę [...] dosnumas[...]

Evangelijos skelbimas. 
[...] Susipažinę, kaip socialinė misija yra apibrėžiama Senajame ir Naujajame Testamente, kuria evangelizavimo projekto planą ir siekia jį įgyvendinti [...]

Sielovada ir labdara. 
Nagrinėja sielovados ir labdaros koncepcijas. Remdamasis Dievo charakterio ir Jėzaus tarnystės pavyzdžiais kuria strategijas, kaip pagerinti bendruomenės gyvenimą. 

Asmeniniai ir visuomeniniai islamo ramsčiai II.
 Mokiniai, analizuodami islamo ramsčius (asmeninius ir visuomeninius), aiškinasi, kokią naudą visuomenei teikia tam tikros religinės praktikos.[...]

Moralinės praktikos kitose religijose. 
[ ..., labdara, pasninkas, piligriminės kelionės, tarnystė.

D1.3. Nagrinėja labdaros sąvoką ir principus islamo religijoje.[...] Labdara Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu.

Labdara.
 Nagrinėja labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje. Sadaka ir Zakat svarba islame. Aukojimo principai islame. Pavyzdžiai iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos apie labdarą ir jos svarbą visuomenei. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Labdara Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu.

Musulmono socialinė veikla.
 Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, studijuoja šiuos principus, reikšmingus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir riša bendruomenę.

D1.3. Nagrinėja labdaros sąvoką ir principus islamo religijoje.[...] Labdara Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu.

Socialinė musulmono veikla. 
Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina labdaros rūšis (sadaka, hadija, zakiat), studijuoja šiuos principus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su bendruomenine veikla, bendruomenės gerove užjaučiant ir gelbstint vieniems kitus bet kokioje situacijoje.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas

[...] Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys). [...]

Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. [...]

Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas. 

[...] Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

[...] Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. Pasirinktų valstybių pavyzdžiu analizuojami ekonominiai ir socialiniai rodikliai, vertinamas šalių gerovės lygis. Aiškinamasi, kokie yra mitybos skirtumai pasaulyje, nurodomos skurdo, migracijų, karų priežastys ir padariniai. Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.

Analizuojami valstybių ekonominę galią ir gerovės lygį atspindintys rodikliai, remiantis jais lyginamos ir grupuojamos šalys, daromos išvados, kritiškai vertinama valstybių skirstymo problematika. Nagrinėjamos ir vertinamos priežastys, lėmusios skirtingą šalių ekonominio išsivystymo lygį.

Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai. Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką.

Nagrinėjami Europos Sąjungos šalių ekonominės pažangos skirtumai, susipažįstama su regioninėmis politikos priemonėmis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, gerinama gyvenimo kokybė.

Nagrinėjama Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos struktūra (užimtumas sektoriuose) bei jos raida. Remiantis šiais duomenimis ir daromos išvados apie valstybių ekonominę galią. Aiškinamasi, kuo skiriasi skirtingos ekonomikos sistemos, nagrinėjami jų pavyzdžiai.

Aiškinami ekonominių veiklų išdėstymo veiksniai, mokoma sieti juos su konkrečiais pavyzdžiais Lietuvoje ir pasaulyje.

Skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. Nagrinėjami ir kritiškai vertinami globalizacijos procesai Lietuvos kontekste. Apibūdinamas globalizacijos ir skaitmeninimo įtakoje veikiantis tarptautinio darbo pasidalijimas ir besikeičiančios gamybos pobūdis, pasitelkiant kurios nors produkcijos gamybos grandinę ir tarptautinę bendrovę.

Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.

Nurodomi darnaus vystymosi rodikliai, remiantis jais lyginamos ir vertinamos šalys.

Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui ir jų kaitai skirtingų pasaulio regionų ir Lietuvos miestuose, paaiškinamos šių procesų ekonominės bei socialinės pasekmės, gyventojų poliarizacijos ir skurdo problemos miestuose.

Vertinama ekonomikos sektorių vaidmens kaita ir jos skirtumai skirtingo ekonominio lygio šalyse.

Vertinamas tradicinių ir šiuolaikinių pramonės šakų vaidmuo šalių ekonomikoje, nagrinėjami skirtingos pramoninės gamybos būdai

Nagrinėjami ir vertinami pramonės ir paslaugų sektoriaus išdėstymo veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. 

Nagrinėjami tarptautiniai ekonominiai susivienijimai (ES, OPEC, ASEAN), vertinama jų vykdomos politikos įtaka valstybių narių ir pasaulio ekonomikai. 

Paaiškinamos globalios kultūros formavimosi priežastys, analizuojami jos pasireiškimo požymiai, vertinama globalios kultūros įtaka lokaliu, regioniniu bei globaliu lygmeniu.

Analizuojami tarptautinės prekybos mastai pasaulyje ir atskirų regionų vaidmuo pasaulio ekonomikoje.

Vertinama turizmo sektoriaus reikšmė valstybių ir jų regionų ekonomikai.

Analizuojami pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai, jų reikšmė turizmo plėtrai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. 

Nagrinėjamos turizmo rūšys, jų atsiradimo ir plėtros veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. Vertinama darnaus turizmo plėtros būtinybė.

Vertinami tarptautinių bendrovių veiklos privalumai ir trūkumai lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.

Paaiškinama protekcionizmo daroma įtaka valstybių politikai ir ekonomikai.

Analizuojamos antiglobalistinių judėjimų atsiradimo priežastys ir vertinami jų siekiai.

Nagrinėjamas netolygaus gamtos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.

Vertinami apsirūpinimo maistu skirtumai pasaulyje ir to padariniai.

Nagrinėjami būdai ir priemonės, gerinančios apsirūpinimą vandeniu ir maistu pasaulyje, vertinamos darnaus maisto gamybos sistemos.

Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.

Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.

Nagrinėjama ir kritiškai vertinama valstybių gerovės samprata, pagrindžiama darnaus vystymosi svarba šiuolaikiniame pasaulyje.

Lyginamos ir vertinamos valstybės, remiantis įvairiais valstybių pažangos vertinimo rodikliais.

Nurodomos ir vertinamos netolygaus valstybių ir jų vidaus regionų ekonominės plėtros priežastys.

A2.3. Paaiškina kainos kitimo mechanizmą ir analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams. Paaiškina, kodėl kuriant naujus produktus svarbu nustatyti problemą rinkoje, produktų poreikį ir galimą kainą.

B1.3. Naudodamasis statistine informacija analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą, mokosi naudotis šiuolaikiniais asmeninių finansų valdymo įrankiais. 

23.3.2. [...] socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. [...]

23.5.1. [...] nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

23.5.3. [...] Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

23.5.5. [...] Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

23.1.5. [...] Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

24.3.16. [...] ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

25.1.4. [...] Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. [...] Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

25.1.10. [...] Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. [...] Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

25.2.1. [...] Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

25.2.2. [...] Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

25.2.3. [...] Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

25.2.5. [...] Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

25.2.7. [...] Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

25.2.8. [...] Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Genai ir paveldimumas. [...] Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; nurodoma šios biotechnologijos nauda ir galimi pavojai.

Ekosistema. [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą. Aiškinamasi, kokį poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija; pateikiami siūlymai, mažinantys didėjančios populiacijos neigiamą poveikį aplinkai.

Gamtinė atranka. [...] Apibūdinama veislė kaip dirbtinės atrankos rezultatas; palyginamos dirbtinė ir gamtinė atrankos.

Mityba ir virškinimas. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. [...]

Genetika. [...] nurodyti genetikos pritaikymą ([...] išvedant naujas augalų ir gyvūnų veisles) šiuolaikiniame pasaulyje. [...]

Biotechnologijos. Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus. [...]

Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: [...] dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. [...] Mokomasi paaiškinti, kad cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidai) patenka į mitybos grandines, kaupiasi organizmuose ir jiems kenkia.

Aplinkosauga. [...] Mokomasi apibūdinti darnaus vystymosi tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje; aptariama pusiausvyra tarp biologinių išteklių saugojimo ir naudojimo socialiniams ekonominiams poreikiams tenkinti, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir neatsinaujinančių išteklių keitimo atsinaujinančiais svarba, atliekų mažinimo ar modernaus tvarkymo būdai.

Energijos ir medžiagų virsmai biosferoje. Siejant mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius su žmogaus mityba, mokomasi modeliuoti, kaip trumpesnės mitybos grandinės leistų sumažinti išteklių naudojimą ir išmaitinti daugiau gyventojų.

Periodinis dėsnis.

[...] Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.

Vandens telkiniai, tarša ir valymas.

Susipažįstama su vandens pasiskirstymu Lietuvoje ir pasaulyje, klasifikuojant gamtinį vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją, pabrėžiant gėlo vandens išteklių svarbą. [...] Apibūdinami vandens telkinių taršos šaltiniai, įvertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. [...]

Organinių junginių įvairovė ir taikymas.

[...] Aptariamos organinių medžiagų taikymo sritys: energetikos pramonė, vaistų gamyba, kosmetikos ir maisto pramonė bei pagrindžiama atsakingo vartojimo svarba. [...] Nagrinėjama polieteno sandara, sintetinių ir dirbtinių pluoštų (celiuliozės, šilko, vilnos) fizikinės savybės bei panaudojimas.

F2.3. [...] Nurodo gyvenimo sąlygų gerinimo būdus.

F2.3. Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. [...]

F2.3. Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. [...]

F2.3. Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. [...]

F2.3. Apibūdina darniojo vystymosi priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje visumą. [...]

F2.3. Apibūdina darniojo vystymosi priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje visumą. [...]

F2.3. Apibūdina darniojo vystymosi priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje visumą. [...]

F2.3. Apibūdina darniojo vystymosi priemonių, užtikrinančių žmonių gerovę dabar ir ateityje visumą. [...]

[...] Diskutuojama apie atsakingą vartojimą (racionalus, impulsyvus pirkimas, tinkamas kaupimas, sandėliavimas, maisto produktų kokybės išsaugojimas ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, nutrūkus elektros energijai ir kt.), reklamos įtaką mūsų pasirinkimui, tvaraus gyvenimo būdą. 

[...] Tikslingas, racionalus audinių, įskaitant ir antrines tekstilines žaliavas, pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į apdirbimui naudojamas technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, galimybes tolimesniam perdirbimui.

Nagrinėjamas siūlų asortimentas, savybės ir (ar) charakteristikos. Tikslingas siūlų (įskaitant ir antrinį panaudojimą) pasirinkimas kūrybiniams, praktiniams darbams atsižvelgiant į naudojamas apdirbimo technologijas, galutinę produkto paskirtį, autoriaus lūkesčius, vartotojo poreikius (kaina, priežiūra, tvarumas).

Įvertinami darbo našumui, tvariai gamybai įtaką darantys veiksniai (kūrybinio sprendimo paieška, brėžinių sudarymas su IKT bei programine įranga ir be jų), skirtumai gaminio savikainai, kai vykdomas individualus užsakymas ir vyksta serijinė, masinė gamyba.

[...] Aiškinamasi naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema, ieškoma tvarių sprendimų kūryboje panaudojant antrines tekstilės žaliavas.

Šokio kūryba.

Šokio kūrybos idėjoms pasirenka aktualias socialines problemas ar vaidmenis (pvz., benamis, popmuzikos žvaigždė).

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Nagrinėja kasdienio gyvenimo, dramatiškų įvykių (pvz., karo, teroro, okupacijos), socialinių problemų (pvz., patyčių, smurto, narkomanijos, emigracijos, pabėgėlių integracijos) raišką šokyje. 

 Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Nagrinėja aktualių socialinių ir pilietinių temų (pvz., protesto, lygių teisių, diskriminacijos, propagandos, ekologijos ar kt.) bei menų sintezės (pvz., šokis ir architektūra, šokis ir ekrano menas) raišką šokio mene. [...].