Tarpdalykinės temos
Istorinė savimonė: Šalies nacionalinis saugumas
Istorinė savimonėŠalies nacionalinis saugumas
Dalykai
Priešmokyklinis ugdymas
Dorinis ugdymas
Kalbinis ugdymas
Visuomeninis ugdymas
Meninis ugdymas
Klasių koncentrai
Istorinė savimonė
Istorinė savimonė yra bendra, kolektyvinė, tam tikros žmonių grupės atmintis, kuri daro juos vieno „mes“ nariais. Tai žmogaus vertybinė orientacija, tautos, valstybės egzistencijos pamatas.
Jai gali priklausyti reprezentacijos tokio įvykio, kurio nė vienas iš to „mes“ asmeniškai nepatyrė ir kurie mokslinės istoriografijos požiūriu gali būti ir mitai. Iškalbingiausi istorinės atminties ir kolektyvinio identiteto dokumentai, palaikantys istorinę savimonę, yra ne tik istorikų rašomos knygos ar straipsniai, bet vietos atminimo ceremonijos (atmintinos datos, minėjimai, šventės), toponiminė politika (kokie vardai suteikiami naujoms, o kartais – ir senoms gatvėms ar miestams), paveldosaugos ir paminklosaugos praktika (kas patenka į globotino ir saugotino paveldo sąrašą, kas ne), paminklo statymo, muziejaus steigimo, jo fondo kaupimo ir eksponavimo praktika, istorinė beletristika, populiarioji istorinė literatūra, kinas ir t. t.
Šalies nacionalinis saugumas
Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų nacionalinio saugumo sampratą kaip grėsmes Lietuvos valstybės suverenitetui ir tautos išlikimui. Mokiniai dažnai nacionalines grėsmes tapatina su šių dienų aktualijomis ir karinėmis grėsmėmis. Grėsmės nacionaliniam saugumui turėtų būti matomos plačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje, t.y. politinės, ekonominės, socialinės, informacinės, aplinkosaugos, terorizmo ir karinės grėsmės. Mokomasi skirti įvairias grėsmes, diskutuojama apie aktualias grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui (pvz., aplinkosauga, švietimas ir pan.), ieškoma atsakymų, kaip užtikrinti Lietuvos saugumą sprendžiant ateities saugumo iššūkius.
Priešmokyklinis ugdymas
Lietuvos pilietis
Dalyvaudamas bendrose veiklose, renginiuose, stebėdamas, tyrinėdamas laikosi Lietuvos valstybės švenčių šventimo tradicijų bei pagarbiai naudoja valstybės simbolius. Bendradarbiaudamas aptaria valstybei svarbius įvykius ar išgirstas naujienas. Žaisdamas, tyrinėdamas aptaria, kas yra Lietuvos valstybė, valstybės simboliai (vėliava, herbas, himnas), valdžia.
Etika
Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? […]Svarsto kibernetinio nesaugumo grėsmę. […]
Aš ir virtuali bendruomenė. Ar norėčiau kurti savo laidas? […]Svarsto kibernetinio nesaugumo grėsmę.[…]
Katalikų tikyba
Dievas myli linksmą davėją. [...]Ar krikščioniška sakyti: nori taikos – ruoškis karui? (Taikos išsaugojimas, pilietinis įsipareigojimas, taikdarystė, patriotizmas ir Katalikų Bažnyčia).[...]
Lietuvių kalba ir literatūra
Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir tikslai.
[...] Aiškinamasi, kaip mokėjimas bendrauti [...] telkia ir vienija bendruomenę ir tautą. [...]
Lietuvių gestų kalba
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama [...] aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.
Užsienio kalba (pirmoji)
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, taikos siekis, solidarumas ir pan.
Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.
Lotynų kalba ir Antikos kultūra
Istorija
Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. Holokausto atminties vietų artimoje aplinkoje istorijos pažinimas ir apsilankymas jose. [...]
[...] Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...]
Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941?1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941?1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...]
Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...]
Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...]
Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992?m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.).
Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.).
Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920?m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.).
Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953?m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.).
Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.).
Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17?d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje.
Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. Holokausto atminties vietų artimoje aplinkoje istorijos pažinimas ir apsilankymas jose. [...]
[...] Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. [...]
Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941?1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941?1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. [...]
Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. [...]
Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. [...]
Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992?m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.).
Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.).
Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920?m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.).
Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953?m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.).
Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. [...] Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.).
Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. [...] Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17?d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje.
Pilietiškumo pagrindai
Nacionalinis saugumas ir jį užtikrinančios institucijos. Paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, aptariamos vidinės ir išorinės grėsmės. Remiantis viešąja informacija nagrinėjami grėsmių šalies saugumui pavyzdžiai. Analizuojamos institucijos, užtikrinančios nacionalinį saugumą, jų veikimo principai ir funkcijos visuomenėje. Aiškinamasi piliečių teises ir pareigas užtikrinant nacionalinį saugumą.
Valstybės gynimo principai. Analizuojami valstybės gynimo principai numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme.
Karo prievolės atlikimas. Lyginami karo prievolės atlikimo būdai ir įvertinamos asmeninės galimybės pasirinkti vieną iš jų.
Lietuvos kariuomenė ir NATO. Apibūdinama Lietuvos kariuomenės struktūra bei funkcijos taikos ir karo metu. Įvertinama NATO reikšmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, analizuojami kolektyvinės gynybos principai.
Ginkluoti ir hibridiniai konfliktai. Nagrinėjami istoriniai ir dabar vykstančių ginkluotų, hibridinių konfliktų pavyzdžiai, nurodomos jų aplinkybės, aptariami galimi konfliktų sprendimo būdai. Mokoma(si) atpažinti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ginkluotų konfliktų metu.
Neginkluotas pasipriešinimas. Apibūdinama neginkluoto pasipriešinimo samprata, analizuojamos individualios ir kolektyvinės pilietinio pasipriešinimo galimybės ir būdai.
Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai. Tyrinėjami istoriniai ir šiuolaikiniai neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atvejai, nagrinėjamos individualios ir kolektyvinės protesto formos.
Geografija
[...] Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. [...]
[...] Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.
Aiškinami įvairūs taikos sąvokos aspektai, nagrinėjamos priemonės užtikrinti taikos politiką.
Nagrinėjamos XXI a. karų ir konfliktų priežastys, jų pobūdis, vertinamos aneksuotų teritorijų politinės aplinkybės, nurodomi konfliktų sprendimo ir užkardinimo būdai. Nurodomi aktualių karinių konfliktų židiniai.
Vertinamas ES, NATO, JT vaidmuo užtikrinant taiką pasaulyje.
Nagrinėjami Pasaulio taikos indekso indikatoriai, šalys vertinamos pagal taikos užtikrinimo lygį.
[...] Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. [...]
[...] Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.
Aiškinami įvairūs taikos sąvokos aspektai, nagrinėjamos priemonės užtikrinti taikos politiką.
Nagrinėjamos XXI a. karų ir konfliktų priežastys, jų pobūdis, vertinamos aneksuotų teritorijų politinės aplinkybės, nurodomi konfliktų sprendimo ir užkardinimo būdai. Nurodomi aktualių karinių konfliktų židiniai.
Vertinamas ES, NATO, JT vaidmuo užtikrinant taiką pasaulyje.
Nagrinėjami Pasaulio taikos indekso indikatoriai, šalys vertinamos pagal taikos užtikrinimo lygį.
Teisė
Aiškinamasi, kokios institucijos atstovauja Lietuvai užsienyje, kam reikalinga diplomatinė ir konsulinė teisė. Analizuojama pagrindinių ES institucijų, tarptautinių organizacijų (JT, ET, ESBO, UNESCO, ETT ir kt.) veikla.
Aptariami teisiniai nacionalinio saugumo pagrindai, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistema.
Aiškinamasi, kokios gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui (vidinės bei išorinės), kaip jas atpažinti ir kam apie tai pranešti, kokios yra grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijos priemonės.
Aiškinamasi, kas yra pilietinis pasipriešinimas, kokios yra pilietinio pasipriešinimo formos, koks piliečių vaidmuo ginant šalį bei kas yra pilietinė gynyba.
Gilinamasi, už kokias padarytas nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką kyla baudžiamoji atsakomybė.
Aptariama, ką būtina žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karui.
Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba
III gimnazijos klasė
A1. Klasifikuoja grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir, nagrinėdami aktualijas, diskutuoja apie jų poveikį.
B1. Įvardija pagrindinius Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos formavimo principus, jos teisinį reguliavimą.
Nacionalinis saugumas ir jo komponentai. Nagrinėjamas nacionalinio saugumo apibrėžimas. Aptariama, kas yra valstybių nacionalinio saugumo politika ir kokias sritis ji apima. Įvertinos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir, nagrinėdami aktualijas medijose, diskutuojama apie jų poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui.
A2. Pagal įvairius kriterijus skiria demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio ir nacionalinio saugumo politikų skirtumus. Analizuoja autoritarinių valstybių keliamas grėsmes.
Rusijos politika. Diskutuojama, kaip istorines Rusijos ištakos (Rusijos imperija, SSRS) veikia šiuolaikinės Rusijos užsienio ir nacionalinio saugumo politiką. Nagrinėjamas autoritarizmo stiprėjimas ir militarizacija Rusijoje, analizuojami agresyvios Rusijos politikos pavyzdžiai („užšaldytų konfliktų“ kūrimas, karai prieš Gruziją ir Ukrainą). Analizuojamas Rusijos veikimas Baltijos jūros regione.
A2. Pagal įvairius kriterijus skiria demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio ir nacionalinio saugumo politikų skirtumus. Analizuoja autoritarinių valstybių keliamas grėsmes.
Baltarusijos politika. Analizuojami Baltarusijos užsienio ir saugumo politikos prioritetai, Rusijos ir Baltarusijos politinė ir karinė integracija bei jos poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui.
A2. Pagal įvairius kriterijus skiria demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio ir nacionalinio saugumo politikų skirtumus. Analizuoja autoritarinių valstybių keliamas grėsmes.
Kinijos ekonominė, politinė, karinė ir technologinė ekspansija. Aptariama Kinijos ekonominė, politinė, karinė ir technologinė ekspansija, jos poveikis tarptautiniam saugumui. Nagrinėjamas Kinijos veikimas Baltijos jūros regione, jos poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui.
B1. Įvardija pagrindinius Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos formavimo principus, jos teisinį reguliavimą.
Lietuvos nacionalinio saugumo principus reglamentuojantys dokumentai. Apibūdinami pagrindiniai Lietuvos nacionalinio saugumo principais reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija ir kiti teisės aktai.
Visuotinės gynybos sistema. Nagrinėjama visuotinės gynybos sistema. Apibūdinama pagrindinių Lietuvos valstybės institucijų vieta ir funkcijos nacionalinio saugumo ir gynybos sistemoje: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atskiros ministerijos bei pavaldžios institucijos.
Nacionalinio saugumo teisiniai režimai. Aptariami nacionalinio saugumo teisiniai režimai: ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis, mobilizacija, karo padėtis.
B2. Apibūdina Krašto apsaugos sistemos sudėtines dalis, iliustruodami pavyzdžiais paaiškina Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų vietą nacionalinio saugumo ir gynybos sistemoje. Paaiškina vidaus reikalų sistemos institucijų ir žvalgybos institucijų vietą užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Pristato kovos su korupcija svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą.
Lietuvos Kariuomenės funkcijos taikos ir karo metu. Aptariamos Lietuvos Kariuomenės funkcijos taikos ir karo metu. Lankantis kariniuose daliniuose susipažįstama su Lietuvos kariuomenės struktūra (Sausumos pajėgos, Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir kiti vienetai), jų ypatybėmis ir naudojama ginkluote bei technika. Argumentuotai diskutuojama apie kariuomenės ir visuomenės santykį demokratinėje valstybėje.
B3. Analizuoja piliečių įsitraukimo galimybes ir būdus užtikrinant valstybės saugumą. Įsivertina ir pagrindžia, kurie būdai jiems yra tinkamiausi.
Piliečių įsitraukimas į valstybės saugumo užtikrinimą. Analizuojama piliečių įsitraukimo galimybės ir būdai užtikrinant valstybės saugumą: nuolatinė privalomoji karo tarnyba, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, profesionali karo tarnyba, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), dalyvavimas Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) veikloje, studijos Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA). Diskutuojama apie visuotinį šaukimą. Įvertinami alternatyvios karo tarnybos privalumai ir trūkumai. Įsivertinama, kurie prisidėjimo prie valstybės gynybos būdai jiems yra tinkamiausi.
B2. [...] Paaiškina vidaus reikalų sistemos institucijų ir žvalgybos institucijų vietą užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Pristato kovos su korupcija svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą
Teisėsaugos institucijų vieta užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą. Nagrinėjama teisėsaugos institucijų vieta užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą (Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba ir kitos institucijos). Nagrinėjamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos funkcijos. Esant galimybei, lankomasi šiose institucijose arba į mokyklas atvyksta jų atstovai.
Žvalgybos institucijų funkcijos ir jų vieta užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Analizuojamos žvalgybos institucijų funkcijos ir jų vieta užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Mokoma(si) skirti žvalgybą ir kontržvalgybą. Aptariami pagrindiniai žvalgybos institucijų naudojami metodai.
B4. Pasitelkdami pavyzdžių argumentuoja euroatlantinės integracijos naudą Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Euroatlantinės integracijos svarba Lietuvos nacionaliniam saugumui. Analizuojama euroatlantinės integracijos svarba Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjami Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos veikimo principai ir Lietuvos vieta joje. Aptariama Šiaurės Atlanto sutarties svarba ir jos pagrindiniai straipsniai. Dalyvaujama diskusijoje–simuliacijoje apie NATO sprendimų priėmimo procesą. Esant galimybei lankomi arba kviečiami į mokyklą NATO partnerių pajėgų atstovai Lietuvoje (NATO priešakinių pajėgų batalionas, Oro policijos misija, Rotacinės amerikiečių pajėgos). Apibūdinama Europos Sąjungos bendroji saugumo ir gynybos politika.
B2. [...] Pristato kovos su korupcija svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą.
Ekonomika ir verslumas
E1.3. Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. [...]
Etninė kultūra
23.1.1. Šeima, giminė ir bendruomenė. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.
23.2.2. Gyvenamoji vietovė. Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
24.1.2. Paprotinis elgesys ir vertybės. Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai.
25.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje.
23.1.1. Šeima, giminė ir bendruomenė. Atpažįsta tautą kaip bendruomenę, aiškinasi svarbiausius tautinius simbolius. Įvardija artimoje aplinkoje esančias kitas tautas, tautines bendrijas.
23.2.2. Gyvenamoji vietovė. Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį – archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę. Panaudodami nuotraukas ir kitus šaltinius, palygina gimtosios vietovės kraštovaizdį seniau ir dabar. Ieško duomenų ir pristato miesto, miestelio ar kaimo įkūrimo istoriją, susipažįsta su vietos žymių žmonių veikla ir jos reikšme.
24.1.2. Paprotinis elgesys ir vertybės. Pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir istorijos, mokiniai svarsto tradicinių vertybių – gyvenimo darnos ir išminties, gimtojo krašto ir Tėvynės meilės – aktualumą dabarčiai.
25.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai. Apibūdina lietuviškų kalendorinių švenčių savitumą, jų reikšmę Lietuvos visuomenėje.
Visuomeninis ugdymas
Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė.
Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. Aptariami atvejai, kai giedamas himnas, tyrinėjami himno žodžiai, jų reikšmė valstybei. Kalbama apie didžiavimąsi savo valstybe, jos pasiekimais.
Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas.
[...] Nagrinėjama iš ko sužinome apie savo valstybės praeitį, [...]
Lietuvos valstybė ir pasaulis.
Nagrinėjama, kas yra valdžia ir valstybė, [...] Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. Aptariami Lietuvos ir pasaulio piliečiai. Susipažįstama su Europos Sąjunga, aptariama jos reikšmė Lietuvai.
Lietuvos vieta Europoje.
Lietuvos kaimynai. Mokomasi apie kaimynines šalis: Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos vietą žemėlapyje [...]
Lietuvos valstybės kelias.
Tyrinėja, kada ir kodėl susikūrė Lietuvos valstybė, aiškinamasi, kuo buvo svarbus Žalgirio mūšis. Aptariama, kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė laikoma sugyvenimo ir tolerancijos pavyzdžiu.
Praeities tyrinėjimas.
[...] Kalbamasi, ką reiškia gyventi be valstybės: okupacijos ir kova dėl laisvės. Nepriklausomos valstybės kūrimas: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime.
[...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis [...]
Demokratinė visuomenė.
Mokomasi, kas yra demokratija, aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, įstatymai, dalyvavimas valstybės valdyme; aiškinamasi, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, aptariamos svarbiausios valstybės valdymo institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, tyrinėjama svarbiausių valstybės valdymo institucijų paskirtis, pagrindinė veikla. Tyrinėjami Europos Sąjungos simboliai.
Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė.
Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. Aptariami atvejai, kai giedamas himnas, tyrinėjami himno žodžiai, jų reikšmė valstybei. Kalbama apie didžiavimąsi savo valstybe, jos pasiekimais.
Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas.
[...] Nagrinėjama iš ko sužinome apie savo valstybės praeitį, [...]
Lietuvos valstybė ir pasaulis.
Nagrinėjama, kas yra valdžia ir valstybė, [...] Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. Aptariami Lietuvos ir pasaulio piliečiai. Susipažįstama su Europos Sąjunga, aptariama jos reikšmė Lietuvai.
Lietuvos vieta Europoje.
Lietuvos kaimynai. Mokomasi apie kaimynines šalis: Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos vietą žemėlapyje [...]
Lietuvos valstybės kelias.
Tyrinėja, kada ir kodėl susikūrė Lietuvos valstybė, aiškinamasi, kuo buvo svarbus Žalgirio mūšis. Aptariama, kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė laikoma sugyvenimo ir tolerancijos pavyzdžiu.
Praeities tyrinėjimas.
[...] Kalbamasi, ką reiškia gyventi be valstybės: okupacijos ir kova dėl laisvės. Nepriklausomos valstybės kūrimas: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.
Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime.
[...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis [...]
Demokratinė visuomenė.
Mokomasi, kas yra demokratija, aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, įstatymai, dalyvavimas valstybės valdyme; aiškinamasi, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, aptariamos svarbiausios valstybės valdymo institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, tyrinėjama svarbiausių valstybės valdymo institucijų paskirtis, pagrindinė veikla. Tyrinėjami Europos Sąjungos simboliai.
Inžinerinės technologijos
Inžinerijos inovacijos, jų poveikis.[...] kūrybiškumas ir inžinerinės inovacijos, kaip pilietinės visuomenės savikūros ir darnios pažangos pagrindas, nacionalinio saugumo grėsmių prevencija.
Nagrinėjamos energetikos inžineriniuose sprendimuose naudojamos medžiagos, jų savybių reikšmė energijos gavybos ir perdavimo problemoms spręsti, komponentai, įranga, įrankiai, taikomi procesai, integraciniai ryšiai ir taikymo pavyzdžiai, projektavimo ir konstravimo technologijos, jų analizė.
Dailė
Kultūrinis paveldas.
Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus).
Valstybingumo simboliai.
Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Valstybingumo simboliai.
Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Valstybingumo simboliai.
Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Valstybingumo simboliai.
Analizuoja, vertina, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Kultūrinis paveldas.
Mokomasi apie svarbius kultūros paveldo objektus (seniausius radinius, architektūros paminklus, artefaktus).
Valstybingumo simboliai.
Skiria valstybės simbolius, apibūdina emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia valstybės simboliai ir jų vaizdavimas mene.
Valstybingumo simboliai.
Lygina savo ir kaimyninių valstybių simbolius (herbus, vėliavas), atranda skirtumų ir panašumų.
Valstybingumo simboliai.
Analizuoja valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Valstybingumo simboliai.
Analizuoja, vertina, taiko valstybingumo simbolių panaudojimą šiuolaikinio meno projektuose.
Medijų menas
A2. Tyrinėja medijų meno technologijų specifiką, praktiškai taiko medijų meno technologijas kūrybiniuose bandymuose.
Kompiuteris – medijų variklis, šiuolaikinė medijų meno raiška. [...] Analizuojama, atskleidžiama kompiuterizacijos revoliucija – technologiniai, socialiniai, kultūriniai pasikeitimai [...].
Menų istorija
B3. Planuoja asmeninius laiko išteklius bei techninius resursus, reikalingus lankymuisi parodose, koncertuose, spektakliuose, performansuose. [...]. Atranda, pristato, vertina ir reflektuoja meno žanrą, [...] skatinantį juo domėtis.
XX amžiaus I pusės Jungtinių Amerikos Valstijų vėlyvasis modernizmas. [...] Analizuojama ir paaiškinama vėlyvojo modernizmo mene idėjų sąsaja su istorinės savimonės, nacionalinio saugumo, holokausto bei karo temomis.