Ugdymo įstaigos bendruomenė – galinga jėga, kurioje persipina įvairių skirtingų žmonių tarpusavio santykiai. Bendravimas vyksta įvairiais klausimais ir įvairiose plotmėse.Tam, kad užtikrinti, jog šis procesas veiktų kiek įmanoma efektyviau būtina didinti kiekvieno bendruomenės nario savęs ir kito pažinimo galimybes, stiprinti kompetencijas socialinėje emocinėje srityje, skatinti bendradarbiauti, aiškiai apsibrėžiant ribas, suformuluojant susitarimus ir siekiant maksimalaus asmeninio indėlio, kad bendruomenėje pastebėtume didėjantį poreikį būti bendruomenės dalimi ir prisidėti prie sutelktumo didinimo. Socialinių emocinių kompetencijų stiprinimas – kelias į palankią emocinę savijautą, kuri motyvuoja siekti tiek asmeninių, tiek veiklos tikslų. Dėmesys psichologinio atsparumo stiprinimui palaipsniui didėja ir dėl gana prastų nacionalinių emocinės sveikatos rodiklių. Todėl švietimo srityje turime atkreipti dėmesį į vaikų emocinio atsparumo, emocinio raštingumo ugdymą, kad gavę tinkamus pamatus, suaugusiojo amžiuje žmonės galėtų atpažinti sunkumus, kylančius psichikos sveikatos srityje, naudotų pagalbos sau ir kitam įgūdžius, žinotų galimybes, kur kreiptis, jei patys sau padėti negali. Na o tam, kad vaikų ir paauglių ugdymas būtų veiksmingas,- turime pradėti nuo ugdančių žmonių kompetencijų psichikos srityje stiprinimo. Specialistai ypatingai išryškina pedagogų įgūdžių stoką, įveikiant kasdienį stresą, teikiant emocinę pagalbą sau ir kitam, sprendžiant probleminius atvejus bei stiprinant paramos ir palaikymo sistemą kolektyve. Ši programa - tai galimybė padėti ugdymo įstaigos darbuotojams įvertinti savo asmeninę situaciją, bendrą įstaigos mikroklimatą, numatyti galimus pokyčius ir žingsnis po žingsnio siekti tobulinti sunkiausias sritis. Dalyvaudami mokymuose dalyviai geriau pažins save ir kolektyvo narius, įgis ne tik savistabos, savianalizės įgūdžių, bet ir stiprindami socialines emocines kompetencijas turės galimybę perduoti žinias ir dalintis pokyčiais su kitais bendruomenės nariais.