Mokytojams dažnai keliamas uždavinys – visapusiškai ugdyti asmenybę. Ypač svarbu ugdymo procese sužadinti mokinių poreikį veikti, kadangi mokymosi sėkmė glaudžiai susijusi su mokymosi motyvacija. Motyvacija apima žmogaus poreikius, polinkius, troškimus, pažiūras, vertybes, netgi jausmus ir charakterio bruožus. Mokymosi motyvacija – tai mokymosi aplinkos veiksniai, skatinantys moksleivių aktyvumą ugdymosi procese. Ugdymo procese situacija yra sudėtinga ne tik suaugusiems, bet ir vaikams bei mokytojams. Tad tenka ieškoti naujų būdų, kaip patraukti mokinių dėmesį ir išlaikyti jų norą mokytis. Skirtingus mokinius motyvuoja skirtingi dalykai, tad kyla klausimas, kaip atrasti metodus, patrauklius visiems klasės mokiniams. Tad mokymų metu bandysime atsakyti į tokius klausimus: 1) Kokia mokytojo vaidmens reikšmė ugdymo procese keliant mokinių mokymosi motyvaciją? 2) Kokie yra vaikų motyvaciją skatinantys ir slopinantys veiksniai? 3) Kaip palaikyti kiekvieno mokinio motyvaciją? 4) Kokie yra universaliausi mokinių motyvacijos stiprinimo metodai? 5) Kokia kritikos įtaka vaikų motyvacijai? Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno mokytojo kompetencijai keliamas uždavinys – gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais (globėjais), teikti konstruktyvų kiekvieno ugdytinio pažangą skatinantį grįžtamąjį ryšį, užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą, tikslingą vaikų, tėvų bei ugdymo įstaigos bendradarbiavimą. Tad dar keli klausimai, į kuriuos reiktų atsakyti mokymų metu, tai: 1) Kodėl svarbus bendradarbiavimo kultūros mokykloje kūrimas? 2) Partnerystė – mokyklos kaip besimokančios organizacijos prielaida; 3) Kokie tėvų - mokinių – mokytojų partnerystės ypatumai? 4) Kaip tėvai gali tapti ugdymo partneriais?