Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo ir socialinė sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant saugią, sveiką, kūrybišką, aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui. Jei žinosime, kaip valdyti save pokyčių ir neapibrėžtumo kontekste, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio. Nuolatinė kaita yra augančios organizacijos ir asmenybės norma bei kasdienybė. Lietuvos visuomenės emocinis raštingumas yra ribinis, laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi. Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos klausimai yra minimalus. Trūksta programų švietimo ir socialinės srities profesionalų socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti. Sėkmę lemia ne tiek žmogaus žinios ar įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: savęs ir savo jausmų suvokimas, pažinimas, kitų žmonių (bendraamžių) pajautimas, gebėjimas prisitaikyti, gebėjimas kurti abipusę vertę komunikacijoje bei efektyvus prisitaikymas prie pokyčių. Svarbu pažymėti, jog švietimo pagalbos specialistų socialinio emocinio intelekto ugdymui reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Daugybe tyrimų įrodyta, kad galutinis rezultatas - įvairiose sferose, neišskiriant švietimo ar socialinės - daugiau nei 70% priklauso nuo EQ, kuris turi lemiamą įtaką žmogaus efektyvumui, fizinei, psichinei bei socialinei sveikatai, santykių kokybei ir sprendimų priėmimui.