Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, Geros mokyklos koncepcijoje (2015 m.) suformuluota perėjimo nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) nuostata. Įgyvendindamos Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, mokyklos susiduria su įtraukties sunkumais ir iššūkiais: mokyklos aplinka tik dalinai pritaikyta skirtingus ugdymosi poreikius turintiems mokiniams, švietimo pagalbos specialistų kaita arba jų trūkumas, nepakankamas mokytojų pasirengimas ir motyvacija ugdyti didelius ugdymosi poreikius turinčius mokinius, mokytojo padėjėjų (ypač turinčių žinių ir patirties) stoka. 2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Atsižvelgiant į tai, itin aktualu ir svarbu vis daugiau dėmesio skirti individualiems žmogaus poreikiams, vis sparčiau žengti įtraukties keliu, kuriame būtų skiriamas dėmesys specialiųjų ugdymo(si) poreikių kuriant įtraukias universalias aplinkas, kuriose būtini pritaikymai negalę turintiems mokiniams nebūtų išskirtinai segreguojantys, o natūraliai įsilietų į universalius fizinės, emocinės-socialinės, mokymosi, aplinkos pritaikymo visiems kontekstus. Nes sąvoka įtrauktis apibrėžiama kaip „sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymas). Tam gali pasitarnauti universalus dizainas mokymuisi principai ir priemonės - „švietimo sistema, kuria vadovaujantis kuriamos lanksčios mokymosi aplinkos ir mokymosi erdvės, kuriose galima pritaikyti individualius mokymosi skirtumus“ (Center for Applied Special Technology, 2021). Įtraukusis ugdymas apibrėžiamas kaip „ kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su individualizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis“ (Įtraukusis ugdymas. Nacionalinė švietimo agentūra). Giliau suvokiant įtraukiojo ugdymo sąvoką mokykloms aktualu apmąstyti įtraukios kalbos sampratą, reaguojant į skirtumus, susijusius su lietuvių kalbos nemokėjimu ir/ar kalbos neišsivystymu. Įtrauki kalba, kuria siekiama pripažinti įvairovę, perteikti pagarbą visiems žmonėms, atsižvelgti į skirtumus ir skatinti lygias galimybes“ (Linguistic Society of America, 2016). Mokymosi metu įtraukties mokykloje koncepcija remsis universaliu dizaino mokymuisi (toliau -UDM) principais ir gairėmis, kurios sukurtos dr. D. Rose ir A. Meyer tam, kad visiems mokiniams būtų užtikrinti lygiateisiškumo, teisingumo, prieinamumo, pagarbos įvairovei principai ir kad įtrauki praktika taptų norma mokyklose. UDM prieigos kūrėjai skatina kurti aplinką kuri nesegreguoja atskirų mokinių, o suteikia įvairias galimybes lanksčiai naudotis mokymo(si) medžiaga, ją įvairiais būdais pristatyti, sudaryti sąlygas mokiniams pademonstruoti tai, ko mokosi per įvairias menines, technologines, multisensorines prieigas ir būdus ir įvairiais motyvais ir lanksčiais tikslais įsitraukti į mokymąsi, bendravimą ir bendradarbiavimą. Švietimo pagalbos specialistų vaidmuo yra padėti mokytojams sukurti prieigas ir pasiūlyti būtinus pritaikymus specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgiant į jų negalę ar specialiuosius poreikius keičiant visos mokyklos ir klasių kontekstą, orientuotą į universalaus dizaino mokymuisi elementus ir principus. Tokiu būdu pritaikymai nesegreguoja mokinių, jie lankstūs ir prieinami visai mokyklos bendruomenei. Tokiomis sąlygomis įvairovė kiekvienoje mokykloje priimama kaip norma. Apsvarstoma mokyklos aplinka ir mokymosi procesai, kurie gali sukurti mokymosi barjerus mokiniams, kai jie yra skirtingi ne tik savo mokymosi poreikiais, bet ir bazinėmis žiniomis, kultūra, kognityviniais procesais, kalba, tapatybe ir kt. Įtrauki mokykla prisiima atsakomybę dėl mokinių nesėkmių, todėl kuria ugdymo(si) aplinkas barjerams įveikti ir pastoliavimui – suteikiama visapusiška pagalba metodais, mokomosios medžiagos prieiga, priemonėmis, įranga, santykiais, nuostatomis ir kt. kiekvieno mokinio asmeninei pažangai ir sėkmei. Todėl mokymu metu bus mokomasi kaip kurti įtraukties kultūrą ir ugdymo(si) aplinkas universalaus dizaino mokymuisi pagrindu. Programos turinys sudarytas iš 5 modulių. I modulis.. UNIVERSALUS DIZAINO MOKYMUISI PRINCIPŲ TAIKYMAS MOKYKLOJE. II. modulis..UGDYMO(SI) APLINKOS PRIEINAMUMAS MOKINIAMS, TURINTIES AUTIZMO SPEKTRO IŠŠŪKIUS. III modulis.. MOKYMO(SI) PAGALBA MOKINIAMS, SUSIDURIANTIEMS SU SKAITYMO, RAŠYMO, MATEMATIKOS, DĖMESIO IR AKTYVUMO IŠŠŪKIAIS. IV modulis. ĮTRAUKIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KLASĖS LYGMENIU. V modulis. ĮTRAUKIOS PAMOKOS KŪRIMAS PRITAIKANT UNIVERSALAUS DIZAINO MOKYMUISI PRINCIPUS. Visų modulių tikslas – sukurti bebarjerę mokymosi aplinką, padėti mokiniams mokytis kuriant ir siūlant jiems mokymosi pastolius, kaip mokymosi modelius, įrankius, priemones, medžiagą ir užtikrinti lanksčius tikslus bei galimybes įsitraukti į mokymąsi su skirtingais motyvais ir asmeniniais interesais. Programos turinys gali būti lanksčiai pritaikytas (pakoreguotas, papildytas) pagal mokyklos poreikius. Programa skirta įvairių dalykų mokytojams, mokyklų komandoms.