Pedagogas gali turėti daug žinių, gerai pasiruošti užsiėmimams, bet nepatirti sėkmės. Viena dažniausių priežasčių – vaikų elgesio problemos, neklausymas, nemotyvuotas vaikų dalyvavimas. Giliau paanalizavus, ar stebint specialisto darbą iš šalies, galima pastebėti ir kitą, dažniau nepastebimą priežastį – suaugusiojo nepakankamus įgūdžius dirbti su vaikų grupe ar mokinių klase, prieš tai suformavus ir palaikant pozityvų kontaktą. Grupės valdymo įgūdis – tai yra kartais net automatizuotas mokėjimas bendrauti su vaikais, juos motyvuojant, pritraukiant. Tyrimų rezultatai rodo, kad dirbant su vaikais grasinimai, gąsdinimai, vertimai gėdinimai, moralizavimai, pamokslavimai ir kt. – neefektyvios ir net žalingos valdymo ir bendravimo formos. Deja, specialistų praktikoje šių bendravimo formų pasitaiko. Užsienio šalių tyrimai taip pat rodo, kad netinkamas darbas su grupe sukelia tik dar didesnį stresą darbo vietoje, kuomet padažnėja konfliktų tikimybė tarp specialisto bei vaiko ar visos klasės. Nuo to, kaip bus bendraujama su mokiniu, koks pedagogo požiūris į mokinį, priklauso ir mokinio motyvacija mokytis. Pozityvus kontaktas – viena iš būtinų efektyvaus mokymo sąlygų: tai nėra draugavimas su vaiku. Tai – pagarbus, empatiškas, paremtas besąlygiška pozityvia pagarba bendravimas su vaiku kaip visaverte asmenybe, siekiant motyvuoti ir ugdyti moksleivį. Šiuolaikinėje mokykloje tai tampa ypač aktualu, kai ugdymo įstaigos vis dažniau susiduria su vaikų agresyvaus elgesio problema, nemažėja vaikų su specialiaisiais poreikiais. Ugdytojas taip pat turi gebėti išskirti, kas yra būdinga tam tikroms kartoms, ypatingai šiuo laikotarpiu, kai kartų skirtumai labiau išryškėjo. Programa sudaryta iš 5 modulių po 8 val.: „Profesinis santykis su dabartine moksleivių karta“; „Socialiniai-emociniai įgūdžiai ir mokykla“; „Ugdymo įstaigos profesinė komunikacija ir mikroklimato gerinimas“; „Motyvacija mokytis, augti ir siekti“; „Klasės valdymas, siekiant produktyvaus mokymo(si) proceso“.