Mokyklos kaitos galimybės rengiantis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui

Lietuvoje, įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją (2015) ir įtraukties principą švietime, pereinama prie kiekvieno besimokančiojo individualumo pažinimo ir pripažinimo, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Itin dideli reikalavimai keliami mokyklos bendruomenės pasirengimui ir gebėjimui ugdyti skirtingų ir / ar labai individualių poreikių turinčius mokinius, mokyklos skatinamos prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (JT Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., 2015 ) kur įtrauktis švietime įvardinama kaip vienas švietimo prioritetų. Šiame kontekste labai svarbu padėti pedagogams suprasti įtraukties ir įtraukiojo ugdymo plačiąją sampratą, nesusiaurinant jos vien tik specialiųjų ugdymosi poreikių kontekstu, įsivertinti įtraukiajam ugdymui būtinų vertybinių nuostatų turėjimą / neturėjimą, apmąstyti mokyklos kaitos galimybes ir kryptį, savo taikomų ugdymo modelių ir didaktinių strategijų atitiktį ir tinkamumą nacionaliniams ir tarptautiniams tvaraus švietimo tikslams pasiekti. Nuo 2024 m. visos šalies mokyklos turi būti pasiruošusios į bendrojo ugdymo mokyklas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir visiškai pereiti nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam koncepcijos. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas tampa švietimo sistemos uždaviniu, kuris keičia ir praplečia pedagogų profesinės veiklos sritis. Tokiu atveju, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą pedagogų pasirengimą, kuris sudarytų galimybes efektyviai ir kokybiškai vykdyti įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose. Pedagogų pasirengimo vykdyti įtraukųjį ugdymą aspektas yra aktualus, siekiant įgalinti mokytojus savo veikloje veikti kompleksiškai, atskleidžiant esamas pasirengimo galimybes ir identifikuojant kliūtis. Siekiant ugdymo tikslų mokytojui svarbu žinoti naujausias moksliniais tyrimais gristas mokymo strategijas ir mokėti jas taikyti ugdymo procese. Universalaus mokymosi dizaino (UDM) strategijos paskirtis – skirtingų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas. Ši ugdymo strategija grindžiama neuromokslų žiniomis apie tai, kaip žmogus mokosi. Jų pagrindu konstruojamas ugdymo procesas. Tyrimais patvirtinta, kad taikant šią ugdymo strategiją pasiekiami optimalūs kiekvieno vaiko ugdymosi rezultatai, išugdomi tikslų numatymo, kryptingumo jų siekiant gebėjimai, vaikų iniciatyvumas ir interesas mokymuisi. Ši ilgalaikė kvalifikacijos tobulinimo programa ne tik praplės jau turimas žinias apie įtraukųjį ugdymą, bet ir padės mokyklų bendruomenėms, mokytojams spręsti įvairias iškylančias problemas dėl įtraukiojo ugdymo, susipažinti su šiame procese toliau pažengusių kolegų patirtimi. Mokytojai patobulins profesines, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymo turinio planavimo, – mokinių / ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimo (specialiųjų gebėjimų ir poreikių atpažinimo), pagalbos teikimo mokantis ir mokinių / ugdytinių motyvavimo kompetencijas.